Nr. DOK-4648

                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01626-2017-0(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),  

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 23 d. gautu atsakovų M. K. ir I. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimas, kuriuo tenkintas byloje ieškinį pareiškusio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.                

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo bei restitucijos taikymo pagrindus (CK 1.80, 1.91, 6.145 straipsniai), pažeidė CPK 178, 185 straipsnius, taip pat CPK 263 straipsnio nuostatas, numatančias reikalavimus teismo procesiniams sprendimams. Kasaciniame skunde aptariami byloje ginčui išspręsti taikyti įstatymai (Žemės reformos, Sodininkų bendrijų, Žemės) ir įstatymų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai, kurių nuostatų  pažeidimą nustatė teismai, tačiau, atsakovų teigimu, ne visų teismų taikytų įstatymų nuostatos yra imperatyviosios, daugumoje jų įtvirtintos bendro pobūdžio normos. Teigiama, kad dalies pareigų neįvykdė žemę pardavusi Nacionalinė žemės tarnyba, todėl teismai neprivalėjo vertinti valstybinės žemės sklypo pirkėjos Sodininkų bendrijos „Žaluma“ veiksmų kaip siekio suklaidinti pardavėją. Reikalavimas taikyti restituciją (CPK 6.145 straipsnio 2 dalis) atsakovų vertinamas kaip neteisėtas ir neprotingas, nes Sodininkų bendrija „Žaluma“ turto neįgijo apgaule, buvo sąžininga; jai nebuvo tiesioginio draudimo perleisti įsigytą valstybinės žemės sklypą, o atsakovai sudarė sutartį su sodininkų bendrija, būdami apdairūs ir protingi sklypo įgijėjai; parduota tik sklypo dalis, kita – liko sodininkų bendrijos nuosavybėje. Atsakovai laiko, kad šiuo atveju pagal pripažintus negaliojančiais sandorius turėjo būti taikoma dalinė restitucija, sklypus grąžinant sodininkų bendrijos nuosavybėn.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti M. K. (a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. rugsėjo 21 d. Swedbank AB sumokėtą 28,26 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 26 ct) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Goda Ambrasaitė–Balynienė

Dalia Vasarienė

                                                                        Vincas Verseckas