Civilinė byla Nr. 2S-1203-661/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01594-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės P. Kisielienės 2012 m. vasario 9 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0093/12/00016, 0093/12/00020, suinteresuoti asmenys: antstolė P. Kisielienė, išieškotojas Prancūzijos Respublikos bendrovė „Compagnie Industrielle de Pelleteries S. A. (toliau – „CIPEL“), išieškotojas Šveicarijos Konfederacijos akcinė bendrovė „Mayer & CIE AG“ (toliau - „MAYER“),
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus nepagrįstai apribota N. V. teisė gauti pensiją, kas gali pareiškėjai sukelti itin neigiamas pasekmes. Tuo atveju, jeigu antstolė P. Kisielienė ar Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas patenkintų pareiškėjos skundą dėl 2012 m. vasario 9 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0093/12/00016, 0093/12/00020, atsirastų būtinybė taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą. Tikėtina, kad ieškovai, gavę (išieškoję) priteistą sumą, ją išleistų ar paslėptų. Tokiu atveju pareiškėjai susigrąžinti šiuos pinigus, pasinaudojant sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, gali būti labai sunku. Pareiškėja taip pat pažymi, kad jeigu teismas atsisakytų tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, pareiškėja būtų įpareigota vykdyti galimai suklastotų dokumentų pagrindu atsiradusią prievolę, o tuo pačiu galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai pasipelnyti nukentėjusio asmens sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į skundo pagrindą ir dalyką, nėra pagrindo daryti išvados, kad sprendimo vykdymas gali iš esmės pažeisti suinteresuotų asmenų teises. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad išieškotojai, kurių naudai pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus išieškomos piniginės lėšos, galėtų jas paslėpti, išleisti ar neturėtų galimybių sugrąžinti pareiškėjai šių lėšų pripažinus, kad antstolės patvarkymas yra neteisėtas, o vien ta aplinkybė, kad iš pareiškėjos išieškoma suma yra didelė, nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes išieškojimas vykdomas tik iš jos gaunamos pensijos - kas mėnesį išskaitant nustatytą pinigų sumą, suponuoja išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-401-560/2009 dėl 1 298 143,79 Lt skolos išieškojimo išieškotojui „CIPEL“ bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-401-560/2009 dėl 13 167 619,81 Lt skolos išieškojimo išieškotojui „MAYER“, nebus vykdomi išskaitant dideles sumas, kurių išieškotojai, negalėtų grąžinti pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimą, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas taip nurodė, jog nėra pagrindo sutikti, su pareiškėjos argumentu, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas atsisakytų tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, pareiškėja būtų įpareigota vykdyti galimai suklastotų dokumentų pagrindu atsiradusią prievolę. Teismas pažymėjo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, negali būti pareiškėjos „reikalavimų draudimas“, dėl galimai pareiškėjai nepalankaus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja L. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl atsisakoma taikyti N. V. prašomą laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 nutarties pagrindu pradėtą išieškojimą vykdymo procese. Apeliantės nuomone, teismo argumentacija negali būti pripažįstama atitinkančiu šio instituto tikslus, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta. N. V. taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo atveju, jei būtų atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai iškeliami atsakovo interesai ir neužtikrinamas byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumas. Apeliantės nuomone, jos prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą konkrečią laikinąją apsaugos priemonę parinkti vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo ir adekvatumo principu. N. V. manymu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į tai, jog tuo atveju, jeigu antstolė P. Kisielienė ar Vilniaus miesto 2- asis apylinkės teismas patenkintų pareiškėjos skundą dėl 2012 m. vasario 9 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0093/12/00016, 0093/12/00020, atsirastų būtinybė taikyti labai didelės piniginės vertės restituciją. Tokiu atveju pareiškėjai susigrąžinti šiuos pinigus, pasinaudojant sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, gali būti labai sunku arba netgi neįmanoma, ką be kita ko patvirtina ir ta aplinkybė, jog išieškotojai yra užsienio juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje jokio turto. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas iš viso nesiaiškino išieškotojų turtinės padėties ir skolininkės turtinės padėties.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą CIPEL ir MAYER prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį. Nurodo, kad skolininkė piktnaudžiauja procesu, teikdama pakartotinius prašymus dėl tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kreditorių nuomone, neegzistuoja pagrindas teisėtai ir pagrįstai, remiantis CPK normomis bei atsižvelgiant į faktinę situaciją, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir todėl skolininkės prašymas turi būti atmestas. Be to, skolininkės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos, prieštarautų civilinio proceso tikslams ir principams.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Iš netiesioginių įrodymų, t.y. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovų Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A., Šveicarijos Konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG ieškinius patenkino iš dalies, priteisė ieškovui Prancūzijos Respublikos bendrovei COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A.: iš atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš N. V. litais 4743,08 JAV dolerių skolą ir 1581,03 JAV dolerių palūkanų pagal lito ir JAV dolerio (oficialaus valiutų kurso) santykį, esantį mokėjimo dieną; iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ solidariai bei iš atsakovės N. V. subsidiariai litais 1856,35 JAV dolerių skolą ir 618,78 dolerių palūkanų pagal lito ir JAV dolerio (oficialaus valiutų kurso) santykį, esantį mokėjimo dieną; iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ solidariai bei iš atsakovės N. V. subsidiariai litais 438596 JAV dolerių skolą ir 75922,41 JAV dolerių palūkanų pagal lito ir JAV dolerio (oficialaus valiutų kurso) santykį, esantį mokėjimo dieną, kitą ieškovo Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui Šveicarijos Konfederacijos bendrovei MAYER & CIE AG: iš atsakovų bei subsidiariai iš atsakovės N. V. 4778317,91 JAV dolerių skolą ir 600000 JAV dolerių palūkanų (sprendimo rezoliucinė dalis buvo patikslinta, ištaisant apsirikimą 2009-07-24 nutartimi), kitą ieškovo Šveicarijos Konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG ieškinio dalį atmetė.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. papildomu sprendimu ieškovo Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. prašymo priteisti 6 proc. metines palūkanas netenkino, tenkino ieškovo Šveicarijos Konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG prašymą ir priteisė iš UAB ,,Vobekra“ ir subsidiariai iš N. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5378317,91 JAV dolerių), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2004-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą paliko nepakeistą, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą iš dalies panaikino, t. y. panaikino papildomo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. prašymas priteisti iš atsakovų palūkanas už teismo priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priėmė naują sprendimą – prašymą patenkino ir priteisė ieškovui Prancūzijos Respublikos bendrovei COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. 6 proc. palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2003-06-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo: iš atsakovo UAB „Vobekra“ bei subsidiariai iš N. V. – už 4 743,08 JAV dolerių; iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ solidariai bei iš atsakovės N. V. subsidiariai – už 1 856,35 JAV dolerių ir iš atsakovo UAB „Nijolė ir partneriai“ ir atsakovo UAB „Vobekra“ solidariai bei iš atsakovės N. V. subsidiariai – už 438 596 JAV dolerių, kitą papildomo teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Pareiškėja N. V. 2011 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-401-560/2009 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškiniai būtų atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimti sprendimas ir nutartis bei juose padarytos išvados taip pat iš esmės remiasi vien tais pačiais ginčytinais dokumentais, todėl akivaizdu, kad šioje byloje priimti ankstesni Vilniaus apygardos teismo 2009-11-24 sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-28 nutartis negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti, o Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėto ikiteisminio tyrimo eiga ir jo metu padarytos išvados turės esminės reikšmės ir šios civilinės bylos baigčiai ir neabejotinai privalo būti įvertintos šią bylą nagrinėjančiame teisme.
Ieškovai Prancūzijos Respublikos bendrovė COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A. ir Šveicarijos Konfederacijos bendrovė MAYER & CIE AG atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti šį prašymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės N. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjos N. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Pareiškėja N. V. 2012 m. sausio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir prašė stabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-07-24 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-28 nutartį.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Pareiškėja N. V. dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikė atskirąjį skundą, kuriame taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį. Pareiškėja nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, N. V. palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali labai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu Vilniaus apygardos teismas patenkintų pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-401-560/2009 ir procesas šioje byloje būtų atnaujintas, o ieškovų ieškinys atmestas, atsirastų būtinybė taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą. Pareiškėjos manymu yra tikėtina, kad ieškovai, gavę (išsiieškoję) priteistą sumą, ją išleis ar paslėps. Tokiu atveju pareiškėjai susigrąžinti šiuos pinigus, pasinaudojant sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, gali būti labai sunku arba netgi neįmanoma. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. civilinėje byloje Nr. 2-401-560/2009 išduotą vykdomąjį raštą išieškoma suma yra itin didelė, todėl pareiškėjai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika dėl šios aplinkybės padidėja. Pareiškėja nurodė, kad tuo atveju, jei Lietuvos apeliacinis teismas atsisakytų tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, ji būtų įpareigota vykdyti galimai suklastotų dokumentų pagrindų atsiradusią prievolę, o tuo pačiu galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai pasipelnyti nukentėjusio asmens sąskaita.
Ieškovai Prancūzijos Respublikos bendrovės COMPAGNIE INDUSTRIELLE PELLETERIE S.A., Šveicarijos Konfederacijos bendrovės MAYER & CIE AG atsiliepimu į N. V. atskirajame skunde pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėja, nesant pasikeitus situacijai, nepagrįstai ir neteisėtai teikia pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjos N. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėja atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui išdėstė tapatų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip ir pirmosios instancijos teismui, nors nesutikdama su Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo pateikti atskirąjį skundą ir apskųsti minėtą nutartį, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, per laikotarpį, nuo pareiškėjos kreipimosi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pakartotinio ir tapataus prašymo apeliacinės instancijos teismui, nėra pasikeitusios jokios aplinkybės, o ir pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pasikeitusios jokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima kitaip vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nes priešingu atveju būtų sudarytos galimybės bet kada kreiptis į teismą ir taip piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį paliko nepakeistą, t.y. pareiškėjos N. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų, tapatus apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo spęstas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo iš esmės analogiškus argumentus (pareiškėjos manymu yra tikėtina, kad ieškovai, gavę (išsiieškoję) priteistą sumą, ją išleis ar paslėps. Tokiu atveju pareiškėjai susigrąžinti šiuos pinigus, pasinaudojant sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, gali būti labai sunku arba netgi neįmanoma). Teismas nurodo, jog nepaisant to, jog pirmaisiais atvejais tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė prašė, siekdama proceso atnaujinimo byloje, o paskutinį, aptariamą kartą tokių laikinųjų apsaugos priemonių ji prašė, naudodamasi kitu civilinio proceso institutu - antstolio veiksmų skundimu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su ta pačia faktine situacija, to paties išieškojimo stabdymu ir tų pačių asmenų, t.y. skolininkės ir kreditorių interesais. Teismas nurodo, jog pakartotinis kreipimasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra galimas, tačiau, užtikrinant procesinių teisinių santykių stabilumą ir užkertant kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, ne bet kada, o tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turėtų pagrindą išspręsti kitaip. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-87/2012 buvo konstatuota, jog „pasikeitus aplinkybėms, ieškovas gali <...> pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones”, to paties teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-908/2009 taip pat nurodyta, jog tik „pasikeitus situacijai bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, atsakovas <...> gali reikšti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių“. Aptariamu atveju nėra pasikeitusios jokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą teismui kitaip (t.y. kitaip, nei anksčiau jau buvo įvertinta klausimą nagrinėjant teismine tvarka), vertinti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo būtinybę.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Barkauskas