Administracinė byla Nr. eI-4919-583/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00568-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41; 55.1.3; 57

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. G.,

atsakovės atstovėms Jolantai (Laužikaitei) Jasutienei, Viktorijai Zubienei,         

2019 m. birželio 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, dėl 500 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Klaipėdos miesto savivaldybės priteisti 500 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos tyrėja, gavusi pranešimą, užfiksavo (nufotografavo) pareiškėjo automobilį, stovintį adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, dviem ratais užvažiavusį ant žalios vejos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-21-ANR_P-11924-2018 (toliau – Protokolas), kuriame nurodytas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.5 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-4455-2018 (toliau – Nutarimas) pareiškėją nubaudė 60 Eur dydžio pinigine bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį (sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas). Paaiškina, jog nesutikdamas su priimtu Nutarimu, jį apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Pažymi, jog teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties. Teigia, jog dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.  

Nurodo, jog turtinę žalą sudaro 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti administracinio nusižengimo byloje (skundo dėl priimto Nutarimo paruošimas, gynyba teisme), nes ANK nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl pažeistos turtinės teisės gali būti apgintos tik per žalos atlyginimo institutą. Argumentuoja, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog klaidingai buvo aiškintas KET 150.2 punktas ir dėl to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei priimtas neteisėtas Nutarimas. Akcentuoja, jog tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, jis aktyviai bendradarbiavo su savivaldybės darbuotojais, teikė paaiškinimus ir įrodymus, kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype, kuriame nevyksta viešasis eismas, tačiau savivaldybės darbuotojai į tai neatsižvelgė ir paskyrė jam baudą. Nurodo, jog Protokolas jam buvo surašytas tik 2018 m. rugpjūčio 7 d., o Nutarimas priimtas 2018 m. spalio 18 d., todėl atsakovės darbuotojai turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti aplinkybes ir tinkamai taikyti teisės aktų nuostatas. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui pateikus skundą su visais motyvais dėl neteisėto Nutarimo, atsakovės darbuotojai pareiškėjo motyvų ir pagrįstumo neanalizavo ir netyrė, savo klaidos nepripažino ir pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti teismui, nors patys turėjo galimybę jį pasinaikinti ir taip sumažinti bylinėjimosi išlaidas. T. y., kad klaida galėjo būti iš viso nepadaryta ar vėliau paties atsakovės ištaisyta, rodo faktas, jog teismui pareikalavus atsiliepimo į pareiškėjo skundą, atsakovė atsiliepime pati paprašė pareiškėjo skundą tenkinti. Paaiškina, jog  pareiškėjas skunde iš esmės išdėstė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, t. y. kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype ir į kurias savivaldybės darbuotojai neatsižvelgė. Pareiškėjo teigimu, šie veiksmai rodo, kad atsakovės darbuotojai nesielgė apdairiai ir rūpestingai, priimdami nepagrįstą Nutarimą.

Tvirtina, jog dėl nepagrįstai pradėtos prieš pareiškėją administracinio nusižengimo teisenos, kuri truko 7 mėnesius, jis taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100 Eur. Teigia, jog dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn, jis patyrė neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, papildomas laiko sąnaudas ir kitus nepatogumus.

Pareiškėjas R. G. skundo argumentų pagrindu prašo skundą tenkinti.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 9 d., nesilaikydamas KET 150.5 punkte nustatyto draudimo, transporto priemonę pastatė ir paliko stovėti ant vejos ir šiais savo veiksmais padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarko skyriaus pareigūnas, įtardamas galimą nusižengimą, pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus, kitas pareigūnas 2018 m. spalio 18 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas už KET pažeidimą. Argumentuoja, jog pareigūnas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos atidžiai ir rūpestingai elgtis, negali suponuoti neteisėtų veiksmų konstatavimo. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad KET galioja viešose, privačiose ir net uždarose teritorijose. T. y.,  esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas tokioje erdvėje, kurioje juda ir kitos transporto priemonės bei kiti eismo dalyviai. Pažymi, jog siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir KET reikalavimų. Nurodo, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas, priimdamas Nutarimą, padarė išvadą, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančiu vidaus – kiemo keliu eismas, nors ir su tam tikrais apribojimais, vyksta per šį sklypą, tiek pėstieji, tiek ir transporto priemonės patenka į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas nėra uždaras, todėl juo laisvai gali naudotis pėstieji. Teigia, jog dėl šios priežasties toliau buvo tęsiama pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena ir priimtas Nutarimas, kuriuo skirta nuobauda. Paaiškina, jog Klaipėdos apylinkės teismo byloje nurodytos aplinkybės ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad tiek Protokolą, tiek Nutarimą surašydami pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, kad pareiškėjas pažeidė KET 150.5 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas nenustatė aplinkybių ir nekonstatavo, jog savivaldybės administracijos pareigūnas, pareiškėjo atžvilgiu surašydamas nutarimą, veikė neteisėtai. Akcentuoja, jog teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Atsakovės teigimu, pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, nurodo tik abstrakčius teiginius, kurie nepagrindžia padarytą neturtinę žalą. Kitų įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikė.

Atsakovės atstovės Jolanta (Laužikaitė) Jasutienė, Viktorija Zubienė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 500 Eur turtinę ir 100 Eur neturtinę žalą, jo teigimu atsiradusią dėl neteisėto patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2018 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo Protokolą už tai, kad nesilaikydamas KET 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti ant vejos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. Nutarimu pareiškėjas nubaustas 60 Eur dydžio pinigine bauda pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-457-201/2018 Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo veikoje nėra visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, kas leistų konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė KET 150.5 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš esmės kildina iš to, jog savivaldybės pareigūnai netinkamai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, dėl to jam padarė žalą. T. y., neįvertino pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype, kuriame nevyksta eismas, todėl nepagrįstai buvo priimtas Nutarimas, dėl kurio nuginčijimo patyrė 500 Eur turtinę žalą bei moralinę skriaudą, kurią vertina 100 Eur.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). Ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad sprendžiant kitas analogiškas bylas yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). 

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar savivaldybės administracijos pareigūnų darbuotojų veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu, esminių ANK nuostatų pažeidimu, skiriant nuobaudą pareiškėjui, ar ne.

Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. KET 150.5 punktas nustatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. ANK 589 straipsnio 82 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijos dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies numatyto administracinio nusižengimo. ANK 609 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį <...>; administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo ir kt. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. ANK 618 straipsnio 2 dalis nustato, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: <...> administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; <...>; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Pareiškėjas teigia, jog 2018 m. birželio 18 d. buvo pateikęs paaiškinimus, kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype ir pridėjęs dokumentus, patvirtinančius, kad žemės sklypas yra parduotas fiziniams asmenims, tačiau nepaisant žinomų aplinkybių, jo atžvilgiu 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N662-14/2013).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme ant žalios vejos stovi automobilis Renault. Atvykus minėtu adresu, padaryta foto nuotrauka, iš kurios matyti, kad teritorijoje, kuri buvo neaptverta ir per kurią patenkama į pastatus esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ant vejos stovėjo automobilis Renault. Vertinant tai, kad KET 150.5 punktas draudžia transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio, todėl iš pirminių duomenų buvo galima įtarti esant KET 150.5 punkto pažeidimą. Nors pareiškėjas dar prieš jam surašant administracinio nusižengimo protokolą pateikė paaiškinimus ir dokumentus, kurie patvirtino, kad automobilis stovėjo privačiame žemės sklype, tačiau atsakovės pareigūnai, pagal esančias aplinkybes, vienareikšmiškai negalėjo nuspręsti, kad pareiškėjo atžvilgiu iš viso neturėtų būti pradėta teisena, nes  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Taigi, savivaldybės darbuotojai, vertindami pirmines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei 2018 m. rugpjūčio 7 d. surašydami pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą, nepadarė akivaizdžių ir aiškių teisės aktų pažeidimų.

Iš Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda,  turinio matyti, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo įvertinta aplinkybė, kad automobilis buvo pastatytas privačioje teritorijoje, tačiau pažymėta, jog tai nešalina asmens atsakomybės padarius KET pažeidimą. Nurodyta, kad KET taisyklės taikomos ir privačiose, ir uždarose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Pažymėtina, jog buvo nustatyta, kad per (duomenys neskelbtini), esantį sklypą tiek pėstieji, tiek ir transporto priemonės patenka į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu būdu šioje vietoje vyksta eismas, todėl sprendė, kad eismo dalyviai privalo laikytis tiek KET taisyklių, tiek kitų teisės aktų, nustatančių eismą keliuose, reikalavimų. Vertinant šias aplinkybes, padarė išvadą, jog nepaisant to, kad asmuo pastatė transporto priemonę ant vejos privačioje teritorijoje, nešalina asmens atsakomybės. Nutarime taip pat įvertinti pareiškėjo paaiškinimai apie tai, jog automobilis buvo pastatytas siekiant perkraustyti sandėliuką. Pažymėta, jog įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo automobilio pastatymo aplinkybės nepatenką į KET 150.5 punkte nurodytų išimčių, numatančių galimybę automobilį statyti ant vejos, sąrašą.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai atsakovės darbuotojų buvo vertinamai ir analizuojami administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nuspręsta, kad nors automobilis ir stovėjo privačiame žemės sklype, tačiau  jame vyko eismas, todėl KET reikalavimai privalomi ir privačiame žemės sklype. T. y., Nutarimas, kuris vėliau teismo buvo panaikintas, buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir įvertinus esančius įrodymus. Kaip ir minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat buvo akcentuota, kad KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Atsiliepime atsakovė nurodo, jog šia teismo praktika ji vadovavosi. Tai yra, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės darbuotojai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, nepadarė akivaizdžių ir aiškių teisės aktų pažeidimų, nesielgė aplaidžiai ar paviršutiniškai, t. y. nustatė aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti ir jas visas įvertino (ANK 617 straipsnio 1 dalis), vadovaudamiesi teismų praktika ir vidiniu įsitikinimu. Iš priimto Nutarimo turinio matyti, jog jame išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė, taip pat nurodyta ANK straipsnio atitinkama dalis, kuri nustato atsakomybę už asmens padarytą pažeidimą ir kt. T. y., pareiškėjo atžvilgiu surašytas Nutarimas taip pat atitiko ANK 618 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad klaida galėjo būti iš viso nepadaryta ar vėliau paties atsakovės ištaisyta, rodo faktas, kad teismui pareikalavus atsiliepimo į pareiškėjo skundą, atsakovė atsiliepime pati paprašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog ji buvo nurodžiusi, kad pareiškėjo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, nes pareiškėjo veikimas buvo grįstas vidiniu įsitikinimu, kad nuosavame kieme viešasis eismas nevyksta. Tai yra, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nepripažino fakto, kad viešasis veiksmas nuosavame žemės sklype nevyksta, tačiau sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė, dėl ko savivaldybės administracija sutiko su pareiškėjo skundu. Šiuo atveju savivaldybė su pareiškėjo skundu sutiko ne dėl to, kad automobilis buvo pastatytas privačiame žemės sklype ir dėl to nepadarytas KET pažeidimas, tačiau dėl subjektyvios administracinio nusižengimo sudėties nenustatymo, dėl kurios negalima taikyti administracinės atsakomybės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovė veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjui prašant priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, dėl 500 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo R. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas                                                                                                      Remigijus Arminas