LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2440-392/2019, kuria patvirtinta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKSPLOIT“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ taikos sutartis ir civilinė byla, pradėta pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, nutraukta, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „EKSPLOIT“ teismo prašė iš atsakovės UAB „LitCon“ priteisti 60 984 Eur skolos, 40 Eur, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, 2 000 Eur išlaidų už teisines paslaugas bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove buvo sudariusi keturias sutartis: Nr. 936K-180110/3, 933K-180110/3, 938K-180110/3, 935K-290220/3, kuriomis ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytų objektų montavimo-statybos darbų su techninio darbo projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas, o atsakovė – atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei neapmokėjus sutarčių pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už ieškovės atliktus projektavimo darbus (2018 m. rugsėjo 12 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras: serija EKSP Nr. 00599, EKSP Nr. 00600, EKSP Nr. 00601, EKSP Nr. 00598; 2018 m. spalio 9 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras: serija EKSP 00618, EKSP 00619, EKSP 00620; 2018 m. spalio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija EKSP630), ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 60 984 Eur skolos priteisimo.

3.       Vilniaus apygardos teisme 2019 m. sausio 14 d. gauta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, teismo prašant ją patvirtinti ir civilinę bylą Nr. e2-2440-392/2019, pradėtą ieškovės ieškinio pagrindu, nutraukti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „LitCon“ teismo prašo taikos sutartį pripažinti negaliojančia. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Teismui patvirtinus taikos sutartį ir apeliantei įvykdžius jai priklausančius įsipareigojimus pagal taikos sutartį (sumokėjus visą taikos sutartyje nurodytą sumą ieškovei), paaiškėjo, kad ieškovė netinkamai vykdė tiek taikos sutartimi, tiek projektavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (po taikos sutarties sudarymo apeliantė gavo objekto užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – užsakovė) pranešimą, kad su apeliante yra nutraukiama sutartis dėl netinkamai parengtos projektinės dokumentacijos, kurią rengė ieškovė), todėl neturėjo teisės gauti apmokėjimo už netinkamai atliktas projektavimo paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.986 straipsnio 5 dalis).

5.2.                      Taikos sutartis (jos sąlygos), kuria apeliantė įsipareigojo nereikšti pretenzijų dėl ieškovės paslaugų kokybės ateityje, turi būti pripažinta negaliojančia dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.986 straipsnio 1 dalis), nes paaiškėjus, kad dėl ieškovės kaltės apeliantė patyrė nuostolių, taikos sutarties nuostatos (jos 10 punktas) neleidžia apeliantei ginti savo interesų (riboja jos teisę į teisminę gynybą).

13.                      Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „EKSPLOIT“ teismo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad taikos sutartis įsigalioja nuo taikos sutarties pasirašymo momento. Tai reiškia, jog sudaryta taikos sutartis yra įsigaliojusi ir šalims privaloma, o nuginčyta gali būti tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, tinkamai įrodžius sandorio negaliojimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirojo skundo negrindžia jokiais sandorių negaliojimo pagrindais, nenurodo ieškovės tariamai atliktų pažeidimų ir (ar) vykdytų darbų trūkumų. Nepagrįstas (formaliai, deklaratyviai įrodinėjamas) apeliantės reikalavimas negali būti tenkinamas.

13.2.                      Nesutiktina, kad nagrinėjamu atveju sudaryta taikos sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.986 straipsnio 5 dalies pagrindu, pagal kurią sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi:

13.2.1.                      Pati apeliantė nepripažįsta užsakovės atlikto sutarčių nutraukimo, teisme yra nagrinėjama byla dėl atsakovės ir užsakovės sudarytų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kurioje UAB „EKSPLOIT“ nedalyvauja jokiu statusu.

13.2.2.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, faktiškai jokių naujų aplinkybių, dokumentų ar pretenzijų, kurios nebūtų egzistavusios ir (ar) nebūtų žinomos atsakovei taikos sutarties sudarymo metu bei dėl kurių šalys nebūtų susitarusios, neišaiškėjo bei neatsirado. Atsakovė ieškovei dar 2018 m. gruodžio 28 d. raštu nurodė anuliuojanti ieškovės pateiktus ir šalių pasirašytus paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, o dėl šios priežasties šalys taikos sutarties 9 punkte ir susitarė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. raštas laikytinas negaliojančiu. Akivaizdu, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tomis pačiomis pastabomis bei pretenzijomis, kurios buvo pagrindas ieškovei teikti 2018 m. gruodžio 28 d. raštą.

13.2.3.                      Ieškovė tinkamai atliko visus jai sutartimis pavestus atlikti darbus (tai patvirtina išduotos teigiamos projekto ekspertizės išvados bei statybą leidžiantys dokumentai), todėl taikos sutartyje pagrįstai nustatyta atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus. Atsakovės ar jos užsakovės reikalaujami papildomi projektinės dokumentacijos detalizavimai bei papildomos paslaugos niekaip nepaneigia taikos sutartyje įtvirtintos ieškovės teisės į atsiskaitymą už ieškovės tinkamai atsakovei atliktus ir atsakovės priimtus sutartyse numatytus darbus.

13.3.                      Nesutiktina, kad sudaryta taikos sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.986 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl esminės šalių nelygybės:

13.3.1.                      Taikos sutarties 10 punktas visiškai atitinka taikos sutarčių esmę, paskirtį bei įprastą taikos sutarčių nuostatų nustatymo praktiką, todėl negali būti suprantamas kaip esminę nelygybę įtvirtinanti sąlyga.

13.3.2.                      Ginčo situacija neatitinka esminės šalių nelygybės reglamentavimo (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neabejotinai turėjo didesnę derybų patirtį, nuo ieškovės niekaip nepriklausė, nebuvo nei ekonomiškai, nei teisiškai ar kokiu nors kitu aspektu silpna ar nepatyrusi, todėl laikytina, kad taikos sutartis atitiko šalių interesus ir šalių nelygybės neįtvirtino.

13.3.3.                      Atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis pakartotinai reikšdama pretenzijas dėl ginčo, kuris šalių jau yra išspręstas ir, tokiu būdu, nesąžiningai siekia išvengti prisiimtų sutartinių prievolių įvykdymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.                      Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys UAB „EKSPLOIT“ ir UAB „LitCon“ tarp jų kilusį ginčą dėl skolos pagal sutartis priteisimo nutarė išspręsti taikiai, 2019 m. sausio 14 d. teismui pateikė tvirtinti taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Atsakovei UAB „LitCon“ pateikus atskirąjį skundą, vertintinas šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

14.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši norma taikytina ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

15.                      CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų tikrinimas atliekamas ex officio (savo iniciatyva) (CPK 320 straipsnio 2 dalis), o nustačius bent vieną iš jų – apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties nėra remiamasi nė vienu iš CPK 329 straipsnyje reglamentuotų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tai nepanaikina apeliacinės instancijos teismo jam įstatyme nustatytos pareigos savo iniciatyva vertinti CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atvejų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą procesinį sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, egzistavimo.

16.                      Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; H. and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

17.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

18.                      Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui įvertinus skundžiamos nutarties turinį CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, iš esmės nurodė tik tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, prašo ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti. Jokie motyvai, kuriais remiantis priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, nutartyje nenurodyti, nors, vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį ir nutraukdamas civilinę bylą, privalo patikrinti, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, jog civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-676-186/2018).

19.                      Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino, ar taikos sutarties tvirtinimas nagrinėjamu atveju neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, ar jos sąlygos atitinka šalių valią ir kt. aplinkybių, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), todėl spręstina egzistuojant pagrindui ją naikinti dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė