Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-12-31][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1395-1143-2021].docx
Bylos nr.: 1-1395-1143/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-asis skyrius, Dainius Dambrauskas 191884691 prokuroras
Kategorijos:
Vagystė (BK 178 str.)
Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-1395-1143/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27130-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.2

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gruodžio 15 d.

Širvintos

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,

sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam V. Š.,

nukentėjusiajam R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Š., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

 

V. Š. tyčia sugadino svetimą turtą ir tyčia sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 15 val., užėjęs į R. B. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tyčia daužydamas pagaliu sugadino ant elektros stulpo pritvirtintą vaizdo stebėjimo kamerą „Reolink Go PT“ su saulės energijos plokšte, bendros 270 Eur vertės, ir atminties kortele 15 Eur vertės bei kameros „Ežys“ pakuote 3 Eur vertės, tyčia nulaužė ir tokiu būdu sugadino šlagbaumo ir grandinės dvi pakabinamas kodines spynas „Abus“ po 17 Eur vertės, tyčia sulaužė ir tokiu būdu sugadino dvi informacines lenteles su užrašais „Teritorija saugoma“ ir „Privati valda“, po 20 Eur vertės, bei tyčia sugadino savadarbį ženklą, žymintį aklavietę, 50 Eur vertės, ir tokiais veiksmais sugadino turto viso 412 Eur vertės bei tyčia sunaikino dvi vaizdo stebėjimo kameras „Reolink Go 4G“ po 240 Eur vertės, su saulės energijos plokštėmis „Reolink“ po 22 Eur vertės, atminties kortelėmis „Samsung“ po 15 Eur vertės ir kameros „Ežys“ pakuotėmis po 3 Eur vertės, viso 560 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam bendrą 972 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

 

II.                      Byloje ištirti įrodymai

 

Kaltinamasis V. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad su R. B. ribojasi tik žemės sklypais. Teigė, kad R. B. užtvėrė šlagbaumą prieš jo (kaltinamojo) žemę, nors į kaltinamojo žemę yra tik vienas kelias, viso ten yra dar trys sodybos ir vienas kelias; žemė, kur stovi šlagbaumas yra valstybinė. Nurodė, kad nesiaiškino, ar teisėtai užtverta. Šlagbaumo spyną nupjovė kitas kaimynas, atvažiavo šienauti prie sodybos ir nupjovė. Ten ir kitiems trukdo tas šlagbaumas. 2021-08-08 ėjo į mišką, ten buvo uždaryta, nedidelė spyna, paėmė ir ją nutraukė. Kamerų nedaužė. R. B. neužilgo atvažiavo, jis (V. Š.) buvo namuose), reikalavo atiduoti spyną, bet jam nurodė, kad neėmė; po to pradėjo kaltinamąjį smaugti rankomis; po išvažiavo ir neužilgo vėl grįžo, išvertė daiktus, pradėjo jį (V. Š.) mušti rankomis, kojomis. Patikslino, kad spyną nulaužė su kirvuku. Tvirtino, kad ženklo nekliudė, Nurodė, kad kamerą tik truputį pakėlė (tą, kuri ir dabar stovi). Nešėsi kotą dalgiui ir grįždamas namo pakėlė su tuo kotu kamerą. Kitos kameros nedaužė, nematė. Ta kamera, kur pakėlė, nuo jos viršaus nukrito dangtis. Nematė kamerų ant stulpo, ant medžio. Einant ant stulpo kamera matosi, ant medžio nesimato. Kai R. B. pas jį atvažiavo, nepripažino, kad lietė kamerą. Patikslino, kad ta kamera, kurią judino, stovi prie kelio, prie šlagbaumo. Ant kito stulpo kita kamera. Prie tos kameros nebuvo priėjęs, o tą, kur prie šlagbaumo, su pagaliu pakėlė ir dangtelis nukrito. Iki tos kameros, kur toliau, nuėjęs nebuvo. Nebuvo nuėjęs link sodybos. Ėjo keliu iki savo žemės. Apie pėdsakus nieko nežino. Liudytojo nematė. Pažymėjo, kad kamerų nedaužė, tik vieną pakėlė truputį aukščiau, kamerų nevogė. Mano, kad nukentėjusysis nori tyčia jį apkalbėti. Buvo blaivus. Nurodė, kad dėl šlagbaumo kreipėsi į seniūnaitį. Tvirtino, kad ženklas seniai buvo nulaužtas (važinėjo kiekvieną kartą ir matė), grandinė taip pat seniai buvo nutraukta.

Nukentėjusysis R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju ribojasi sklypais, dalis buvo kaltinamojo sesers ir jis tą dalį išpirko. Toje sodyboje negyvena, nes šeima bijo, kaimynas V. Š. ateidavo neblaivus. Nurodė, kad minėtas kelias įeina į jo sklypo dalį, nėra jokių pravažiavimų, įvažiavimų, ten nėra servitutinis kelias. Vienintelis servitutas yra privažiavimas iki šlagbaumo. Kad nekiltų problemų, buvo suderinta su urėdija, kelias pagreideriuotas, viskas kainavo apie 3 000 Eur. Tuo metu, baigiant tvarkyti kelią, parodė kaltinamajam, kad yra 3 kameros. Spynos buvo kodinės pastatytos, kadangi dalis servitutinio kelio. Išeitis buvo pastatyti aklavietės ženklą su jo (R. B. telefono numeriu), kodines spynas; kam reikėjo važiuoti, pavyzdžiui, elektrikams, važiuoja, skambina, pasako kodą, jie atsirakina, įvažiuoja ir į jo teritoriją, važiuodavo ir medžiotojai. Tas šlagbaumas buvo tam padarytas, nes ten su džipais važinėjo, bekelė, buvo sudarkytas kelias, o jis už savo pinigus ir valstybinį kelią, ir savo kelią suremontavo. Kaimynai žinojo. Kaltinamajam irgi nurodė, kad kai reikia skambintų, yra kodas. Paaiškino, kad kameros susietos su telefonu, kamera pasigauna judesį, daro įrašą, duoda signalą ir jis gali žiūrėti, jeigu nori to įrašo. Aptariamą dieną, telefone matė, kai praėjo kaltinamasis. Po kažkiek sekundžių paskutinė kamera davė signalą ir dingo. Mano, kad V. Š. gudriai padarė, jis nuėjo, praėjo nieko nedarydamas, pradėjo nuo galinių, pirma paskutinę nudaužė, kadangi į ją niekas nežiūri, paskui priėjo prie šitos, kur jis sako „pakelė į viršų“ (mano, kad jis nepakėlė, o „davė“ ir viskas iš vidaus iškrito, tik korpusas liko, viskas subyrėjo). Po to mato, kad ta kamera vėl pradėjo signalus duoti; pats mato, kas vyksta, bet atsiųsti duomenų negali. Matė, kaip V. Š. priėjęs su pagaliu daužė tą kamerą, bandė atsiųsti tą failą ir ji atsijungė. Iš karto M. P. paskambino, paprašė nuvažiuoti pažiūrėti. Pats atsisėdo į automobilį ir atvažiavo iš Vilniaus, užtruko apie 35 min. Atvažiavus, viskas buvo sudaužyta, „lenciūgas“ nukirstas, ženklas aklavietės sudaužytas. Nuvažiavo pas kaimyną, šis nurodė, kad nematė, kad tai darė. Atvažiavau pas kaltinamąjį, įsijungė telefono diktofoną, jis pamatė, kad įrašinėja, paklausė, kam jis (nukentėjusysis) pastatė kameras, sakė eis ir daužys pastoviai; stvėrė kirvį, jis (nukentėjusysis) pabėgo, iškvietė policiją. Nurodė, kad kamera buvo numušta su pagaliu, ne su dalgio kotu; kamera pakabinta ant stulpo, metras nuo laidų, aukštai. Kamera kumščio dydžio, plastikinė. Ieškojo ir vandenyje, manė, kad jis į vandenį metė. Gale kameros varžtas prisuktas. Kita kamera didesnė, su specialiais diržais prie beržo prisegta. Daiktų pas kaltinamąjį nematė, bet jo batų pėdsakai užfiksuoti. Kameros buvo trys, pateikė kvitus dviejų kamerų, o trečia buvo įsigyta anksčiau. Visos kameros veikė. Ant beržo gerai matėsi žymės laužymo, įdrėskimai. Patikslino, kad pirma išsijungė kamera, kuri buvo ant beržo, kuri failų nesiunčia, tik filmuoja. Tada išsijungė antra, tarpinė, kuri „žiūri“ į vartelius, ji padaryta, kad stebėtų pirmą kamerą. Antra kamera irgi vaizdo nesiunčia. Vienintelė kamera, kuri siunčia vaizdą – pirmoji, ji filmavo, jeigu kas privažiuoja. Negalvojo, kad iš kitos pusės kas ką darytų. Batų pėdsakus pamatė prie vidinės, antros, kameros, batų pėdsaką nufotografavo. Turi nufotografuotą ir kaltinamojo bato, kuris buvo namų prieangyje, nuotrauką. Patikslino, kad ant šlagbaumo, kur matosi baltos žymės, buvo lentelės „Privati valda“ ir „Filmuojama kamera“, jos išplėštos.

Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo artimiausi kaimynai, gyvena už kilometro. Aptariamo įvykio metu buvo savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pjovė žolę su traktoriumi, kai jam paskambino R. B. ir nurodė, kad pas jį kažkas laužo kameras. Jam nurodęs, kad nuvažiuos pažiūrėti, nulipo nuo traktoriaus, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į vietą. Matė sulaužytą lentelę, kur yra prie įvažiavimo su telefono numeriu ar kažkokiu ženklu, ji nulaužta. Nulaužti metaliniai vartai, vartų spyna ir vaizdo kameros, pats jų nematė, buvo matyt nudaužtos, jos ten anksčiau ant stulpo kabėjo. Paskambino R. B., pranešė apie tas nudaužtas kameras, sėdo į automobilį ir grįžo namo. Nurodė, kad toje vietoje nėra sodybos, iki sodybos dar apie 500 m. Patikslino, kad praėjo apie 10 min., kol nuvažiavo. Žmogaus toje vietoje nebuvo. Nepamena, ar kas matėsi prie stulpo. Kai buvo atvažiavęs iki šlagbaumo, per jį neperlindo. Nežino, kiek buvo kamerų. Žino, kad vizualiai priekyje viena kamera matėsi ir dar kairėje lyg buvo. Atrodo, kad priekyje prie šlagbaumo buvo pritvirtinta, ant stulpo. Iš byloje esančių nuotraukų paaiškino, kad stovint priešais nuo vartų kamera tebestovėjo, o po kaire puse, mažesnė kamera buvo nudaužta. Stulpas yra netoli šlagbaumo, kažkas ten matėsi, nulaužta buvo. Ta nudaužta kamera yra aukštai, apie 3 m aukštyje, ranka nepasieksi, reikėjo įrankio. Nežino, su kuo galėjo būti kameros nudaužtos.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą nuvyko pagal nukentėjusiojo iškvietimą, pateiktą pareiškimą. Nežino, ką įvykio vietoje darė Vilniaus patruliai. Įvykio vietą apžiūrėjo sekančią dieną. Pėdsakus fiksavo sekančią dieną, per tą laiką teritorija nebuvo saugoma. Apžiūrėjo įvykio vietą, po to nuvyko pas liudytoją M. P.. V. Š. namuose nerado, pas jį nuvyko po kelių dienų, kai tyrėjas paprašė jį pristatyti apklausai kaip įtariamąjį. Tuomet jam leidus, apžiūrėjo jo namus, nieko nerado. Įvykio vietoje fiksavo, kad ženklas prie įvažiavimo buvo sudaužytas, nebuvo ant šlagbaumo spynos pakabinamos, dviejose vietose nebuvo kamerų, vienoje vietoje kamera pakelta į viršų, prie stulpų, medžių, kur buvo kameros, ištrypta žolė, nuo daužymo medžio žievė pažeista keliose vietose, kur kameros buvo. Nukentėjusysis parodė kamerų vietas, matėsi žymės ir nuo kamerų detalės plastikinės. Atrodo, kad detalės jau buvo surinktos ir sudėtos prie šlagbaumo. Po beržu detalių nebuvo. Prie beržo, kur pievutė, pėdsakų nesimatė, prie stulpų žvyras, šlapia, vienoje vietoje buvo žolė ištrypta, o prie kito rado pėdsaką. Teritoriją šiek tiek apžiūrėjo, nukentėjusysis nurodė, kad jis jau buvo apžiūrėjęs su pareigūnais, kurie buvo iš pradžių atvykę, tų kamerų nerado, todėl jie labai ir neapžiūrinėjo. Dešimties metrų spinduliu praėjo, apžiūrėjo, prie stulpų grioviai su vandeniu, todėl jeigu jos krito į ten, tai galėjo ir nuskęsti. Įtariamasis buvo nurodęs, kad jų neėmė, vietoje paliko. Ženklas „Aklavietė“ buvo sudaužytas. Dėl lentelių su užrašais nepamena. Šlagbaumas buvo uždarytas, spynos nebuvo. Nurodė, kad batų pas kaltinamąjį neieškojo.

2021-08-09 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta randasi (duomenys neskelbtini). Pravažiavus kelio ženklą „(duomenys neskelbtini)“ vieną kilometrą, po kaire puse yra miško keliukas. Pasukus tuo keliuku, už 20 m yra metalinis šlagbaumas, ant kurio nėra pakabinamos spynos. Prie šlagbaumo ant žemės guli sulaužyti ženklai, žymintys privačią valdą ir kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Šalia guli dalis nuo vaizdo stebėjimo kameros. Už šlagbaumo 6 m atstumu, kairėje kelio pusėje stovi betoninis stulpas, ant kurio 5 metrų aukštyje yra metalinis vaizdo kameros laikiklis. Pačios kameros nėra. Prie stulpo esanti žolė ištrypta. Nuo stulpo paėjus keliuku apie 10 m, dešinėje kelio pusėje stovi kitas betoninis elektros stulpas, ant kurio yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, tik ji nusukta ir pakelta į viršų. Prie stulpo, ant kelio yra likęs bato protektoriaus atspaudas. Paėjus toliau keliuku apie 30 m, dešinėje kelio pusėje auga beržas, kurio šaka, esanti 2 m aukštyje, nulaužta. Ant beržo kamieno 3 m aukštyje matosi įbrėžimai. Kameros nėra (b. l. 14–22).

2021-08-19 nukentėjusysis R. B. savanoriškai pateikė tris vaizdo įrašų failus ir kamerų įsigijimo kvitų nuotraukas. Vaizdo įrašų failai peržiūrėti (b. l. 51, 54–56).

2021-08-27 nukentėjusysis R. B. savanoriškai pateikė įvykio vietoje rastus objektus – kameros dalį, saulės energijos plokštės dalį, informacinę lentelę, pakabinamą spyną. Pateikti objektai apžiūrėti (b. l. 57–66).

 

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

 

Byloje, remiantis nukentėjusiojo, liudytojų M. P. ir V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 15 val. R. B. priklausančioje sodyboje buvo sugadinta ant elektros stulpo pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera su saulės energijos plokšte (likęs tik į viršų pakeltas jos korpusas), nulaužtos ir tokiu būdu sugadintos šlagbaumo ir grandinės dvi pakabinamos kodinės spynos, sulaužytos ir tokiu būdu sugadintos dvi informacinės lentelės su užrašais bei savadarbis ženklas, žymintis aklavietę, taip pat dingo dvi vaizdo stebėjimo kameros su saulės energijos plokštėmis. Remiantis nukentėjusiojo parodymais ir byloje pateiktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais prie nukentėjusiojo apklausos protokolo pridėtais vaizdo kamerų duomenimis (b. l. 29–38) nustatyta, kad įvykio metu, prieš išsijungiant kameroms, užfiksuota, kad būtent V. Š. ėjo nurodytoje teritorijoje ir buvo užfiksuotas vienos iš kamerų.

Nagrinėjamoje byloje V. Š. kaltinamas informacinių lentelių bei ženklo ir vienos kameros sugadinimu bei kitų dviejų kamerų pagrobimu. Kaltinamasis V. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad eidamas iš miško, kirvuku nudaužė šlagbaumo spyną ir su savimi turėtu išsidrožtu dalgio kotu pastūmė vieną kamerą aukštyn. Tai padarė, nes pyko dėl kaimyno (R. B.) valstybinėje žemėje pastatyto šlagbaumo, kuris jam trukdė laisvai praeiti į jam priklausantį mišką, dėl to bandė kalbėtis su kaimynu, tačiau taikiai išspręsti to nepavyko. Neigė, kad daužė ženklus ir pavogė kitas dvi kameras, tvirtino, kad jos jam nereikalingos, nežinotų, ką su jomis daryti, taip pat parodė, kad jam nepatiko, kad kameros buvo pastatytos. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje pagarsintų V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jį supykdė tai, kad R. B. pastatė valstybinėje žemėje šlagbaumą, prikabino ir kažkokių ženklų, kad teritorija saugoma ir filmuojama, todėl galimai 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 15 val., jis vienas ėjo iš miško ir iš pykčio sulankstė vieną kažkokį ženklą, kirvuku nudaužė lygtais vieną šlagbaumo spyną, bei turėtu pagaliu apdaužė vieną ant stulpo prie šlagbaumo kabėjusią kamerą, nukrito kažkoks jos dangtis. Jokių kitų kamerų jis net nematė ir prie jų nelindo, jų tikrai nepavogė, nes jos jam tikrai nereikalingos, jis apie jas visiškai nieko nesupranta. Dar tą patį vakarą pas jį į kiemą buvo atbėgęs R. B., jį apkaltino dėl kamerų, jį apstumdė, fotografavo jo guminį batą. Jis jam pasakė, kad apdaužė kamerą ir R. B. žino, kodėl jis taip pasielgė (b. l. 101–103). Taigi, kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl vieno ženklo, vienos spynos ir vienos kameros sugadinimo ir kategoriškai neigė, kad yra susijęs su kitų dviejų kamerų dingimu, tvirtino, kad jų net nematė ir nelietė. Tokią kaltinamojo gynybos versiją teismas vertina kaip bandymą sumenkinti savo neteisėtų veiksmų apimtį ir tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę, kadangi bylos įrodymų visuma patvirtina, kad būtent V. Š. įvykio dieną, prieš atsijungiant kameroms, buvo prie jų, daužė jas ir informacinius ženklus bei ant šlagbaumo ir grandinės buvusias spynas.

Iš nukentėjusiojo parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jo teritorijoje, netoli šlagbaumo, pastatyto ties riba su valstybine žeme, buvo trys kameros – pirmoji buvo ant beržo, o kitos dvi ant elektros stulpų, ant beržo buvusi kamera buvo prikabinta tvirtinimo diržais, o ant stulpų buvusios – laikikliuose, viso trys buvo kokių 5 m aukštyje nuo žemės. Visos trys kameros buvo susietos su jo mobiliuoju telefonu ir veikė iki įvykio dienos, kuomet jis gavo signalą ir pažiūrėjęs pamatė, kaip kaimynas V. Š. eina link miško, o vėliau gavęs signalą pamatė, kad V. Š. pagaliu daužo vaizdo stebėjimo kameras, po to dingo vaizdas, pavyko tik užfiksuoti viena kamera einantį V. Š.. Suprato, kad jo kameros yra gadinamos, todėl paskambino kaimynui M. P., kad nuvyktų pažiūrėti, kas vyksta. Liudytojas M. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad įvykio dieną jam paskambino kaimynas R. B. ir pasakė, kad per vaizdo kamerą mato, kaip jo sodybos prieigose yra daužoma kamera, prašė nuvažiuoti pažiūrėti. Jis prie R. B. sodybos nuvažiavo maždaug 5 – 10 minučių bėgyje. Nuvykęs apžiūrėjo tik vietovę aplink šlagbaumą, po visą sodybą nevaikščiojo. Pastebėjo, kad buvo nulaužta šlagbaumo spyna, ant žemės mėtėsi kažkokie informaciniai ženklai, kažkokios vaizdo kameros dalys. Anksčiau jis sodyboje pas R. B. nesilankė, nežino, kur ir kiek konkrečiai vaizdo kamerų buvo sumontuota, tačiau žino, kad vizualiai priekyje viena kamera matėsi ir dar kairėje galimai buvo. Tik pastebėjo, kad kameros nėra ant stulpo prie šlagbaumo, buvo likęs tik kažkoks laikiklis. Jokių žmonių prie sodybos nematė.

Nukentėjusiojo parodymai sutampa su byloje ištirto įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių duomenimis, iš kurių matyti, kad ant metalinio šlagbaumo nėra pakabinamos spynos, šalia guli vaizdo stebėjimo kameros dalys. Prie šlagbaumo ant žemės guli sulaužytas ženklas, žymintys privačią valdą ir, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Už šlagbaumo šešių metru atstumu, kairėje kelio pusėje stovi betoninis stulpas, ant kurio penkių metrų aukštyje yra metalinis vaizdo kameros laikiklis, tačiau pačios kameros nėra, prie stulpo esanti žolė ištrypta. Nuo šio stulpo už dešimties metrų, dešinėje kelio pusėje stovi kitas betoninis elektros stulpas, ant kurio yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, tik ji nusukta ir pakelta į viršų, prie šio stulpo, ant kelio yra likęs bato protektoriaus atspaudas. Už trisdešimties metrų, dešinėje kelio pusėje auga beržas, kurio šaka, esanti dviejų metrų aukštyje, nulaužta, ant kamieno trijų metrų aukštyje matosi įbrėžimai. Fotolentėlese užfiksuotas ir bato atspaudas (b. l. 14–21). Teisiamajame posėdyje įvykio vietos apžiūrą atlikęs tyrėjas V. B., apklaustas kaip liudytojas patvirtino, kad įvykio vietą apžiūrėjo sekančią dieną po įvykio, įvykio dieną buvo atvykusi kita patrulių rinktinė, įvykio vieta nebuvo saugoma ar aptverta apsaugine juosta. Jis fiksavo, kad ženklas prie įvažiavimo buvo sudaužytas, ženklas „Aklavietė“ buvo sudaužytas, nebuvo ant šlagbaumo spynos pakabinamos, dviejose vietose nebuvo kamerų, vienoje vietoje kamera pakelta į viršų. Prie stulpų, medžių, kur buvo kameros, ištrypta žolė, nuo daužymo medžio žievė pažeista keliose vietose, kur kamera buvo. Nukentėjusysis parodė kamerų vietas, matėsi žymės ir nuo kamerų detalės plastikinės. Parodė, kad teritoriją apžiūrėjo dešimties metrų spinduliu, kadangi nukentėjusysis nurodė, kad jis jau buvo apžiūrėjęs teritoriją su įvykio dieną atvykusiais pareigūnais ir kamerų nerado. Liudytojo V. B. teigimu kameros galėjo įkristi į abipus kelio, šalia kurio buvo stulpai, esančius vandens griovius. Bato atspaudo išlieja daroma nebuvo, nuvykus pas nukentėjusiojo nurodytą asmenį, galimai padariusį žalą – V. Š., jo namuose nerado. Iš teisiamojo posėdžio metu prie bylos pridėtų ROIK 0121000517216 duomenų matyti, kad išties įvykio dieną pagal R. B. iškvietimą atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėja bei Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis užfiksavo vieną į viršų pakeltą vaizdo stebėjimo kamerą ant elektros stulpo, kameros laikiklį ant kito elektros stulpo, ant kelio prie šlagbaumo gulinčią kameros dalį, spyną, sulaužytą ženklą, žymintį privačią valdą ir, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, sulaužytą akligatvį žymintį ženklą su telefono numeriu, nutrauktą grandinę.

Nors byloje neginčijamais įrodymais nenustatyta, kad įvykio vietoje po elektros stulpu, ant kurio buvo vaizdo stebėjimo kamera, rastas bato pėdsakas yra paliktas būtent V. Š. bato, byloje yra nukentėjusiojo pateikta jo nufotografuoto V. Š. bato pado nuotrauka, pats V. Š. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad turi batų tokiais padais, ir nors nesutiko, kad tai ir yra būtent jo bato atspaudas, tačiau parodė, kad pas jį atvykęs nukentėjusysis nufotografavo jo bato padą. Kita vertus, pats V. Š. neneigia buvęs įvykio vietoje, atlikęs dalį inkriminuojamų veiksmų, tai yra nustatyta aplinkybė byloje, dėl kurios nekyla abejonių, todėl eksperto išvada, ar būtent V. Š. priklausančiu bato buvo paliktas pėdsakas, neturėtų lemiamos reikšmės kaltės klausimui spręsti. Kaltinamojo versijos, kad R. B. pastatytas ženklas seniai buvo nulaužtas, grandinė taip pat seniai buvo nutraukta nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Priešingai, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad šlagbaumą bei vaizdo kameras sumontavo siekdamas stebėti savo sodybą dėl bekelės sportininkų, nuolat turėjo telefone kontaktą su sumontuotomis vaizdo kameromis ir stebėjo situaciją, gaudavo signalus kažkam judant teritorijoje, todėl jei grandinė prie šlagbaumo būtų nutraukta anksčiau, signalais tai būtų fiksuota.

Kaltinimas byloje V. Š. buvo pareikštas dėl vienos vaizdo stebėjimo kameros, dviejų pakabinamų kodinių spynų ir dviejų informacinių lentelių su užrašais bei savadarbio ženklo sugadinimo ir dviejų kamerų pagrobimo, t. y. dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Vis tik, pagal teismų praktiką, svarbu nustatyti kaltinamojo santykį su svetimu turtu, išsiaiškinti tikruosius jo ketinimus, įvertinti jo psichinį santykį su atliktais veiksmais, t. y. subjektyvieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-251-495/2020).

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią).

Atsižvelgiant byloje nustatytas aplinkybes apie tarp kaimynų V. Š. ir R. B. susiklosčiusią konfliktinę situaciją dėl pastarojo pastatyto šlagbaumo, į tai, kad pas V. Š. nerasta ir nepaimta jokių įkalčių neteisėtai užvaldžius nukentėjusiajam priklausančias vaizdo stebėjimo kameras, sprendžiant, ar V. Š. įvykdė svetimo turto pagrobimą (vagystę), būtina vertinti, kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė, ar tokių padarinių siekė ir kokį tikslą turėjo. Kaltinamasis V. Š. aiškiai išsakė savo poziciją, kad nesutinka su tuo, kad R. B. galimai ant valstybinės žemės pastatė rakinamą šlagbaumą ir filmuoja vietą vaizdo stebėjimo kameromis. Iš jo teisiamajame posėdyje pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog R. B. pasakė, kad apdaužė kamerą ir šis žino, kodėl jis taip pasielgė. Remiantis visais šiais įrodymais, byloje nustatyta, kad būtent V. Š. buvo įvykio vietoje, kuomet R. B. gavo signalus iš jam priklausančių trijų vaizdo kamerų, ir daužė jas savo turėtu pagaliu, turėdamas tikslą jas numušti bei pašalinti nukentėjusiojo pastatyto šlagbaumo spynas ir informacinius ženklus, t. y. turėdamas iš anksto susiformavusį sumanymą ne pagrobti svetimus, R. B. priklausančius daiktus – ženklus, kameras, o juo sugadinti ir/ar sunaikinti, todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip ne kaip nusikalstama veika, atitinkanti BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos, o kaip BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Teismo vertinimu neįrodytos aplinkybės, kad V. Š. turėjo tyčia užvaldyti svetimą turtą paverčiant jį savu, kad neabejotinai disponavo vaizdo kameromis tam tikrą laiką. Byloje nepaneigta, kad numuštos vaizdo kameros galėjo įkristi ar būti įmestos į abipus kelio (ant kurio pastatytas šlagbaumas) gilius vandens griovius, kurie pareigūnų apžiūrėti nebuvo, įvykio vieta saugoma (aptverta) nebuvo. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad, nukentėjusiojo teigimu, jis su pagaliais ieškojo kamerų griovyje.

Teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje ištirti surinkti įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad byloje įrodyta, jog V. Š. kaltinime nurodytu laiku tyčia sugadino ir sunaikino svetimą – nukentėjusiajam R. B. priklausiusį turtą, t. y. sugadino ant elektros stulpo pritvirtintą vaizdo stebėjimo kamerą (likęs tik į viršų pakeltas jos korpusas), šlagbaumo ir grandinės dvi pakabinamas kodines spynas, sugadino dvi informacines lentelės su užrašais bei savadarbis ženklą, bei sunaikino kitas dvi vaizdo stebėjimo kameras, kurių viena buvo pritvirtinta ant elektros stulpo, o kita – ant medžio. Atsižvelgiant į paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis V. Š. suprato, jog neturėdamas tam teisės gadina ir naikina svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamasis V. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

 

IV.        Bausmės skyrimo motyvai         

 

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. Š. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo neteisėtais veiksmais padaryta reali turtinė žala nukentėjusiajam. Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į V. Š. asmenybę: pensinio amžiaus, anksčiau vieną kartą teistas už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka tris kartus, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 85–88). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad įvertinus kaltinamojo amžių ir turtinę padėtį, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad intensyvios priežiūros taikymas kaltinamajam V. Š. būtų per griežta, neproporcinga jo asmenybei poveikio priemonė. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Teismas, įvertinęs V. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Š. vietoj intensyvios priežiūros paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus: neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, valandų skaičių nustatant įvertinus kaltinamojo amžių, bei įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 

 

V.        Dėl civilinio ieškinio

 

Byloje yra nukentėjusiojo R. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos 972 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 48).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad būtent dėl V. Š. kaltų veiksmų buvo sugadintas ir sunaikintas nukentėjusiajam priklausantis turtas – trys vaizdo stebėjimo kameros „Reolink Go PT“ su saulės energijos plokštėmis, atminties kortelėmis ir telefoninio ryšio kortelėmis, dvi pakabinamos kodinės spynos, dvi informacinės lentelės su užrašais, savadarbį ženklas, žymintis aklavietę, bendros 972 Eur vertės, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. civilinis ieškinys pagal pateiktus daiktų vertę patvirtinančius įrodymus – tenkintinas (visiškai).

 

VI.        Kiti klausimai

 

V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105–107). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos R. B. pateiktus tris vaizdo įrašų failus DVD+R laikmenoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, saugojimui Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK perduotus daiktus – vaizdo kameros dalis, saulės energijos plokštės dalis, informacinę lentelę ir pakabinamą spyną (b. l. 67–69) – grąžinti nukentėjusiajam.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu 4 dalies 2, 3 punktais V. Š. paskirti: 1) įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 2) įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. 

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. Š. nukentėjusiajam R. B. 972 Eur Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti prie bylos R. B. pateiktus tris vaizdo įrašų failus DVD+R laikmenoje.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti nukentėjusiajam saugojimui Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK perduotus daiktus – vaizdo kameros dalis, saulės energijos plokštės dalis, informacinę lentelę ir pakabinamą spyną.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį teismą.

 

 

Teisėja                                        Augustė Juozapavičienė        

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 178 str. Vagystė
  • BK 187 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
  • BK 15 str. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas
  • 2K-151-628/2018
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 48 str. Laisvės apribojimas
  • BPK 109 str. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese
  • BPK 113 str. Civilinio ieškinio nagrinėjimas
  • BPK
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai