Civilinė byla Nr. e2S-607-372/2022

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01269-2022-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.1.;

                                                                                    3.1.18.2.3.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;

                                                                                    3.3.2.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4569-1081/2022 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos loftai“ dėl 12450,00 Eur skolos, 18,76 Eur palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       I. R. D. pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šviesos loftai“ dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 12450,00 Eur skolą, 18,76 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis areštą, o nesant pakankamai piniginių lėšų – kilnojamųjų/nekilnojamųjų daiktų areštą ieškinio sumai.

3.       Ieškovė nurodė, kad teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo, teikė kartu ir prašymą atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2022-06-14 nutartimi prašymą atsisakė tenkinti, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Po 2022-06-14 paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių tikrai atsirado poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Atsakovė neneigė savo įsiskolinimo, tik nurodė, kad skolą sumokės ne 2022-06-01, o iki 2022-06-30. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokį atsakovės pasiūlymą vertino kaip įrodymą, kad atsakovė yra sąžininga ir ketina atsiskaityti.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė savo ketinimo atsiskaityti iki 2022-06-30 neįvykdė. Be to, pateikė absoliučiai be jokių argumentų ir motyvų prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Tai akivaizdžiai įrodo tik vieną – atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė taip elgiasi ir su kitais buvusiais butų pirkėjais. Ieškovės žiniomis atsakovė tuos pačius butus, kuriuos buvo rezervavę ankstesni pirkėjai, dabar perpardavinėja kitiems, juos rezervuoja, gauna avansą, tačiau nepaisant to, su buvusiais pirkėjais nėra atsiskaitoma.

6.       Ieškovės vertinimu, egzistuoja reali tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovei nebepavyksta įgyvendinti statybų projekto, ji yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, atsakovės darbuotojų skaičius mažėja.

7.       Ieškovė nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus užtikrintas ieškovės reikalavimas ir teisėtas interesas. Tuo tarpu, atsakovė turės visas galimybes gintis tiek nuo pareikšto reikalavimo, tiek ir nuo turtui pritaikyto arešto, teikdama atskirąjį skundą dėl tokios nutarties. Jei atsakovė pagrįs labai gerą savo finansinę padėtį ir įrodys, kad ieškinio suma šiai dienai nėra didelė ir ją gali sumokėti, teismas pats galės pasinaikinti savo nutartį ir taip greitai panaikinti taikytus ribojimus. Taip bus užtikrinama bylos šalių interesų pusiausvyra ir rungtyniškumo principas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarta atmesti ieškovės R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Šviesos loftai“.

9.       Teismas nurodė, kad iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškovė išsamiai nurodė, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas, pateikė įrodymus, kuriais jos reikalavimai grindžiami, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė tikėtinai pagrindė.

10.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė ir dėl to pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.       Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties ieškovė (apeliantė) R. D. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.       Visos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir savo veiksmais tik bando vengti skolos grąžinimo. 2021-03-01 ieškovė su atsakove pasirašė dvi preliminarias butų pirkimo sutartis, pagal kurias atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. IV ketv. atlikti butų statybos darbus ir butus perduoti ieškovei, kuri juos įsigijo kaip vartotoja savo asmeniniams poreikiams. Pasirašant preliminariąsias sutartis, ieškovė atsakovei sumokėjo 12450,00 Eur avansą. Laikas ėjo, tačiau statybos nejudėjo, atsakovė vieną kartą vienašališkai nukėlė statybos pabaigos terminą, viešojoje erdvėje pasirodė neigiama informacija apie atsakovę. Ieškovei inicijavus civilinę bylą dėl skolos, atsakovė ir toliau „tempia“ laiką – pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Ieškovė nėra vienintelė vartotoja (pirkėja), nukentėjusi nuo atsakovės. Ieškovei žinoma, kad buvę pirkėjai kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės dėl to paties statybų projekto. Viešoje erdvėje taip pat yra informacijos apie nuo atsakovės nukentėjusius asmenis nuo 2021 metų, kai buvo sudarytos preliminariosios sutartys. Statybos projekte nėra pažengusios, jokie darbai ten nevyksta, nėra jokių darbuotojų, statybvietė apaugusi žolėmis ir pan. Pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovė nebeturi nė vieno darbuotojo. Tai tik patvirtina, kad atsakovė realiai veiklos nebevykdo, turi finansinių problemų ir labai didelė tikimybė, kad pirkėjai (vartotojai) liks be nieko – nei pinigų, nei butų.

11.2.       Buvo teikiamos paieškos NTR registre, iš kurių matyti, kad atsakovė turėjo nekilnojamojo turto, iš kurio likę tik keli vienetai. Be to, nesąžiningas atsakovės elgesys gali būti susijęs ne tik su nekilnojamojo turto perleidimu, tačiau ir su mokėjimų susijusiems asmenims atlikimu, kilnojamojo turto perleidimu ir pan. Realiai vienintelė ieškovės galimybė įrodyti tokius atsakovės veiksmus – turėti atsakovės finansinius dokumentus, priėjimą prie banko sąskaitų, kad būtų galima patikrinti, kaip ir kam bei kokiu eiliškumu mokami pinigai, ar jie mokami susijusiems asmenims, ar pardavinėjamas koks nors įmonės turtas ir gaunama už tai pinigų. Ieškovė tokios informacijos neturi ir negali turėti, todėl net jei ir atsakovė realiai nesąžiningai bando perleisti turtą ir „ištuštinti“ įmonę, ieškovei šiame etape to neįmanoma to įrodyti.

11.3.       Šiai dienai laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas realiai gali būti vienintelė veiksminga priemonė, kuri padėtų užsitikrinti, kad priteisus skolą, ieškovė turės galimybė ją realiai vykdymo procese atgauti. Ieškovė yra fizinis asmuo, vartotoja, kuriai ieškinio suma yra didelė. Teismui atsisakant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisminis procesas dėl skolos išieškojimo, kuris ieškovei taip pat kainuoja, gali būti beprasmis – įsiteisėjus būsimam teismo sprendimui, atsakovė galimai jokio turto nebeturės, atsakovei bus iškelta bankroto byla ir ieškovė liks tik dar su didesniais nuostoliais.

12.       Atsakovė UAB „Šviesos loftai“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.       Teismas byloje vertina procesinius dokumentus, apimančius šalių teisinius santykius, o ne nežinomų anoniminių asmenų komentarus viešoje erdvėje, kurie neatspindi tikrovės. Tam tikri komentarai internete negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip ir aplinkybė, jog tam tikru momentu statybos kaip, kad nurodo ieškovė, „nejudėjo“, nors tai laikytina ieškovės asmenine subjektyvia nuomone, kadangi atsakovė statybas vykdė, tačiau tam tikrais etapais jas vykdė ne visu pajėgumu dėl 2021 m. visuotinai kilusios Covid-19 pandemijos. Tai lėmė rangovų pasikeitimus, ne visų rangovų buvimą statybos objekte, dėl to atsakovė informavo ieškovę savo 2021-12-30 pranešimu, pranešdama apie savo įsipareigojimų terminų pratęsimą.

12.2.       Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tad atsakovė yra laisva rinktis sudaryti arba nesudaryti taikos sutartį.

12.3.       Atsakovei negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės tik dėl to, jog ieškovės nuomone yra „tempiamas“ laikas, ir dėl to, kad atsakovė pateikė byloje prieštaravimus, kuriuos turi teisę pateikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytą teisinį reglamentavimą.

12.4.       Viso statybos projekto metu atsakovė, vykdydama statybos darbus, pasitelkė trečiuosius asmenis, sudarydama su jais rangos, paslaugų ir kitas sutartis, reikalingas projekto vystymui. Atsakovė visu savo veikos laikotarpiu, įskaitant tada, kai ieškovė su atsakove sudarė sutartis, turėjo tik kelis darbuotojus. Ieškovės argumentai apie atsakovės darbuotojų skaičių nesusiję su ieškovės tvirtinamu atsakovės nesąžiningumu. Todėl aplinkybė dėl darbuotojų skaičiaus negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.5.       Įmonė įgyta 2020-02-20, remiantis akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, įsigyjant nuosavybės 100 proc. akcijų, kartu perėjo ir bendrovės turtas – pastatai. Šiuo metu bendrovė nuosavybės teise valdo netgi daugiau turto, nei bendrovės įsigijimo metu, tai patvirtina nekilnojamojo turto išrašas. Atsakovė per pastaruosius metus, remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi, nepardavė savo nekilnojamojo turto, yra tik sudariusi preliminariąsias turto pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė slėpė, pardavė, iššvaistė ar kitais nesąžiningais veiksmais bandė sumažinti turto masę. Atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti ieškovė, tačiau ji jokių objektyvių duomenų nepateikė ir remiasi tik subjektyviais savo pačios teiginiais bei įsitikinimu dėl galimos grėsmės.

12.6.       Ieškovė siekia bet kokiomis priemonėmis įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, netgi nepagrįstai bandydama save traktuoti kaip vartotoją, nors sudarytomis sutartimis ieškovė įsigijo ne gyvenamąsias patalpas, o negyvenamąsias patalpas, t.y. kūrybinių dirbtuvių paskirties patalpas. Be to, ieškovė ketino įsigyti dvi atskiras kūrybinių dirbtuvių paskirties patalpas, kurios yra skirtinguose pastatuose, tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turtą pirko komerciniais tikslais. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove buvo sudariusi sutartis ne dėl gyvenamosios paskirties, o dėl negyvenamosios – kūrybinių dirbtuvių paskirties patalpų pirkimo ir pardavimo, o toks patalpų pobūdis suponuoja, kad sutartis buvo sudaryta nesiekiant patenkinti asmeninius ieškovės poreikius. Byloje nėra jokių duomenų, kad sutartys ieškovės buvo sudarytos savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, nepateikta įrodymų, kad ketintas įsigyti turtas – vienintelis būsimas ieškovės būstas.

12.7.       Ieškovė jokių atsakovės nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nenurodė, o savo skundą iš esmės grindžia subjektyvia savo nuomone. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių klausimu bei tinkamai ir visapusiškai išanalizavo ieškovės prašymą ir pagrįstai pasisakė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

13.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

14.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškovė išsamiai nurodė, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas, ir pateikė įrodymus, kuriais jos reikalavimai grindžiami, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė tikėtinai pagrindė. Dėl minėtų aplinkybių byloje ginčo nėra.

17.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, būtina nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

18.       Atskirąjį skundą ieškovė iš esmės grindžia pagrindiniu argumentu, jog yra iškilusi reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui, kadangi: atsakovė vienašališkai nukėlė statybos pabaigos terminą; neatsiskaitė; pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo; ieškovė nėra vienintelė vartotoja (pirkėja), nukentėjusi nuo atsakovės, viešojoje erdvėje pasirodė neigiama informacija apie atsakovę; statybos projekte nėra pažengusios, jokie darbai ten nevyksta, nėra jokių darbuotojų, statybvietė apaugusi žolėmis ir pan.; pagal viešai prieinamus duomenis atsakovė nebeturi nė vieno darbuotojo, atsakovė realiai veiklos nebevykdo; atsakovė turi finansinių problemų, turėjo nekilnojamojo turto, iš kurio likę tik keli vienetai; nesąžiningas atsakovės elgesys gali būti susijęs ne tik su nekilnojamojo turto perleidimu, tačiau ir su mokėjimų susijusiems asmenims atlikimu. Ieškovės vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas realiai gali būti vienintelė veiksminga priemonė, kuri padėtų užsitikrinti, kad priteisus skolą, ieškovė turės galimybė ją realiai vykdymo procese atgauti. Be to, ieškovė yra fizinis asmuo, vartotoja, kuriai ieškinio suma yra didelė.

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nelemia tai, kad atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kadangi tai yra įstatyme įtvirtinta atsakovės teisė ir ši šia teise pasinaudojo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jos sąžiningumo, vykdant jai galbūt nepalankų teismo sprendimą.

20.       Pažymėtina, kad šalys 2022 m. gegužės 2 d. sudarė susitarimus dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo, pagal kuriuos atsakovė turėjo grąžinti ieškovei avansą iki 2022 m. birželio 1 d. Iki šio termino atsakovė avanso negrąžino ir paprašė pratęsti terminą iki 2022 m. birželio 30 d. Šalių sutartu laiku avansas nebuvo grąžintas. Ieškovė nurodė, jog atsakovė nebeturi nė vieno darbuotojo ir realiai veiklos nebevykdo, statybos projekte nėra pažengusios, jokie darbai ten nevyksta, atsakovė turi finansinių problemų, turėjo nekilnojamojo turto, iš kurio likę tik keli vienetai. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad vykdydama statybos darbus, pasitelkė trečiuosius asmenis, sudarydama su jais rangos, paslaugų ir kitas sutartis, reikalingas projekto vystymui, o nuosavybės teise valdo netgi daugiau turto, nei bendrovės įsigijimo metu, tai patvirtina nekilnojamojo turto išrašas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vis tik duomenų, patvirtinančių gerą finansinę padėtį, turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovė teismui nepateikė. Tokie atsakovės veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo.

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje prašoma iš atsakovės priteisti 12450,00 Eur suma turėtų būti vertinama kaip didelė ieškovei. Be to, iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad šiuo metu yra iškelta ne viena civilinė byla dėl skolų priteisimo iš atsakovės, taip pat ir byla dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad dauguma civilinių bylų, taip pat kaip ir nagrinėjamu atveju, yra dėl negrąžintų avansų priteisimo.

23.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip jau buvo minėta, atsakovė nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, gerą finansinę padėtį, t. y. atsakovė nepaneigė, kad ieškinio suma jai yra didelė (CPK 178 straipsnis), be to, yra pagrindas abejoti dėl atsakovės sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju atitinka šio instituto konservacinę paskirtį ir užtikrina atsakovės turto išsaugojimą, kad būtų užtikrintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, t. y. išieškojimas iš atsakovės turto.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Areštuoti 12450,00 Eur sumai atsakovei UAB „Šviesos loftai“ (į. k. 140060248, adresas: (duomenys neskelbtini) priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuotinos atsakovei UAB „Šviesos loftai“ (į. k. 140060248, adresas: (duomenys neskelbtini) priklausančios piniginės lėšos, esančios bankų ar kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose ir turtinės teisės, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat mokėti įstatymų nustatytus mokesčius.

Pavesti antstoliams surasti ir aprašyti atsakovės turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 583 straipsnį ir 2005-10-27 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, šį vykdomąjį dokumentą (nutartį) išsiųsti ieškovei, išaiškinant jai teisę pateikti nutartį vykdyti pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo išlaidas.

Apie nutarties priėmimą pranešti VĮ Registrų centras, tvarkančiai Turto areštų aktų registrą.

Apie nutarties priėmimą pranešti atsakovei ir išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 8 dalį asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                   Birutė Simonaitienė