Civilinė byla Nr. 2-953-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00376-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Vudimeksus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Pellets“ finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sibimpeksas“ bankroto byloje, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau –  UAB) „Sibimpeksas“ iškelta bankroto byla.

2.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sibimpeksas“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti kreditorių sąrašą ir į trečiosios eilės kreditorių sąrašą įtraukti uždarąją akcinę bendrovę (toliau - UAB) „Baltic Pellets“ su 79 759,53 Eur finansiniu reikalavimu.

3.       Nurodė, kad UAB „Baltic Pellets“ ir BUAB „Sibimpeksas“ 2012 m. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria BUAB „Sibimpeksas“ įsipareigojo tiekti pagamintas ir supakuotas medžio granules, o UAB „Baltic Pellets“ jas nupirkti ir atsiskaityti. Per sutarties galiojimo laikotarpį UAB „Baltic Pellets“ nupirko medžio granulių už 4 462 928,73 Eur, o apmokėjo 4 542 688,15 Eur, todėl liko 79 759,53 Eur skola, kuri susidarė, nes UAB „Baltic Pellets“ pervesdavo daugiau lėšų už prekes tam, kad tos lėšos būtų panaudotos BUAB „Sibimpeksas“ gamyklos paleidimui, įrangos keitimui, taisymui ir pan. Apie tai, jog UAB „Baltic Pellets“ nėra pateikusi kreditorinio reikalavimo, jos vadovas D. G. sužinojo tik gavęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vudimeksus“ prašymą dėl BUAB „Sibimpeksas“ bankroto pripažinimo tyčiniu; nežinojo, jog kreditorinius reikalavimus turi pateikti ir įmonės, kurių reikalavimai matyti bankrutuojančios įmonės buhalterinėje apskaitoje.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį panaikino ir dalyje klausimą išsprendė iš esmės – tenkino pareiškėjos UAB „Baltic Pellets“ prašymą, atnaujino terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, o UAB „Baltic Pellets“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi įtraukė į trečiosios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą UAB „Baltic Pellets“ bei patvirtino kreditorės 79 759,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskirtos teismo ekspertizės išvadas, kuriose pažymėta, kad per sutarties galiojimo laikotarpį UAB „Baltic Pellets“ nupirko medžio granulių už 4 462 928,73 Eur, o apmokėjo 4 542 688,15 Eur ir nuo 2013 metų liepos mėnesio BUAB „Sibimpeksas“ liko skolinga 79 759,53 Eur, sprendė, jog kreditorės UAB „Baltic Pellets“ pareikštas 79 759,53 Eur dyžio finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Kreditorė (apeliantė) UAB „Vudimeksus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti kreditorės UAB „Baltic Pellets“ finansinio reikalavimo bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, neanalizavo tariamą įsiskolinimą pagrindžiančių buhalterinių dokumentų. 2012 – 2017 metų laikotarpiu UAB „Baltic Pellets“ ir BUAB „Sibimpeksas“ tarpusavio įsiskolinimai nebuvo inventorizuojami, skolų suderinimas nebuvo atliekamas. Be to, UAB „Baltic Pellets“ ir BUAB „Sibimpeksas“ yra glaudžiai susijusios įmonės, priklausančios tiems patiems akcininkams (D. G. ir V. K.) bei vadovaujamos to paties vadovo D. G..

7.2.                      Ekspertizės metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas buvo įtrauktas į UAB „Baltic Pellets“ buhalterinę apskaitą. UAB „Baltic Pellets“ elgesys – teismo įpareigojimo pateikti ekspertizei reikalingus dokumentus piktybiškas nevykdymas ir dokumentų slėpimas – leidžia daryti vienintelę išvadą, kad UAB „Baltic Pellets“ buhalterinėje apskaitoje prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas nėra apskaitytas, o nagrinėjamoje byloje teikiami kreditorinį reikalavimą patvirtinantys dokumentai neatitinka įrašų UAB „Baltic Pellets“ buhalterinėje apskaitoje. Be to, susidaro netoleruotina situacija, kai teismo įpareigojimo (pateikti dokumentus ekspertizei atlikti) nevykdantis subjektas gauna naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o apeliantei tenka tokio neteisėto neveikimo pasekmės – tiek procentiškai sumažėjusi kreditorinio reikalavimo dalis bankroto byloje, tiek ir kaštai, patirti už ekspertizę, kurios ekspertas didele dalimi net negalėjo atlikti.

7.3.                      Apeliantė nebuvo informuota apie tai, kad UAB „Baltic Pellets“ atšaukė savo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo bei kad byla bus nagrinėjama iš esmės toliau. Būdama įsitikinusi, jog kreditorinio reikalavimo klausimas iš esmės nebus nagrinėjamas, o sprendžiamas tik dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, apeliantė sutiko su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka ir atsisakė galimybės pasisakyti teismo posėdyje dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų. Apeliantė, vertindama, kad byloje bus sprendžiamas tik jos nutraukimo klausimas, atsidūrė nepalankesnėje padėtyje – ne tik sutiko su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, bet ir nepateikė savo pozicijos dėl teismo ekspertizės akto išvadų. Tokiu būdu buvo iš esmės pažeisti šalių lygiateisiškumo ir teisingo proceso principai.

8.       Pareiškėja UAB „Baltic Pellets“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog pagal pateiktas lenteles (tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus), kurios yra ištrauktos iš buhalterinės apskaitos programos, matyti, kad per sutarties galiojimo laikotarpį pareiškėja nupirko medžio granulių už 4 462 928,73 Eur, o apmokėjo 4 542 688,15 Eur, todėl susidarė 79 759,53 Eur permoka, kuri ir sudaro kreditorinio reikalavimo sumą. Be to, ekspertizės akto išvados patvirtina BUAB „Sibimpeksas“ skolos pareiškėjai faktą bei jos dydį. Pareiškėja dėl objektyvių priežasčių nepateikė dokumentų ekspertui. Dokumentai nebuvo pateikti ekspertizei, nes būtent tuos pačius dokumentus tuo pačiu metu reikėjo pateikti patikrinimą vykdančiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios patikrinimas baigėsi 2020 m. sausio pabaigoje. 2020 m. kovo 3 d. teismo nutartimi atnaujintas kreditorinio reikalavimo nagrinėjimo klausimas ir paskirtas žodinis teismo posėdis 2020 m. kovo 31 d., kuris vėliau buvo perkeltas į 2020 m. balandžio 7 d. Teismo šaukimai ir nutartis buvo išsiųsti apeliantei. Teismas minėtą nutartį priėmė po to, kai pareiškėja atsisakė savo pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Pareiškėja UAB „Baltic Pellets“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-110-278/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1004-241/2019 bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. pavedimo tikrinti kopiją.

11.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti pareiškėjos pateiktų teismų procesinių sprendimų (CPK 314, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateiktas naujas įrodymas, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 11 d. pavedimo tikrinti kopija, galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, pareiškėja nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šį rašytinį įrodymą iškilo tik po ginčo išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl kreditorės reikalavimo pagrįstumo

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjos (kreditorės) prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

15.       Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

16.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, neanalizavo tariamą įsiskolinimą pagrindžiančių buhalterinių dokumentų ir neatsižvelgė į tai, jog 2012 – 2017 metais UAB „Baltic Pellets“ ir BUAB „Sibimpeksas“ tarpusavio įsiskolinimai nebuvo inventorizuojami, skolų suderinimas nebuvo atliekamas. Be to, UAB „Baltic Pellets“ ir BUAB „Sibimpeksas“ yra glaudžiai susijusios įmonės, priklausančios tiems patiems akcininkams (D. G. ir V. K.) bei vadovaujamos to paties vadovo D. G..

17.       Įstatymas numato, jog teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Vien tik aplinkybė, jog šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Baltic Pellets“ ir BUAB „Sibimpeksas“ 2012 m. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria BUAB „Sibimpeksas“ įsipareigojo tiekti pagamintas ir supakuotas medžio granules, o UAB „Baltic Pellets“ jas nupirkti ir atsiskaityti. Iš byloje esančių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų matyti, jog UAB „Baltic Pellets“ ir BUAB „Sibimpeksas“ vykdė tarpusavio atsiskaitymus 2013 – 2017 metais. Be to, pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi byloje paskyrė buhalterinę teismo ekspertizę.

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, t. y. 2020 m. vasario 21 d. teismo ekspertizės aktą, kuriame atlikus BUAB „Sibimpeksas“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą, nustatyta, jog BUAB „Sibimpeksas“ 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis skolinga UAB „Baltic Pellets“ 79 759, 53 Eur, bei 2013 – 2017 metų tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, sprendžia, jog skundžiamoje nutartyje pagrįstai padaryta išvada, jog BUAB „Sibimpeksas“ skola UAB „Baltic Pellets“ sudaro 79 759,53 Eur. Apeliantės argumentai, jog sprendžiant finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nebuvo analizuoti įsiskolinimą pagrindžiantys buhalteriniai dokumentai, yra deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Be to, aplinkybė, kad UAB „Baltic Pellets“ ir BUAB „Sibimpeksas“ yra glaudžiai susijusios įmonės, priklausančios tiems patiems akcininkams (D. G. ir V. K.) bei vadovaujamos to paties vadovo D. G., nepaneigia teismo buhalterinės ekspertizės metu atlikto tyrimo išvadų pagrįstumo bei BUAB „Sibimpeksas“ skolos UAB „Baltic Pellets“ fakto.

20.       Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog ekspertizės metu nebuvo surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas buvo įtrauktas į UAB „Baltic Pellets“ buhalterinę apskaitą. Be to, UAB „Baltic Pellets“ nepateikė ekspertizei reikalingų dokumentų, todėl galima daryti išvadą, kad UAB „Baltic Pellets“ buhalterinėje apskaitoje prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas nėra įtrauktas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

21.       Siekiant išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu iškilusius klausimus dėl UAB „Baltic Pellets“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio BUAB „Sibimpeksas“ bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi paskyrė buhalterinę BUAB „Sibimpeksas“ ekspertizę UAB „Baltic Pellets“ finansinio reikalavimo dydžiui nustatyti.

22.       Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad iš byloje esančių ir tyrimui pateiktų nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis BUAB „Sibimpeksas“ skolinga UAB „Baltic Pellets“ 79 759, 53 Eur.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog matydamas, kad pagal byloje esančius duomenis negalės duoti išvados dėl tam tikrų bylai reikšmės turinčių aplinkybių (pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžio), ekspertas galėjo prašyti pateikti jam reikalingą papildomą medžiagą (dokumentus, informaciją), tačiau šia CPK 214 straipsnio 2 dalyje numatyta teise nesinaudojo, ekspertizės akte suformuota kategoriška išvada dėl pagrįsto UAB „Baltic Pellets“ 79 759, 53 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Sibimpeksas“ bankroto byloje, todėl ekspertizės išvada laikytina išsami, atlikta išnaudojant įstatyme numatytas galimybes surinkti visą reikalingą medžiagą, kurios pakaktų išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimą bei pateikti objektyvias išvadas. Be to, akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl BUAB „Sibimpeksas“ bankroto byloje tvirtintino kreditorės finansinio reikalavimo dydžio, o ne dėl UAB „Baltic Pellets“ kreditorių reikalavimų dydžių, todėl pagrįstai teismo ekspertizės metu atliktas BUAB „Sibimpeksas“ buhalterinės apskaitos finansinių dokumentų tyrimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atliktus teismo buhalterinę ekspertizę, apeliantė ginčo nagrinėjimo metu neginčijo jos išvadų, neteikė prašymo skirti byloje papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

24.       Apeliantė teigia, jog ji nebuvo informuota apie tai, kad UAB „Baltic Pellets“ atšaukė savo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo bei kad byla bus nagrinėjama iš esmės toliau. Būdama įsitikinusi, jog kreditorinio reikalavimo klausimas iš esmės nebus nagrinėjamas, o sprendžiamas tik dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, apeliantė sutiko su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka ir atsisakė galimybės pasisakyti teismo posėdyje dėl ekspertizės akte pateiktų išvadų.

25.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2020 m. vasario 19 d. pareiškėja UAB „Baltic Pellets“ pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo atsisakymo, o 2020 m. kovo 3 d. UAB „Baltic Pellets“ pateikė atsisakymą nuo kreditorinio reikalavimo atsisakymo ir prašė civilinę bylą nagrinėti toliau. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsisakymą nuo kreditorinio reikalavimo atsisakymo, 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atnaujino prašymo dėl UAB „Baltic Pellets“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2020 m. kovo 31 d. Ši nutartis kartu su teismo šaukimu apeliantės UAB „Vudimeksus“ atstovui advokatui išsiųsta 2020 m. kovo 4 d. Taigi, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, apeliantė ir jos atstovas buvo informuoti apie atnaujintą prašymo dėl UAB „Baltic Pellets“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą iš esmės bei paskirtą žodinį teismo posėdį. Be to, atidėjus bylos nagrinėjimą, 2020 m. balandžio 2 d. rezoliucija teismas siūlė šalims susitarti dėl ginčo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Apeliantė 2020 m. balandžio 6 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Akcentuotina ir aplinkybė, jog apeliantė teikė pareiškimą dėl UAB „Baltic Pellets“ kreditorinio reikalavimo atsisakymo, kuriame prašė jo netenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės atstovo advokato prieiga prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos aktyvi, todėl atstovas turėjo galimybę susipažinti su ginčo nagrinėjimo eiga, šalių pateiktais dokumentais bei teismo priimtais procesiniais sprendimais. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė buvo tinkamai informuota apie ginčo nagrinėjimą, sutiko su klausimo nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

26.       Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tenkindamas prašymą patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino teisiškai svarbias aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis). Pareiškėja UAB „Baltic Pellets“ pateikė prašymą priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pareiškėja UAB „Baltic Pellets“ prašo atlyginti patirtas 1 064,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

29.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. gegužės 15 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 358,60 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygis yra 543,44 Eur (1 358,60 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16. punkte, parengimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjos UAB „Baltic Pellets“ patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjos UAB „Baltic Pellets“ prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš apeliantės 543,44 Eur išlaidoms už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Vudimeksus“, juridinio asmens kodas 126288799, pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Pellets“, juridinio asmens kodas 302691690, 543,44 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 44 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                         Danutė Gasiūnienė

                                        Danguolė Martinavičienė

                                        Jūratė Varanauskaitė