Civilinė byla Nr. 2A-3278-345/2013
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10847-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
40.; 101.; 120.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N UT A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Prie vingio“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2611-433/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „DNB bankas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Prie vingio“ dėl sutarties nutraukimo, ir pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarčių, kuriomis atmesti ieškovo prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo ir dėl paskirtos baudos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „FF lizingas“ prašė pripažinti nutraukta dėl atsakovo AB DNB banko kaltės šalių 2007 m. gruodžio 10 d. sudarytą Laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 326-07/L/1 (toliau tekste ir Laidavimo sutartis), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad Laidavimo sutartimi laidavo už trečiojo asmens UAB „Prie vingio“ įsipareigojimus atsakovui pagal jų 2005 m. lapkričio 25 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL (toliau tekste ir Kreditavimo sutartis), tačiau su sąlyga, kad už trečiojo asmens įsipareigojimų atsakovui pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą, atsakovas perleis ieškovui reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pagal Kreditavimo sutartį drauge su atsakovo turimomis teisėmis, užtikrinančiomis trečiojo asmens prievoles atsakovui (Laidavimo sutarties punktas 2.2.1). Šiuos įsipareigojimus užtikrinančios teisės yra Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui trečiojo asmens atsakovo naudai įkeistas 3,52 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)sav. Nors ieškovas laidavo už trečiojo asmens įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą, tačiau paaiškėjo, kad atsakovas 1 800 000 Lt trečiajam asmeniui sumokėjo ne Kreditavimo sutarties, bet ieškovui nežinomo Sandorio Nr. P24-201158 pagrindu. Tai patvirtina 2005 m. gruodžio 7 d. NORD/LB Lietuva Utenos skyriaus Suvestinis memorialinis orderis Nr. 07100645 (toliau tekste ir Suvestinis memorialinis orderis). Pagal Laidavimo sutartį ieškovas negali būti atsakingas atsakovui už Sandorio Nr. P24-201158 vykdymą. Be to, atsakovas savavališkai pradėjo įkeisto turto pardavimą bei jį pardavė, tokiu būdu Laidavimo sutartis ieškovui neteko prasmės. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas nebendradarbiavo nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė teismo priimti atskirąjį nutartį dėl galimai advokatų profesinės bendrijos „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ vykdomos nusikalstamos veikos. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovo atstovas neteisėtai sužinojo apie ieškovo civilinėje byloje Nr. 2-2956-232/2012 pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų, paskyrė ieškovo direktoriui Z. V. 2 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismas nurodė, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog trečiasis asmuo turėtų pretenzijų atsakovui dėl kredito pagal Kreditavimo sutartį sumokėjimo ar kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Ieškovo teiginys, kad kreditas buvo išduotas ne pagal Kreditavimo sutartį, o nežinomo Sandorio Nr. P24-201158 pagrindu prieštarauja byloje esančiam Suvestiniam memorialiniam orderiui bei kitiems byloje surinktiems rašytiniems įrodymams. Suvestinį memorialinį orderį teismas laikė patvirtinančiu kredito sumokėjimą dėl to, jog juo pervesta Kreditavimo sutartyje nustatyta suma. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo atstovės paaiškinimus, jog Suvestiniame memorialiniame orderyje nurodytas Sandorio Nr. P24-201158 nesutampa su Kreditavimo sutarties numeriu dėl banko naudojamos vidinės sutarčių/sandorių žymėjimo sistemos. Teismas nurodė, kad pateiktas šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina atsakovą bendradarbiavus su ieškovu. Atsižvelgęs į tai, kad įsiskolinimas atsakovui pagal Kreditavimo sutartį nėra padengtas, teismas konstatavo esant nepagrįstus ieškovo argumentus dėl Laidavimo sutarties 2.2.1. punkto pažeidimo.
Įvertinęs aplinkybes, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla pagal atsakovo ieškinį ieškovui ir trečiajam asmeniui dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį priteisimo, ieškovo versija dėl kredito trečiajam asmeniui nesuteikimo yra absurdiška, teismas konstatavo, kad ieškinys buvo pareikštas siekiant vilkinti kitos civilinės bylos nagrinėjimą. Teismas nurodė, kad ieškovo veiksmai teikiant nepagrįstus prašymus, reiškiant nušalinimus patvirtina jo piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Dėl to teismas paskyrė ieškovo direktoriui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 ir 12 dalys) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas priimti atskirąją nutartį dėl jo nuomone advokatų profesinės bendrijos „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ vykdomos nusikalstamos veikos negali būti traktuojamas kaip ieškinio reikalavimas, todėl sprendime neturėjo būti išspręstas.
Tos pačios dienos kita nutartimi teismas netenkino ieškovo prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo. Teismas remdamasis CPK 37 straipsnio 2 dalimi, 49, 431, 442 straipsniais atmetė ieškovo argumentus, kad bauda buvo paskirta ne bylos dalyviui.
III. Apeliacinio, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „FF lizingas“ ir trečiasis asmuo UAB „Prie vingio“ prašo panaikinti 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui; prijungti prie apeliacinio skundo pridedamus įrodymus; išreikalauti iš atsakovo Sandorį Nr. P24-201158, vidinės numeracijos banke suteikimo kreditavimo sutartims bendrą tvarką ir konkrečiai 2005 m. lapkričio 25 d. atsakovo ir trečiojo asmens Kreditavimo sutarčiai, taip pat šios sutarties bei 2007 m. gruodžio 10 d. atsakovo ir ieškovo laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 326-07L ruošimo ir įvykdymo dokumentus, įskaitant ir trečiojo asmens atsakovui įkeisto turto priverstinio pardavimo ir skolos pasikeitimo duomenis; dėl atsakovo atstovų žinomai melagingų paaiškinimų teikimo teismui ir neteisėto susižinojimo bei neteisėtai sužinotos informacijos platinimo ir naudojimo kitose bylose teisme iš teismo posėdžio garso įrašo kopijos, priimti atskirąjį nutartį ir pranešti apie tai prokurorui; priimti nutartį dėl ieškovo prašymų Nr. 01-115 ir Nr. 01-193; apie teisėjo E. J. vykdytą šios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme pranešti teisėjų etikos komisijai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodęs, kad 2005 m. gruodžio 7 d. NORD/LB Utenos skyriaus Suvestinis memorialinis orderis patvirtina, jog trečiasis asmuo gavo kreditą pagal Kreditavimo sutartį. Kredito pagal Kreditavimo sutartį sumokėjimą paneigia trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas bei faktas, jog trečiajam asmeniui gavo paskolą pagal kitą nei Kreditavimo sutartis sandorį, t.y. Sandorį Nr. P24-201158. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad Sandoris Nr. P24-201158 yra Kreditavimo sutarčiai suteiktas jo vidinis numeracijos numeris. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovo prašytus įrodymus iš atsakovo dėl Kreditavimo sutarčiai suteiktos numeracijos bei įtraukti į bylą buvusį trečiojo asmens vadovą, kuris pasirašė Kreditavimo sutartį.
2. Priimant sprendimą buvo ignoruojama trečiojo asmens pozicija, kad jis kreditą gavo ne pagal Kreditavimo, bet pagal jam nežinomą sutartį - Sandorį Nr. P24-201158. Taip pat liko neįvertintas trečiojo asmens atliktas Kreditavimo sutarties nutraukimas dėl atsakovo prievolių pagal sutartį neįvykdymo.
3. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu ir trečiuoju asmeniu: neteikė jiems informacijos apie Kreditavimo sutarties vykdymą, nemotyvuotai atsisakė ieškovui leisti perimti jo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį ir kita. Teismas šių aplinkybių nevertino. Taip pat liko neįvertintos aplinkybės, jog atsakovas, vykdydamas su šalimis sudarytas sutartis, naudojosi esmine šalių nelygybe.
4. Nagrinėjęs bylą teisėjas buvo šališkas, kadangi neužtikrino trečiojo asmens informavimo apie 2013 m. birželio 11 d. vykusį teismo posėdį, nemotyvuotai atsisakė trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti E. R., be motyvų netenkino ieškovo prašymų išreikalauti įrodymus, neprijungė prie bylos ieškovo prašymų dėl neleidimo atsakovo atstovams atstovauti ir bylinėjimosi išlaidų nepripažinimo su priedais.
Atskiraisiais skundais ieškovas UAB „FF lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo - papildomo sprendimo šioje byloje, t. y. išspręsti ieškovo 2013 m. birželio 11 d. prašymą Nr. 01-273, priėmimui, bei panaikinti 2013 m. birželio 21 d. teismo sprendimu ieškovo direktoriui Z. V. paskirtą 2 000 Lt baudą.
Skundai grindžiami šiais argumentais:
1. Dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo. Tokiu būdu liko neišsiaiškintos aplinkybės dėl neteisėto informacijos apie civilinę bylą Nr. 2-2611-433/2013 rinkimo.
2. Dėl paskirtos baudos panaikinimo.
Bylos nagrinėjimo eiga, iššaukiantis teisėjo E. J. elgesys, šiurkštūs civilinio proceso reikalavimų pažeidimai, tikrovės neatitinkančių argumentų naudojimas teismo sprendime, nenoras svarstyti atsakovą atstovaujančių advokatų kontoros galimai neteisėtus veiksmus patvirtina, kad teisėjas E. J. buvo šališkas ieškovo ir jo vadovo atžvilgiu. Teisėjas ne tik nepagrįstai ieškovo vadovui paskyrė baudą, bet ir nenagrinėjo ieškovo argumentų dėl baudos panaikinimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB DNB bankas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą, priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu į bylą pateiktas Suvestinis memorialinis orderis patvirtina kredito išdavimo pagal Kreditavimo sutartį faktą. Jeigu kreditas iš tiesų nebūtų buvęs išduotas, šalys vėliau nebūtų keitusios Kreditavimo ir Laidavimo sutarčių. Atsakovas negalėjo pažeisti Laidavimo sutarties 2.2.1. punkto, kadangi skola jam nėra padengta. Aplinkybė, jog atsakovui nebuvo priimtinas besąlygiškas ieškovo sąlygų diktavimas, nereiškia, kad atsakovas nebendradarbiavo. Trečiasis asmuo apie vykusį teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Absurdiško ieškinio pareiškimas, sąmoningas bylos vilkinimas, nepagrįstų prašymų reiškimas ir sąlygojo baudos ieškovo vadovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Šiugždaitė ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar nėra apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų, ir ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus, yra teisėtas bei pagrįstas. Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso ribos yra išplėstos bei apima pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyti priimti papildomą sprendimą ir panaikinti ieškovo vadovui paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą faktų vertinimo bei teisės taikymo aspektais.
Dėl sutarties nutraukimo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ir ieškovas 2007 m. gruodžio 10 d. sudarė Laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 326-07L, kuria ieškovas įsipareigojo visu savo turtu atsakyti atsakovui, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prisiimtas prievoles Kreditavimo sutartimi (Laidavimo sutarties 1.1. punktas). Laidavimo sutarties 2.2.1. punktu šalys susitarė, kad ieškovui įvykdžius visas trečiojo asmens prievoles pagal Kreditavimo sutartį atsakovas perduos ieškovui savo turimas trečiojo asmens prievoles užtikrinančias teises. Trečiojo asmens prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu (t. 1 , b. l. 19-22). Taigi pagal Laidavimo sutarties sąlygas, ieškovui įvykdžius visas trečiojo asmens prievoles pagal Kreditavimo sutartį, atsakovas ieškovui būtų perdavęs hipotekos turėjo teises. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas siekė nutraukti Laidavimo sutartį motyvuodamas tai keliais pagrindais: pirma, kad trečiajam asmeniui paskola buvo suteikta ne pagal Kreditavimo sutartį, ir antra, Laidavimo sutarties tolimesnis vykdymas ieškovui neteko prasmės, nes atsakovas realizavo trečiojo asmens prievoles užtikrinančias teises.
Pagal 2005 m. lapkričio 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL trečiajam asmeniui atsakovas įsipareigojo suteikti 1 800 000 Lt dydžio kreditą. Ieškovo pateiktas 2005 m. gruodžio 7 d. NORD/LB Lietuva Utenos skyriaus Suvestinis memorialinis orderis Nr. 07100645 rodo, kad trečiajam asmeniui atsakovas 2005 m. gruodžio 7 d. pagal Sandorį Nr. P24-201158 pervedė 1 800 000 Lt (t. 1, b. l. 23). Faktą, jog ši suma buvo kredito pagal Kreditavimo sutartį suteikimas patvirtina visetas byloje esančių įrodymų. Trečiasis asmuo jokių pretenzijų atsakovui dėl kredito nesuteikimo nereiškė. Priešingai, 2007 m. gruodžio 10 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė Susitarimą Nr. 5424-05IL/1 dėl 2005 m. lapkričio 25 d. Kreditavimo sutarties Nr. 5424-05IL specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriuo pakeitė kredito, suteikto Kreditavimo sutartimi, grąžinimo terminus ir sumas (t. 1, b. l. 32-34). Neabejotina, jog šis Susitarimas nebūtų buvęs pasirašytas, jeigu trečiajam asmeniui kreditas pagal Kreditavimo sutartį atsakovo nebūtų buvęs išmokėtas (CPK 185 straipsnis). Šį faktą patvirtina ir trečiojo asmens pasyvumas atsakovui inicijavus priverstinę skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto procedūrą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Išvardintos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, jog Suvestinis memorialinis orderis patvirtina atsakovo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį trečiajam asmeniui įvykdymą. Ieškovo argumentai dėl Laidavimo sutarties 2.2.1. punkto pažeidimo yra nereikšmingi, kadangi šiame punkte įtvirtinta sąlyga neapribojo atsakovo teisių pasinaudoti prievolių užtikrinimo būdais savo nuožiūra. Aplinkybės, jog ieškovui ir atsakovui – verslininkams, nepavyko tarpusavio derybų būdu susitarti dėl įsipareigojimų vykdymo būdų ir formų pakeitimo, nereiškia, jog atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti.
Dėl įrodymų išreikalavimo.
Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas išreikalauti įrodymus (CPK 199 straipsnis).
Įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Įrodymų sąsajumo taisyklės turi laikytis ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Daukantas v. A. D., bylos Nr. 3K-3-378/2011). Šaliai pareiškus prašymą išreikalauti įrodymus, teismas tokio prašymo gali netenkinti, jeigu akivaizdu, jog prašomi išreikalauti įrodymai nei patvirtins, nei paneigs turinčių reikšmės bylai aplinkybių (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu byloje esančių įrodymų visiškai pakanka faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo dalyko kvalifikavimui, nustatyti. Prašomi išreikalauti dokumentai būtų pertekliai bei de facto nepatvirtintų kokybiškai naujų faktinių duomenų, kurie galėtų turėti įtakos šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui.
Dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą.
Apeliantai teigia, jog trečiuoju asmeniu dalyvauti byloje turėjo būti įtrauktas Egidijus Raguckis, tačiau jų argumentai šiuo klausimu yra abstraktūs ir nekonkretūs. Įvardijama priežastis dėl E. R. įtraukimo į bylą nepatvirtina, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai negali būti pripažįstami motyvuotais.
Dėl teisės į nešališką teismą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta šalių teisė į nešališką teismą.
Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. R. v. O. J. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013).
Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 29 d. sprendimą, priimtą byloje Hauschildt v. Danija). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas, priimtas byloje Gautrin ir kt. v. Prancūzija). Susipažinusi su teismo posėdžių protokolais, garso įrašais, kita bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi, jog būtų pagrindas pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teisėjas bylos dalyvių atžvilgiu elgėsi šališkai, neetiškai, trukdė jiems pasinaudoti įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Vien tik ieškovo ir trečiojo asmens nesutikimas su teisėjo procesiniais sprendimais negali būti laikomas patvirtinančiu teisėjo nusistatymą jų atžvilgiu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, bet ne remdamasis tuo reikalauti nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją ar teigti jį esant šališką bylos šalių atžvilgiu.
Dėl absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Byla buvo išnagrinėta 2013 m. birželio 11 d. teismo posėdyje, jame nedalyvaujant trečiajam asmeniui (t. 2, b. l. 52-58). Apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas 2013 m. birželio 8 d. (t. 2, b. l. 29). Tą patvirtina pakartotinis teismo šaukimo išsiuntimas trečiajam asmeniui jo buveinės adresu (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Taigi pagrindo konstatuoti esant absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, apibrėžtą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nenustatyta.
Dėl papildomo sprendimo priėmimo.
CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neišsprendė ieškovo reikalavimo priimti atskirąją nutartį dėl galimai advokatų profesinės bendrijos „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ vykdomos nusikalstamos veikos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas teismo priimti atskirąją nutartį savo esme yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris gali būti išspręstas ir nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Ieškovo prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas protokoline nutartimi, priimta 2013 m. birželio 11 d. vykusiame teismo posėdyje (t. 2, b. l. 53). Duomenų, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu būtų buvę neišspręsti kokie nors ieškovo reikalavimai dėl ginčo esmės, apeliaciniame skunde nenurodyta, taigi pirmosios instancijos pagrįstai 2013 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliaciniu skundu ieškovas ir trečiasis asmuo prašo, jog atskirąją nutartį minėtu klausimu priimtų apeliacinės instancijos teismas, tačiau teisėjų kolegija nenustatė tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl prašymas netenkinamas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Teismas, nustatęs, jog asmuo nesąžiningai pareiškė ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Egzistuoja viešasis interesas, jog procesu nebūtų piktnaudžiaujama, į teismą nesąžiningai kreipiantis be pagrindo. Piktnaudžiavimas procesu daro žalą jame dalyvaujantiems asmenims, nes gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo lėšas, laiką, patiria neigiamų emocijų. Neužkirtus kelio galimybei teismo procesą naudoti nesąžiningai, priešingai jo tikslams, mažėja pasitikėjimas teismais. Teismas ex officio privalo užtikrinti viešojo intereso apsaugą šiuo aspektu, panaudodamas visas jam suteiktas teises. Taigi teismo teisė taikyti įstatyme nustatytas priemones užkirsti kelią nesąžiningam procesui yra ir teismo pareiga. Tokia teismo teisė ir pareiga įtvirtinta CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Teismas privalo užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu ne tik nagrinėjant bylą, bet ir ją išnagrinėjus bei nustačius, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį – taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, prevenciškai užkertant kelią nepagrįstam kreipimuisi į teismą ateityje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-181/2009). Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę, toks elgesys reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nustatomas pagal objektyvius asmens elgesio pasireiškimo požymius.
Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas po to, kai Vilniaus apygardos teisme pagal atsakovo ieškinį ieškovui ir trečiajam asmeniui dėl skolos priteisimo pagal Kreditavimo sutartį buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1948-232/2013 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje ieškovo pareikšto ieškinio faktinį pagrindą sudarančių duomenų visetas patvirtina, kad ieškinys buvo pareikštas siekiant sukelti nepatogumų atsakovui vilkinant civilinės bylos Nr. 2-1948-232/2013 nagrinėjimą, o tuo pačiu atidedant ir įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį vykdymą. Toks ieškovo procesinis elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas neteisėtu bei kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas paskyrė ne ieškovui, kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 41 straipsnio 1 dalis), bet jo vadovui. Nors įmonės vadovą ir įmonę sieja specifinis ryšys, įmonės vadovas yra vienasmenis jos valdymo organas, veikiantis įmonės vardu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis), tačiau bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis dalyvaujančio byloje juridinio asmens vadovui galėtų būti paskirta tik tuo atveju, jeigu įmonės vadovas atliktų tokius veiksmus, kuriai sudarytų pagrindą kilti jo asmeninei atsakomybei (pvz., klastotų teismui teikiamus dokumentus ir pan.). Nagrinėjamu atveju piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimu, t.y. nesąžiningus veiksmus atliko ieškovas, kaip atskiras savarankiškas subjektas, – siekdamas vilkinti kitos bylos nagrinėjimą. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, keičiama, nustatant, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skiriama asmeniškai ieškovui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Netenkinus apeliacinio skundo atsakovui iš ieškovo ir trečiojo asmens priteisiama 968 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato teisinei pagalbai) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, pakeisti. Nustatyti, kad 2 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu paskiriama ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“ (juridinio asmens kodas 110774988).
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ (juridinio asmens kodas 110774988) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Prie vingio“ (juridinio asmens kodas 124098363) atsakovui akcinei bendrovei DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) lygiomis dalimis 968 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 484 Lt.
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Jadvyga Mardosevič
Zita Smirnovienė