Civilinė byla Nr. e2A-1439-273/2018

                                    Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16279-2017-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno  rūmų 2018 m. gegužės 2 d.  sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1655-894/2018 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas   

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1 000 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2016 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-56572407-16 ieškovas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 196 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 32 Eur dydžio bauda. 2016 m. spalio 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-138-660/2016 ieškovo skundą dėl nurodyto nutarimo atmetė. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-981-383/2016 nutarė Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį ir AVPK Kauno rajono policijos komisariato 2016 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą ieškovo atžvilgiu dėl ATPK 196 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad administracinė nuobauda ieškovui buvo paskirta jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Ieškovo teigimu, Kauno AVPK ir Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą - ATPK 35 straipsnį ir dėl minėtų institucijų veiksmų ieškovas patyrė žalą, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos skundžiant Kauno AVPK nutarimą ir Kauno apylinkės teismo nutartį. Ieškovo teigimu, minėta situacija jam sukėlė neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, bei papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus.

3.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK ir Teisingumo ministerijos atsiliepimuose į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Neteisėtų pareigūnų veiksmų nėra, nes administracinio pažeidimo byla buvo nutraukta ne dėl to, kad ieškovas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, bet dėl nuobaudos skyrimo senaties taikymo.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno AVPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 963,77 Eur turtinės žalos atlyginimą, 100 Eur  neturtinės žalos atlyginimą ir 379,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas remdamasis Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-981-383/2016 konstatuotomis aplinkybėmis, kad ieškovui inkriminuotas ATPK 196 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas buvo aiškus jau 2015 m. balandžio 13 d., o ne po atlikto ikiteisminio tyrimo bei prokurorės 2016 m. vasario 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotos aplinkybės, jog ieškovo veikoje galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 196 straipsnio 3 dalyje, požymių, kad administracinė nuobauda ieškovo atžvilgiu privalėjo būti skiriama per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą nuo šio pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2015 m. balandžio 13 d., sprendė, kad aukščiau aptartos Kauno apygardos teismo išvados yra pagrindas pripažinti, jog nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūno veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi galiojusiame ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: Kauno apskrities VPK pareigūnui surašius nutarimą skirti nuobaudą administracinės teisės pažeidimo byloje, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, t. y. pareigūnui tiksliai nesilaikant jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, paskiriant ieškovui nuobaudą, nesilaikant įstatymo nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Teismo vertinimu neteisėti teismo veiksmai CK 6.272 straipsnio prasme pasireiškė klaidingai aiškinant galiojusio ATPK 35 straipsnio taikymą ir dėl to neteisėtu sprendimu (įformintu teismo nutartimi) aukščiau aptartą neteisėtą pareigūno nutarimą paliekant galioti nepakeistą. Atlikti pareigūno ir teismo neteisėti veiksmai yra viena iš valstybės civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose, atsiradimo sąlygų. Teismas konstatavo, kad pareigūnas ir teismas, priimdami neteisėtus procesinius sprendimus, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Dėl priimtų neteisėtų procesinių sprendimų buvo pažeistos ieškovo teisės – ieškovui be teisėto pagrindo buvo paskirta administracinė nuobauda.

6.       Teismas nesutiko su atsakovių pozicija, jog tuo atveju, jei pareigūnas būtų surašęs protokolą ir priėmęs nutarimą nepavėluotai, ieškovas šiuo metu būtų nubaustas administracine tvarka. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-981-383/2016 konstatavo, jog administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra artima baudžiamajai atsakomybei, todėl abiejų šių teisenų senaties institutai siejasi su nekaltumo prezumpcija. Todėl nutraukiant administracinį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukiama, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Teismas pažymėjo, jog esant tokiai situacijai, kai ieškovo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui, neįsiteisėjo teismo nutartis, kuria buvo palikta galioti ginčo administracinė nuobauda. Ieškovo kaltės klausimas liko neišspręstas, todėl nėra pagrindo teisinei išvadai, jog egzistavo ieškovo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Teismas, nustatęs, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas veikiant neteisėtai, konstatavo, jog tokiais veiksmais ieškovui buvo padaryta žala.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas turtinės žalos atsiradimą sieja su išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną. Teismas nurodė, kad neteisėtu nutarimu bei nutartimi administracinio teisės pažeidimo buvo pažeistos ieškovo teisės, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovo advokato apeliacinis skundas, dėl neteisėto Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2016 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-56572407-16 panaikinimo, buvo patenkintas, yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo teisę į turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kaip turtinės žalos, atlyginimą.

8.       Teismas nustatė, kad bendra ieškovui advokato suteiktų paslaugų kaina yra 1 000 Eur. Teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį taikė analogiją (CPK 3 str. 6 d.) ir vadovavosi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).  Teismas, įvertinęs advokato atliktus procesinius veiksmus ir parengtus procesinius dokumentus, konstatavo, kad ieškovo advokato išlaidos viršijo Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl sprendė, kad pagrįstas ir įrodytas yra 963,77 Eur dydžio ieškovo žalos atlyginimas.

9.       Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino, kad neturtinę žalą darantys veiksmai buvo nemažareikšmiai, nesmulkmeniški ir nevienkartinio pobūdžio, kad ieškovas nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento iki bylos išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme buvo priverstas aktyviai rūpintis savo teisių gynyba, vyko į du teismo posėdžius, kad ieškovo nurodoma neturtinė žala apibūdinama daugiau bendro pobūdžio teiginiais, tokių teiginių nepagrindžiant jokiais rašytiniais įrodymais, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į šiuo aspektu suformuotą teismų praktiką, ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 100 Eur.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovas iš viso šioje byloje patyrė 410 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškinys patenkinamas 92,50 proc., iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteisiama 379,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.       Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo  ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Taikant įstatymo analogiją, sprendžiant dėl teisėjų ir teismo neteisėtų veiksmų (sprendimų), nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teisėtumo, turi būti vadovaujamasi CK 6.272 straipsnio nuostatomis;

1.2.                      Administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014; kt.);

1.3.                      Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartyje nekonstatavo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu nesprendė, ar ieškovas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 193 str. 3 d., o taikė bei aiškino administracinės atsakomybės senaties institutą. Išanalizavus su ieškiniu pateiktus dokumentus, darytina prielaida, kad ieškovas savo veiksmais galimai galėjo prisidėti prie administracinės atsakomybės bei su tuo susijusių pasekmių kilimo. Suėjus patraukimo administracinės atsakomybėn senaties terminui, galimas vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Faktas, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas, negali būti traktuojamas kaip teismo neteisėtų veiksmų (sprendimo) konstatavimas. Nėra konstatuota, jog Kauno apylinkės teismo padarytas pažeidimas yra esminis, sukeliantis dideles neigiamas pasekmes ieškovui. Teismai, nagrinėdami bylas, surinktus įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vien tik skirtingas ATPK 35 straipsnio nuostatų aiškinimas nepreziumuoja Kauno apylinkės teismo veiksmų (sprendimų) neteisėtumo bei pagrindo kilti valstybės deliktinei civilinei atsakomybei.

12.       Prisidėjime prie apeliacinio skundo atsakovės atstovas ir Kauno AVPK prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m, gegužės 2 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą - apeliacinį skundą patenkinti.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

3.1.                      Atsakovo institucijų neteisėti veiksmai buvo pripažinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-981-383/2016, kurioje teismas konstatavo, kad tiek Kauno apskrities VPK, tiek ir Kauno apylinkės teismas neteisingai taikė ATPK 35 str. ir paskyrė nuobaudą pasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Minėtų institucijų veiksmų neteisėtumas pasireiškė akivaizdžiu teisės taikymo pažeidimu;

3.2.                      Jeigu Kauno apskrities VPK nebūtų priėmęs nutarimo nubausti ieškovą, o būtų sutinkamai su ATPK 250 straipsnio nuostatomis administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukęs, ieškovas išlaidų nebūtų patyręs. Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties skundimo ieškovas patyrė išlaidas apeliacinio skundo surašymui. Tarp Kauno apskrities VPK pareigūno, surašiusio nutarimą administracinėje byloje, bei Kauno apylinkės teismo, priėmusio 2016 m. spalio 13 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir ieškovo žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys;

3.3.                      Nutraukus administracinę bylą negali būti sprendžiamas asmens kaltės klausimas, todėl apeliantės argumentai dėl ieškovo kaltės padarius administracinės teisės pažeidimą prieštarauja konstituciniam nekaltumo prezumpcijos principui; 

3.4.                      Neteisėto Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2016 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-56572407-16 pagrindu ieškovui buvo panaikintas leidimas ginklui;

3.5.                      Apeliantė teigia, kad šioje byloje teismas privalo nustatyti ir įvardinti aiškų subjektą ir pareigūnus, dėl kurio veiksmų kyla valstybei civilinė atsakomybė, kad atsakovė galėtų pasinaudoti regreso teise. Tokie pareigūnai yra akivaizdūs - tai Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjas R. C. bei Kauno apylinkės teisėja L. T.. Jų veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamo ATPK 35 ir 250 straipsnio taikymu, tačiau atskirų pareigūnų kaltės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovas Kauno AVPK prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m, gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - apeliacinį skundą patenkinti.

Teismas  

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16.       Apeliantas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteista 963,77 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teigia, kad nėra pagrindo kilti valstybės deliktinei civilinei atsakomybei, nes 1) Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartyje nekonstatavo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, 2) Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu nesprendė, ar ieškovas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 193 str. 3 d., o taikė bei aiškino administracinės atsakomybės senaties institutą, 3) faktas, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas, negali būti traktuojamas kaip teismo neteisėtų veiksmų (sprendimo) konstatavimas, 4) nebuvo  konstatuota, jog Kauno apylinkės teismo padarytas pažeidimas yra esminis, sukeliantis dideles neigiamas pasekmes ieškovui.

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą, padarytą valstybės pareigūno ir teismo neteisėtais veiksmais

17.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  6.271 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pirmosios instancijos teismas yra nurodęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose, todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamojoje byloje yra pagrindas jomis vadovautis, nurodytų administracinių bylų nekartoja. 

18.       CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai taikė įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) ir vadovavosi CK 6.272 straipsniu, spręsdamas dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. 

19.       Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu  administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-981-383/2016 nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu 2016 m. vasario 9 d. buvo nutrauktas. Teismas pažymėjo, kad A. K. (ieškovas nagrinėjamoje byloje) atžvilgiu joks ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, todėl nebuvo jokio pagrindo jo atžvilgiu taikyti specialiosios normos - ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. K. inkriminuotas ATPK 196 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas buvo aiškus jau 2015 m. balandžio 13 d., o ne po atlikto ikiteisminio tyrimo bei prokurorės 2016 m. vasario 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotos aplinkybės, jog A. K. veikoje galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 196 straipsnio 3 dalyje, požymių. Teismas kartu konstatavo, kad administracinė nuobauda A. K. atžvilgiu privalėjo būti skiriama per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą nuo šio pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2015 m. balandžio 13 d. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. K. atžvilgiu buvo nutraukta pasibaigus ATPK 35 str. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.).

20.       Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūno veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi galiojusiame ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: Kauno apskrities VPK pareigūnui surašius nutarimą skirti nuobaudą administracinės teisės pažeidimo byloje, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Neteisėti teismo veiksmai CK 6.272 straipsnio prasme pasireiškė klaidingai aiškinant galiojusio ATPK 35 straipsnio taikymą ir dėl to neteisėta  teismo nutartimi paliekant galioti pareigūno nutarimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnas ir teismas, priimdami neteisėtus procesinius sprendimus, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), nes dėl priimtų neteisėtų procesinių sprendimų ieškovui be teisėto pagrindo buvo paskirta administracinė nuobauda ir padaryta žala. Esant šioms išvadoms atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ATPK 35 straipsnio nuostatų netinkamas taikymas negali būti traktuojamas kaip teismo neteisėtų veiksmų konstatavimas.

21.        Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas galėjo prisidėti prie administracinės atsakomybės bei su tuo susijusių pasekmių kilimo, tačiau šis argumentas neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nes nutraukus administracinę bylą negali būti sprendžiamas ieškovo kaltės klausimas.

22.       Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismas kitaip nei Kauno apylinkės teismas vertino administracinės nuobaudos skyrimo terminus, tačiau nebuvo konstatuota, jog Kauno apylinkės teismo padarytas pažeidimas yra esminis, sukeliantis dideles neigiamas pasekmes ieškovui. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

23.        Apeliaciniame skunde prašoma nustatyti ir įvardinti aiškų subjektą ir pareigūnus, dėl kurių kyla valstybei civilinė atsakomybė, kad atsakovas galėtų pasinaudoti regreso teise, tačiau  apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirų pareigūnų kaltės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o neteisėtais pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Kauno apskrities VPK ir Kauno apylinkės teismo veiksmus.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, atskirai dėl priteisto žalos dydžio nepasisako, nes žalos dydis apeliaciniu skundu nebuvo ginčijamas.

25.        Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Į bylą pateiktas 2018 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 926878, iš kurio matosi, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas A. K. turėjo 250 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą   palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                        Izolda Nėnienė