Civilinė byla Nr. e2-1274-880/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00477-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 2.6.18.4; 2.6.18.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Bajarūnaitei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Kamrenta“ atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,
atsakovės UAB „Laimos ir Ginto projektai“ atstovui advokatui Erikui Rugieniui,
atsakovės UAB „Veikmės statyba“ atstovui advokato padėjėjui Donatui Lapinskui,
trečiojo asmens UAB „Eriadas“ atstovui advokatui Sauliui Avižai,
trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovui E. T. P.,
trečiojo asmens „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovui G. A.,
trečiojo asmens UAB „Pastatų konstrukcijos“ atstovui J. Š.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kamrenta“ ieškinio pareiškimą atsakovėms UAB „Laimos ir Ginto projektai“, UAB „Veikmės statyba“ dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – UAB „Eriadas“, AB „Lietuvos draudimas“, „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas ir UAB „Pastatų konstrukcijos“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Kamrenta“ (toliau – ir užsakovė arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ ir UAB ,,Veikmės statyba“ 121 136,14 Eur netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 8 470 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. 2015 m. liepos 20 d. ieškovė su atsakove UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ (toliau – ir projektuotoja) sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 01215, kurioje projektuotoja įsipareigojo parengti prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą, atlikti projekto vykdymo priežiūrą, sklypo geologinius tyrinėjimus ir topografines nuotraukas. Su atsakove UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ 2016 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta dar viena Projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 2816, kurioje projektuotoja įsipareigojo parengti to paties prekybos paskirties pastato architektūrinės, konstrukcinės ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą.
1.2. Ieškovė su atsakove UAB ,,Veikmės statyba“ (toliau – ir rangovė) 2017 m. gegužės 16 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. AVIT/0518, kurioje rangovė įsipareigojo pagal parengtą Techninį projektą bei architektūros, konstrukcijų ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą atlikti statinio statybos darbus. Rangos sutarties 3.1 punktu rangovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis pagal ieškovės pateiktą ir patvirtintą vykdymui projektuotojos parengtą Techninį projektą Nr. 01215 „Parduotuvės statybos (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ bei architektūros, konstrukcijų ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą atlikti statinio statybos darbus pilna apimti objekte – pastatyti parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) ir atliktus darbus (jų etapus) perduoti ieškovei Rangos sutartyje nurodyta tvarka bei terminais. Rangos sutarties 3.3 punktu rangovė patvirtino, kad jai buvo pateiktas susipažinimui techninis projektas Nr. 01215 „Parduotuvės statybos (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ ir susijusi projektinė dokumentacija. Pateikta dokumentacija jai yra suprantama, tinkama ir pakankama visa apimtimi atlikti Statybos sutarties 3.1 punkte aptartus darbus, ir ji neturės teisės remtis techninio projekto trūkumais ar susijusiomis priežastimis dėl negalėjimo atlikti darbų ar netinkamo darbų atlikimo.
1.3. 2018 m. spalio 26 d. tarp ieškovės ir rangovės buvo pasirašytas 2018 m. spalio 22 d. galutinis atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, tačiau praėjus vos savaitei nuo statybos darbų perdavimo, ėmė ryškėti statybos brokas. Objekte pradėjo trūkinėti plytelės, skilti sienos, neatsidarė katilinės, sandėlio, tarnybinių patalpų durys. Ieškovė, siekdama nustatyti šių statinio trūkumų atsiradimo priežastis, pasitelkė statybos ekspertus. Šie atliko tyrimus ir konstatavo, kad pastato techninis projektas parengtas neatsižvelgus į po juo esančio grunto savybes – dėl esamo durpių sluoksnio suspaudimo sėda pastato grindys. Taigi, už atsiradusius trūkumus yra solidariai atsakingos abi atsakovės. Projektuotoja neįvertino po pastatu esančio grunto savybių bei to, kad aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti naudojamas kaip grindų pagrindas, ji nenumatė pertvaros karkaso su grindimis deformacinės jungties įrengimo arba pertvaros atrėmimo į pamatus, kad dėl grindų nusėdimo pertvara nepajudėtų ir neatsirastų įtrūkių. Rangovė atlikdama statybos darbus ir matydama, kad esami projektiniai sprendiniai neužtikrins atliekamo darbo tinkamumo bei tvirtumo, privalėjo apie tai informuoti ieškovę, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.
1.4. Ieškovė įvertinusi nustatytų defektų prigimtį, 2020 m. kovo 31 d. rangovei ir kitiems statybų procese dalyvavusiems asmenims pateikė pretenziją dėl neatlygintino trūkumų pašalinimo Objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir ekspertizės išlaidų atlyginimo. Gavusi rangovės neigiamą atsakymą, ieškovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 12.4 punktu bei siekdama užtikrinti Objekto saugų eksploatavimą, pati ėmėsi šalinti statybos metu padarytus trūkumus. 2020 m. rugsėjo 14 d. URETEK Baltic OU Lietuvos filialu buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 271120614, pagal kurią buvo atliktas tuštumų po grindimis užpildymas, grunto po grindimis stabilizacija ir maksimalus įmanomas saugus grindų konstrukcijos pakėlimas (duomenys neskelbtini) esančioje ieškovės parduotuvėje. Darbų kaina – 99 220 Eur (82 000 Eur be PVM). Be to, atliekant darbus, paaiškėjo, jog neišvengiamai yra reikalingi papildomi darbai, kurių kaina 30 000 Eur be PVM. Pagal sutartį visi darbai buvo atlikti 2020 m. spalio mėn. 20 – 23 dienomis, ir buvo pastebėtas / nustatytas jų ženklus teigiamas poveikis. Bendra atliktų darbų kaina – 112 000 Eur be PVM. Be grunto sustiprinimo papildomai reikėjo pakeisti grindų plyteles, atlikti sienų remontą, trūkusios lietaus nuotekų sistemos remontą, trūkusių vamzdynų apžiūrą bei valymą. Papildomi defektų šalinimo darbai ieškovei kainavo 9 136,14 Eur.
1.5. Ieškovė, įvertinusi defektų prigimtį bei su projektuotoja ir rangove pasirašytų sutarčių sąlygas, savo reikalavimą dėl 121 136,14 Eur trūkumų šalinimo išlaidų ir 8 470 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimo reiškia solidariai projektuotojai ir rangovei, kadangi mano, jog dėl šių asmenų netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ieškovė buvo priversta savo lėšomis pašalinti statybos metu išryškėjusį broką.
2. Atsakovė UAB „Laimos ir Ginto projektai“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimą ji grindžia šiais argumentais:
2.1. 2015 m. liepos 20 d. su ieškove sudarė projektavimo darbų rangos sutartį, Nr. 01215, kurios pagrindu įsipareigojo parengti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Vykdant nurodytą sutartį, ji parengė konstrukcinės dalies techninį projektą. Konstrukcinės dalies techniniame projekte buvo numatyti grindų įrengimo sprendiniai. Darbo projektas yra techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai. Projektuotojos nuomone, statybos darbus atlikęs rangovas turėjo pareigą vadovautis ir įgyvendinti projektinius grindų įrengimo sprendinius kompleksiškai skaitydamas ir vertindamas visą projektą, o ne atskiras jo dalis. Tai reiškia, kad įgyvendinant atsakovės UAB „Laimos ir Ginto projektai“ parengtą projektą, statybos darbus atlikusi rangovė turėjo vadovautis tiek konstrukcinės dalies techniniame projekte, tiek ir konstrukcinės dalies darbo projekte numatytais grindų įrengimo sprendiniais, įgyvendinti parengtą projektą kompleksiškai. Projektuotojos nuomone, tiek esamo grunto išvežimas iš statybvietės, tiek esamo grunto tankinimas gali būti atliekamas kartu.
2.2. Žalos ieškovei atsiradimą lėmė ne projektiniai sprendiniai, o už jų įgyvendinimą atsakingi asmenys, kurie neįgyvendino visų konstrukcinės dalies techniniame projekte numatytų grindų įrengimo sprendinių, o būtent – nenukasė 1.90 m silpno durpių sluoksnio nuo esamo paviršiaus ir neįrengė naujų pagrindų. Tikėtina, kad šis sprendinys nebuvo įgyvendintas rangovui taupant pinigines lėšas. Apie rangovo savivalę keičiant projekte numatytus sprendinius liudija ir pridedamas, 2017 m. gegužės 2 d. statybos techniniam prižiūrėtojui siųstas elektroninis laiškas, todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas, teisiškai reikšmingas aplinkybes, yra įsitikinę, kad apie konstrukcinės dalies techniniame projekte esančius grindų įrengimo sprendinius rangovas žinojo, tačiau siekdamas sutaupyti, tikslingai jų neįgyvendino.
2.3. Atsakovė UAB „Laimos ir Ginto projektai“, projektuodama Objekto grindų įrengimo sprendinius, atsakingai įvertino silpną gruntą, ko sekoje konstrukcinės dalies techniniame projekte numatė jo nukasimą ir naujų pagrindų įrengimą, tačiau iš pateikto ekspertizės akto matyti, jog minėti, konstrukcinės dalies techniniame projekte numatyti sprendiniai nebuvo įgyvendinti, ko sekoje dėl esamo silpno grunto suspaudimo ir aukšto gruntinio vandens lygio grindys sėdo, kas savo ruožtu lėmė ir kitų defektų atsiradimą.
3. Atsakovė UAB „Veikmės statyba“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad:
3.1. Statybos darbai betarpiškai susiję su netinkamais Techninio projekto ir Darbo projekto sprendiniais, už kuriuos atsakinga projektuotoja. Projektuotoja, žinodama žemės sklypo gruntines savybes, nenumatė įrengti pertvaros karkaso su grindimis deformacinę jungtį arba atremti pertvarą į pamatus, kad dėl grindų nusėdimo pertvara nepajudėtų ir neatsirastų įtrūkių. Defektai, susiję su įtrūkusiomis keraminėmis grindų plytelėmis bei sutrūkinėjusiomis sienomis (pertvaromis), durų apvaduose esantys tarpai (apvadai durų viršuje neuždengia sienose tarpų), neužsidarančios durys ir kiti, yra susiję su grindų sėdimu, todėl dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo atsakinga projektuotoja.
3.2. Rangovė negali būti solidariai atsakinga už ieškinyje pateiktus Objekto trūkumus: a) ji nebuvo atsakinga už Techninio ir Darbo projekto sprendinių parinkimą; b) ji neturėjo pareigos ir netgi teisės atlikti Projektinės dokumentacijos teisėtumo kontrolės ta dalimi, kurią nurodo ieškovė (geologinių duomenų vertinimą); c) tiek ieškovė, tiek techninė priežiūra ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) sudaryta statybos užbaigimo komisija 2018 m. liepos 31 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-20-180731-00277 patvirtino, kad rangovė, atlikdama darbus laikėsi Projektinės dokumentacijos. Šios aplinkybės patvirtina, kad rangovė, vykdydamas Rangos sutartį, neatliko neteisėtų veiksmų, kurie turi būti nustatyti įrodinėjant vieną iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų.
3.3. Ieškovė siekia nustatyti papildomą pareigą rangovei tikrinti Projektinę dokumentaciją ir apie pastebėtas klaidas pranešti ieškovei, tačiau rangovė neturėjo pagrindo teikti pastabų dėl Projektinės dokumentacijos geologinių tyrimų dalies (IGG). Rangos sutartimi nebuvo pavedimo rangovei atlikti projektuotojos parengto Projektinės dokumentacijos darbų rezultatų vertinimo, tačiau buvo nurodyta informuoti ieškovę apie klaidas, kurias, būdama savo veiklos profesionale, gali pastebėti rangovė.
3.4. Projektuotoja, ieškovės pavedimu atliko Projektinės dokumentacijos parengimo darbus, vadovaujantis kuriais buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Ši Projektinė dokumentacija buvo pateikta rangovei, kuri jos pagrindu atliko darbus. Tiek pagal statybos rangą, tiek ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas, rangovė vykdo savo įsipareigojimus, pagal užsakovo užduotį, kuri rangovei yra privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-319/2019).
3.5. Nuostolių atsiradimo priežastis nurodo pati ieškovė ir jos paremtos eksperto L. U. akte pateiktu vertinimu - Grindų defektai buvo įtakoti netinkamai parinktų Projektinės dokumentacijos sprendinių. L. U. akte pažymėta: „Ekspertinio vertinimo metu nustatyta, kad įtrūkiai pertvarose atsirado dėl to, kad projektuotojos Darbo projekte nebuvo numatyta įrengti deformacinę jungtį pertvaros karkaso su grindimis arba atremti pertvarą į pamatus, kad dėl grindų nusėdimo pertvara nepajudėtų ir neatsirastų įtrūkių. Vadovaujantis 2015 m. atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti naudojamas kaip grindų pagrindas, todėl projekte turėjo būti įvertintas jo nukasimas ir naujų pagrindų įrengimas arba parengti kiti konstrukciniai sprendiniai užtikrinantys pastato stabilumą, t. y. kad išvengti grindų konstrukcijos nuosėdžių dėl silpnų gruntų, grindų konstrukciją reikėjo suprojektuoti kaip perdangą, atremti į pamatus. Tokia grindų konstrukcija būtų nepriklausoma nuo silpnų gruntų nusėdimo ir pertvaros turėtų tvirtą pagrindą. Taigi, esminė defektų atsiradimo priežastis yra Projektinės dokumentacijos trūkumai, o rangovės negalima laikyti atsakinga dėl Projektinės dokumentacijos trūkumų. Rangos sutartyje nėra įsipareigojimo audituoti Projektinės dokumentacijos sprendinių tinkamumo, atlikti projektuotojos funkcijas ir tokios pareigos rangovas neprisiėmė. Rangovė neatlieka geologinių gruntų savybių vertinimo ir skaičiavimų, t. y. nėra šių sričių profesionalė.
3.6. Ieškovė statybos projekto valdymui pasitelkė UAB „Eriadas“ pagal statybų projekto valdymo sutartį Nr. 48-15, kuria UAB „Eriadas“ įsipareigojo vykdyti objekto projektavimo valdymą (1.5 p.), objekto statybos valdymą (1.6 p.) bei objekto statybos techninę priežiūrą (1.7 p.). Minėtos sutarties 3.1.8 p. nurodo, jog valdytojas įsipareigoja galutinai suformuluoti ir suderinti su užsakovu Objekto projektavimo užduotis, o pagal 3.1.12 p. – konsultuoti užsakovą visais Objekto projektavimo bei statybos klausimais. Atitinkamai, visi projektavimo sprendiniai turėjo būti derinti su ieškove tiek pasitelkto valdytojo, tiek ieškovės pasitelktos projektuotojos.
3.7. Projektinę dokumentaciją tvirtina būtent ieškovė. Tai, jog techninis ir/ar darbo projektas buvo ieškovės keičiamas patvirtina šalių sudaryti papildomi susitarimai: 2018 m. sausio 18 d. susitarimas Nr. 1, 2018 m. balandžio 23 d. susitarimas Nr. 2, 2018 m. gegužės 2 d. susitarimas Nr. 3, 2018 m. gegužės 21 d. susitarimas Nr. 4, 2018 m. birželio 22 d. susitarimas Nr. 5, kurių preambulėse nurodyta, jog užsakovė keičia techninį ir darbo projektą.
3.8. Technologiniai defektai turėjo ir galėjo būti pastebėti ieškovės ir ją atstovaujančių asmenų (Techninės priežiūros) bent du kartus – pirmąjį kartą pildant statybos darbų žurnalą, antrąjį – pasirašant galutinį darbų užbaigimo aktą. Ieškovei priėmus darbus ir 2018 m. spalio 22 d. galutiniame atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nenurodžius Technologinių defektų, ieškovė pati patvirtino, kad rangovė tinkamai įvykdė Rangos sutartį. Nepateikus pastebėtų defektų sąrašo, minėto akto pasirašymo metu, ieškovė pati patvirtino, kad Technologinių defektų nelaiko rangovės darbų trūkumais.
4. Trečiasis asmuo UAB „Eriadas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog savo sutartines pareigas – statybos techninę priežiūrą – vykdė tinkamai, statybos rangos darbai atlikti pagal projektuotojos parengtus techninio ir darbo projekto sprendinius. Jis nurodė, kad:
4.1. Jis su ieškove 2015 m. liepos 16 d. sudarė statybos projekto valdymo sutartį Nr. 48-15, pagal kurią įsipareigojo vykdyti Objekto statybos techninę priežiūrą (Statybos valdymo ir techninės priežiūros sutarties 2.1 p.). Objekto statybos techninė priežiūra pagal Statybos valdymo ir techninės priežiūros sutartį suprantama kaip vykdytojo atliekama Objekto statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar Objektas statomas pagal Objekto projektą, Objekto statybos rangos sutarties, įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
4.2. UAB „Eriadas“ įsipareigojo vykdyti Objekto techninę priežiūrą – užtikrinti ir kontroliuoti Objekto statybą pagal projektuotojos parengtą Objekto statybos techninį ir darbo projektus. Statybos techninė priežiūra privalo užtikrinti statybos darbų atlikimą pagal parengtus techninio ir darbo projekto sprendinius, statybos darbų atlikimą. Statybos techninė priežiūra nevertina projektinių sprendinių tinkamumo, pagrįstumo ar atitikimo galiojantiems teisės aktams. Tokią pareigą turi projekto ekspertizę atliekanti rangovė (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.2 p., 75 p.). Objekto projektavimo valdymas – apima tik projektuotojo atrinkimą, sutarties su juo sudarymo suorganizavimą ir sutarties vykdymo kontrolę, kiek tai apima terminų, sutartų biudžetų laikymąsi ir pan. Tuo tarpu už Objekto projektavimą, Objekto projekto ekspertizės atlikimo organizavimą, Objekto projekto vykdymo priežiūrą lieka atsakingas projektuotojas (Statybos valdymo ir techninės priežiūros sutarties 1.5 p.). Tretysis asmuo nevykdė ir neatliko projektuotojo atliekamų projektavimo darbų priežiūros ar kontrolės.
4.3. Tretysis asmuo UAB „Eriadas“, kaip techninę priežiūrą vykdęs asmuo, tinkamai vykdė savo sutartinę ir įstatyminę pareigą – statybos rangos darbai atlikti pagal techninio ir Darbo projekto sprendinius. Objekto defektų atsiradimo priežastis – netinkamas projekto sprendinys, už kurį yra atsakinga projektuotoja, o patys statybos rangos darbai atitinka techninio ir darbo projekto sprendinius. Tiek konstrukcinės dalies techninį projektą, tiek ir darbo projektą rengė projektuotoja UAB „Laimos ir Ginto projektai“, dėl to jai rengiant darbo projektą buvo žinomi techninio projekto sprendiniai. Darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai (STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4 p.). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, statybos darbai atliekami pagal darbo projekto sprendinius. Šiuo atveju projektuotojos parengtas ir patvirtintas darbo projekto grindų detalės sprendinys numatė esamo grunto sutankinimą. Grunto keitimas nebuvo numatytas. Projektuotoja, parengusi ir patvirtinusi tokį sprendinį, kuris neužtikrina Objekto ilgaamžiškumo, ir sąlygoja Objekto trūkumus, privalo prisiimti atsakomybę už tokį sprendinį.
5. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas” atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jis palaiko projektuotojos poziciją, kad ji nėra atsakinga už padarytą žalą. AB „Lietuvos draudimas” atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Projektuotoja nustatė ir įvertino grunto savybes ir ypatybes, t. y., kad gruntas yra per silpnas, todėl nurodė, kad grunto sluoksnis turėtų būti nukastas ir pakeistas. Ji labai detaliai nurodė keičiamo grunto kiekius (aukštį), taip pat kitas priemones grindų dangos stabilumui užtikrinti. Taigi matyti, kad projektuotoja įvertino gruntą, galimas įtakas (rizikas) projektuojamam pastatui, nurodė sprendinius. Tyrimą atlikęs L. U. nepagrįstai nurodo, kad „projekte turėjo būti įvertintas jo nukasimas ir naujų pagrindų įrengimas“, nes tai de facto buvo padaryta. Dėl šios priežasties, ekspertas remdamasis klaidingomis prielaidomis padaro neteisingą išvadą, jog būtent projektuotoja atsakinga už šią žalą. Kaip matyti, visa eksperto išvada grindžiama būtent tuo, kad projektuotoja, neva, neįvertino grunto bei nepateikė sprendimo būdų.
5.2. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kas priėmė sprendimą grunto nekeisti – ieškovė ar rangovė tačiau šis sprendimas ir lėmė žalos atsiradimą. Be to, vykdant darbų priežiūrą, UAB „Eriadas“ turėjo atlikti kontrolę, ar rangovė vykdo projektuotojos nurodytus sprendinius, t. y. pastebėti, kad gruntas nėra keičiamas ir imtis priemonių šiai situacijai spręsti. Atsižvelgus į visą tai, projektuotoja nėra ir negali būti atsakinga už kilusią žalą, tokia galimybė (rizika) buvo įvertinta ir nustatyta, todėl laikytina, kad projektuotoja tinkamai atliko projektavimo darbus.
6. Trečiasis asmuo L. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad:
6.1. Jis UAB ,,Veikmės statyba“ direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 39 buvo paskirtas prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statinio statybos vadovu. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.2 ir 6.3 p., bei šio reglamento II skirsnio nuostatos labai aiškiai apibrėžia projektinės dokumentacijos sudėtį, nurodant, kad techninis ir darbo projektai yra ne atskiri dokumentai, bet to paties projekto etapai, kurio pagrindiniu (pirmuoju etapu) yra laikomas techninis projektas, antruoju (tikslinančiu) – darbo ir šių dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vienas kitam. Minėto reglamento 13.5 p., nurodyta, kad techninio projekto pagrindu rengiamas darbo projektas, papildomai – šio reglamento 47 p. nustatyta, kokia tvarka ir būdais keičiami techninio projekto sprendiniai, esant esminiams pakeitimams darbo projekte – techninis projektas keičiamas, esant neesminiams – ne. Atsižvelgiant į šiuos faktus ir labai aiškų teisinį reguliavimą, pagrįstai galima teigti, kad rangovė ir Statybos vadovas vykdydami statybos darbus Objekte, privalėjo vadovautis darbo projektu, kuris negali prieštarauti techniniam projektui. Statybos darbai Objekte buvo atlikti tinkamai, laikantis projektuotojos parengto darbo projekto.
6.2. Techninis ir darbo projektas galėjo būti įgyvendinamas tik ieškovei pritarus, taigi sutikus su šio projekto sprendiniais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė pritarė tiek techniniam, tiek ir darbo projektui. Statybos darbų žurnale yra užfiksuota darbų eiga nuo statybų pradžios iki statinio užbaigimo. Žurnale aiškiai atsispindi, kad darbai Objekte buvo vykdomi atitinkant projektinėje dokumentacijoje nustatytiems reikalavimams.
6.3. Byloje yra nustatyta, kad projektuotoja, statybos darbų atlikimo metu vykdė projekto vykdymo (autorinę) priežiūrą. Vadovaujantis statybos metu galiojusio STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ 24.4 p. projektuotoja privalėjo tikrinti, ar statinys statomas ir/ar griaunamas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos žurnalą (tokių pastabų į bylą pateiktame statybos žurnale nėra). Taip pat vadovaujantis minėto reglamento 24.5 p. vykdantis autorinę priežiūrą projektuotojas privalėjo organizuoti pastebėtų statinio projekto sprendinių klaidų taisymą (tas taip pat nebuvo atliekama).
6.4. Atliekant darbus nei statybos vadovas, nei rangovė negavo pastabų iš ieškovės, projektuotojos ar techninės priežiūros dėl darbų kokybės ar neatitikties. Tiek pati ieškovė (ieškinio 26 ir 27 p.), tiek ir pasitelkti ekspertai nustatė, kad grindų defektai yra betarpiškai susiję su darbo projekto sprendinių parinkimu, už ką buvo atsakinga projektuotoja.
7. Tretysis asmuo ERGO Insurance SE atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį rangovės atžvilgiu atmesti pilna apimtimi kaip teisiškai nepagrįstą ir neįrodytą. Jis nurodė, kad:
7.1. 2017 m. birželio 1 d. tarp ERGO Insurance SE ir rangovės buvo sudaryta statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 710-450-10291. Draudimo sutartyje buvo numatytas draudimo laikotarpis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktą informaciją defektai pradėjo atsirasti 2018 m. lapkričio 3 d. Todėl ginčo įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių ir todėl draudimo išmoka pagal statybos darbų draudimą, esantį sudėtine Statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties dalimi, negali būti mokama.
7.2. Rangovė įsipareigojo statybos rangos sutartimi atlikti joje numatytus darbus pagal projektinę dokumentaciją ir visi jos įsipareigojimai buvo susiję su darbų atitiktimi projekte nurodytiems sprendiniams. Rangovei nei viename dokumente nebuvo nustatyta pareigos tikrinti darbo projekte numatytų sprendinių atitiktį konstrukcijų tvirtumui, tinkamumui, ilgaamžiškumui. Darbo projekto sprendiniai buvo nustatyti profesionalo projektavimo srityje, sukaupusio projektavimo patirtį nuo 1994 metų. Rangovei nebuvo pagrindo abejoti projektavimo profesionalo pateiktais sprendiniais, juolab, kad pati ieškovė ne tik kad pritarė projekte numatytiems sprendiniams (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 52. punktas), bet ir jos iniciatyva darbo projekte buvo pakeisti techninio projekto sprendiniai numatant, jog grunto nukasimas vykdomas nebus, atitinkamai bus paliekamas esamas gruntas po grindų pasluoksniais. Be to, rangovė negalėjo pareikšti savo pastabų dėl projektų juos rengiant, kadangi statybos rangos sutarties sudarymo dieną darbo projektas jau turėjo būti parengtas.
7.3. Pagal aktualios statybos projekto valdymo sutarties Nr. 48-15 su ieškove sudarymo dieną STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra” redakcijos 33.10. punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas UAB „Eriadas“ sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovę), o, jai pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo. Pagal statybos projekto valdymo sutarties Nr. 48-15 3.1.8. punktą UAB „Eriadas“ privalėjo galutinai suformuluoti ir suderinti su ieškove objekto projektavimo užduotis. Pagal sutarties 3.1.10. punktą statybos techninis prižiūrėtojas įsipareigojo kontroliuoti ir koordinuoti projektavimo, statybos ir kitus darbus iki statybos objekto užbaigimo procedūrų pabaigos. Sutarties 3.1.12. punktu buvo įsipareigota konsultuoti ieškovę visais objekto projektavimo bei statybos klausimais, 3.1.15. punktu - teikti pasiūlymus organizuojant objekto projektavimo ir statybos darbus, parenkant objekto konstrukcinius sprendimus, medžiagas, kartu su projektuotojais ir statybininkais spręsti objekto projektavimo ir statybos metu iškylančias organizacines, technines problemas. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, rangovė neturėjo įsipareigojimų kontroliuoti ieškovės iniciatyva pakeistų, projektuotojos parinktų, trečiojo asmens UAB „Eriadas“ patikrintų projektinių sprendinių. Taigi ieškovė patyrė žalą dėl savo paties, projektuotojos ir trečiojo asmens UAB „Eriadas“ veiksmų.
1. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų konstrukcijos“ atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, jo atstovas nurodė, kad UAB „Pastatų konstrukcijos“ dėl žalos kilimo neatsakinga, nes ji atliko tik techninio projekto ekspertizę, o darbo projekto dalies, kurioje numatyta sutankinti gruntą, pagal užduotį netikrino, todėl dėl to negali būti atsakinga.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei UAB ,,Kamrenta“ iš atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ 60 568,07 Eur defektų šalinimo ir 4 235 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė atsakovei UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ iš ieškovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisė trečiajam asmeniui UAB ,,Eriadas“ iš ieškovės 3 559 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) ieškinį atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ atžvilgiu atmetė ir priteisė jai iš ieškovės 5 263,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; 5) grąžino trečiajam asmeniui AB ,,Lietuvos draudimas“ 150 Eur; 6) nurodė išmokėti iš teismo depozitinės sąskaitos ekspertui L. U. 150 Eur. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ buvo priteistos 3 711 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 18 d. papildomą sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą, turi būti įvertintas ir toks faktas, kad projektuotoja ir rangovė yra atskiri statybos teisinių santykių subjektai, pagal atskiras su ieškove pasirašytas sutartis atliekantys skirtingus darbus, turintys skirtingas teises ir pareigas. Vadinasi, siekiant teisingo šalių ginčo išnagrinėjimo nepakanka vien nustatyti statybos proceso dalyvių veiksmų neteisėtumą, kadangi turi būti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su konkrečiam statybos proceso dalyviui tenkančia atsakomybės dalimi pagal jo sudarytą sutartį. Taip pat tirtinos ir vertintinos aplinkybes, susijusios su statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastimis, ir nustatytinas priežastinis ryšys tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų. Tik ištyrus ir įvertinus tokias faktines aplinkybes galėtų būti teisingai identifikuotos kiekvienos atsakovės civilinės atsakomybės ribos. Be to, teismas nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovių sutartinės atsakomybės gali būti vertinamas ir pačios užsakovės (ieškovės) elgesys, teismui įsitikinant, ar sutarčių kontrahentė savo ar jos pasamdytų asmenų veiksmais (neveikimu) nėra prisidėjusi prie žalos, kurios kompensavimo ji siekia, atsiradimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
4. 2015 m. liepos 20 d. ieškovė su projektuotoja sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 01215, kurioje projektuotoja įsipareigojo parengti prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą, atlikti projekto vykdymo priežiūrą, sklypo geologinius tyrinėjimus ir topografines nuotraukas. 2016 m. lapkričio 17 d. ieškovė su projektuotoja sudarė dar vieną Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 2816, kurioje projektuotoja įsipareigojo parengti to paties prekybos paskirties pastato architektūrinės, konstrukcinės ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą.
5. 2017 m. gegužės 16 d. ieškovė ir rangovė pasirašė statybos rangos sutartį Nr. AVIT/0518, kurioje rangovė įsipareigojo pagal parengtą techninį projektą bei architektūros, konstrukcijų ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą atlikti statinio statybos darbus.
6. Rangovė atliko sutartyje numatytus statybos darbus ir 2018 m. spalio 22 d. buvo pasirašytas galutinis atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, tačiau praėjus vos savaitei nuo statybos darbų perdavimo, ėmė ryškėti statybos brokas. Objekte pradėjo sėsti grindys, trūkinėti plytelės, skilti sienos, neatsidarė katilinės, sandėlio, tarnybinių patalpų durys.
7. Siekiant nustatyti grindų sėdimo priežastis 2019 m. kovo 8 d. buvo atliktas Objekto laikančiųjų konstrukcijų techninės būklės tyrimas. Tyrimo užduotis - įvertinti pastato konstrukcijų techninę būklę ir nustatyti, ar esamos laikančios konstrukcijos atitinka esminį Statinio reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir nustatyti grindų plokštės sėdimo priežastį. Šio tyrimo metu apžiūrėjus esamas konstrukcijas buvo pastebėti tolygūs grindų sėdimai. Išmatuoti didžiausi sėdimai iki 22 mm. Išanalizavus grindų detalę, pateiktą darbo projekto konstrukcinėje dalyje ir palyginus grindų detalę esamoje situacijoje tyrimo dalyje nustatyta, kad išmatavus grindų sluoksnių storius, hidroizoliacijos, sutankinto žvyringo smėlio sluoksnius, nustatyta, kad tai atitinka grindų detalę pateiktą darbo projekto konstrukcinėje dalyje. Tam, kad patikslinti gruntų inžinerines geologines charakteristikas, atlikti du gruntų rankinio dinaminio zondavimo bandymai iki 1,6 m. gylio, kad būtų nustatytas grindų stiprumas ir gautos grindų deformacijų savybių vertės, prie abiejų dinaminio zondavimo bandymų rankiniu būdu buvo išgręžti gręžiniai geologinės litologinės sandaros nustatymui. Išanalizavus duomenis nustatyta, kad nuo 1,9 iki 2,1 m. gylio sutiktas drėgnų durpių sluoksnis, jų storis apie 0,8 m. Pažymėta, kad šių durpių sluoksnis buvo aptiktas ir vykdant inžinerinius geologinius tyrimus statinio projektavimo stadijoje. Nuo grindų paviršiaus iki durpės gruntas gerai sutankintas, jo kūginis stipris svyruoja nuo 10 iki 25 MPa. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad Objekto grindų sėdimai įvyko dėl esamo durpių sluoksnio susispaudimo.
8. Atlikęs ekspertizę, 2020 m. vasario 24 d. ekspertas L. U. ekspertinės išvados akte dėl prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad: 1) grindų sėdimas atsirado dėl esamo silpno grunto suspaudimo ir aukšto gruntinio vandens lygio. Vadovaujantis 2015 m. atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti traktuojamas kaip grindų pagrindas, todėl projekte turėjo būti įvertintas jo nukasimas ir naujų pagrindų įrengimas arba parengti kiti konstrukciniai sprendiniai, užtikrinantys pastato stabilumą. Techniniame projekte ir Darbo projekte nebuvo tinkamai įvertintas esamas gruntas ir rekomendacijos nurodytos atliktoje E. B. įmonės sklypo (duomenys neskelbtini) „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ ataskaitoje. Netinkamai parinktas grindų ant grunto įrengimo sprendimas įtakojo ir kitų defektų atsiradimą (sutrūkinėjusios gipso kartono pertvaros, įtrūkusios keramikinės grindų plytelės, durų apvadai (durų viršuje neuždengia sienose tarpų). 2) Gipso kartono pertvaros sutrūkinėjo / deformavosi dėl to, kad pertvarų karkasas buvo standžiai pritvirtintas prie grindų, kuris nusėdo dėl silpnų gruntų. Defektai susiję su grindų sėdimu atsirado dėl to, kad UAB „Laimos ir Ginto projektai“ Darbo projekte „Parduotuvės, (duomenys neskelbtini) aiškinamajame rašte skirsnyje „Grindys“ buvo numatytas mažiausias prognozuojamas grindų nuosėdis dėl silpnų gruntų apie 9 cm (durpė yra nesiskaidžiusi ir drėgna, tai jos susispaudimas gali būti nuo 10 % iki 30 %, t.y. nuo 9 cm iki 27 cm), bet nebuvo numatyta įrengti deformacinę jungtį pertvaros karkaso su grindimis arba atremti pertvarą į pamatus, kad dėl grindų nusėdimo pertvara nepajudėtų ir neatsirastų įtrūkių. 3) Defektai susiję su įtrūkusiomis keramikinėmis grindų plytelėmis ir durų apvaduose esantys tarpai (durų viršuje neuždengia sienose tarpų) susiję su grindų sėdimu.
9. Atsakovėms atsisakius pašalinti darbų trūkumus, ieškovė 2020 m. rugsėjo 14 d. su URETEK Baltic OU Lietuvos filialu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 271120614, pagal kurią buvo atliktas tuštumų po grindimis užpildymas, grunto po grindimis stabilizacija ir maksimalus įmanomas saugus grindų konstrukcijos pakėlimas Objekte. Pagal sutartį visi darbai buvo atlikti, o ieškovė už juos sumokėjo 112 000 Eur be PVM.
10. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovė kelia projektuotojos ir rangovės civilinės atsakomybės klausimą, teigdama, kad po savaitės nuo vienos atsakovės suprojektuoto, o kitos atsakovės pastatyto statinio eksploatacijos pradžios atsirado trūkumai – jo konstrukcijų (grindų, sienų) deformacijos, kurių pašalinimo kaštus, ieškovės vertinimu, solidariai turėtų atlyginti abi atsakovės. Pats statinio defektų atsiradimo faktas nėra kvestionuojamas, šalims nesutariant tik dėl to, kas yra už juos atsakingas.
Dėl statinio projektuotojos atsakomybės už statybos darbų defektus
11. Kaip jau minėta, 2015 m. liepos 20 d. tarp ieškovės ir projektuotojos buvo sudaryta Projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 01215, kurios pagrindu buvo parengtas Objekto Techninis projektas, 2016 m. lapkričio 17 d. tarp ieškovės ir projektuotojos buvo sudaryta Projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 2816, kuria projektuotoja įsipareigojo parengti Objekto architektūrinės, konstrukcinės ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su projektuotoja susitarė tiek dėl techninio, tiek dėl darbo projekto projektavimo darbų ir projektuotoja juos atliko.
13. Šios nutarties 15 punkte nurodytoje 2020 m. vasario 24 d. pateiktoje ekspertinėje išvadoje tiesiogiai įvardyta, kad pastato grindų sėdimo priežastis ta, kad silpnas gruntas negalėjo būti traktuojamas kaip grindų pagrindas, todėl projekte turėjo būti įvertintas jo nukasimas ir naujų pagrindų įrengimas arba parengti kiti konstrukciniai sprendiniai, užtikrinantys pastato stabilumą. Darbo projekte „Parduotuvės, (duomenys neskelbtini) aiškinamajame rašte skirsnyje „Grindys“ buvo numatytas mažiausias prognozuojamas grindų nuosėdis dėl silpnų gruntų apie 9 cm (durpė yra nesiskaidžiusi ir drėgna, tai jos susispaudimas gali būti nuo 10 % iki 30 %, t.y. nuo 9 cm iki 27 cm), bet nebuvo numatyta įrengti deformacinę jungtį pertvaros karkaso su grindimis arba atremti pertvarą į pamatus, kad dėl grindų nusėdimo pertvara nepajudėtų ir neatsirastų įtrūkių. Defektai susiję su įtrūkusiomis keramikinėmis grindų plytelėmis ir durų apvaduose esantys tarpai (durų viršuje neuždengia sienose tarpų) susiję su grindų sėdimu.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad pradiniame projektinių dokumentų rengimo etape buvo numatytas silpno grunto išvežimas bei naujo grunto atvežimas į statybvietę ir jo sutankinimas, tačiau vėliau, projektuotojai rengiant Darbo projektą, šis sprendinys buvo pakeistas kitu, t.y. Darbo projekto konstrukcinės dalies aiškinamajame rašte, grindų dalyje, nurodytas toks silpnų gruntų stabilizavimo sprendimas – gruntų armavimas ir stabilizavimas geotinklais, o grindų detalėje ,,D2“ nurodyta, kad po grindimis esamas gruntas tik sutankinamas. Taigi, kaip matyti, anksčiau parengtame Techniniame projekte numatyti esamo grunto nukasimo ir naujo grunto atvežimo darbai į Darbo projektą jau nebuvo įtraukti.
15. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako ne tik rangovas, statinio projekto ekspertizės rangovas, statybos techninis prižiūrėtojas, bet ir projektuotojas, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Objekto defektai atsirado dėl netinkamo projektavimo, t.y. projektuotojos kaltų veiksmų, jai kyla sutartinė civilinė atsakomybė.
16. Projektuotoja nurodo, kad žalos ieškovei atsiradimą lėmė ne projektiniai sprendiniai, o už jų įgyvendinimą atsakingi asmenys, kurie neįgyvendino visų konstrukcinės dalies Techniniame projekte numatytų grindų įrengimo sprendinių, o būtent – nenukasė 1.90 m silpno durpių sluoksnio nuo esamo paviršiaus ir neįrengė naujų pagrindų.
17. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 26 d.), 6.2 papunktyje nurodyta, kad techninis projektas – projekto pirmas ir pagrindinis etapas; 6.3 papunktyje nustatyta, kad darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Statybos techninio reglamento 14 punkte nustatyta, kad darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas, gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai, jei reikia, gamintojas pagal darbo projekto brėžinius parengia brėžinius gamybai; vykdomi statybos darbai; užbaigus statinį, išduodamas statybos užbaigimo aktas arba surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą. Taigi, techniniame projekte yra pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai, tačiau šie sprendiniai nėra pakankami statybos darbams atlikti. Todėl techninio projekto sprendiniai yra detalizuojami darbo projekte, kuriuo vadovaujantis Objekte buvo atliekami statybos darbai. Tai, kad Techniniame projekte parinktas sprendinys, rengiant Darbo projektą, buvo pakeistas ir tai lėmė statinio trūkumų atsiradimą, negali būti vertinama ar aiškinama kaip tinkamas projektavimo sutarčių įvykdymas.
18. Nesutiktina su projektuotojos argumentais, kad rangovė turėjo vadovautis abiem projektais, todėl pagal Techninį projektą turėjo nukasti gruntą, o pagal Darbo projektą užvežus gruntą jį sutankinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Darbo projekte nurodyta sutankinti esamą gruntą, o ne atvežtą, todėl ši aplinkybė paneigia projektuotojos teiginius.
19. Taip pat nepagrįsti projektuotojos argumentai, jog Techninis projektas nebuvo keistas, todėl reikėjo vadovautis tiek Techniniu projektu, tiek Darbo projektu. Pažymėtina, kad techninis projektas atliekamas pirmajame projektavimo etape, o darbo projektas priskiriamas antrajam. Darbo projekte gali būti numatyti pakeitimai, kurie skiriasi nuo techninio projekto, o techninį projektą reikia keisti tik tuomet, kai padaromi esminiai projekto pakeitimai. Kadangi Techninis projektas nebuvo pakeistas, vertintina, jog Darbo projekto dalyje „Grindys“ esančius pakeitimus projektuotoja vertino kaip neesminius.
20. Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 20 d. Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 01215 1.2 punkte projektuotoja įsipareigojo atlikti projekto vykdymo priežiūrą, o 2 punkte projekto vykdymo priežiūrą įgyvendinti iki Objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Taigi, aukščiau nurodytomis sutarties nuostatomis projektuotoja įsipareigojo prižiūrėti ar tinkamai vykdomas projektas, ar darbai atliekami nenukrypstant nuo projektinių sprendimų, o juos pastebėjus pranešti užsakovei ar rangovei. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, jeigu pati projektuotoja būtų maniusi, kad gruntą reikia išvežti, ji tikrai vykdydama priežiūrą būtų tai pastebėjusi ir informavusi tiek rangovę, tiek ieškovę, tačiau to nepadarė, nes manė, jog Darbo projekte esantis sprendinys yra tinkamas.
21. Be to, nors teismo posėdžio metu projektuotoja nurodė, kad galimai rangovė dirbo ir savaitgaliais, todėl projektuotoja galėjo nematyti ir manyti, kad gruntas buvo išvežtas. Tačiau iš byloje esančio Techninio projekto matyti, kad pastatas yra vieno aukšto, o jo plotas 911,52 m2, todėl būtų reikėję iškasti ir išvežti mažiausiai 1731,88 m3 (911,52 m2 x 1,9 m gylio grunto nuėmimas) bei tiek pat grunto atvežti, todėl tai labai dideli darbai ir jų nepastebėti vykdant projekto įgyvendinimo priežiūrą praktiškai neįmanoma. Juolab, kad ir vizualiai skirtųsi esamas bei atvežtinis gruntas. Be to, visi atliekami darbai buvo fiksuojami Statybos darbų žurnale. Todėl to nepastebėti projektuotoja galėjo tik tuo atveju, jeigu nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo vykdyti projekto priežiūrą. O tai dar kartą patvirtina, kad projektuotoja yra atsakinga dėl ieškovei kilusios žalos.
Dėl rangovės atsakomybės už statybos darbų defektus
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
23. Nagrinėjamu atveju, išaiškėjus Objekto defektams ieškovė kreipėsi į rangovę dėl darbų trūkumų pašalinimo, tačiau ji atsisakė juos ištaisyti, teigdama, jog jos kaltės nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovė savo lėšomis atlygino darbų trūkumų pašalinimo išlaidas ir prašo jas solidariai priteisti iš rangovės bei projektuotojos. Rangovė su tuo nesutinka ir teigia, kad atlikdama darbus veikė išimtinai pagal Objekto projektą, už kurio sprendinius ji neatsako, o darbus atliko kokybiškai.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 16 d. ieškovė ir rangovė pasirašė statybos rangos sutartį Nr. AVIT/0518, kurioje rangovė įsipareigojo pagal parengtą techninį projektą bei architektūros, konstrukcijų ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą atlikti statinio statybos darbus.
25. Rangos sutarties 3.3 punkte rangovė patvirtino, kad techninis projektas jai yra suprantamas, tinkamas ir pakankamas sutartiniams įsipareigojimams įgyvendinti, ir ji neturės teisės remtis techninio projekto trūkumais ar susijusiomis priežastimis dėl negalėjimo atlikti darbų ar netinkamo darbų atlikimo. Rangos sutarties 5.4 punkte rangovė patvirtino, kad prisiima riziką už visas išlaidas, įskaitant ir techninio projekto netikslumus, klaidas, kurias rangovė kaip savo srities profesionalė turėjo pastebėti ir įvertinti, įtraukiant į pasiūlymo kainą. Šiame punkte rangovė patvirtino, jog visa pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga, atitinka tikrovę ir apima viską, ko reikia visiškam ir tinkamam sutarties įvykdymui. Rangos sutarties 5.5 punkte rangovė patvirtino, kad ji gerai išanalizavo ir suprato ieškovės užduotį pagal pateiktus duomenis, numatė ir įvertino visus darbus ir įsipareigojimus, būtinus pagal šią sutartį ir ją lydinčius priedus atlikti. Rangos sutarties 6.2.2 punktu rangovė įsipareigojo parengti ir su ieškove suderinti darbo projekto inžinerines dalis, vykdyti ir užbaigti darbus pagal sutartį, vadovaudamasi techniniu projektu bei architektūros ir konstrukcijų, sklypo sutvarkymo dalių darbo projektu, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais. Rangos sutarties 6.2.4 punkte rangovė patvirtino, kad ieškovės pateikta projektinė dokumentacija iki Rangos sutarties pasirašymo yra išanalizuota ir įvertinta. O prieš pasirašydama Rangos sutartį susipažino su statybviete, kurioje vykdys darbus, pagal ieškovės pateiktus projektinius dokumentus, įsivertino visus reikalingus statybvietėje atlikti darbus. Rangos sutarties 6.2.42 punkte rangovė įsipareigojo bendradarbiauti tiesiogiai su projektuotoja dėl darbo projekto rengimo, atskirų sprendinių pateikimo terminų, įgyvendinimo būdų, o 6.2.47 punkte rangovė patvirtino, kad pasirašydama Rangos sutartį gavo projektuotojos parengtą techninį projektą Nr. 01215, pateikta projektinė dokumentacija jai yra aiški ir suprantama, tinkama ir pakankama visa apimtimi atlikti Rangos sutartyje aptartus darbus. Rangos sutarties 8.2 ir 8.4 punktuose rangovė įsipareigojo, pastebėjusi netikslumus techniniame projekte ar neatitikimą normatyviniams dokumentams, nedelsiant raštu informuoti ieškovę ir darbus pratęsti tik po ieškovės nurodymo. Rangovė įsipareigojo nedelsdama raštu pateikti visas abejones ieškovei dėl Rangos sutartyje numatytų darbų vykdymo, dėl įvairių kitų nuo rangovės nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui, saugumui.
26. Remiantis aukščiau nurodytomis Rangos sutarties nuostatomis teismas sprendžia, kad rangovė įsipareigojo susipažinti su projektine dokumentacija ir pagal ją atlikti rangos darbus, todėl teismo vertinimu, turėjo pastebėti, kad Techninio ir Darbo projektų sprendiniai dalyje „Grindys“ skiriasi. Be to, ji Rangos sutarties 3.3 punkte prisiėmė ir atsakomybę dėl techninio projekto trūkumų, nurodydama, kad jais negalės remtis esant netinkamai atliktiems darbams. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Ši norma sistemiškai aiškintina su CK 6.38 straipsnio 2 dalimi ir yra svarbi konstatuojant neteisėtus skolininko, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmus sutartinės atsakomybės atveju. Abi normos nustato aukštesnį profesionalo teisėto elgesio standartą. Teisės doktrinoje nurodoma, kad tinkamą sutartinės prievolės vykdymą apibrėžia ne tik sutartis, bet ir tam tikrą profesinę veiklą reglamentuojančios normos ir taisyklės, jeigu skolininkas veikia kaip profesionalas. Teismas nagrinėjamo ginčo kontekste pripažįsta reikšminga aplinkybę, kad rangovė šiuo atveju veikė kaip statybos profesionalė, todėl turėjo pastebėti, jog Darbo projekto sprendiniai, dėl kurių ieškovei kilo žala, yra netinkami. Juolab, kad ji darė darbų skaičiavimus, o grunto iškasimo ir jo sutankinimo kainos labai skiriasi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tam tikra apimtimi dėl žalos kilimo atsakinga ir rangovė. Be to, rangovė įsipareigojo bendradarbiauti tiek su ieškove, tiek su projektuotoja, todėl pastebėjus Techninio ir Darbo projekto skirtingus sprendinius, turėjo kreiptis į projektuotoją, o pastebėjusi netikslumus Techniniame projekte, jo prieštaravimą Darbo projektui ar neatitikimą normatyviniams dokumentams, nedelsiant raštu informuoti ieškovę ir darbus pratęsti tik po ieškovės nurodymo, bet to nepadarė.
27. Tai, kad rangovė projektinės medžiagos netikslumus galėjo pastebėti, iš dalies patvirtino ir ekspertas L. U., kuris ekspertizės išvadose nurodė, kad vertinant UAB „Veikmės statyba“ galimybes, gebėjimą ir pasirengimą vykdyti atitinkamą veiklą (kvalifikacijos atestato Nr. 4183), ji galimai turėjo galimybę pastebėti ir raštiškai informuoti užsakovę apie netinkamus, nepakankamus Projekto sprendinius, tiek prieš rengdama trūkstamų dalių Darbo projektą, tiek prieš pradėdama statybos darbus Objekte, kad būtų išvengta durpingo sluoksnio susėdimo padarinių (žr. Ekspertizės akto 100 p.). Nors byloje nėra duomenų apie rangovės gebėjimą ir jos pasirengimą nustatyti fizines ir mechanines gruntų savybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju praktiškai tokių žinių ir nereikėjo bei pakako rangovės kaip profesionalės patirties. Iš byloje esančių E. B. požeminių darbų įmonės atliktų inžinerinių geologinių tyrimų išvadų matyti, kad išvadose aiškiai buvo nurodyta, jog inžinerinės geologinės sklypo sąlygos statybai nėra palankios. Viršutinėje dalyje išplitusios kaičios nuogulos, kurios gręžinio Nr. 1 zonoje 0,9-1,9 m. intervale yra silpnos (uždurpėjęs molis, durpė) ir negali būti ne tik pastato pagrindu, bet ir grindų pagrindu (žr. Ekspertizės akto 173 p.). Taigi, perskaičius šias išvadas nereikia būti geologijos specialistu, kad suprastum, jog grunto sutankinimas esamu atveju negalimas, nes gruntas silpnas ir negali būti grindų pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad su visa Objekto statybą liečiančia dokumentacija rangovė yra susipažinusi, tą padaryti ji įsipareigojo ir Rangos sutartyse. Teismo vertinimu, žinant inžinerinių geologinių tyrimų išvadas ir esant Techninio projekto sprendinių iškasti gruntą ir Darbo projekto sprendinių sutankinti esamą gruntą koalizijai, rangovei, kaip patyrusiai statybos rangos specialistei turėjo kilti įtarimų ar Darbo projektas parengtas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, rangovė tam tikra dalimi taip pat atsakinga dėl žalos kilimo ieškovei.
28. Tačiau teismas pažymi, kad Rangos sutarties 5.4 punktas, kuriame rangovė patvirtino, kad prisiima riziką už visas išlaidas, įskaitant ir techninio projekto netikslumus, klaidas, kurias rangovė kaip savo srities profesionalė turėjo pastebėti ir įvertinti, įtraukiant į pasiūlymo kainą, reglamentuoja tik rangovės prisiimtą riziką dėl netinkamai apskaičiuotos darbų kainos, o ne dėl techninio projekto sprendinių.
Dėl kitų asmenų įtakos žalos kilimui
29. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė rangovės atliekamus darbus prižiūrėti paskyrė techninį prižiūrėtoją UAB „Eriadas“, kuri atliko Objekto projektavimo ir statybos darbų valdymą bei statybos techninę priežiūrą.
30. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti; 5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.
31. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108 punkte numatyta tvarka, kuria jis vykdo statinio statybos techninę priežiūrą. 108.5 punkte numatyta, kad techninis prižiūrėtojas tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų. Remiantis 108.6 punktu, sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, o pagal 108.8. punktą kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka, o jei keičiami projektiniai sprendiniai, kuriems buvo atlikta ekspertizė, informuoja statytoją (užsakovą), kad būtina atlikti statinio projekto papildomą ekspertizę.
32. Nagrinėjamu atveju techninis prižiūrėtojas, kaip ir rangovė buvo susipažinęs su visa projektine dokumentacija ir, teismo vertinimu, turėjo pastebėti, kad Darbo projekte yra pakeisti Techninio projekto projektiniai sprendiniai, numatantys grindų įrengimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Techniniam projektui tretysis asmuo UAB „Pastatų konstrukcijos“ atliko Techninio projekto ekspertizę, o Darbo projekte pakeitus grindų sprendinius ekspertizė nebuvo atlikta ir apie tai techninis prižiūrėtojas nepranešė ieškovei, o jeigu pranešė tokių duomenų byloje nėra. Priešingai iš bylos medžiagos matyti, kad Darbo projektas (A laidos), kuriame buvo numatytas kitas sprendinys – esamo grunto sutankinimas, buvo pasirašytas projektuotojos ir techninio prižiūrėtojo su spaudais „Pritariu statyti“ ir „Taip pastatyta“.
33. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad ir techninis prižiūrėtojas yra prisidėjęs prie žalos ieškovei atsiradimo.
34. Sprendžiant dėl UAB „Pastatų konstrukcijos“ galimos kaltės vertinat Objekto projektinę medžiagą, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad UAB „Pastatų konstrukcijos“ būtų vertinę Darbo projekto grindų sprendinį, kuris yra esminė žalos kilimo priežastis, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos atsakomybės.
35. Vertinant pačios ieškovės veiksmų įtaką žalos kilimui, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta jokių ieškovės veiksmų, kurie būtų lėmę žalos kilimą. Byloje nėra rašytinių duomenų apie tai kieno iniciatyva buvo pakeistas projektas, projektuotoja nenurodė, kad ieškovė jai būtų liepusi keisti projektą, o teigė, kad Techniniame ir Darbo projektuose yra vienas tinkamas sprendinys. Šiuo atveju labai svarbu yra tai, kad ieškovė nėra profesionali statytoja, jos veikla susijusi su prekyba, o ne statybomis, todėl jai negalima kelti aukštesnių reikalavimų, juolab, kad ji buvo pasamdžiusi projektuotojus, atlikusi Techninio projekto ekspertizę, pagal sutartis tiek patys projektuotojai, tiek techninė priežiūra turėjo kontroliuoti statybų eigą, todėl nagrinėjamu atveju jos kaltų veiksmų ar neapdairumo nėra.
36. Pažymėtina ir tai, kad net jeigu ieškovė būtų prašiusi pakeisti projektinius sprendimus, kad galėtų sutaupyti, nes grunto išvežimas ir naujo atvežimas ženkliai padidina statybos kaštus, projektuotoja turėtų parinkti tokį sprendinį, kuris užtikrintų statinio tvirtumą, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta.
Dėl žalos priteisimo
37. Ieškovė prašo taikyti atsakovių solidarią atsakomybę. Kuomet skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taigi, pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią sukėlė savo veiksmais.
38. Deliktinės atsakomybės atveju išimtys nustatytos CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kuriose įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tačiau sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos tokių prezumpcijų neįtvirtina.
39. Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje sutarčių sudarymo metu, nurodyta, kad statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės vadovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, solidarioji projektuotojo, rangovo atsakomybė nebuvo (ir nėra) įtvirtinta nei Statybos įstatyme, nei CK.
40. Akivaizdu, kad atsakovės veikė atskirai, pagal skirtingas sutartis, jų tarpusavyje nesiejo tokie sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti jų veiksmų bendrumą, todėl nėra ir pagrindo jų atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę. Atsakovių civilinė atsakomybė galėtų būti tik dalinė, t. y. kiekviena iš jų atsako savo sutartinių įsipareigojimų apimtyje.
41. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.
42. Kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys).
43. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu nereiškia jokių pretenzijų techniniam prižiūrėtojui. Techninis prižiūrėtojas nėra ginčo sutarčių dalyvis su projektuotoja ir rangove, statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojos (ieškovės), veikia jos interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis, vadovaujantis CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, atsako statytojai. Dėl to atsakovės nagrinėjamoje byloje neturi teisinio pagrindo kelti klausimo dėl statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės už sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą ir remtis statytojo sutartimi pasitelkto statybos techninio prižiūrėtojo veiksmais ar neveikimu, siekdamos joms tenkančios atsakomybės už netinkamą sutarties įvykdymą sumažinimo.
44. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.697 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios statybos dalyvių atsakomybę už per garantinį terminą nustatomus statybos darbų defektus, teisės norma nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų civilinės atsakomybės pagrindo; kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 61 punktas). Tokia išvada, be kita ko, grindžiama ir sutarties uždarumo principą, kurį aiškindamas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016, 41 punktą). Atsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimą lėmė ir tretysis asmuo techninis prižiūrėtojas, veikęs ieškovės naudai, teismas, sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovių priteistiną žalą mažinti iki 75 proc., nes jeigu techninis prižiūrėtojas būtų tinkamai prižiūrėjęs projekto vykdymą, būtų pastebėjęs, kad pakeisti jo sprendiniai, kurie nepatikrinti projekto ekspertizės pagalba bei būtų apie tai informavęs ieškovę, žala nebūtų kilus.
45. Vertinant atsakovių atsakomybę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju projektuotoja turi atlyginti 60 proc. žalos, o rangovė - 15 proc. Taip žalą teismas paskirsto dėl to, kad didžioji dalis kaltės dėl žalos kilimo kyla būtent projektuotojai. Projektuotoja, būdama projektavimo specialistė, turėdama pakankamai žinių, kvalifikacijos, turėdama labai aiškius inžinerinius geologinius tyrimus, kuriuose aiškiai numatyta, jog gruntas netinkamas grindims įrengti, pakeitė Techninio projekto sprendinius ir Darbo projekte numatė netinkamą sprendinį. Būtent netinkamas sprendinys ir lėmė grindų nusėdimą ir visos ieškovei padarytos žalos kilimą, todėl ji didesniąja dalimi ir turi atlyginti ieškovei žalą.
46. Rangovė visus darbus atliko kokybiškai, pagal projektinę medžiagą, tačiau ji, kaip statybų profesionalė, išsamiai susipažinusi su Objekto statybos dokumentais, nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga, neįsigilino, kodėl keičiami projektiniai sprendiniai, nors esant Techninio projekto sprendinių iškasti gruntą ir Darbo projekto sprendinių sutankinti esamą gruntą koalizijai, jai turėjo kilti įtarimų ar Darbo projektas parengtas tinkamai, juolab, kad pagal geologinius tyrimus gruntas grindims buvo netinkamas. Rangovei pastebėjus netikslumus, nebūtų kilusi žala ieškovei. Atsižvelgiant į tai, rangovė turi atlyginti dalį žalos ieškovei.
47. Byloje nėra ginčo dėl 121 136,14 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir 8 470 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš projektuotojos priteisiama 72681,68 Eur defektų šalinimo ir 5082 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą, o iš rangovės 18170,42 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir 1270,5 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą.
48. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį ieškovei iš atsakovių priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
50. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
51. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkto nuostatas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (Rekomendacijų 2.1 punktas); teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (Rekomendacijų 2.2 punktas); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (Rekomendacijų 2.3 punktas); būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (Rekomendacijų 2.4 punktas); ginčo sumos dydį (Rekomendacijų 2.5 punktas); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį (Rekomendacijų 2.6 punktas); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (Rekomendacijų 2.7 punktas); šalių elgesį proceso metu (Rekomendacijų 2.8 punktas); advokato darbo laiko sąnaudas (Rekomendacijų 2.9 punktas); kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2.10 punktas).
52. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pirmą kartą metu ieškovė patyrė 7 275 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 1 947 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, tai yra iš viso patyrė 9 222 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 1197 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą bei 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš viso ieškovė patyrė 13019 Eur bylinėjimosi išlaidų.
53. Atsižvelgiant į patenkintus ieškinio reikalavimus, proporcingai ieškovei iš projektuotojos priteistina 7811,4 Eur (13019 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš rangovės – 1952,85 Eur (13019 Eur x 15 proc.).
54. Tuo tarpu atsakovė UAB „Laimos ir Ginto projektai“ patyrė 1 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teisme bei sumokėjo 1197 Eur žyminio mokesčio už jos pateiktą apeliacinį skundą, iš viso patyrė 2681 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinį iš dalies atmetus, UAB „Laimos ir Ginto projektai“ priteistina 1072,4 Eur (2681 Eur x 40 proc.). Įskaičius tarpusavio mokėtinas sumas ieškovei iš UAB „Laimos ir Ginto projektai“ priteistina 6739 Eur bylinėjimosi išlaidų.
55. UAB „Veikmės statyba“ pateikė duomenis, kad iš viso bylos nagrinėjimo metu patyrė 13 474,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinį iš dalies atmetus UAB „Veikmės statyba“ iš ieškovės proporcingai priteistina 11453,37 Eur (13 474,56 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius tarpusavio mokėtinas sumas atsakovei UAB „Veikmės statyba“ iš ieškovės priteistina 9500,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
56. Trečiasis asmuo UAB „Eriadas“, kuris yra ieškovės pusėje, patyrė 10769,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į ieškinio patenkinimą iš dalies, jam iš atsakovės UAB „Laimos ir Ginto projektai“ priteistina 6461,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš UAB „Veikmės statyba“ - 1615,42 Eur.
57. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) (nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 26,56 Eur, pagal teismo nustatytą priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką (52 punktas) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai: proporcingai valstybės naudai iš projektuotojos priteistina 15,94 Eur (26,56 Eur x 60 proc.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš rangovės – 3,98 Eur (26,56 Eur x 15 proc.)
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės UAB „Kamrenta“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Iš UAB „Laimos ir Ginto projektai“ priteisti UAB „Kamrenta“ naudai 72681,68 Eur defektų šalinimo, 5082 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš UAB „Veikmės statyba“ priteisti UAB „Kamrenta“ naudai 18170,42 Eur defektų šalinimo, 1270,5 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš UAB „Laimos ir Ginto projektai“ priteisti 6739 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Kamrenta“ naudai.
Iš UAB „Kamrenta“ priteisti UAB „Veikmės statyba“ 9500,52 Eur Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš UAB „Laimos ir Ginto projektai“ priteisti 6461,68 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Ariadas“ naudai.
Iš UAB „Veikmės statyba“ priteisti 1615,42 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Eriadas“ naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Laimos ir Ginto projektai“, juridinio asmens kodas 251462740, 15,94 Eur (penkiolika eurų ir 94 euro centus), o iš UAB „Veikmės statyba“, juridinio asmens kodas 300510465, 3,98 Eur (tris eurus ir 98 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Linas Zinkevičius