Administracinė byla Nr. eAS-321-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00636-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. 2021 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.       panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 2021 m. vasario 18 d. sprendimą (2021 m. vasario 18 d. raštas Nr. 20-S-3406 „Dėl informacijos apie V. J. prašymo nagrinėjimą pateikimo“) ir įpareigoti Kauno AVPK pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų R. Š. ir T. V. veiklos;

2.       panaikinti Kauno AVPK 2021 m. vasario 26 d. sprendimą (2021 m. vasario 26 d. raštas Nr. 20-S-4123 „Dėl jūsų prašymo“) ir įpareigoti Kauno AVPK pateikti teismui Kauno AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų R. Š. ir T. V. pareigybių aprašymus;

3.       panaikinti Kauno AVPK 2021 m. kovo 2 d. sprendimą (2021 m. kovo 2 d. raštas
Nr. 20-S-4523 „Dėl informacijos apie V. J. prašymo nagrinėjimą pateikimo“) ir įpareigoti Kauno AVPK pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. veiksmų;

4.       panaikinti Kauno AVPK 2021 m. kovo 5 d. sprendimą (2021 m. kovo 5 d. raštas
Nr. 20-S-4649 „Dėl prašymo nagrinėjimo) ir įpareigoti Kauno AVPK pateikti teismui Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės
K. K. pareigybės aprašymą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir įpareigoti Kauno AVPK pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų R. Š. ir T. V. veiklos, taip pat panaikinti Kauno AVPK 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir įpareigoti Kauno AVPK pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. veiksmų, bet priėmė skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Kauno AVPK 2021 m. vasario 26 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą pateikti Kauno AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų R. Š. ir T. V. pareigybių aprašymus bei panaikinti Kauno AVPK 2021 m. kovo 5 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą Teismui pateikti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. pareigybės aprašymą.

Teismas, spręsdamas dėl trečiojo skundo reikalavimo, nustatė, jog iš Kauno AVPK 2021 m. kovo 2 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl policijos pareigūnės
K. K. veiklos įvertinimo, tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir patraukimo atsakomybėn. Atsakovas 2021 m. kovo 2 d. sprendime nurodė, jog tarnybinis patikrinimas pagal pareiškėjo prašymą dėl pareigūnės veiksmų nepradėtas. Teismas akcentavo teismų praktiką, kurioje pažymėta, jog asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Taigi, Kauno AVPK 2021 m. kovo 2 d. raštas 
Nr. 20-S-4253 yra informacinio pobūdžio ir neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui. Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimą panaikinti Kauno AVPK 2021 m. kovo 2 d. sprendimą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Skundo reikalavimas įpareigoti Kauno AVPK pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl K. K. veiksmų yra išvestinis skundo reikalavimas, todėl atsisakytinas priimti tapačiu pagrindu.

Teismas, vertindamas pirmąjį skundo reikalavimą, atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde teigė, kad Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. sprendimą gavo 2021 m. vasario 18 d. elektroniniu paštu (prašyme nurodytu būdu), todėl skundą teismui dėl minėto akto panaikinimo turėjo paduoti iki 2021 m. kovo 19 d. (ABTĮ 65 str. 2 ir 3 d.). Pareiškėjas skundą teismui padavė 2021 m. kovo 23 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, ir neprašė atnaujinti šį praleistą terminą. Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimą dėl Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Skundo reikalavimas įpareigoti Kauno AVPK pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl R. Š. ir
T. V. veiklos yra išvestinis skundo reikalavimas, todėl atsisakytinas priimti tapačiu pagrindu. Teismas papildomai akcentavo, jog, kaip ir Kauno AVPK 2021 m. kovo 2 d. sprendimo atveju, Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. raštas Nr. 20-S-3406 raštas yra informacinio pobūdžio ir neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui.

III.

Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti skundo dalį dėl pirmojo ir trečiojo reikalavimų, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jeigu teismas manytų, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis praleido terminą skundui dėl Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. sprendimo paduoti. Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. sprendimas į pareiškėjo elektroninio pašto dėžutę atsiųstas 2021 m. vasario 18 d. Sprendimo įteikimo diena laikytina kita diena – 2021 m. vasario 19 d. (kaip įteikiant per Elektroninių paslaugų portalą (EPP)), todėl skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 20 d. 2021 m. kovo
20 d. buvo šeštadienis, po jo einanti kita darbo diena – 2021 m. kovo 22 d. Skundas teismui buvo paduotas 2021 m. kovo 22 d. 23 val. 20 min., t. y. nepraleidžiant termino. Pareiškėjas ypatinga faktine aplinkybe laiko tai, kad 2021 metais vasario mėnuo turėjo 28 dienas, todėl išlieka neaiškumas dėl terminų skaičiavimo, sudarantis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (jei jis buvo praleistas).

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą panaikinti Kauno AVPK 2021 m. kovo 2 d. sprendimą. Pareiškėjas apžvelgia teismų praktiką, susijusią su teise kreiptis į teismą. Pabrėžia, kad nustačius, jog policijos pareigūno tarnybinė veikla buvo nekokybiška ir neišsami, gali būti skiriama tarnybinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl pareigūnų R. Š., T. V. ir K. K. netinkamai atliktų pareigų konstatuojant, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, jis turėjo ilgą laiką bylinėtis teismuose, dėl ko patyrė turtinę žalą (bylinėjimosi išlaidos) ir neturtinę žalą (pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, skirtas laikas ir kt.). R. Š. ir T. V. netinkamo profesinio elgesio pasirinkimą yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-580-813/2020, o K. K. netinkamo profesinio elgesio pasirinkimas konstatuotas Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-412-1108/2020. Pareiškėjas yra suinteresuotas, kad atsakovas atliktų tarnybinį patikrinimą ir įvertintų pareigūnų R. Š., T. V. ir K. K. veiksmus, nes būtent dėl nurodytų pareigūnų neteisėtos veiklos pareiškėjas patyrė žalą (viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti). Pareiškėjas atsakovui yra pateikęs reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Atsakovui atsisakius tenkinti šį prašymą, rengiamas procesinis dokumentas teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl Kauno AVPK 2021 m. kovo 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas turi įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Tarnybinio patikrinimo atlikimas yra reikšmingas individualizuojant žalą padariusį valstybės tarnautoją (neteisėtus veiksmus ir kaltę žalos atlyginimo kontekste). Pareiškėjas mano, kad skundžiama nutartis nesuderinama su teisinės valstybės principu, nes teismas paneigė pareiškėjo teisę pasinaudoti tokiu jo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo būdu, taip pat su pareiškėjo teise į teisminę gynybą. Pareiškėjas taip pat apžvelgia teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, susijusią su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis skundo padavimo tvarkos ir terminų.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. sprendimą

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimo taisyklės išdėstytos ABTĮ 65 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (2 d.). Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną; jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną (3 d.). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (4 d.). Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos; jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu (5 d.). Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas), dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu (6 d.).

Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. sprendimą, įformintą 2021 m. vasario 18 d. rašte Nr. 20-S-3406. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo atsiųstas elektroniniu paštu 2021 m. vasario 18 d., taigi, skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 19 d. ir suėjo 2021 m. kovo 19 d. (penktadienis,
t. y. darbo diena). Pareiškėjas skundą teismui padavė 2021 m. kovo 22 d. (žyma ant elektroninio dokumento, b. l. 1). Skundžiamoje nutartyje nurodyta data – 2021 m. kovo 23 d. – yra skundo registracijos teisme data, o ne skundo padavimo data. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepaisant pastarojo apsirikimo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. sprendimo paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindžia įsitikinimu, kad egzistuoja neaiškumai dėl terminų skaičiavimo, bei aplinkybe, jog 2021 metais vasario mėnuo turėjo 28 dienas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskirajame skunde pats pareiškėjas
(jo atstovas) detaliai ir iš esmės teisingai pateikė skundo padavimo termino skaičiavimą (manytina, kad pareiškėjas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, suklydo dėl elektroninėje sistemoje nurodomų datų (proceso įvykių lentelėje pateikiamos ne dokumentų įkėlimo, o dokumentų registracijos datos)). Be to, teikiant skundą pareiškėjui atstovavo advokatas, t. y. teisės srities specialistas. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kaip vasario mėnesio trukmė sudarė (galėjo sudaryti) jam kliūtis savalaikiai paduoti skundą. Atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes, taip pat į tai, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ABTĮ įtvirtintų terminų skaičiavimo taisyklių aiškumo, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, pakankamai svarbių praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti šį praleistą terminą netenkintinas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo kaip pareikštą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Dėl skundo reikalavimo panaikinti Kauno AVPK 2021 m. kovo 2 d. sprendimą

Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 
2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Atsakovas 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. 20-S-4523 informavo pareiškėją, kad tarnybinis patikrinimas pagal jo prašymą dėl Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. veiksmų nepradėtas, bei išdėstė tokio sprendimo priežastis (teismų procesiniais sprendimais Kauno AVPK nebuvo pavesta spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo K. K., teismai jos padarytus procesinius pažeidimus laikė mažareikšmiais arba jų išvis neakcentavo). Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas įvertinti K. K. veiklą, atlikti tarnybinį patikrinimą ir patraukti ją drausminėn atsakomybės.

Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-1111-662/2015). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015). Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-856-662/2017, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-642-822/2018).

Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartą teismų praktiką bei išanalizavusi 2021 m. kovo 2 d. rašto Nr. 20-S-4523 turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas administracinis aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. 2021 m. kovo 2 d. rašte Nr. 20-S-4523 tik pateikiama informacija apie tarnybinius patikrinimus reglamentuojančias teisės nuostatas, apžvelgiami su pareiškėju susiję teisminiai ginčai bei pažymima, kad atsakovui nebuvo pavesta spręsti klausimo dėl drausminės atsakomybės taikymo K. K., todėl tarnybinis patikrinimas dėl K. K. veiksmų nepradėtas. Šiame rašte nėra suformuluoti jokie patvarkymai, imperatyvūs nurodymai ar pan. Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl Kauno AVPK sprendimo nepradėti tarnybinio patikrinimo, o ne dėl to, kad jis 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. 20-S-4523 buvo netinkamai informuotas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti nagrinėti trečiąjį skundo reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais pareiškėjas 2021 m. kovo 2 d. sprendimo sukeliamas teisines pasekmes sieja su savo siekiu kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad visos sąlygos, būtinos valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti (valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp tų neteisėtų veiksmų ir žalos; kaltė nėra viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų), yra vertinamos nagrinėjant administracinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir neprivalo (vadovaujantis ABTĮ 11 str. įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, ir neturėtų) būti nustatinėjamos atskirų teisminių procesų metu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad prašymas priteisti žalos atlyginimą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2018).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kauno AVPK 2021 m. vasario 18 d. ir 2021 m. kovo 2 d. sprendimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų R. Š. ir T. V. veiklos, taip pat panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pradėti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. veiksmų, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė

        Skirgailė Žalimienė