Administracinė byla Nr. eAS-808-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01623-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui ir kitiems dėl administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2016 m. liepos 5 d. įteikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškimą, prašydamas:

1. Atnaujinti terminą paduoti pareiškimui dėl Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. balandžio 22 d. sprendimų Nr. 31-9473, 31-9475, 31-9476; Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-4035 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo projekto patvirtinimo“; Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-500 „Dėl iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotų žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo Šiaulių rajone“ dalių panaikinimo; dėl pripažinimo negaliojančiomis 2006 m. vasario 23 d. sutarties, notarinio registro Nr. 2-2230, 2006 m. kovo 3 d. sutarties, notarinio registro Nr. 1371, ir žemės sklypo perdavimo–priėmimo akto, notarinio registro Nr. 1373, dalyje dėl nuosavybės teisių perleidimo į 0,0202 ha valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelias Nr. 4006) dalį bei restitucijos taikymo.

2. Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 31-9473 dalį, kuria atkurtos A. Č. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su I. S. ir R. K. 0,0202 ha ploto valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 15 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

3. Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 31-9475 dalį, kuria atkurtos I. S. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. Č. ir R. K. 0,0202 ha ploto valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 15 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

4. Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 31-9476 dalį, kuria atkurtos R. K. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su I. S. ir A. Č. 0,0202 ha ploto valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 15 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

5. Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-4035 dalį, kuria 0,0202 ha ploto valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalis, patenkanti į 15 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., įtraukta į žemės sklypo pertvarkymo projektą.

6. Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-500  dalį, kuria į 50 000 kv. m žemės sklypą Nr. 16-1 (5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.) įtraukta 0,0149 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalis; bei dalį, kuria į 50 000 kv. m žemės sklypą Nr. 16-2  įtraukta 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalis.

7. Pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 23 d. sutartį, notarinio registro Nr. 2-2230, patvirtintą Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės I. P., dalyje, kuria R. K. nuosavybėn perėjo 0,0149 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalis, patenkanti į 50 000 kv. m žemės sklypą Nr. 16-1 (5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.) bei dalyje, kuria A. Č. nuosavybėn perėjo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalis, patenkanti į 50 000 kv. m žemės sklypą Nr. 16-2 (5 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.).

8. Pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 3 d. sutartį, notarinio registro Nr. 1371, patvirtintą Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U., dalyje, kuria bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. Š. ir V. Š. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

9. Pripažinti negaliojančiu 2006 m. kovo 3 d. Žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, notarinio registro Nr. 1373, patvirtintą Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U., dalyje, kuria bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. Š. ir V. Š. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

10. Pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 18 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-5467, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., dalyje, kuria M. R. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

11. Pripažinti negaliojančiu 2007 m. birželio 18 d. Žemės (miško) sklypo perdavimo–priėmimo aktą, notarinio registro Nr. T3GP-5469, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., dalyje, kuria M. R. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

12. Pripažinti negaliojančia 2007 m. rugsėjo 28 d. Žemės (miško) sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-8481, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., dalyje, kuria bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. K. ir P. K. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

13. Pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. Žemės (miško) sklypo perdavimo–priėmimo aktą, notarinio registro Nr. T3GP-8483, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., dalyje, kuria bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. K. ir P. K. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

14. Pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1654, patvirtintą Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės J. K., dalyje, kuria R. L. nuosavybės teise įgijo 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

15. Pripažinti negaliojančia 2011 m. gruodžio 1 d. Žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutartį dalyje, kuria medžiotojų klubui „Meleta” panaudai buvo perduota 0,0149 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalis, patenkanti į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

16. Pripažinti negaliojančia 2012 m. vasario 15 d. Žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutartį dalyje, kuria medžiotojų klubui „Meleta“ panaudai buvo perduota 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalis, patenkanti į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

17. Taikyti restituciją:

17.1. grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0149 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

17.2. grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0053 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r.

17.3. priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovui R. L. 2,76 Eur.

II.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Šiaulių regiono keliai atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareiškėjo argumentais ir motyvais dėl termino pareiškimui paduoti atnaujinimo, kadangi pareiškėjas VĮ Šiaulių regiono keliai raštą gavo tik 2016 m. gegužės 27 d., itin operatyviai sprendė pareiškimo pateikimo teismui klausimą ir surinko reikiamą medžiagą, ypač atsižvelgiant į tai, kad VĮ Šiaulių regiono keliai rašte kalbama ne apie vieną, bet apie keliolika tokių probleminių sklypų ir dėl visų jų pareiškėjas turėjo rinkti medžiagą bei teikti pareiškimus (ieškinius). Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VĮ Šiaulių regiono keliai apie susiklosčiusią neteisėtą situaciją, kai privačion fizinių asmenų nuosavybėn buvo atkurtos teisės į valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančią žemę, paaiškėjo tik pradėjus vykdyti kadastrinius kelių matavimus.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pateiktu prašymu, kuriuo siekiama, kad būtų atnaujintas terminas pareiškimui paduoti, nesutinka. Atsakovai pažymėjo, kad Šiaulių apskrities viršininko sprendimai Nr. 31-9437, Nr. 31-9475, Nr. 3-9476 priimti 1999 balandžio 22 d. ir šiuo pareiškimu į teismą buvo kreiptasi praėjus 17 metų. Atsakovai atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 ir pažymėjo, kad teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir termino pareiškimui paduoti neatnaujino bei pareiškimą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia padėtis, jog valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – kelio Nr. 4006 dalis, yra perleistas privačion nuosavybėn administraciniais aktais ir sandoriais, kurie buvo priimti daugiau kaip prieš dešimt metų. Teismas rėmėsi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintas naikinamasis terminas, kurio atnaujinimo galimybė įstatyme įtvirtinama tik vieninteliu atveju – kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktame pareiškime nenurodė aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis netaikyti naikinamojo termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Įvertinęs prie pareiškimo pridėtą rašytinę medžiagą bei pateiktus bylos šalių atsiliepimus, teismas taip pat nenustatė tokių aplinkybių.

Teismas atkreipė dėmesį į aiškinamąjį raštą dėl ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies, rėmėsi Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir pažymėjo, kad, nepatenkinus prašymo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, pareiškėjo pareiškimo dalis dėl Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. balandžio 22 d. sprendimų Nr. 31-9473, 31-9475, 31-9476 dalies panaikinimo; Šiaulių apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-4035 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo projekto patvirtinimo“ dalies panaikinimo; Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-500 „Dėl iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotų žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo Šiaulių rajone“ dalies panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimui dėl pripažinimo negaliojančiomis 2006 m. vasario 23 d. sutarties notarinio registro Nr. 2-2230, patvirtintos Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės I. P., dalies, 2006 m. kovo 3 d. sutarties notarinio registro Nr. 1371 ir žemės sklypo perdavimo–priėmimo akto notarinio registro Nr. 1373, patvirtintų Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U., dalies dėl nuosavybės teisių perleidimo į 0,0202 ha valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4006 (duomenys neskelbtini) dalies bei restitucijos taikymo, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo ginčijami sandoriai nėra administraciniai aktai. Sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju pareiškėjas nėra praleidęs kreipimosi į teismą termino, teismas nurodė, kad yra taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui apie skundžiamų sandorių turinį tapo žinoma tik 2016 m. birželio 23 d., pareiškėjas į teismą su pareiškimu kreipėsi 2016 m. liepos 5 d., nepraleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo reikalavimų: dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo aktų, žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutarčių dalių ir restitucijos taikymo, teismas atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2015 ir nurodė, kad jie yra civilinio teisinio pobūdžio. Teismas sprendė, kad šie reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmųjų reikalavimų, nes savarankiško ginčo dėl civilinių teisinių pasekmių nekyla. Teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo, perdavimo–priėmimo aktų, žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutarčių dalių neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad nuosavybė atsirado esant neteisėtam pagrindui – įstatymams prieštaraujantiems administravimo subjektų aktams. Atsižvelgęs į tai, jog šioje byloje neatnaujintas terminas pareiškimui dėl pirminių reikalavimų paduoti, teismas darė išvadą, kad kiti reikalavimai dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo aktų, žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutarčių dalių ir restitucijos taikymo atsisakytini priimti.

IV.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atnaujinti terminą pareiškimui paduoti ir pareiškimą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Pareiškėjas pabrėžia, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (prokuroras) nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, prokuroras turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo buvo pradėtas 2016 m. gegužės 27 d. gavus VĮ Šiaulių regiono keliai 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 5-741(7.35), gavus VĮ Šiaulių regiono keliai 2016 m. birželio 9 d. raštą Nr. 5-808(7.35) tyrimas buvo praplėstas, prokuroras 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. birželio 20 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių skyrių, 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į VĮ Šiaulių regiono keliai, 2016 m. gegužės 31 d. – į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą. Pareiškėjas darė išvadą, kad kreipimosi į teismą terminas nepraleistas, nes vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. birželio 23 dienos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio 2016 m. liepos 1 d., 30 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad teisės aktu nustatytas dešimties metų terminas nėra naikinamasis, tam tikrais atvejais jis gali būti atnaujinamas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad valstybinės reikšmės objektų, tame tarpe valstybinės reikšmės kelių, perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Pareiškėjas pabrėžia, kad apie tai, jog pažeidžiami valstybės interesai perleidžiant valstybinės reikšmės kelių plotus, sužinojo tik 2016 m. birželio 23 d., t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tai, pareiškėjo manymu, laikytina svarbia aplinkybe, nes dėl jos pareiškėjas objektyviai negalėjo apginti laiku valstybės interesų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų praktikoje taip pat pažymima, jog kai byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė, administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Pareiškėjo manymu, teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą ir priimti pareiškimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintą teisės principą bei vieną iš fundamentaliųjų teisės principų – ex injuria ius non oritus (iš neteisės teisė neatsiranda) bei sudarė prielaidas tęstis neteisėtai situacijai. Taip pat, pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko padarė klaidingą išvadą, kad praleisto termino atnaujinimas negalimas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pabrėžia, kad Šiaulių apskrities viršininko sprendimai Nr. 31-9437, Nr. 31-9475, Nr. 3-9476 priimti 1999 m. balandžio 22 d., todėl pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į teismą praėjus 17 metų. Atsakovas pažymi, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet kuris kitas pareiškėjas. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui taikytinos ABTĮ 33 ir 34 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Atsakovas nurodo, kad prokuroro pareiškimu siekiama panaikinti administracinius aktus, o tai palies privačių fizinių asmenų nuosavybės interesus. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog ABTĮ redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. liepos 1 d., 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas, kurio atnaujinimo galimybė įstatyme įtvirtinama tik vieninteliu atveju – kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Atsakovo manymu, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis netaikyti naikinamojo termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Šioje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipdamasis į teismą, tinkamai realizavo teisminės gynybos prielaidas ir sąlygas, t. y. ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepraleido kreipimosi į teismą termino.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijai (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399), iš esmės pakito skundo (prašymo) padavimo terminų atnaujinimo teisinis reglamentavimas.

Šiuo metu galiojančios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Taigi įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenumatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu ( prašymu)  ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą.

Taip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?177/2010). Prokuroras, spręsdamas, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, ar ne, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą, ar ne, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Išvadai apie tai, kada prokuroras gavo ar turėjo ir galėjo gauti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, padaryti nustatomos bei vertinamos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, kad teisinės valstybės principas reikalauja, jog būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pareiškimu į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. liepos 5 d., prašydamas, be kita ko, panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. balandžio 22 d. sprendimų Nr. 31-9473, 31-9475, 31-9476 dalis, 2005 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-4035 dalį, 2006 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-500 dalį, pripažinti negaliojančiomis 2006 m. vasario 23 d. sutarties, notarinio registro Nr. 2-2230, dalį, 2006 m. kovo 3 d. sutarties, notarinio registro Nr. 1371 ir žemės sklypo perdavimo – priėmimo akto, notarinio registro Nr. 1373, dalis, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl aktų, kurie priimti daugiau kaip prieš dešimt metų, dalių nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimui, visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tinkamai sprendė dėl minėtų pareiškėjo reikalavimų, neatnaujindamas termino jiems pateikti. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kiti pareiškėjo reikalavimai, susiję dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių, perdavimo – priėmimo aktų, žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutarčių dalių ir restitucijos taikymo laikytini išvestiniais iš pirmųjų reikalavimų, todėl neatnaujinus termino pareiškimui dėl pirminių reikalavimų paduoti, pagrįstai nebuvo priimti ir kiti reikalavimai dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių, perdavimo – priėmimo aktų, žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutarčių dalių ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepriimdamas pareiškimo pažeidė vieną iš fundamentaliųjų teisės principų – ex injuria ius non oritus (iš neteisės teisė neatsiranda) bei sudarė prielaidas tęstis neteisėtai situacijai. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškimo padavimo termino atnaujinimo ir jo priėmimo klausimą, yra svarbu įvertinti ir teisinių santykių stabilumo, viešojo intereso derinimo su individo autonominiais interesais aspektus, ką pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai įtvirtina ir kitas viešojo intereso gynimo įgyvendinimo formas, kurios gali būti taikomos nagrinėjamu atveju, kad pašalinti teisiškai ir faktiškai ydingą situaciją (pvz., žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutas, servituto nustatymas ir kt.).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti atnaujinti terminą pareiškėjo pareiškimui paduoti ir jį priimti. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

                                                                      Virginija Volskienė