Administracinė byla Nr. eA-3278-552/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02709-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Civitta“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. BRK-3545(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4)), įpareigoti Agentūrą pagal pareiškėjo 2015 m. sausio 14 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintą paramos dalį (22 267,90 Eur).
2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:
2.1. Agentūra 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. BRK-2147(12.4) pateikė pareiškėjui ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-81 (toliau – ir Ataskaita) konsultuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo atliktų 700 kv. m medinių rekreacinių takų ir 14 vnt. skulptūrų įrengimo investicijų išlaidų vertė viršijo rinkos kainą. Agentūra Sprendimu Nr. BRK-3545(12.4) sumažino pareiškėjui mokėtiną paramos sumą, vietoje mokėjimo prašyme nurodytos 49 525,02 Eur sumos, skyrė 27 257,12 Eur dydžio paramą.
2.2. Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nenurodyti aiškūs teisiniai motyvai, jis priimtas pareiškėjo nesupažindinus su patikrinimo metu nustatytais tariamais neatitikimais, todėl yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Agentūra nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 12 dalyje įtvirtintu naujovių ir atvirumo permainoms principu, nebendradarbiavo su pareiškėju. Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip konkrečios teisės normos buvo pažeistos ir kokios šių teisės normų taikymo sąlygos. Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nurodytos teisės normos, kurios nesiejamos su nagrinėjamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis, todėl iš pareiškėjo buvo atimta teisė suvokti, kokį konkretų pažeidimą jis padarė ir kaip jis galėtų apginti savo interesus.
2.3. Pareiškėjas prekes ir darbus įsigijo vykdydamas pirkimus pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse (toliau – ir Pirkimo taisyklės) nustatytas pirkimo procedūras. Agentūra jokių pirkimo procedūrų pažeidimų nenustatė, jų nenurodė ir Sprendime Nr. BRK-3545(12.4). Pirkimo taisyklėmis asmuo nėra įpareigotas ieškoti absoliučiai mažiausios kainos, pagal šias taisykles pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia rinkos kainą. Tinkamomis finansuoti turi būti pripažįstamos ne tik lėšos medžiagoms, bet ir visiems įrengimo darbams įsigyti. Tikėtina, kad ekspertizės metu nustatyta investicijų kaina nesutampa su nurodyta pareiškėjo 2015 m. sausio 14 d. pateiktame mokėjimo prašyme (toliau – ir Mokėjimo prašymas), kadangi į ją nebuvo įtrauktos investicijos įrengimo darbams. Tai, kad tarp pareiškėjo ir Agentūros 2014 m. gruodžio 23 d. pasirašyta paramos sutartis dėl projekto 2IM-KV-12-1-011337-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), patvirtina, jog tiek Agentūra, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) pareiškėjo Agentūrai 2012 m. liepos 25 d. pateiktą paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška) ir joje nurodytas planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti.
2.4. Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nenurodyti jokie pareiškėjo kalti veiksmai, o Agentūra Ataskaita rėmėsi kaip vieninteliu ir neginčijamu įrodymu, nors ji turėtų būti vertinama tik kaip papildomas duomenų šaltinis priimant Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4). Ginčijamas išlaidas pareiškėjas patyrė faktiškai, jos pagrįstos sąskaitomis faktūromis, kurios buvo pateiktos Agentūrai, išlaidos yra neabejotinai susijusios su pelno nesiekiančiomis investicijomis miškuose.
2.5. Dėl didelės teisės aktų apimties bei teisinio išsilavinimo neturėjimo pareiškėjas, vykdydamas miškotvarkos projekto pirkimą, tiekėjų apklausą organizavo vėliau, nors tokios pareigos nebeturėjo, o atlikus apklausą paaiškėjo, kad tiekėjo, kuris parengė miškotvarkos projektą, kaina buvo mažesnė nei likusių apklaustų tiekėjų.
3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:
3.1. Agentūra, atlikdama Mokėjimo prašymo vertinimą ir tikrindama jame pateiktos informacijos teisingumą, nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjo įsigytų medinių rekreacinių takų investicijų kaina viršijo ekspertų nustatytą rinkos kainą 10 077,18 Eur, o pareiškėjo įsigytų skulptūrų investicijų kaina – 14 607,01 Eur. Šios sumos negali būti laikomos pagrįstomis ir būtinomis Projekto įgyvendinimo išlaidomis, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai dideles kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų, naudos principais.
3.2. Skunde pareiškėjas teigia, kad atliko pirkimą pagal Pirkimo taisykles, t. y. įvykdė trijų tiekėjų apklausą ir, vadovaudamasis mažiausios kainos kriterijumi, nustatė laimėjusį pasiūlymą, tačiau Agentūrai tokio pirkimo dokumentai nebuvo pateikti ir nebuvo vertinami. Įsigydamas prekes, paslaugas ar darbus pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintoje Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) nustatytus didžiausius įkainius, pareiškėjas galėjo kreiptis (kreipėsi) į skirtingus tiekėjus, ieškodamas tinkamų prekių, paslaugų ar darbų už priimtiną kainą, tačiau ši procedūra nelaikytina pirkimu, kaip jis reglamentuojamas Pirkimo taisyklėse. Pareiškėjui buvo žinoma, jog kompensuojamos tik išlaidos, kurios yra būtinos Projektui įgyvendinti, t. y. tos, be kurių Projektas negalėtų būti tinkamai įgyvendintas. Metodikoje įtvirtinti didžiausi įkainiai nustato bendrą tinkamų finansuoti išlaidų dydį visoms konkrečios kategorijos investicijoms, neatsižvelgiant į kokybinius atskirų investicijų požymius (nedetalizuojant dydžio, medžiagų ar kitų požymių) ir joje nustatyta būtent didžiausia galima mokėti už atitinkamas investicijas paramos suma (tačiau ne konkreti rinkos kaina).
3.3. Agentūra atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjo deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties, naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) įtvirtinta Agentūros teisė, kilus įtarimui dėl per didelių kainų, atlikti skaičiuojamąją kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus. Šiuo atveju Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertizė buvo atlikta pagal Agentūros pateiktus dokumentus, sutartis dėl investicijų įsigijimo, aktualius teisės aktus, buvo nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl įsigytų investicijų ir jų kainų pagrįstumo. Pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta galimybe pateikti paaiškinimus dėl įsigytų investicijų kainų pagrįstumo.
3.4. Iš Agentūrai pateiktų dokumentų matyti, kad miškotvarkos projektas jau buvo parengtas ir su Valstybine miškų tarnyba suderintas 2012 m. liepos 17 d., t. y. anksčiau nei gautas projekto rengėjo pasiūlymas parengti projektą (pasiūlymas parengti projektą gautas 2013 m. gegužės 10 d.) ir sudaryta sutartis. Susiklosčiusi faktinė situacija suponuoja išvadą, jog pirkimas atliktas tik formaliai, realiai neužtikrinant tiekėjų varžymosi dėl pirkimo sutarties, nes pirkimo laimėtojas buvo žinomas iš anksto. Taigi pareiškėjas įsigijo minėtą investiciją nesilaikydamas Pirkimo taisyklių reikalavimų, neatlikęs apklausos procedūros ir pažeidęs Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus.
3.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sudarydama Paramos sutartį Agentūra patvirtino, jog pareiškėjo planuojamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, kadangi tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma, nustatomos mokėjimo prašymo vertinimo metu.
3.6. Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, t. y. jame aiškiai nurodyti du pažeidimai, dėl kurių pareiškėjui taikomos sankcijos, pateiktos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas bei kuriomis vadovaujantis jam yra paskirta ir apskaičiuota sankcija, nuosekliai išdėstyti motyvai.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Agentūros Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) dalį, tiek, kiek juo netinkamomis deklaruoti pripažintos pareiškėjo patirtos 700 kv. m. medinių rekreacinių takų įrengimo išlaidos 5 326,08 Eur be PVM sumai ir 14 vnt. skulptūrų investicijų išlaidos 1 565,56 Eur sumai. Teismas sprendimu taip pat įpareigojo Agentūrą pareiškėjui išmokėti 6 202, 47 Eur sumą.
5. Atsakovas 2017 m. sausio 26 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Agentūrą išmokėti visą sumažintos paramos dalį, t. y. 22 267 Eur; pripažinti visą Agentūros Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4) neteisėtu ir jį panaikinti; įpareigoti Agentūrą išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 22 267,90 Eur.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria panaikinta Agentūros sprendimo dalis dėl netinkamomis deklaruoti pripažintų pareiškėjo patirtų 14 vnt. skulptūrų investicijų išlaidų (1 565,56 Eur) ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; panaikino sprendimo dalį, kuria Agentūra įpareigota pareiškėjui išmokėti 6 202,47 Eur paramos sumą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo ta apimtimi, kuria Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą bei grąžino nagrinėti iš naujo ir sprendė ginčą dėl Agentūros Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) dalies dėl netinkamomis deklaruoti pripažintų 14 vnt. skulptūrų investicijų išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi byloje spręstas ginčas dėl to, ar dalies paramos neskyrimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ gali būti taikomos (t. y. nustatoma netinkama finansuoti išlaidų suma) investicijoms, viršijančioms Metodikoje tam tikroms investicijų rūšims nustatytus didžiausius įkainius, arba investicijoms, kurių vertė viršija vidutinę rinkos kainą ir dėl to yra nepagrįstai didelė.
9. Pareiškėjas savo poziciją grindė argumentais, kad Agentūra priimdama ginčijamą Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4) vadovavosi tik Ataskaita, kurios duomenys netikslūs ir skyrėsi nuo Ataskaitos rengėjo atliktos apklausos metu gautų duomenų. Apklausos pažymoje nurodyta, jog apklausa atlikta nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 9 d. , t.y. dar iki ginčo skulptūrų įsigijimo. Be to, ši Apklausa atlikta tiekėjams net vizualiai nemačius prašomų įvertinti skulptūrų, t. y. telefonu. Apklausos pažymoje taip pat pateikiama kita prieštaringa informacija, t. y. nurodyta, kad į skulptūrų kainą įtrauktas ir pristatymas, tačiau tuo pat metu nurodyta, kad kaina pateikiama be pristatymo.
10. Atsakovas teisme savo poziciją grindė argumentu, kad pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai dideles kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų bei naudos principais. Išlaidų dalis, viršijanti įsigytų investicijų rinkos kainas, negali būti pripažinta tinkama finansuoti, nes neatitinka Administravimo taisyklių 3 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 21.1 punkto, Paramos sutarties 4, 4.2, 4.6 punktų reikalavimų.
III.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 25 d. Agentūrai pateikė Paraišką, kuria prašė 97 565,22 Eur paramos Projektui. Pareiškėjas su A. G. 2014 m. lapkričio 7 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo sumokėti 20 289,86 Eur be PVM už darbų atlikimą, skulptūrų (14 vnt.) gaminimą ir pristatymą sklype, esančiame (duomenys neskelbiami) Raseinių rajone. Pareiškėjas su A. G. 2014 m. lapkričio 25 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą ir tą pačią dieną pagal sąskaitą-faktūrą Nr. AGR Nr. 001 sumokėjo 20 289,86 Eur (70 000 Lt) be PVM už skulptūras. Apsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 14 vnt. skulptūrų įsigijimo išlaidas realiai patyrė ir faktiškai jas apmokėjo.
13. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. gruodžio 23 d. sudarė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjui kompensuojama iki 94 879,52 Eur (t. y. 90 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Pareiškėjas 2015 m. sausio 14 d. Agentūrai pateikė Mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 49 525,02 Eur paramos sumą. Agentūra 2015 m. sausio 27 d. atlikto Mokėjimo prašymo patikros vietoje (ataskaitos Nr. V-VK-0713048), nustatė, kad pareiškėjas Mokėjimo prašyme nurodytas investicijas atliko ir jas apmokėjo.
14. Agentūra 2015 m. vasario 5 d. darbų užsakymo aktu Nr. C-81 užsakė suteikti jai ekspertinę konsultaciją, nustatyti, ar pareiškėjo investicijos, nurodytos 2014 m. lapkričio 17 d. rekreacinių medinių takų įrengimo sutartyje ir 2014 m. lapkričio 7 d. skulptūrų gamybos sutartyje, atitinka rinkos vertę. Pagal šį darbų užsakymo aktą Agentūrai buvo pateikta UAB „Civitta” Ataskaita, kurioje suteikta ekspertinė konsultacija, kad skulptūrų investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. lapkričio 7 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 14 607,01 Eur (atlikus patikrą vietoje buvo įvertintas skulptūrų medžiagiškumas, panaudotų medžiagų kiekis, atliktas vidutinės rinkos kainos tyrimas, apklausiant liaudies meistrus). Agentūra, pareiškėjo prašymu, 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. BRK-2147(12.4) pareiškėjui pateikė Ataskaitos konstatuojamąją dalį ir nurodė, kad kita prašoma informacija pareiškėjui negali būti pateikta dėl ekspertinių paslaugų teikimo sutarties, pasirašytos tarp Agentūros ir ekspertinių paslaugų tiekėjo, konfidencialumo nuostatų.
15. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 13 d. Agentūra priėmė Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4), kuriuo sumažino pareiškėjui paramą 22 267,90 Eur suma, t. y. vietoje prašytų 49 525,02 Eur, nusprendė išmokėti 27 257,12 Eur sumą. Šiame sprendime Agentūra nustatė jog: 1) pareiškėjo atliktų investicijų (medinių rekreacinių takų (700 kv. m) ir skulptūrų (14 vnt.)) pirkimo kaina neatitinka rinkos kainos, t. y. medinių rekreacinių takų (700 kv. m) rinkos vertė yra 20 332,92 Eur, neįskaitant PVM, skulptūrų (14 vnt.) – 5 666,39 Eur, neįskaitant PVM; 2) pareiškėjo išlaidos miškotvarkos projektui parengti patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų, t. y. miškotvarkos projektas buvo parengtas ir su Valstybine miškų tarnyba suderintas 2012 m. liepos 17 d., kitaip tariant, anksčiau, nei gautas projekto rengėjo pasiūlymas parengti projektą (2013 m. gegužės 10 d.) ir sudaryta sutartis. Taigi pareiškėjas pirkimą vykdė siekdamas ne pirkimo tikslo, o formalaus atitikimo galiojančioms pirkimų procedūroms, nauja sutartimi įformindamas jau iki pirkimo sudaryto šalių sandorio rezultatus.
16. Teismas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjo investicijų išlaidų vertė atitinka rinkos kainą, paskyrė ekspertizę. Spręsdamas dėl skulptūrų investicijų išlaidų vertės, teismo paskirtas ekspertas A. B. 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 2016 m. spalio 14 d. surašytame ekspertizės akte pateikė išvadą, jog pagal 2014 m. lapkričio 14 d. sutartį, darbai buvo įvykdyti, o skulptūrų įrengimo išlaidos (70 000 Lt) rinkos vertės neviršijo ir yra pagrįstos. Teismas atkreipė dėmesį, kad paskirtas teismo ekspertas pagal savo kvalifikaciją turi teisę atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę (projekto dalys: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo), tačiau specialių (meno) žinių reikalaujančioje srityje neturi, nors ekspertizės akte pažymėjo, kad skulptūros yra vienetinės ir originalios.
17. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, jog ginčo skulptūros yra menkos meninės vertės. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2016 m. gruodžio 6 d. raštą ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 2016 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (14.5)-SD-400.
18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 5.10 punktu, pažymėjo, jog Agentūra turėjo pareigą vertinti ar pareiškėjo pateiktame Mokėjimo nurodyme prašoma apmokėti skulptūrų pirkimo kaina yra pagrįsta, todėl padarė išvadą, jog tokio pobūdžio vertinimui Agentūra galėjo pasitelkti ekspertus. Teismas taip pat įvertino, kad ekspertizės ataskaitos rengėjas UAB „Civitta“ atitinka jam teisės aktais keliamus specialius reikalavimus. Pažymėjo, kad Agentūra pareiškėjo įrengtų skulptūrų vidutinę rinkos kainą nustatė vadovaudamasi laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 9 d. UAB „Civitta“ parengta Apklausos pažyma, iš kurios matyti, kad telefonu buvo apklausti keturi tiekėjai (liaudies meistrai Vilniuje, Vilniaus r. ir Prienuose), prašant nurodyti iš ąžuolo medienos pagamintų 0,4–0,7 m skersmens skulptūrų, pritaikytų laikyti lauke, kainą.
19. Įvertinęs ginčo skulptūrų meistro A. G. 2016 m. kovo 10 d. ir pareiškėjo 2018 m. spalio 1 d. teismui pateiktus paaiškinimus, kad panašių techninių parametrų skulptūrų kaina rinkoje siekia nuo 1 000 Eur – 4 000 Eur, teismas pažymėjo, kad šie teismui pateikti paaiškinimai ir kartu su jais pateikti įrodymai dėl skulptūrų kainų buvo vertinami neatsižvelgiant į ginčo skulptūrų vertinimo laikotarpį (2014 m.), o šis aspektas nustatant skulptūrų rinkos kainą yra esminis.
20. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ataskaita atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus (profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo ir kitų principų prasme), todėl teismo nuomone Agentūros priimto Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4), dalis dėl netinkamomis deklaruoti pripažintų 14 vnt. skulptūrų investicijų išlaidų pripažintina tinkama ir pagrįsta.
IV.
21. Pareiškėjas S. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą, pripažinti Agentūros Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4) neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ataskaita yra patikimas įrodymas byloje, nes Agentūros pasitelkti ekspertai vidutinę skulptūrų kainą nustatė atsižvelgiant į keturių liaudies meistrų pasiūlymus bei ekspertizė atlikta projekto vykdymo vietoje, yra nepagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje administracinėje byloje jau yra padaręs išvadą, kad tik Apklausos pažyma ir Ataskaita negali būti pakankamas pagrindas nustatyti skulptūrų rinkos kainai.
22.2. Apklausos pažymoje taip pat pateikiama kita prieštaringa informacija, t. y. nurodyta, kad į skulptūrų kainą įtrauktas ir pristatymas, tačiau tuo pat metu nurodyta, kad kaina pateikiama be pristatymo. Apklausos pažyma nei UAB „Civitta“, rengdama Ataskaitą, nei Agentūra, priimdama Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4), nesirėmė. Apklausos pažymoje ir Ataskaitoje 28,11 Eur skiriasi nurodyta vienos skulptūros kaina. Šis skirtumas nėra pagrįstas bylos duomenimis.
22.3. Nei Agentūra, nei UAB „Civitta“ nepateikė jokių duomenų, kad skulptūrų vertę nustatė asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikaciją (t. y. asmuo gebantis tinkamai taikyti lyginamąjį metodą).
22.4. Viešojo administravimo subjektui vertinant paramos gavėjo atliktas investicijas, taip pat teismui sprendžiant bylą, kurioje ginčijamas viešojo subjekto atlikto vertinimo rezultatas, paramos investicijų vertė negali būtų nustatoma apytiksliai, negali būti vadovaujamasi duomenimis, tiesiogiai nesusijusiais su ginčo objektų vertinimu, daromos prielaidos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Apklausos pažyma (nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, ja nesirėmė nei Agentūra, nei UAB „Civitta“), pagal kurią iš tiesų buvo nustatyta tam tikrų kitų objektų (ne pareiškėjo skulptūrų) vertė, neatsižvelgė į Apklausos pažymoje esančius prieštaravimus bei padarė prielaidą, jog pareiškėjo įrengtų skulptūrų rinkos vertė irgi turėtų būti tokia pati.
22.5. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto pateikta nuomonė dėl menkos skulptūrų meninės vertės neturėjo daryti poveikio pirmosios instancijos teismo išvadai, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą nesirėmė šiais raštais, nes jie byloje buvo pateikti kur kas vėliau, teismo paskirtam ekspertui savo išvadoje nurodžius, kad neturi kompetencijos vertinti ginčo skulptūrų meninės vertės. Pridūrė, kad nurodytos organizacijos savo nuomones pateikė realiai neapžiūrėjusios skulptūrų. Nurodė, kad nebuvo atsižvelgiama į tai, kiek laiko (valandų) skulptūrų autorius sugaišo jas kurdamas, kokia technologija buvo naudojama.
22.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad priimamas sprendimas dėl sankcijų taikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo, teisėtumo ir viešojo administravimo principais, negali susiklostyti tokia situacija, jog viešojo administravimo subjektas pagal savo subjektyvius įsitikinimus, be įrodymų, priima tam tikrą individualų administracinį aktą, o subjektas, dėl kurio šis aktas priimtas, turi pareigą akte nurodytas aplinkybes paneigti.
22.7. Pareiškėjo manymu klausimą dėl skulptūrų rinkos vertės turėtų spręsti viešojo administravimo institucija, bet ne teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018).
22.8. Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (pirmosios instancijos teisme – 786,50 Eur +žyminis mokestis; apeliacinės instancijos teisme – 847,00 Eur + žyminis mokestis). Prie prašymo pridėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančias sąskaitas faktūras ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius banko išrašus.
23. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą Agentūra grindžia tokiais argumentais:
23.1. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo naujausioje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 3889-575/2018) yra išaiškinęs, kad specialiosios meno institucijos - Lietuvos tautodailininkų sąjungos teikiama nuomonė dėl skulptūrų ir jų kainų nustatymo metodikos parinkimo yra kompetentingo subjekto nuomonė tokiais klausimais. Šiuo išaiškinimu buvo remtasi ir kitose administracinėse bylose Nr. I-2292-535/2018, Nr. eI-3958-244/2018.
23.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad UAB „Civitta“ ataskaitoje vidutinę vienos skulptūros rinkos kainą skaičiavo be jų pristatymo ir įrengimo, mano, kad šie teiginiai yra nepagrįsti, nes UAB „Civitta“ pateikė skulptūrų kainas jau įtraukusi jų transportavimo ir įrengimo kaštus. Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „Civitta“ atstovė teismo posėdžio metu ir byloje esanti Apklausos pažyma. Be to, gi iš Apklausos pažymos turinio akivaizdu, jog ekspertai apklausė galimus tiekėjus, nurodė investicijas charakterizuojančius duomenis, pagal kuriuos galimi tiekėjai nurodė tuo metu rinkoje egzistavusias analogiškų investicijų rinkos kainas, o galutinės investicijų objektų rinkos kainos apskaičiuotos į kainą įtraukiant transportavimo, montavimo ir kitas išlaidas.
23.3. Pažymėjo, kad pareiškėjas viso bylinėjimosi metu taip ir nepateikė į bylą duomenų apie skulptūrų autoriaus A. G. kūrybinę autobiografiją, kūrinių sąrašą ir kūrinių nuotraukas, autorines parodas, tarptautinį ar nacionalinį pripažinimą tautodailės meno šakoje. Byloje nėra duomenų apie A. G. narystę Lietuvos tautodailininkų sąjungoje ar Lietuvos dailininkų sąjungoje.
23.4. Paaiškino, kad Agentūra pareiškėjo įrengtų skulptūrų vidutinę rinkos kainą nustatė vadovaudamasi laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 9 d. UAB „Civitta“ parengta Apklausos pažyma, iš kurios matyti, kad telefonu buvo apklausti keturi tiekėjai (liaudies meistrai Vilniuje, Vilniaus r. ir Prienuose), prašant nurodyti iš ąžuolo medienos pagamintų 0,4–0,7 m skersmens skulptūrų, pritaikytų laikyti lauke, kainą 2014 m. liepos 1 d. – 2014 m. liepos 9 d. laikotarpiu. Apklausos pažymoje pateiktos tiekėjų apklausos telefonu metu nurodytos kainos, atskirų komercinių individualizuotų pasiūlymų, kuriuose būtų pateiktos konkrečios skulptūrų charakteristikos, nebuvo prašoma, kadangi apklausos metu buvo nustatyta, jog skulptūrų kaina priklauso nuo medienos ilginio metro kainos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog Ataskaitoje nurodyti konkretūs vertinimo metodai laikytini tinkamais, kadangi skulptūrų vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į keturių liaudies meistrų komercinius pasiūlymus dėl analogiškų ar panašių ąžuolinių skulptūrų gamybos. Atkreipė dėmesį, jog ekspertizė buvo atlikta projekto vykdymo vietoje, jos metu nustatytas skulptūrų medžiagiškumas ir skulptūroms panaudotų medžiagų kiekis, o tai padidina įrodymo patikimumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dalies, kuria paramos gavėjo patirtos išlaidos medinių skulptūrų įsigijimui buvo pripažintos netinkamomis deklaruoti išlaidomis, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pripažinęs, kad medinės skulptūros buvo įsigytos aukštesne nei rinkos verte be tinkamo pagrindimo.
26. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis tik Apklausos pažyma, Ataskaita ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos bei Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto pateiktomis bendro pobūdžio nuomonėmis padarė išvadą, kad skulptūros įsigytos nepateisinamai brangiai.
27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, Apklausos pažyma ir ataskaita yra parengti projekto vykdymo vietoje, įvertinus ginčijamo laikotarpio (2014 m.) rinkos kainas, ir jų pagrindu priimtas Agentūros Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) yra teisėtas ir pagrįstas.
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
29. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje svarbiausia nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, ištaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytus trūkumus - kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp pareiškėjo ir Agentūros kilusį ginčą dėl investicijų skulptūroms įsigyti bei vertindamas šių skulptūrų rinkos kainą, nesurinko pakankamai duomenų, kuriais remiantis tokia kaina galėjo būti nustatyta, neišsiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad būtų galima įvertinti ginčo skulptūrų rinkos vertę. Minėtoje LVAT nutartyje taip pat konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, nesiėmęs priemonių pašalinti prieštaravimus tarp proceso šalių pateiktų įrodymų, iš esmės tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo.
31. Vertinant pareiškėjo argumentus, keliamus viso proceso metu, dėl Apklausos pažymos ir Ataskaitos nepakankamumo ginčijamam Agentūros sprendimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ne tik pareiškėjo minėtus, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus, liečiančius skulptūrų galimą rinkos kainą, juos vertino atsižvelgiant į įrodymų patikimumo kriterijų, teisėtumo ir pagrįstumo atžvilgiu. Be to, teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus – savo iniciatyva atliktą panašių skulptūrų kūrėjų apklausą, juose nurodytais duomenimis pagrįstai nesivadovavo, nes ši apklausa buvo atlikta vėliau nei buvo atliekamas pirkimas ir neatitiko rinkos kainos nustatymo kriterijų, joje buvo užduodamas nekorektiškas klausimas.
32. Teismas, atsižvelgęs ginčo teisiniams santykiams taikytiną reguliavimą įvertino, kad Ataskaitos rengėjas UAB „Civitta“ atitinka jam teisės aktais keliamus specialius reikalavimus, o Agentūra įrengtų skulptūrų vidutinę rinkos kainą teisingai nustatė, atsižvelgdama į medžiagiškumą, jų pagaminimo laikotarpį, autoriaus pasiekimus ir skulptūrų meninę vertę. Teismas vienareikšmiškai nustatė, kad ginčo skulptūros yra menkos meninės vertės, tokią išvadą grindė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2016 m. gruodžio 6 d. raštu ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 2016 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (14.5)-SD-400.
33. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais ar proceso šalių siūlomu byloje esančių įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, tarp jų esančius prieštaravimus išsprendė ir nustatė, kuria informacija vadovautis, o kuriuos duomenis vertinti kaip nepakankamus bylai reikšmingoms aplinkybėms išspręsti. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jiems pritaria ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja.
34. .Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
35. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį ir į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, daro išvadą, kad nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nedetalizuoja, kokio pobūdžio išlaidos buvo patirtos ir už kokias teisines paslaugas buvo sumokėtos prašyme nurodytos pinigų sumos. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti S. D. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius