Civilinė byla Nr. e2-597-230/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00393-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.9; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1;2.6.18.3; 3.2.6.1; 3.2.6.13
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Bioline Transport Service“ vadovui A. G., atstovams advokatui I. B. ir advokato padėjėjui E. Č.,
atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko įgaliotam atstovui B. P., advokatui R. S.,
trečiajam asmeniui M. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Flameksas“ ir Ko, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų M. K. dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „Bioline Transport Service“ 2020 m. gegužės 19 d. pareiškimu sumažinusi ieškinio reikalavimus ieškinyje teismo prašo: 1) pagal 2017 m. sausio 17 d. rangos sutartį Nr. 2017/01/17 UAB „Flameksas“ ir Ko atsakovės atliktų darbų kainą sumažinti iki nulio ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko 3 630 Eur sumokėtą darbų kainą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko 35 962,22 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. sausio 17 d. šalys sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo statybos objekte – sandėliavimo paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės užsakymą ir atsakovės pasiūlymą suderintas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis atlikti darbus, o ieškovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė sutartimi susitarė su atsakove dėl objekte reikalingų atlikti darbų – plieninių laikančiųjų konstrukcijų ugniaatsparinimo R20, R45, nudažant priešgaisriniais dažais, apsauginiu apdailiniu dažymu C3, spalva RAL9002, iš viso už 3 630 Eur su PVM (Sutarties 2.1 p.). 2017 m. kovo 24 d. atsakovė pateikė ieškovei atliktų darbų aktą už kovo mėnesį, pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1 bei 2017 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą FLAM Nr. 041519, kuriuose nurodė, kad objekte iš viso atliko darbų už 3 630 Eur su PVM sumą. Akivaizdžių darbų trūkumų nebuvo nustatyta, todėl ieškovė patvirtino nurodytus dokumentus ir atsiskaitė su atsakove už atliktus darbus. Praėjus daugiau nei metams nuo atsakovės atliktų darbų perdavimo, ieškovė pastebėjo, kad darbų rezultatas ėmė akivaizdžiai blogėti, t. y. plieninių konstrukcijų ugniaatsparinimo ir apsauginės medžiagos atšoko, nusilupo ir nukrito nuo jomis dengtų konstrukcijų. Tai patvirtina 2018 m. birželio 22 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, objekto fotonuotraukos, 2018 m. gruodžio 23 d. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Priešgaisrinės dangos ant plieninių konstrukcijų įvertinimo aktas. Paaiškėjus netinkamai atliktų darbų faktui, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl galimų situacijos sprendimo būdų. Šalys objekte įvertino faktinę atliktų darbų būklę, atsakovė žadėjo imtis atitinkamų veiksmų, tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių bei atsakovės tvirtinimų, jog situacija bus išspręsta, atsakovė jokių realių veiksmų nesiėmė ir trūkumų neištaisė. Dėl objekte netinkamai atliktų darbų jų buvo neįmanoma naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį jokia apimtimi ir minėtus darbus iš esmės buvo būtina perdaryti. Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. atsakovės atliktų darbų rezultatas buvo pašalintas ir ieškovė dėl šių darbų atlikimo turėjo 35 962,22 Eur išlaidų.
Atsakovė UAB „Flameksas“ ir Ko atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad ieškovė dar 2018 m. gegužės mėn. pradžioje kreipėsi į atsakovę dėl atliktų darbų trūkumų. Gavusi ieškovės kvietimą, atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. atvyko į sandėlio patalpas, kartu su ieškove apžiūrėjo situaciją, atliko fotofiksaciją. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. gegužės 16 d., t. y. praleidusi CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo. Atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, tai yra atskiras teisinis pagrindas ieškiniui atmesti. Ieškovė neįrodė sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. 2017 m. kovo 24 d. atliktų darbų aktas, pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2017 m. kovo mėn. patvirtina, kad atsakovė atliko visus sutartyje prisiimtus įsipareigojimus be jokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų, t. y. visas metalines konstrukcijas nudažė italų gamybos priešgaisriniais dažais CHAR 22, laikydamasi visų dažų gamintojo rekomendacijų, padengė apsauginiu C3 padengimu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro konstrukcijų tyrimų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. išvada dėl plieninių konstrukcijų atsparumo ugniai patvirtina, kad kontroliniai matavimai buvo atlikti, o jų rezultatas patvirtino, jog atsakovė dažymo darbus nudažant priešgaisriniais dažais atliko laikydamasi visų reikalavimų, t. y. išvadoje pateikta kategoriška išvada, kad dangų dengimo metu buvo laikomasi gamintojo nurodytų aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės), apžiūros metu pažeidimų nepastebėta, o galutinis darbų rezultatas visiškai atitiko standarto reikalavimus, kas reiškia, kad atsakovė nenukrypo nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, pasiekė šiuose dokumentuose ir sutartyje numatytus statybos darbų kokybinius rodiklius. Taigi ieškovė neįrodė atsakovės atliktų dažymo darbų trūkumų fakto ir atsakovės kaltės dėl jų atsilupimo priežasčių, nes pats dažų atsilupimas nepatvirtina, kad tai įvyko dėl atsakovės kaltės. Ieškovės nurodomos pasekmės – dažų atsilupimas atsirado dėl netinkamo naudojimosi sandėlio patalpomis, t. y. vėdinimo, temperatūros palaikymo, drėgmės reguliavimo nepaisymo. Po atsakovės dar 2017 m. atliktų dažymo darbų pastatas nebuvo šildomas ir eksploatuojamas, o jo viduje iki šiol atliekami statybos darbai, kas sąlygoja žymiai didesnį oro drėgnumą patalpose, kondensaciją ir aplinkos koroziškumą, kuris vyksta dėl sandėliavimo patalpose numatytų oro sąlygų parametrų nesilaikymo. Nurodytas aplinkybes patvirtina antstolio M. P. 2019 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame dar 2018 m. gegužės 9 d. užfiksuota padidinta drėgmė, pelėsis, ant žemės augę grybai, tačiau ieškovė į tokias sąlygas nereagavo ir nesiėmė jokių atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokioms pasekmėms atsirasti. Atsakovė parinko sprendinius, medžiagas, kurios atitiko sutartyje nurodomus kriterijus (reikalavimus), statybos darbų metu nei techninis prižiūrėtojas, nei ieškovė pastabų neteikė ir tik 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė raštu pretenziją dėl tariamai su trūkumais atliktų darbų. Tačiau ieškovės nurodytų dažymo tariamų trūkumų priežastis yra ne atsakovės neteisėti veiksmai, o pačios ieškovės veikimas/neveikimas. Be to, tikėti ieškovės pateiktu UAB „Švykai“ 2019 m. kovo 7 d. komerciniu pasiūlymu ir jame nurodytomis būsimomis išlaidomis, kurios galbūt niekada nebus patirtos, nėra jokio pagrindo, nes nėra įrodymų, kad ieškovė kada nors apskritai visus šiuos darbus atlikinės.
Ieškovė UAB „Bioline Transport Service“ dublike nesutinka su atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia apie darbų trūkumus objekte buvusi informuota 2019 m. gegužės 9 d., kadangi šalys 2018 m. gegužės 9 d. objekte nebuvo susitikusius. Atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. objekte lankėsi viena, padarė nuotraukas. Faktiškai pretenzija atsakovei buvo pateikta tik 2018 m. gruodžio 5 d. Taigi ieškovė savo materialines teises įgyvendino tinkamai, aiškiai raštu informavo atsakovę apie darbų trūkumus bei, atsakovei nesiimant jokių veiksmų, nepraleidusi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino, kreipėsi į teismą dėl savo teisėtų interesų gynimo. 2017 m. balandžio 14 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro išvada savaime nepatvirtina atsakovės atliktų darbų kokybės. Išvada parengta, remiantis atsakovės pateikta informacija. Atsakovė šiai institucijai deklaravo objekte naudojusi priešgaisrinę dangą Steelguard 564 ir CHAR 22, tačiau atsiliepime teigiama, kad objekte visi darbai buvo atliekami tik su italų gamybos priešgaisriniais dažais CHAR 22. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokios medžiagos buvo naudotos objekte siekiant užtikrinti konstrukcijų C3 atsparumo klasę. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė vykdant darbus turi užtikrinti, jog dažomi paviršiai atitiks R20 ir R45 atsparumo klases. Remiantis pateikta išvada, atsakovės objekte atlikti darbai atitinka R20 atsparumo ugniai klasę. Atsakovės argumentai, kad ieškovė neužtikrino tinkamo patalpų objekte eksploatavimo, t. y. vėdinimo, temperatūros palaikymo, drėgmės reguliavimo, yra tik prielaidos, kadangi atsakovė tokių aplinkybių objekte niekada netyrė ir nekonstatavo. Atsakovės pateiktos fotonuotraukos taip pat nepatvirtina minėtų teiginių, kadangi nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis fotonuotraukos buvo darytos. Objekto statyba šiai dienai nėra baigta, todėl atsakovė nepagrįstai remiasi STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto, 4 dalies nuostatomis. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė UAB „Švykai“ darbų apskaičiavimo sąmatą, kuri buvo parengta išsamiai įvertinus faktinę situaciją objekte. Įvertinus tai, kad atsakovės atlikti darbai turi būti perdaryti visa apimtimi, šių darbų defektų pašalinimo išlaidos, atstatant objektą į iki darbų atlikimo buvusią padėtį tam, kad ugniaatsparinimo bei apsauginio dažymo darbus būtų galima atlikti iš naujo, sudaro 59 392,72 Eur. Aplinkybę, kad ieškovės reikalaujama suma yra objektyvi ir pagrįsta, patvirtina kitų bendrovių pateiktos apskaičiuotos padarinių šalinimo sąmatos, t. y. UAB „Mariusta“– 64 586,15 Eur, UAB „Resmila Vilnius“ – 62 181,90 Eur. Šiuo atveju vadovautis atsakovės pateiktais UAB „Namstata“ ir UAB „Abtech LT“ komerciniais pasiūlymais nėra pagrindo, kadangi jie buvo rengti išimtinai tik pagal atsakovės pateiktus duomenis, neįvertinus jokių objekte faktiškai reikalingų atlikti darbų aplinkybių, todėl yra nepagrįsti ir neobjektyvūs. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų jai padarytą žalą, kurios atlyginimui, priešingai nei teigia atsakovė, nėra būtina, jog ieškovė šiai dienai faktiškai būtų patyrusi minėtas išlaidas.
Atsakovė UAB „Flameksas“ ir Ko triplike nurodo, kad ieškovė neteisingai supranta ir aiškina ieškinio senaties eigos pradžią. 2018 m. gegužės 9 d. yra objektyvusis – kai garantiniu laikotarpiu ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę – momentas, nuo kurio prasidėjo ieškinio senaties termino eigos pradžia. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro konstrukcijų tyrimų skyriaus 2017 m. balandžio 11 d. matavimų ataskaitos Nr. 59-47.2017.18 skyriuje „Dangos sluoksniai“, taip pat 2017 m. balandžio 13 d. Bandymų ataskaitoje yra aiškiai nurodyta, kad buvo naudoti tiek priešgaisriniai dažai „Char 22“, tiek „Steelguard 564“, o 2017 m. balandžio 14 d. išvadoje dėl plieninių konstrukcijų atsparumo ugniai pateikta kategoriška išvada, kad dangų dengimo metu buvo laikomasi gamintojo nurodytų aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės), apžiūros metu pažeidimų nepastebėta, o galutinis darbų rezultatas visiškai atitiko standarto reikalavimus, kas reiškia, kad atsakovė nenukrypo nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, pasiekė šiuose dokumentuose ir sutartyje numatytus statybos darbų kokybinius rodiklius. Ieškovė neįrodė atsakovės atliktų dažymo darbų trūkumų fakto ir atsakovės kaltės dėl jų atsilupimo priežasčių, nes pats dažų atsilupimas nepatvirtina, kad tai įvyko dėl atsakovės kaltės.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų M. K. atsiliepime į ieškinį sutinka su pareikštu ieškiniu ir jį palaiko. Pripažįsta, kad jis pagal su ieškove sudarytą sutartį nurodytame objekte vykdė statybos techninę priežiūrą. Atsakovė darbus ruošėsi atlikti 2017 m. kovo mėnesio pradžioje, tačiau atsakovės atliekamų darbų pobūdis reikalavo juos atlikti esant tam tikromis sąlygomis, t. y. esant nedidelei drėgmei ir pakankamai teigiamai temperatūrai (daugiau nei +5 laipsniai). Šios sąlygos reikalingos tam, kad dengiamos medžiagos gerai sukibtų su plieninėmis konstrukcijomis ir nuo jų neatšoktų. Atsakovei pranešus apie ketinimą atlikti darbus tuo metu buvo per šalta, per drėgna, visos metalinės konstrukcijos įšalusios, ant jų paviršiaus formavosi kondensatas, todėl atsakovė buvo informuota, kad prie tokių sąlygų negalima atlikti darbų. Kadangi atsakovė darbus atliko esant netinkamoms sąlygoms, todėl jis atsisakė pasirašyti statybos darbų žurnale prie atsakovės atliktų darbų.
Ieškovės atstovas direktorius A. G. prašo patenkinti ieškinį ir paaiškino, kad buvo reikalingas metalinių konstrukcijų priešgaisrinis dažymas, generaliniam rangovui parekomendavus šiems darbams nusamdė atsakovę, kuri darbus atvyko atlikti 2017 m. kovo mėn. pradžioje. Jam būnant komandiruotėje paskambino draugas (metalistas) ir pasakė, kad konstrukcijų negalima dažyti ant šerkšno, jis atvažiavo pažiūrėti ir paklausė atsakovės darbuotojų, ar esant šerkšnui galima dažyti, tai jam buvo atsakyta, kad tai naujos technologijos. Kadangi darbai buvo atlikti, todėl atliktus darbus priėmė ir už juos atsiskaitė. Gavo ir iš techninio prižiūrėtojo pastabų, kad nebuvo galima dažyti. Užsitęsus komunikacijų tiesimo darbams nebuvo galima dirbti pastato viduje. Kai nutarė dėti langus, pamatė, kad pastato viduje nukritę dažai nuo konstrukcijų, paskambino atsakovei ir pasiūlė spręsti problemą bendru susitarimu, tačiau atsakovė pasakė, kad kalta pati ieškovė. Todėl buvo kreiptasi į antstolę, kuri 2018 m. birželio mėn. užfiksavo trūkumus, vėliau padarė ekspertizę, susirado UAB „Švykai“, kad ši padarytų darbus iš naujo ir juos atlikus pastatas buvo perduotas eksploatuoti. Neigia, kad 2018 m. gegužės mėn. buvo su atsakove objekte.
Ieškovės atstovas adv. I. B. prašo patenkinti ieškinį ir paaiškino, kad ginčas tarp šalių kilo, kai atsilupo atsakovės nudažytos konstrukcijos, kurios atsilupo dėl to, kad atsakovė dažymo darbus atliko nesilaikydama technologinių reikalavimų. Techninis prižiūrėtojas nurodė nedažyti, nes patalpų temperatūra ir drėgmė tuo metu buvo netinkama, ji turėjo būti nurodyta ir technologinėje kortelėje, tačiau atsakovė, nepaisant to, konstrukcijas nudažė. Ieškovė įrodė, kad atsirado defektai, o atsakovė turėjo įrodyti, kad darbus atliko tinkamai. Gaisrinių tyrimo centras remiasi atsakovės pateiktais dokumentais, be to, išvada duota tik dėl Char dažų ir nėra išvados dėl Steelguard dažų. Mano, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2018 m. gruodžio 5 d. pretenzijos atsakovei dėl darbų trūkumų pateikimo. Ieškovė neprašo išlaidų už konstrukcijų perdažymą atlyginimo, prašo atlyginti išlaidas tik už jų nuvalymą ir padengimą gruntu. Ieškovės direktorius darbus priėmė, nes jis nėra specialistas, o darbai buvo padaryti. Trūkumai buvo nustatyti 2018 m. birželio 22 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Trūkumų šalinimo darbai faktiškai atlikti dėl to paties atsakovės atliktų darbų kiekio. Metalinės konstrukcijos buvo sumontuotos 2016 m. gegužės 6 d., o atsakovė darbus atlikinėjo 2017 m. kovo mėn., todėl atsakovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo įvertinti, ar gali būti grunto korozija, o iš antstolės nustatytų trūkumų fiksacijos nematyti, kad būtų atšokęs gruntas. Ieškovė neneigia, kad pastato neeksploatavo, todėl ir buvo pasirinkta C3 atsparumo kategorija, t. y. lauko sąlygomis, pastatas buvo priimtas naudotis 2019 m. pabaigoje.
Atsakovės atstovas B. P. prašo ieškinį atmesti, paaiškino, kad jų bendrovė užsiima dažymo darbais, turi visus atestatus ir licencijas. Ginčo objektas nebuvo išskirtinis, darbus atliko kovo mėn., kai buvo daugiau kaip +5 temperatūra, viską atliko pagal instrukcijas, darbai vyko apie 4 dienas, konstrukcijos buvo padengtos visais reikalingais dažų sluoksniais, darbai atlikti tinkamomis sąlygomis. Darbų atlikimo metu jis pildė statybos darbų žurnalą, kodėl nepasirašė techninis prižiūrėtojas, nėra svarbu, svarbiausia, kad užsakovas pasirašytų ant darbų priėmimo aktų, be to, už darbus buvo sumokėta. Techninis prižiūrėtojas darbų nebuvo uždraudęs, jų nesustabdė. Priešgaisrinės dangos ne antikorozinės dangos ir jos nuo korozijos neapsaugo. Pasiūlyme buvo numatytas apsauginis dažymas, bet užsakovas jo atsisakė, todėl danga įmirko ir atsilupo, defektai išryškėjo, kai praėjo žiema. Pastatas tuo metu jau buvo įmirkęs, pažaliavęs, jame atsirado samanos, kerpės. Mano, kad jeigu projektas būtų baigtas laiku, trūkumų nebūtų atsiradę, problema atsirado dėl netinkamos pastato eksploatacijos. Pripažįsta, kad konstrukcijos buvo gruntuotos, gruntas atrodė be pažeidimų ir abejonių nekėlė. Šalinant trūkumus nebuvo reikalingas smėliavimas, nes sakė, kad gruntas buvo nepažeistas. 2018 m. gegužės mėn. atvykus į objektą buvo ir pats užsakovės atstovas A. G., buvo atidarytos durys ir pateko į pastatą. Jokių nurodymų nevykdyti darbų negavo, paslėptų darbų aktus teikė, tai pildosi žurnale.
Atsakovės atstovas adv. R. S. nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Mano, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto senaties termino bei neįrodžius civilinės atsakomybė sąlygų. Paaiškino, kad konstrukcijų C3 koroziškumas nebuvo numatytas, įrodymų, kad nebuvo laikytasi technologinių reikalavimų, byloje nėra, techninis prižiūrėtojas, nors ir nepasirašė statybos darbų žurnale, tačiau nepateikė ir pastabų. Jei atliekant darbus buvo netinkamos sąlygos, buvo šerkšnas, darėsi kondensatas, apie tai turėjo įrašyti, tačiau priimant darbus pastabų ir trūkumų nenurodyta. Be to, Gaisrinių tyrimų centro atstovai atliko matavimus. Ieškovė gruntavimo darbų neatliko, o ekspertas D. K. pasisakė, kad darbų kokybė priklauso ir nuo metalo paruošimo, ir nuo grunto. Įrodymai patvirtina, kad dėl korozijos atsilupo dažai, priešgaisriniai dažai neturi antikorozinio poveikio, vadinasi nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų darbų ir atsiradusių trūkumų. Mano, kad ieškovė yra nesąžininga ir nebendradarbiavo, o reikalingi dokumentai pas ieškovę nėra išlikę.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų M. K. paaiškino, kad jis turėjo susitarimą su ieškove dėl dalies darbų (konstrukcinės dalies ir tinklų) techninės priežiūros. Jis buvo darbų atlikimo vietoje, kai atsakovė ruošėsi dažyti konstrukcijas, bet tuomet buvo tokios sąlygos, prie kurių nebuvo galima dažyti, todėl jis nepasirašė statybos darbų žurnale, dengti dangas prie tokių temperatūrinių sąlygų, kai buvo neigiama temperatūra, nebuvo galima. Dėl minusinės temperatūros naktimis metalas apšerkšnija. Dažant objekte buvo vieną kartą, tuo metu jau dažė, bet ar buvo šerkšnas tuo metu, neatsimena. Atsakovę įspėjo žodžiu, kad negalima atlikinėti dažymo darbų, tačiau į žurnalą šių pastabų neįrašė, atsakovė neprašė pasirašyti statybos darbų žurnale, nes tuo metu, kaip ir nebevykdė priežiūros. Pasirašant darbų priėmimo aktą nedalyvavo, tik perspėjo, kad nepasirašytų, skambino direktoriui ir pasakė apie blogai atliekamus darbus.
Ieškinys tenkinamas.
Ieškovei UAB „Bioline Transport Service“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 68-70). Tarp ieškovės UAB „Bioline Transport Service“ (užsakovės) ir atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko (rangovės) 2017 m. sausio 17 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2017/01/17 (e. b. t. 1 b. l. 15-16), kuria atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą ir atsakovės pasiūlymą suderintas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis atlikti darbus, o ieškovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1. punktas). Sutarties kaina su PVM buvo sutarta 3 630 Eur (sutarties 2.1. punktas). Iš sutarties priedo – atsakovės komercinio pasiūlymo-sąmatos (e. b. t. 1, b. l. 17) matyti, kad atsakovė įsipareigojo atlikti plieninių laikančių konstrukcijų ugniaatsparinimą R20, R45, nudažant priešgaisriniais dažais, apsauginis-apdailinis dažymas C3, spalva RAL90002, iš viso 953 kv. m konstrukcijų. Atliktų darbų aktu Nr. 2017/03/24-1 (e. b. t. 1, b. l. 13) ieškovė atliktus darbus priėmė, taip pat pasirašė pažymą Nr. 1 apie 2017 m. kovo mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę 3 630 Eur sumai (e. b. t. 1, b. l. 23). Atsakovė už atliktus pagal sutartį darbus 2017 m. kovo 24 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą FLAM Nr. 041519 3 630 Eur sumai (e. b. t. 1, b. l. 6). Atsakovė neginčija, kad už darbus buvo apmokėta. Atsakovė pateikė ieškovei 2017 m. kovo 27 d. atliktų darbų deklaraciją ir nurodė, kad gaminiams ir darbams suteikia 5 metų garantiją (e. b. t. 1, b. l. 152).
Nustačiusi, kad atsakovė darbus atliko netinkamai, nes dažai atšoko ir atsilupo, ieškovė kreipėsi į antstolę R. P., kuri 2018 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (e. b. t. 1, b. l. 26-36, geresnės kokybės protokolo duomenys priede prie ieškovės 2020 m. birželio 5 d. prašymo) nustatė metalinių konstrukcijų dažymo darbų trūkumus. Antstolė užfiksavo, kad nuo visų metalinių konstrukcijų dažai atšokę, atsilupę, vietomis susidarę atšokusių dažų pūslės, atšokus dažams matyti jų metalinis pagrindas, dažų tose vietose visai nelikę, šie trūkumai buvo užfiksuoti nuotraukose. Todėl ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų, kadangi plieninių konstrukcijų ugniaatsparinimo medžiagos atšoko, nusilupo ir nukrito nuo konstrukcijų ir šiuos darbus būtina perdaryti, bei nustatė terminą iki 2018 m. gruodžio 21 d. pašalinti šiuos atliktų darbų trūkumus (e. b. t. 1, b. l. 7-8).
Statybos objektas iškėlus bylą buvo užbaigtas surašant 2019 m. rugsėjo 10 d. Statinio užbaigimo aktą, prieš tai atlikus 2019 m. liepos 22 d. statinio ekspertizę ir surašius jos aktą bei UAB „Objektų priešgaisriniai tyrimai“ davus 2019 m. rugpjūčio 21 d. išvadą Dėl plieninių konstrukcijų atsparumo ugniai (priedai prie ieškovės 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymo). Tokiu būdu trūkumai buvo pašalinti ir ieškovė dėl šių darbų atlikimo jau turėjo konkrečias faktines išlaidas.
Dėl atsakovės atlikto metalinių konstrukcijų nudažymo priešgaisriniais dažais darbų trūkumų
Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovės atliktų darbų trūkumų, tačiau dažymo priešgaisriniais dažais darbų trūkumus patvirtina jau nurodytas antstolės R. P. 2018 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame ginčo objekte užfiksuoti akivaizdžiai atšokę ir nusilupę nuo metalinių konstrukcijų priešgaisriniai dažai. Beje, ir pačios atsakovės pateiktame antstolio M. P. 2019 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (e. b. t. 1, b. l. 72-89), kuriame antstolis užfiksavo B. P. mobiliojo ryšio telefone 2018 m. gegužės 9 d. darytas negyvenamųjų patalpų nuotraukas (duomenys neskelbtini), taip pat yra užfiksuoti metalinių konstrukcijų dažymo trūkumai. Taigi trūkumų faktai – atsilupę ir atšokę nuo metalinių konstrukcijų priešgaisriniai dažai – yra akivaizdžiai nustatyti ir įrodyti, o esminis ginčas tarp šalių kyla dėl to, kurios iš šalių veiksmai sąlygojo nustatytų trūkumų atsiradimą. Ieškovė teigia, kad atsakovė dažymo priešgaisriniais dažais darbus atliko, nesilaikydama dažymo technologijos reikalavimų, o atsakovė tvirtina, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės netinkamo naudojimosi sandėlio patalpomis, kadangi pastatas nebuvo šildomas ir eksploatuojamas, iki bylos iškėlimo jame tebevyko statybos darbai, kas lėmė didesnį drėgnumą, kondensaciją ir aplinkos koroziškumą patalpose, todėl ir buvo suardyta priešgaisrinių dažų danga.
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).
Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).
Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-516/2009).
Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; kt.).
Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti atsakovės atsikirtimai į ieškinį, grindžiami tuo, kad ieškovė neįrodė, jog trūkumai atsirado dėl atsakovės veiksmų ir jos kaltės, nes priešingai, būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis, o ieškovei pakako įrodyti defektų atsiradimo faktą. Nepaisant to, ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovės atsakomybę už nustatytus trūkumus, kreipėsi į KTU Architektūros ir statybos instituto Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratoriją, kuri 2018 m. gruodžio 23 d. surašė Priešgaisrinės dangos ant plieninių konstrukcijų įvertinimo aktą (e. b. t. 1, b. l. 37-41). Šios laboratorijos inžinierė E. S. atliko priešgaisrinės dangos ant plieninių konstrukcijų kokybės rodiklių įvertinimą ginčo objekte ir nustatė, kad priešgaisrinė danga daugelyje vietų atsisluoksniavusi nuo konstrukcijų, vietomis jos nėra, nukritusi, matosi rūdžių dėmės. Taigi ši išvada dar kartą pagrindžia trūkumų faktą, be to, E. S. atsitiktiniu būdu pasirinktose vietose atliko matavimus sukibimo stiprio nustatymo prietaisu, nustatytas 0,0 MPa sukibimo stipris, tik vienoje vietoje sukibimo stipris 0,1MPa. E. S. padarė išvadą, kad defektai atsirado galimai todėl, kad priešgaisrinio dažymo darbai atlikti nekokybiškai, netinkamai, nesilaikant dažymo technologijos, nes tokių darbų kokybė ypač priklauso nuo aplinkos temperatūros bei drėgmės dažymo ir džiūvimo metu, nurodė, kad plieninių konstrukcijų dažymo metu paviršių temperatūra nebuvo išmatuota (nepateikti temperatūrų fiksavimo aktai), o kadangi dažymo darbai vyko kovo mėnesį, tikėtina, kad aplinkos temperatūra ir drėgmė neatitiko dažų instrukcijose nurodytų reikalavimų ir šios aplinkybės galėjo turėti įtakos priešgaisrinių dažų dangos ant plieninių konstrukcijų kokybei.
Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, pateikė antstolio M. P. 2019 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (e. b. t. 1, b. l. 72-89), kuriame antstolis užfiksavo B. P. mobiliojo ryšio telefone 2018 m. gegužės 9 d. darytas negyvenamųjų patalpų nuotraukas (duomenys neskelbtini), kuriose, kaip jau nurodyta, taip pat užfiksuoti metalinių konstrukcijų dažymo trūkumai, tačiau kartu jose užfiksuoti ir tam tikri aplinkos faktoriai – padidinta drėgmė, pelėsis, samanos, ant žemės augantys grybai. Tai, atsakovės nuomone, patvirtina, kad ieškovė neužtikrino statinio naudojimosi, tinkamos temperatūros, vėdinimo, oro džiovinimo, drėgmės šalinimo statybų metu reikalavimų.
Savo poziciją, kad metalinių konstrukcijų dažymo darbus atliko tinkamai, atsakovė taip pat grindžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro konstrukcijų tyrimų skyriaus 2017 m. balandžio 4 d. išvada dėl plieninių konstrukcijų atsparumo ugniai (e. b. t. 1, b. l. 90-104, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro konstrukcijų tyrimų skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikta medžiaga), kurioje pateiktos matavimų ir bandymų ataskaitos. Tinkamai atliktų dažymo darbų aplinkybei patvirtinti atsakovė taip pat pateikė UAB „Iris Vernici“ 2019 m. birželio 10 d. raštą Dėl priešgaisrinių dažų Char 22 (e. b. t. 1, b, 105), kuriame pateikiama išvada, jog priešgaisrinė danga suirusi ne dėl nekokybiško rangovo darbo ar netinkamai parinktos priešgaisrinės dangos, o dėl netinkamos patalpų eksploatacijos, kadangi ginčo atveju ilgalaikis drėgmės ir šalčio poveikis per priešgaisrinėje dangoje esančias poras suardė dažų dangą (visi priešgaisriniai dažai pasižymi porėtumu). Šioje išvadoje kartu nurodyta, kad, jei rangovas būtų nudažęs ant drėgno paviršiaus, iš karto po dažymo dažų paviršiuje būtų atsiradę pūslės ir dažai būtų atsilupę lopais lokaliai, o šiuo atveju suirusi visa priešgaisrinė danga, taip pat pažymi, kad priešgaisrines dangas be dengiamojo sluoksnio galima naudoti tik vėdinamose, sausose ir pastoviai šildomose patalpose.
Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovės prašymu 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė nustatytų darbų trūkumų priežastims ir trūkumų pašalinimo išlaidų dydžiui nustatyti, kurią atliko teismo ekspertas D. K.. Iš jo pateikto ekspertizės akto (e. b. t. 3, b. l. 106-166) nustatyta, kad metalinių konstrukcijų dažymo ir džiūvimo metu yra svarbu įvertinti patalpos temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir dažomo paviršiaus temperatūrą, tačiau statybos darbų žurnale tai nėra įvardinta, todėl nėra galimybės spręsti apie tinkamas sąlygas dažymo metu. Ekspertas akte taip pat nurodė, kad yra svarbu, jog konstrukcijos paviršius, gruntas ir priešgaisriniai dažai ir viršutinė danga tarpusavyje derėtų. Ekspertas D. K. akte nurodė, kad tikslios atsilupimo priežasties nėra galimybės nustatyti, kadangi nėra pakankamai duomenų (ekspertizės metu 2019 m. gruodžio 16 d. atliekant apžiūrą buvo nustatyta, kad metalinės konstrukcijos naujai nudažytos), tačiau darė išvadą, kad tai atsitiko dėl netinkamų oro sąlygų. Ekspertas taip pat padarė prielaidą, kad priešgaisrinių ir apsauginių dažų atsisluoksniavimui užsandarintas pastatas neturėjo įtakos, kadangi atsisluoksniavo ir apsauginiai C klasės dažai, kurie yra atsparūs drėgnai aplinkai, kas rodo, kad buvo netinkamai paruoštas paviršius. Kadangi iš byloje esančių duomenų nėra galima tiksliai nustatyti, ar atsakovė dažymo darbus atliko laikydamasi dažų gamintojų instrukcijos, o techninis prižiūrėtojas nurodė, kad buvo netinkama temperatūra ir drėgmė, ekspertas padarė išvadą, kad darbai buvo atlikti, neprisilaikant dažų gamintojo reikalavimų.
Įvertinus nurodytus įrodymus, jų visumą, darytina labiau tikėtina išvada, kad dažymo defektai atsirado todėl, kad priešgaisrinio dažymo darbai buvo atlikti nekokybiškai, kadangi atsakovė nesilaikė dažymo technologijos, kuri priklauso nuo aplinkos temperatūros bei drėgmės dažymo ir džiūvimo metu, ir šios aplinkybės galėjo turėti įtakos priešgaisrinių dažų dangos ant plieninių konstrukcijų kokybei. Tokią išvadą pagrindžia tiek nurodytas KTU Architektūros ir statybos instituto Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijos 2018 m. gruodžio 23 d. surašytas Priešgaisrinės dangos ant plieninių konstrukcijų įvertinimo aktas (atkreiptinas dėmesys, kad šios laboratorijos inžinierės E. S. išvada buvo duota po to, kai ji apsilankė objekte, atliko tam tikrus matavimus ir betarpiškai galėjo įvertinti atsiradusių trūkumų priežastis), tiek eksperto D. K. ekspertizės aktas. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo pareigą, tačiau nepateikė įrodymų, jog dažymo darbus atliko būtent esant tinkamoms sąlygoms, t. y. esant tinkamai aplinkos, konstrukcijų paviršiaus temperatūrai, tinkamiems drėgmės rodikliams ir laikydamasi dažų gamintojų instrukcijų reikalavimų.
Iš statybos darbų žurnalo ištraukos (e. b. t. 2, b. l. 63) matyti, kad ieškovė darbus atliko 2017 m. kovo 1-3 dienomis, žurnale nurodyta atsakovės darbų atlikimo metu buvusi temperatūra 8-9 laipsniai C, tačiau techninės priežiūros vadovo parašų prie šių įrašų nėra. Statybos darbų ginčo objekte (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. su ieškove sudarytą Statybos techninės priežiūros sutartį vykdė trečiasis asmuo M. K. (e. b. t. 3, b. l. 3), kuris duodamas paaiškinimus nurodė, kad atsakovei pradedant vykdyti dažymo darbus jis žodžiu įspėjo, jog dėl netinkamų oro ir aplinkos sąlygų (buvo neigiama temperatūra, dėl ko naktimis metalas apšerkšnija) negalima atlikinėti dažymo darbų, todėl jis nepasirašė statybos darbų žurnale. Tai iš dalies patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. pažyma (e. b. t. 3, b. l. 69) apie hidrometeorologines sąlygas, iš kurios matyti, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis vidutinė paros oro temperatūra 2017 m. kovo 1-3 dienomis (kai buvo atliekami darbai) buvo 2,6-4,7 laipsniai C, minimali ir maksimali paros temperatūra tomis dienomis svyravo nuo minus 0,5 iki 7,9 laipsnių C, taip pat vyravo lietus, dulksna ir šlapdriba. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad atsakovės statybos darbų žurnale nurodyta aplinkos temperatūra yra pagrįstas ir abejonių nekeliantis faktas.
Iš priešgaisrinio dažymo darbų technologinės kortelės (e. b. t. 1, b. l. 153) matyti atlikti darbai, jų kiekiai, tačiau aplinkos faktoriai (darbų vykdymo laikas, oro sąlygos, medžiagų temperatūra, drėgmė ir kt.) atliekant dažymo darbus nenurodyti.
„Char 22“ Skiedikliniai priešgaisriniai dažai aprašyme (e. b. t. 1, b. l. 106-107) nurodyta, kad kiekvienu atveju paviršiaus dengimas turi būti atliekamas pagal konkrečius pastatui keliamus reikalavimus, minimali temperatūra dažant ir džiovinant 0 laipsnių C, padengimo metu pagrindas turi būti sausas, švarus, neriebaluotas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro konstrukcijų tyrimų skyriaus eksploatacinių savybių pastovumo Atitikties sertifikate Nr. GTC 100583 dėl priešgaisrinės dangos plieninėms konstrukcijoms „Char 22“ (e. b. t. 1, b. l. 108) ir jo priede (e. b. t. 1, b l. 109-116) nurodyti tik atsparumo ugniai pagal LST EN 13501-2:2008+A1:20210 privalomieji reikalavimai, konstrukcijų padengimo storiai atvirojo ir uždarojo profilio metalinėms konstrukcijoms. Kartu jame yra nuoroda, kad „Char 22“ charakteristikos taikomos tik tinkamai paruoštam dengiamos konstrukcijos paviršiui, konstrukcijos paviršius, gruntas, priešgaisriniai dažai bei viršutinė danga turi derėti tarpusavyje, konstrukcijos paruošimo, grunto bei viršutinės dangos tinkamumą patvirtina priešgaisrinės dangos gamintojas. „Char 22“ tirpiklinės dangos, skirtos plieninių konstrukcijų priešgaisrinei apsaugai instrukcijoje (e. b. t. 1, b. l. 119-121) numatyta, kokie yra rekomenduojami gruntai ir viršutiniai sluoksniai, taip pat nurodyta, kad priešgaisrinės dangos netinkamos naudoti ten, kur kaupiasi drėgmė ar lyja, todėl drėgnoje aplinkoje ir lauke būtina naudoti viršutinį sluoksnį, kuris turi tinkamas barjero savybes.
Iš šių priešgaisrinių dažų „Char 22“ naudojimui keliamų reikalavimų darytina išvada, kad dažymo kokybę nulemia ne tik aplinkos temperatūra, tačiau taip pat turi būti tinkamai paruoštas dengiamos konstrukcijos paviršius, gruntas ir priešgaisriniai dažai bei viršutinė danga turi derėti tarpusavyje, tam yra nurodyti rekomenduojami gruntai ir viršutiniai sluoksniai. Todėl atsakovė, siekdama, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, nurodytas aplinkybes turėjo įvertinti prieš atlikdama priešgaisrinio dažymo darbus. CK 6.645 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Pažymėtina, kad laikančiosios konstrukcijos buvo priimtos 2016 m. gegužės 9 d. aktu Nr. 4, 2016 m. gegužės 12 d. aktu Nr. 5 ir 2016 m. gegužės 17 d. aktu Nr. 6 (priedai prie ieškovės 2020 m. birželio 5 d. prašymo), todėl atsakovė pradėdama dažymo darbus turėjo galimybę įvertinti šių konstrukcijų, kurios turėjo būti nudažytos priešgaisriniais dažais, kokybę, t. y. ar tinkamai paruoštas dengiamos konstrukcijos paviršius, gruntas, ar konstrukcijos paviršius, gruntas ir priešgaisriniai dažai bei viršutinė danga derės tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės atsikirtimas, kad priešgaisriniai dažai galėjo atsilupti dėl netinkamo metalo paviršiaus ar grunto, nes tai atsakovė pati turėjo įvertinti prieš atlikdama darbus. Apklausiama teismo posėdyje dažų atsilupimo priežastis tyrusi liudytoja E. S. patvirtino, kad nebuvo dažų dangos sukibimo su gruntu. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dažai atsisluoksniavo dėl netinkamo nugruntavimo.
Pažymėtina, kad atsakovė rangos sutartimi įsipareigojo visus darbus, kurie bus paslėpti po kitais darbais ir konstrukcijomis (taip vadinamus „paslėptus darbus“) pateikti užsakovės (šiuo atveju ieškovės) priėmimui ir įforminti paslėptų darbų aktu (rangos sutarties 1.4. punktas). Atsakovė, nors ir teigia tokius aktus buvus, jų byloje nėra pateikta ir jokie kiti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina.
Be to, kaip nurodyta, priešgaisrinės dangos netinkamos naudoti ten, kur kaupiasi drėgmė ar lyja, todėl drėgnoje aplinkoje ir lauke būtina naudoti viršutinį sluoksnį, kuris turi tinkamas barjero savybes. Apklausiama teismo posėdyje dažų atsilupimo priežastis tyrusi liudytoja E. S. patvirtino, kad tuomet, kai yra didelė drėgmė, turi būti viršutinis apsauginis sluoksnis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teikdama komercinį pasiūlymą ieškovei ir rangos sutartimi įsipareigojusi darbus atlikti pagal darbo projektą (rangos sutarties 1.5. punktas) privalėjo įvertinti, ar yra būtinas viršutinis sluoksnis – apsauginis padengimas C3. Apsauginį padengimą C3 pasiūlydama tik tam tikrose konstrukcijų vietose, pati atsakovė, kaip dažymo priešgaisriniais dažais profesionalė, veikė savo rizika ir negali gintis tuo, kad pati ieškovė to atsisakė. Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalis). Sutartyje šalys taip pat buvo numatę, kad šalys įsipareigoja informuoti vieną kitą apie aplinkybes, kurios gal turėti įtakos sutarties tinkamam vykdymui (rangos sutarties 5.2. punktas). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų įspėjusi ieškovę, o ši būtų atsisakiusi, kad visos konstrukcijos būtų padengtos apsauginiu padengimu C3, todėl atsakovė yra atsakinga už dažymo trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).
Analogiškai yra pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro konstrukcijų tyrimų skyriaus eksploatacinių savybių pastovumo Atitikties sertifikatas Nr. GTC 100555 dėl priešgaisrinės dangos plieninėms konstrukcijoms „Steelguard 562“, kuris vėliau pakeistas Atitikties sertifikatu Nr. GTC 10557 dėl priešgaisrinės dangos plieninėms konstrukcijoms „Steelguard 564“ (e. b. 1 t., b. l. 145-146), taip pat „Steelguard 564“ eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 8/564 (e. b. t. 1, b. l. 147), tačiau jose įvertintos tik atsparumas ugniai, dangos masės pokyčio likutinė dalis, nelakiųjų medžiagų kiekis, tačiau nėra jokių duomenų apie kokius nors dažymo technologijos reikalavimus. Kadangi dažai „Steelguard 562“, „Steelguard 563“ ir „Steelguard 564“ nuo 2016 m. gaminami, kaip „Steelguard 564“ (e. b. t. 1, b. l. 148), todėl reikalavimai jų dengimui taikytini kaip „Steelguard 562“. Pastarosios dangos naudojimo instrukcijoje (e. b. t. 1, b. l. 149-151) nurodyta, kad ji tinka C1 ir C4 sąlygomis, viršutinis sluoksnis nebūtinas esant sausoms vidaus aplinkos sąlygoms, joje taip pat nurodyta, kad paviršius turi būti padengtas patvirtintu gruntu, turi būti sausas ir neužterštas paviršius, paviršiaus temperatūra medžiagos dengimo ir džiūvimo metu turi būti mažiausiai 3 laipsniai C aukštesnė už rasos lašą ir negalima naudoti esant žemesni nei 5 laipsniai C.
Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ir dažant ‚Steelguard 564“ įvertino grunto tinkamumą, o dažymo metu buvo tinkama temperatūra ir kiti aukščiau nurodyti reikalavimai.
Atmestinas ir atsakovės atsikirtimas, kad atliktų darbų kokybę patvirtina Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro konstrukcijų tyrimų skyriaus 2017 m. balandžio 4 d. išvada dėl plieninių konstrukcijų atsparumo ugniai. Iš Konstrukcijų, padengtų priešgaisrinėmis dangomis, atsparumo ugniai nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1-236, kurio pagrindu duota nurodyta išvada, matyti, kad Aprašas reglamentuoja statinio plieninių, betoninių, medinių konstrukcijų, padengtų reaktyviosiomis ir tinkų dangomis, skydų, plokščių, demblių gaminiais ir komplektais, skirtais konstrukcijų apsaugai nuo gaisro (toliau – priešgaisrinės dangos), atsparumo ugniai nustatymo tvarką (Aprašo 1 p.). Tai reiškia, kad tokio tyrimo tikslas yra priešgaisrinės dangos atsparumo ugniai nustatymas, o ne dažymo darbų technologijos laikymosi vertinimas. Pagal Aprašą tikrinant konstrukcijų padengimo kokybę taip pat nustatoma: prastos dažymo kokybės požymiai (nepadengtos ar nevisiškai padengtos vietos); matomi dangų nutekėjimai; susidariusių oro pūslelių, kitokių nelygumų ar įtrūkių požymiai; kitokie regimi pažeidimai. Tokių pažeidimų išvadoje nėra nurodyta ir nors joje yra fiksuota, kad dangų dengimo metu buvo laikomasi nurodytų aplinkos sąlygų (temperatūros ir drėgmės), tačiau kartu nurodyta, kad išvada parengta, remiantis užsakovo (UAB „Flameksas“ ir Ko) pateikta informacija (pastarąją aplinkybę patvirtina ir Gaisrinių tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas (e. b. t. 3, b. l. 66)), o konkrečių duomenų apie dangų dengimo metu buvusias temperatūros ir drėgmės sąlygas, dangų suderinamumą šioje išvadoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad dažymo priešgaisriniais dažais kokybė atsparumo ugniai aspektu šioje išvadoje vertinta tuoj pat po dažymo darbų, t. y. praėjus mėnesiui po dažymo darbų, o trūkumai išryškėjo kur kas vėliau.
Atsakovė neįrodė ir savo argumento, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės netinkamo naudojimosi sandėlio patalpomis, kadangi pastatas nebuvo šildomas ir eksploatuojamas, jame iki bylos iškėlimo tebevyko statybos darbai, kas, atsakovės nuomone, lėmė didesnį drėgnumą, kondensaciją ir aplinkos koroziškumą patalpose, todėl ir buvo suardyta dažų danga. Ši versija atmestina pirmiausia todėl, kad atsakovė neįrodė, jog metalinių konstrukcijų dažymą priešgaisriniais dažais atliko tinkamai pagal visus tam keliamus reikalavimus ir trūkumai negalėjo atsirasti dėl jos kaltės. Antra, pati atsakovė turėjo įvertinti, kokiomis sąlygomis bus naudojamos priešgaisriniais dažais nudažytos konstrukcijos ir įspėti užsakovę dėl galimo dažymo darbų kokybės pablogėjimo, jei pastatas ilgą laiką nebus naudojamas (CK 6.659 straipsnio 1-2 dalys). Trečia, nėra įrodyta, kad priešgaisrinių dažų atsilupimą nulėmė būtent netinkama pastato eksploatacija, atvirkščiai, ekspertas D. K. akte, atsakydamas į atsakovės keltą klausimą dėl pastato eksploatacijos įtakos dažų atsilupimui, nurodė, kad priešgaisrinių ir apsauginių dažų atsisluoksniavimui užsandarintas pastatas neturėjo įtakos, kadangi atsisluoksniavo ir apsauginiai C klasės dažai, kurie yra atsparūs drėgnai aplinkai, kas rodo, kad buvo netinkamai paruoštas paviršius.
Atsakovė 2020 m. gegužės 19 d. byloje pateikė prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę. Prieš tai ir vėliau tenkinus įvairius atsakovės prašymus buvo renkami nauji įrodymai, kaip pvz. ginčo negyvenamojo namo techninis ir darbo projektai, statybos žurnalas ir kt. įrodymai, kurie faktiškai turėjo pagrįsti atsakovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę būtinumą ir užtikrinti tinkamų klausimų formulavimą. Nepaisant to, 2020 m. spalio 23 d. posėdyje atsakovei nustačius terminą iki 2020 m. lapkričio 16 d. pateikti klausimus, teiktinus pakartotinei ekspertizei, ji šia teise nepasinaudojo, o paskutiniame teismo posėdyje prašė skirti ekspertizę tais pačiais jau kartą teiktais klausimais. Tačiau prašymas nebuvo tenkintas, kadangi jau kartą keltais klausimais atsakymai buvo gauti, ekspertas apklaustas teismo posėdyje, o kadangi darbų trūkumus pašalinus neliko galimybių iš naujo tirti trūkumų priežastis, toks prašymas buvo atmestas. Atsakovė kėlė abejones, kad galimai dažymo kokybę sugadino netinkamas gruntas, netinkamas metalo paruošimas ir pan., tačiau naujų klausimų ekspertams nekėlė ir jų neformulavo. Todėl negalima teigti, kad atsakovei buvo apribota galimybė teikti papildomus įrodymus.
Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovė įrodė trūkumų faktą, o atsakovė neįrodė, kad ji nėra atsakinga už atsiradusius dažymo priešgaisriniais dažais darbų trūkumus.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Atsakovė nurodo, kad ieškovė dar 2018 m. gegužės mėn. pradžioje kreipėsi į atsakovę dėl atliktų darbų trūkumų. Gavusi ieškovės kvietimą, atsakovė 2018 m. gegužės 9 d. atvyko į sandėlio patalpas, kartu su ieškove apžiūrėjo situaciją, atliko fotofiksaciją, tačiau ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2019 m. gegužės 15 d., praleidusi CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo.
CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.
Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).
CK 6.667 straipsnio 3 dalis, apibrėždama ieškinio senaties pradžios momentą, nedetalizuoja konkretaus dokumento, kuriuo užsakovas turi pareikšti rangovui apie trūkumus. Todėl nustatant CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nurodytą ieškinio senaties pradžią nėra svarbu, kokiame dokumente – vienašaliame ar dvišaliame – užsakovas pareikš rangovui apie trūkumus. Svarbu tik nustatyti, ar ir kada užsakovas pareiškė rangovui apie trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018).
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų bei nustatė terminą iki 2018 m. gruodžio 21 d. pašalinti šiuos atliktų darbų trūkumus. Iki šio momento nėra jokių susirašinėjimo tarp šalių dėl nustatytų dažymo trūkumų įrodymų. Pažymėtina, kad rangos sutarties 5.3. punkte šalys įsipareigojo informaciją apie įvykius, kurie gali turėti įtakos sutarties vykdymui, pateikti raštu, t. y. pačios šalys suteikė prioritetą rašytinei pranešimo formai. Ieškovė trūkumus nustatė, kai kreipėsi į antstolę R. P., kuri 2018 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole juos užfiksavo. Tačiau duomenų, kad iš karto apie tai buvo pranešta atsakovei, nėra pateikta. Taigi nustatytas objektyvus ieškinio senaties termino pradžios (pareiškimo apie trūkumus) momentas yra 2018 m. gruodžio 5 d. pretenzija.
Atsakovės teiginys, kad jai apie trūkumus buvo pranešta 2018 m. gegužės 9 d., ką, jos nuomone, patvirtina atsakovės atstovo tą dieną padarytos fotonuotraukos ginčo objekte, laikytinas neįrodytu. Atsakovė teigia, kad fotonuotraukos buvo padarytos ieškovei pranešus apie atliktų darbų trūkumus ir pačiai ieškovei dalyvaujant, tačiau ieškovės atstovas A. G. tai neigia, o kitokių įrodymų, kurie patvirtintų tokią atsakovės poziciją (kad buvo pranešta 2018 m. gegužės 9 d., dalyvaujant ieškovės atstovui), nėra pateikta. Vien fotonuotraukų nurodytu laiku padarymo ginčo objekte faktas šios aplinkybės nepatvirtina, nes atsakovė pati sužinojusi apie galimas jai pareikšti pretenzijas savo iniciatyva galėjo atvykusi į objektą tai fiksuoti. Ieškovė 2018 m. gegužės 9 d. dar nebuvo užfiksavusi atliktų darbų trūkumų (juos užfiksavo šiek tiek vėliau – 2018 m. birželio 22 d.), todėl akivaizdu, kad tik po to, jau turėdama objektyvius duomenis apie nustatytus darbų trūkumus, galėjo apie tai pareikšti atsakovei. Todėl spręstina, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nustatyto dėl atliktų darbų trūkumų.
Dėl ieškovės pasirinktų teisių gynimo būdų
Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pagal 2017 m. sausio 17 d. rangos sutartį Nr. 2017/01/17 UAB „Flameksas“ ir Ko atsakovės atliktų darbų kainą sumažinti iki nulio ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko 3 630 Eur sumokėtą darbų kainą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko 35 962,22 Eur nuostolių atlyginimą. Tokiu būdu ieškovė savo teises gina dviem teisiniais būdais: CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir prašydama priteisti nuostolius.
CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kad dėl nustatytų metalinių konstrukcijų nudažymo priešgaisriniais dažais trūkumų šio darbų rezultato akivaizdžiai negalima naudoti pagal paskirtį, abejonių nekyla, todėl ieškovės teisė reikalauti sumažinti darbų kainą ir ją sumažinti iki nulio yra akivaizdi ir gintina nurodytu būdu. Kadangi nėra ginčo dėl ieškovės sumokėtos už atsakovės atliktus darbus kainos, todėl sumažinus darbų kainą iki nulio, ieškovės nepagrįstai sumokėta suma – 3 630 Eur – grąžintina iš atsakovės ieškovei.
Ieškovė pareiškusi ieškinį prašo taikyti ir kitą jos teisių gynimo būdą, t. y. prašo priteisti nuostolių, kuriuos ji patyrė šalindama ieškovės atliktų darbų trūkumus, atlyginimą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimat civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali ir turi būti taikoma bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad materialiosios teisės bendrųjų ir specialiųjų normų prieštaravimas sprendžiamas vadovaujantis principu lex specialis derogat legi generali (specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005). Teismų praktikoje tais atvejais, kad tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lex specialis derogat legi generali) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, 2019 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 21, 22 punktai).
Kasacinis teismas toliau plėtodamas nurodytą praktiką yra išaiškinęs, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti. Kartu kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad dėl sutartinės atsakomybės taikymo turi būti sprendžiama pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, įtvirtintas CK 6.245–6.262 straipsniuose, suponuojančias pareigą nustatyti būtiną atsakomybės taikymui sąlygų visetą bei atsižvelgti į kitas prievolės fakto ir dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ( (Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
Nurodyta teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad ieškovė gali rinktis kelis teisių gynimo būdus tiek, kiek specialiųjų nuostatų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje, nepakanka pažeistoms teisėms apginti. Nagrinėjamo ginčo atveju priešgaisrinio dažymo darbų kainą sumažinus iki nulio, ieškovės teisės visa apimtimi nėra apginamos, todėl gali būti sprendžiama ir dėl patirtų nuostolių, apmokėjus išlaidas trūkumams pašalinti, atlyginimo pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
Nagrinėjamo ginčo atveju jau yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę sutartinės prievolės netinkamu vykdymu, todėl dėl šios sutartinės atsakomybės sąlygos iš naujo nepasisakytina, lieka tik nustatyti, ar ieškovė dėl nekokybiškai atliktų darbų yra patyrusi didesnės apimties nuostolių, nei jai sugrąžinta suma, sumokėta atsakovei už jos nekokybiškai atliktus darbus, ir koks tų nuostolių dydis.
Dėl nuostolių dydžio
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Kaip jau nurodyta, ieškovė, sumažinusi savo reikalavimus, prašo priteisti jai iš atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko 35 962,22 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro faktinės trūkumų šalinimo išlaidos.
Byloje nėra ginčo, kad trūkumai yra pašalinti ir statinys jau yra perduotas naudotis, tą patvirtina ir UAB „Švykai“ 2019 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliktų darbų aktas Nr. 2 (su ieškovės 2020 m. gegužės 20 d. prašymu pateikti priedai). Iš UAB „Švykai“ 2020 m. gegužės 28 d. rašto ieškovei apie atliktus darbus ir atsiskaitymą bei ieškovės sąskaitos išrašo duomenų apie atliktus mokėjimus UAB „Švykai“ (priedai prie ieškovės 2020 m. birželio 5 d. prašymo) matyti, kad atsakovė yra turėjusi 35 962,22 Eur dydžio išlaidas, beje, tai išlaidos be priešgaisrinio dažymo darbų, nes bendra UAB „Švykai“ už atliktus darbus sumokėta suma yra 40 535,10 Eur. Iš UAB „Švykai“ rašto matyti, kad 35 962,22 Eur buvo sumokėti už tokius darbus: sandwich plokštės dangstymą MPP plokšte, metalinių konstrukcijų srautinį valymą PSa2, metalinių konstrukcijų plokštumų prie pakloto valymą rankiniais įrankiais, abrazyvo surinkimą, konstrukcijų gruntavimą remontiniu epoksidiniu gruntu, stogo pakloto gruntavimą, MPP plokščių demontavimą, stogo pakloto apsauginį dažymą ir transportavimą, tokie darbai nurodyti ir UAB „Švykai“ 2019 m. liepos 31 d. atliktų darbų akte Nr. 1 ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliktų darbų akte Nr. 2.
Atsakovė nesutiko, kad šalinant trūkumus turėjo būti atliktas srautinis valymas dažams pašalinti, nes jie pagal byloje esančius duomenis jau buvo atsilupę ir juos buvo galima lengvai pašalinti, nenaudojant srautinio valymo. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad konstrukcijas valant kitu galimai rankiniu būdu už 728 kv. m konstrukcijų nuvalymą būtų tekę sumokėti mažiau nei už juos sumokėta valant srautiniu būdu, o būtent 7 641,70 Eur (akto Nr. 1 duomenys). Atvirkščiai, iš to paties akto matyti, kad tam tikras vietas valant rankiniais įrankiais už vos 50 kv. m nuvalymą buvo sumokėta net 1 884,31 Eur. Atsakovė taip pat teigia, kad gruntavimo darbai nebuvo atsakovės atliekami darbai, todėl išlaidos jų (gruntavimo darbų) atlikimui taip pat nepagrįstos. Tačiau liudytojas J. B. (UAB „Švykai“ projektų vadovas) parodė, kad valant srautiniu valymu negalima išsaugoti grunto, todėl turėjo būti atlikti ir gruntavimo darbai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad valant rankiniu būdu būtų nepažeidžiamas gruntas, taip pat nepateikė jokios tai pagrindžiančios sąmatos su konkrečiais paskaičiavimais. Liudytojas J. B. taip pat parodė, kad šalinant dažymo darbų trūkumus srautinio valymo būdu nebuvo galima išsaugoti ir stogo pakloto, dėl ko ir jį taip pat reikėjo nugruntuoti, atsakovė tai paneigiančių įrodymų taip pat nepateikė. Pažymėtina, kad ir ekspertas D. K., paskaičiuodamas darbų rezultato pašalinimo išlaidas, numatė paviršių apdorojimą smėliasroviu aparatu, kai kurių vietų nuvalymą rankiniu būdu ar mechanizuotu būdu metaliniu šepečiu, taip pat numatė ir metalinių paviršių gruntavimą, kas patvirtina šių darbų šalinant trūkumus būtinumą ir šių išlaidų pagrįstumą. Nors eksperto paskaičiuota darbų rezultato pašalinimo išlaidų kaina buvo nustatyta mažesnė – 25 154 Eur, tačiau sugretinus eksperto D. K. įvertintų atliktinų darbų ir UAB „Švykai“ atliktų darbų pozicijas matyti, kad ekspertas neįvertino, ar šalinant nekokybiško dažymo pasekmes buvo būtina atlikti darbus, susijusius su stogo pakloto išsaugojimu. Ieškovė pateiktais įrodymais pagrindė šių darbų atlikimo būtinybę ir pateikė faktines išlaidas patvirtinančius įrodymus.
Kiti byloje pateikti įrodymai nuostolių dydžiui pagrįsti – komerciniai pasiūlymai, eksperto išvada – yra tik tam tikri paskaičiavimai ateityje atsirasiančios žalos dydžiui pagrįsti. Kadangi ieškovė, šalindama trūkumus, jau turėjo realias faktines išlaidas, minėtos įrodomosios priemonės neturi tiesioginės įrodomosios vertės nuostolių dydžiui nustatyti, todėl turi būti vertinamas tik jau turėtų išlaidų pagrįstumas.
Ieškovė, pareiškusi ieškinį, iš pradžių nuostolių dydį grindė UAB „Švykai“ 2019 m. kovo 7 d. komerciniu pasiūlymu dėl metalinių konstrukcijų antikorozinio remonto ir ugniaatsparinimo C3 koroziškumo kategorijai (e. b. t. 1, b. l. 44-45), pagal kurį paskaičiuotų darbų kaina 60 871 Eur, po to ieškovė pateikė dar du komercinius pasiūlymus, kuriose remontų išlaidų kaina yra dar didesnė, o būtent: UAB „Mariusta“ komercinio pasiūlymo kaina 79 564,74 Eur (e. b. t. 1, b. l. 132), UAB „Remila Vilnius“ komercinio pasiūlymo kaina 62 984 Eur (e. b. t. 1, b. l. 133). Šie įrodymai patvirtina, kad paskaičiavimo būdu nustatyti nuostoliai gali būti nepagrįsti, kadangi juos paskaičiuojant gali būti įtraukti ir tie darbai, kurių galbūt nebūtinai reikia atlikti, taip pat įvertinus kitus darbų kiekius, be to, tie paskaičiavimai priklauso nuo paskaičiavimus (komercinius pasiūlymus) užsakiusio asmens pateiktų duomenų. Tai dar kartą patvirtina, kad esant faktines išlaidas patvirtinantiems įrodymams, reikia remtis būtent jais.
Tokią pačią išvadą patvirtina ir atsakovės pateikti komerciniai pasiūlymai, kuriuose nurodytos tokios galimos trūkumų pašalinimo išlaidos: UAB „Namstata“ – 12 537,02 Eur (e. b. t. 1, b. l. 122), UAB „AB TECH LT“ – 11 314,71 Eur (e. b. t. 1, b. l. 123-124). Akivaizdu, kad, įvertinus abiejų šalių paskaičiavimo būdu nustatytus nuostolius, matyti, kad jų dydis svyruoja itin didelėse ribose, o būtent nuo didžiausio 79 564,74 Eur (pagal ieškovės pateiktą komercinį pasiūlymą) iki mažiausio 11 314,71 Eur (pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą). Todėl tokiais nuostolių paskaičiavimais, kaip nuostolių dydžio įrodinėjimo priemonėmis, negalima remtis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose pagrindinę išlaidų dalį sudaro nudažymo priešgaisriniais dažais išlaidos, tačiau ieškovė, sumažinusi šalių sudarytos rangos sutarties kainą iki nulio, nebeprašo atlyginti pakartotinio dažymo išlaidų.
Ieškovė pateiktais įrodymais pagrindė darbų, šalinant atsakovės atliktų darbų trūkumus, atlikimo būtinybę ir pateikė tokių darbų faktines išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl priteistini ir ieškovės prašomi priteisti nuostoliai. Atsakovė, žinodama apie trūkumus, kaip teigia nuo 2018 m. gegužės 9 d., pati nesiėmė jokių priemonių, kad savalaikiai būtų nustatytos ir išsiaiškintos tokių trūkumų priežastys, ir pati nedėjo pastangų ištaisyti šiuos trūkumus, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovė UAB „Bioline Transport Service“ bylos nagrinėjimo metu turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 1 208 Eur žyminis mokestis, 1 815 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (už teisinę konsultaciją dėl nuostolių pritiesimo), 2 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (už ieškinio parengimą ir bylos vedimą pirmosios instancijos teisme).
Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei UAB „Bioline Transport Service“ iš atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko priteistinas 819 Eur ((900 Eur + ((39 592,22 Eur – 30 000 Eur) x 2 proc.)) – 25 proc.) dydžio žyminis mokestis (nuo sumažintų reikalavimų sumos). Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos 21,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.2 punktą maksimalus užmokesčio už ieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), už dubliką – 1,5 (Rekomendacijų 8.3 punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Šių paslaugų apmokėjimo metu galiojo 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 970,30 Eur.
Įvertinus ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžius, teismo vertinimu, atsakovės turėtos 2 420 Eur dydžio išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas laikytinos pagrįstomis, jų mažinti nėra teisinio pagrindo, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Ieškovė UAB „Bioline Transport Service“ taip pat nurodo turėjusi 1 815 Eur išlaidų teisinei konsultacijai dėl nuostolių priteisimo iš UAB „Flameksas“ ir Ko dėl netinkamai atliktų rangos darbų.
CPK 88 straipsnis reglamentuoja, kas yra laikoma išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti). Išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu gali būti pripažintos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, nedetalizavo, kas konkrečiai sudaro 1 815 Eur dydžio išlaidas advokato teisinėms paslaugoms, kokia suteiktų paslaugų trukmė, tik deklaratyviai nurodydama, kad šios išlaidos yra už teisinę konsultaciją dėl netinkamai atliktų rangos darbų, dėl ko nėra galimybės įvertinti, ar jos buvo būtinos, pagrįstos, taip pat įvertinti jų dydžio pagrįstumą pagal Rekomendacijų nuostatas. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo matyti, kad šios išlaidos yra patirtos iki ieškinio teismui pateikimo ir civilinės bylos iškėlimo. Ieškovė šių išlaidų neprašė priteisti nuostolių forma (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, kad teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis turi pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais įrodymais. Šiuo atveju atsakovė neįrodė 1 815 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti būtinumo šioje civilinėje byloje, kad neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo ir nebuvo galima apsieiti be jų. Teismo vertinimu, šios išlaidos laikytinos perteklinėmis ir nepagrįstomis, nesusijusiomis su šios bylos nagrinėjimu, todėl ieškovei nepriteisiamos.
Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės UAB „Flameksas“ ir Ko turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti.
Sumažinti pagal šalių 2017 m. sausio 17 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 2017/01/17 uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko atliktų darbų kainą iki nulio ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bioline Transport Service“ (juridinio asmens kodas 302486486) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko (juridinio asmens kodas 135843328) 3 630 Eur sumokėtą darbų kainą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bioline Transport Service“ (juridinio asmens kodas 302486486) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko (juridinio asmens kodas 135843328) 35 962,22 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bioline Transport Service“ (juridinio asmens kodas 302486486) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko (juridinio asmens kodas 135843328) 3 239 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko (juridinio asmens kodas 135843328) 21,38 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Nijolia Indreikienė