Pranešėja Regina Pocienė              Baudžiamoji byla Nr. 1A-735-318/2011 Teisėja Danutė Mickevičienė              Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00066-2011-2              Procesinio sprendimo kategorija:

              1.1.8.1.1.; 1.2.20.5.; 2.1.7.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Arūno Kisieliaus,

sekretoriaujant Mariui Frejeriui,

dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei,

nuteistojo gynėjui advokatui  Gediminui Skaisčiui,

nuteistajam E. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

n u s t a t ė:

E. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2010-05-27 nuo 12.00 val. iki 12.30 val. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS) tarnybinėse patalpose, esančiose Kosciuškos g. 8 Vilniuje, būdamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00377-09, liudytojo apklausos metu, po to, kai pasirašytinai buvo supažindintas su liudytojo pareigomis ir įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, žinodamas, kad surašė ir pasirašė 2007-04-19 ir 2006-11-09 „Prašymą išduoti (pakeisti) vairuotojo pažymėjimą“, ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėjui M. N. tyčia melagingai parodė, kad jam nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nėra jo turėjęs. Be to 2010-09-09 nuo 12.50 val. iki 13.10 val. vykusios liudytojo apklausos metu, po to, kai pasirašytinai buvo supažindintas su liudytojo pareigomis ir įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str.  už melagingų parodymų davimą, E. B. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2 policijos komisariato Panerių policijos nuovados tyrėjai M. R. parodė, kad vairuotojo pažymėjimo įteikimo pažymoje Nr. 3671982, 2007-07-27 ir prašyme išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. 3671982, 2007-07-27 yra ne jo parašai, savo liudytojo apklausos metu duotus parodymus patvirtino rankraštiniu įrašu „Protokolas surašytas teisingai, perskaičiau“ ir parašu. Tokiu būdu E. B. ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju, davė melagingus parodymus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo peržiūrėti nuosprendį ir neskirti jam laisvės apribojimo bausmės.

Nuteistasis teigia, jog liudytojo apklausų metu policijos pareigūnai jį dezorientavo, darė psichologinį poveikį. Iki pradedant rašyti 2010-05-27 apklausos protokolą, policijos pareigūnas jį apkaltino nupirkus išsimokėtinai kompiuterį Klaipėdoje ir nemokant  skolos, aiškiai demonstravo, kad netiki jokiais jo paaiškinimais, nors nuo naujo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo iki kompiuterio pirkimo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas. Be to policijos pareigūnai apklausė jį dėl savaime suprantamų aplinkybių, kuriomis abejoti nebuvo pagrindo, t.y. ar jis buvo gavęs vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ar jis pasirašinėjo su šiuo vairuotojo pažymėjimu susijusius Regitros dokumentus. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, turėjo būti policijos pareigūnams visiškai aiškios ir neturėjo įtakos arba turėjo ribotą, bet ne lemiamą, įtaką atliekamam tyrimui dėl kompiuterio pirkimo, nes vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytas asmuo, pirkdamas kompiuterį, panaudojo jau po to, kai nuteistajam buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis E. B. tvirtina, jog jis buvo pamiršęs, kad keitė seną vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) į naują Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina jo 2011-03-21 pareiškimas policijai dėl dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo. Iš dalies tai įvyko dėl to, kad jis tapatino teisę vairuoti su vairuotojo pažymėjimu. Kadangi teisė vairuoti iš jo nebuvo atimta, jis galvojo, kad nebuvo praradęs vairuotojo pažymėjimo, o informaciją iš Regitros dėl jam išduotų pažymėjimų gavo tik po to, kai buvo apkaltintas melagingų parodymų davimu.

E. B. pažymi, jog jis nesielgė piktybiškai – visada tvarkingai atvykdavo į policiją, stengėsi padėti tyrimui ir visų aplinkybių teisingam išaiškinimui. Dėl tyrimo sugaišo labai daug laiko ir patyrė didelius pergyvenimus. Nurodo, jog  visiškai prisipažįsta, kad buvo pasirašęs dokumentus dėl vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)  išdavimo ir supranta, kad davė neteisingus parodymus apklausų metu. Teigia, jog jis daug kartų aiškino policijos pareigūnams, kad jo vardu nenustatytas asmuo gavo baudą už važiavimą be bilieto, tačiau pareigūnai tvirtino, kad tai nesusiję su jų tyrimu.

Nuteistasis tvirtina, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jau yra pakankamai paauklėtas ir padarė reikiamas išvadas dėl savo klaidos, todėl ateityje visokeriopai stengsis nedaryti jokių pažeidimų.

Teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti.

Prokurorė prašė baudžiamąją bylą nagrinėti paduoto apeliacinio skundo ribose, nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nors apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas neskirti laisvės apribojimo bausmės, tačiau iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis tvirtina nepadaręs inkriminuoto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis prašė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, todėl kolegija pasisako ir dėl nuteistojo kaltės bei jo veiksmų teisinio vertinimo.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo E. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme, būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus. Šiomis nusikalstamomis veikomis trukdoma normaliam ikiteisminio tyrimo subjektų ar teismo darbui. BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus. Tokios pareigos bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą liudytojas ar nukentėjęs asmuo būna patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad pateikia tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Tai patvirtina ir pastarojo parašas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. 

Iš 2010-05-27 ir 2010-09-09 liudytojo E. B. apklausos protokolų  matyti, kad pastarasis kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00377-09 abu kartus apklaustas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 183 str. nustatytos liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos. Jam buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos BPK 81 str., 83 str. numatytos liudytojo teisės bei pareigos, tame tarpe pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Taip pat jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai E. B. patvirtino savo parašais

2010-05-27 liudytojo E. B. apklausos protokole užfiksuota, jog apklausos metu pastarasis parodė, kad vairuotojo pažymėjimas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jam nebuvo išduotas, jis vairuotojo pažymėjimo su tokiu numeriu niekada nėra turėjęs. Jis turi vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį gavo 2007-07-25. Pažymėjo, jog nei paso, nei vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės kortelės niekada nebuvo pametęs ar keitęs.

2010-09-09 liudytojo E. B. apklausos protokole užfiksuota, jog apklausos metu E. B. parodė, kad vairuotojo pažymėjimo įteikimo pažyma Nr. 3671982, 2007-07-27 ir prašymas išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. 3671982, 2007-07-24 yra tikrai ne jo. Kas galėjo išsiimti jo vardu minėtus dokumentus, pasakyti negali ir nežino, kas naudojasi jo duomenimis. Ant minėtų dokumentų tikrai ne jo parašai, nors pasirašyta panašiai. Jis ant jų tikrai nepasirašinėjo. Kas galėjo pasirašyti, tikrai nežino.

Protokole užfiksuotų savo parodymų teisingumą E. B. patvirtino savo parašu (b.l. 68-69, 73).

Byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, jog 2006-11-09 Vilniaus aukštesnės pakopos policijos komisariatui buvo pateiktas prašymas išduoti vairuotojo pažymėjimą E. B. vardu ir šio prašymo pagrindu 2006-11-22 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37). 2007-04-19 buvo pateiktas prašymas išduoti naują vairuotojo pažymėjimą E. B. vardu, nurodant, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2006-11-22, buvo pavogtas. Šio prašymo pagrindu 2007-04-20 E. B. vardu buvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 38). 2007-07-24, pasibaigus laikino vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, VĮ Regitra vėl buvo pateiktas prašymas išduoti vairuotojo pažymėjimą E. B. vardu (prašymo Nr. 3671982), o 2007-07-27 – išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 76, 22). 

2011-01-10 specialisto išvada Nr. 11K-474(10) tvirtina, kad tirti pateiktame 2006-11-09 prašyme Vilniaus aukštesnės pakopos policijos komisariatui E. B. vardu išduoti vairuotojo pažymėjimą (2006-11-21, reg. Nr. 29104) parašus E. B. vardu abiejose dokumento pusėse, t.y. ir grafoje „pažymėjimą gavau“, pasirašė E. B.. Tirti pateiktame 2007-04-19 prašyme E. B. vardu išduoti vairuotojo pažymėjimą, kuriame be kita ko nurodyta, kad 2006-11-22 E. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas, pasirašė E. B. (b.l.80-82).

Šie faktiniai duomenys patvirtina, jog nuteistasis E. B. 2006-11-09 asmeniškai kreipėsi dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir 2006-11-22 asmeniškai vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo, o vėliau, t.y. 2007-04-19, nurodydamas, kad minėtą vairuotojo pažymėjimą iš jo pavogė, kreipėsi dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Be to, kaip jau minėta, E. B., apklaustas liudytoju, tvirtino, kad vairuotojo pažymėjimo įteikimo pažymoje Nr. 3671982, 2007-07-27 ir prašyme išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. 3671982, 2007-07-24 pasirašė ne jis ir nežino, kas galėjo pasinaudoti jo asmens duomenimis, tačiau pats apklausą atlikusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai buvo išduotas būtent minėto 2007-07-24 prašymo Nr. 3671982 pagrindu. O tai patvirtina, kad nuteistasis E. B. 2010-05-27 ir 2010-09-09 vykusių liudytojo apklausų metu parodydamas, kad jam nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nėra jo turėjęs, taip pat, kad vairuotojo pažymėjimo įteikimo pažymoje Nr. 3671982, 2007-07-27 ir prašyme išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. 3671982, 2007-07-24 yra ne jo parašai, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus.

Nors E. B. tvirtina, jog jis neturėjo tyčios duoti melagingus parodymus, tiesiog pamiršo, kad turėjo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), be to vairuotojo pažymėjimą tapatino su teise vairuoti, kurios nebuvo praradęs, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) E. B. buvo pirmasis, t.y. išduotas tuomet, kai šis, išlaikęs egzaminus, įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Po to nuteistajam dar du kartus (2007-04-20 ir 2007-07-27) buvo išduoti vairuotojo pažymėjimai. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų sirgęs kokia nors liga, dėl kurios būtų sutrikusi jo atmintis. Taigi nuteistojo aiškinimas, kad jis liudytojo apklausos metu buvo visiškai pamiršęs, jog prieš pusketvirtų metų buvo pavogtas jo vairuotojo pažymėjimas ir jam dėl to net kelis kartus buvo išduoti vairuotojo pažymėjimai, yra neįtikinantis. Juolab, kad nuteistasis neigė ne tik tai, kad jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasinaudojus galimai buvo padarytas nusikaltimas, bet ir tai, kad jis kreipėsi dėl naujo vairuotojo pažymėjimo, kurį pats pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, išdavimo ir jį gavo. Be to E. B. liudytoju apklaustas buvo ne vieną kartą, tarp apklausų buvo praėję net trys mėnesiai. Taigi, pastarasis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo parodymus, patikslinti duomenis VĮ Regitra, ką jis ir padarė, tačiau tik po to, kai jo atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir prokuroras, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, priėmė sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Visa tai rodo, kad neigdamas turėjęs vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)  bei pasirašęs vairuotojo pažymėjimo įteikimo pažymoje Nr. 3671982, 2007-07-27 ir prašyme išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. 3671982, 2007-07-27, E. B. suvokė, jog liudytojo apklausos metu pateikia aiškiai tikrovės neatitinkančius parodymus. Tai be jau minėtų faktinių bylos duomenų patvirtina ir paties E. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis suprato, kad tai jo dokumentai ir jo parašai, tačiau buvo susijaudinęs, kad jį kaltina paėmus prekes, todėl davė tokius parodymus (b.l. 127).

Ta aplinkybė, jog davęs tikrovės neatitinkančius parodymus, E. B. pasirašė 2010-05-27 ir 2010-09-09 liudytojo apklausos protokolus, nurodydamas, kad protokolas surašytas teisingai, patvirtina, jog pastarasis suprato ir norėjo, kad būtent tokia informacija būtų užfiksuota šiuose procesiniuose dokumentuose ir panaudota atliekamame ikiteisminiame tyrime.

E. B. aiškinimas, kad jo melagingi parodymai nebuvo reikšmingi įrodomąja prasme, prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims. Iš 2011-01-25 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad E. B. buvo apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. dėl to, kad 2009-04-04 apie 19.28 val. parduotuvėje „I“ (duomenys pakeisti), esančioje (duomenys neskelbtini), asmuo, pateikęs vairuotojo pažymėjimą, išduotą E. B. vardu, pateikė neteisėtą mokėjimo instrumentą, atliko finansinę operaciją ir tokiu būdų įgijo turtą. E. B. buvo apklausiamas apie tai, ar jam kada nors buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaudotas apgaule įgyjant turtą, ar jis jį buvo praradęs, ar kreipėsi dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo, todėl nustatyti jo melagingi parodymai neabejotinai apsunkino ikiteisminį tyrimą minėtoje baudžiamojoje byloje, nes tam, kad identifikuoti asmenį, kuris pasirašė 2006-11-09 ir 2007-04-19 prašymuose E. B. vardu išduoti vairuotojo pažymėjimą, ir kuriam buvo išduotas  vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo pareigūnams teko rinkti papildomus įrodymus, pasitelkti kitas institucijas rašysenos ekspertizei atlikti. 

Taigi, tiek apylinkės teismo nuosprendyje, tiek kolegijos nutartyje aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtina, jog E. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., nes ikiteisminio tyrimo metu, būdamas liudytoju, davė melagingus parodymus.

Skirdamas bausmę nuteistajam E. B. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę.

E. B. padarė nesunkų nusikaltimą. Ji praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirba, užsiregistravęs darbo biržoje (b.l. 92-94). E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra. Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nesiekia Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. nustatyto šios bausmės  vidurkio, tikrai nėra per griežta. Skirti jam švelnesnę BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį nėra pagrindo, be to, kaip matyti iš 2011 m. kovo 25 d. paskelbimo E. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo, pastarasis nurodė, kad sunki jo materialinė padėtis, o teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog dirbti viešuosius darbus jis nesutinka. 

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Regina Pocienė

Teisėjai                                                                                                                 Leonarda Gurevičienė

                                                                                                                              Arūnas Kisielius