Civilinė byla Nr. 3K-3-247/2006

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 34.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. balandžio 5 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. L., T. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Pareiškėjas Z. K. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. K. mirties (2000 m. birželio 3 d.) ir motinos E. K. mirties (2002 m. birželio 26 d.) jis priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo mirties pradėjo valdyti jo asmeninius daiktus – kostiumą ir batus, o po motinos mirties – jos patalynę ir automobilio radijo imtuvą. Pareiškėjas teigė, kad paveldėjimo teisės liudijimų negavo, nes praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

              Tauragės rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškimą tenkino.

              Teismas nustatė, kad nurodytus tėvo ir motinos daiktus turi pareiškėjas, jis jais naudojasi kaip savo. Teismo sprendimu, pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą: pats susirado tėvo daiktus, susidėjo juos į automobilį ir parsivežė į namus; motinos daiktą – patalynę, pats paėmė iš suinteresuoto asmens B. L.. Teismas sprendė, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą po tėvo ir motinos mirties pradėjo valdyti jų daiktus, todėl jis laikomas priėmusiu visą palikimą.

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą atmetė.

              Kolegija sprendė, kad pareiškėjo nurodytų buities daiktų (kostiumo, batų, patalynės) paėmimas nevertintinas kaip valios priimti palikimą išreiškimas, juolab, kad po tėvų mirties liko nekilnojamojo turto ir pareiškėjas turėjo galimybę tokią valią išreikšti aktyviais veiksmais, nekeliančiais abejonių dėl jo valios. Kolegija konstatavo, kad vadovaujantis CK 5.14 straipsniu, įprastiniai namų apstatymo daiktai ir apyvokos reikmenys perėjo suinteresuotam asmeniui B. L., o ne pareiškėjui Z. K., nes ji kartu su palikėja E. K. gyveno iki jos mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu pareiškėjas Z. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 1 d. sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

              Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl juridinio fakto nustatymo, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos bylos aplinkybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, paaiškėjusias nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kai paaiškėjo faktai, kad pareiškėjas Z. K. priėmė palikimą ne tik paimdamas mirusiems tėvams priklausiusius daiktus, bet kartu rūpinosi tėvų palikimu, jį prižiūrėjo, iš pareiškėjo skiriamų pinigų ketverius metus po tėvo mirties buvo prižiūrimas tėvų namas, mokami mokesčiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paimdamas daiktus po tėvų mirties pareiškėjas elgėsi kaip bendraturtis, o mokėdamas mokesčius už turto priežiūrą išreiškė įpėdinio valią priimti palikimą.

              Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 5.51 straipsnį, kuriame nurodyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

              Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstąjį teismo sprendimą teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Kasatorius kasacinį skundą grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais, t. y. materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, taip pat teismas priėmęs sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino paveldėjimą reglamentuojančias materialinės  teisės normas, o būtent CK 5.51 straipsnį, reglamentuojantį palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą palikimą. Kasatorius teigia, kad jis po tėvo mirties (2000 m. birželio 3 d.) palikimą priėmė, nes pasiėmė tėvo asmeninius daiktus - drabužius ir avalynę. 2002 m. birželio 26 d. mirus motinai E. K., jis taip pat faktiškai priėmė palikimą, nes pasiėmė šios patalynę ir  automobilio radijo imtuvą. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog jis skyrė pinigų tėvų namui prižiūrėti, kasatorius nurodė tik apeliaciniame skunde.

              Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina išsiaiškinti koks turtas paveldimas įstatyminių ar testamentinių įpėdinių ir koks priskirtinas prie namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenų, nes šie pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

              Teisėjų kolegija sprendžia, kad daiktai, kuriuos paėmė kasatorius  po tėvo mirties (kostiumas ir batai) ir po motinos mirties (patalynė, automobilio radijo imtuvas, fotoportretas), yra priskirtini prie įprastinių namų apyvokos reikmenų. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, diplomų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriaus nurodytus tėvų daiktus jis paėmė kitiems įpėdiniams sutikus. Šios aplinkybės niekas neginčija. Taigi byloje nenustatyta, kad kasatorius po savo tėvo mirties (2000 m. birželio 3 d.) ir motinos mirties (2002 m. birželio 26 d.) būtų priėmęs palikimą.

              Kasatorius skunde nurodo, kad jis, be minėtų paimtų namų apyvokos reikmenų prisidėjo, piniginėmis lėšomis mokėdamas mokesčius už tėvams priklausantį turtą, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šį teiginį, teismams nėra pateikęs. Byloje yra pateiktos apmokėtos sąskaitos už elektros energiją (b.l. 126-130) namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pagal valstybinės įmonės Registrų centro duomenis, ši namų valda asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso kasatoriui Z. K., o kaip nuosavybės atsiradimo pagrindas nurodyta 1971 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartis (b.l. 49).

              Visi kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Romualdas Čaika

                                                                                                                Aloyzas Marčiulionis

                                                                                                                                            Bronius Pupkovas