Baudžiamoji byla Nr. 1-2050-668/2015

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01054-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.;

1.2.18.10.; 2.10.1.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinįjį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje,

nustatė:

L. A. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, ir 14 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d., kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 str. „Apskaitos registrai“ (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 d., kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, bei 3 d., kurioje nurodyta,  kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“:

1) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje įformino 5441,903 tonų metalo laužo pardavimą, tačiau dokumentais pagrindė tik 2027,935 tonų metalo laužo kiekį, o 3413,968 tonų metalo laužo įsigijo be apskaitos dokumentų, už nenustatytą kainą iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų asmenų;

2) nevedė avansinių apyskaitų už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2013-07-31 bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio reikalavimus atitinkančių atskaitingų asmenų (2435 sąskaitos) registrų už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31.

Dėl šių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis L. A. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonės veikla buvo metalo laužo supirkimas ir pardavimas. Daugiausia įmonė metalo laužą pirkdavo iš fizinių asmenų. Fiziniai asmenys, kurie norėdavo parduoti metalo laužą, skambindavo patys, kadangi įmonė buvo patalpinusi skelbimus apie tai, kad supirkinėja metalo laužą, laikraščiuose „Kauno diena“ ir  „Kaišiadorių aidas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužą iš asmenų, kurie jį parduodavo, pasiimdavo pati savo transportu. Iš asmenų nupirktas metalo laužas iš karto būdavo kraunamas į įmonės automobilius ir vežamas priduoti į įmonę, kuri supirkdavo metalo laužą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada metalo laužą parduoti veždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. N.. Dėl 3413,98 tonų metalo laužo, jis buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“, tačiau visų dokumentų, iš ko buvo įsigytas šis metalo laužas, jis pateikti negali, kadangi jų neturi, jie kažkur dingo, kai 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš patalpų, buvusių (duomenys neskelbtini), persikraustė į kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Jis  pamena, kad nemaža dalis metalo laužo buvo pirkta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dokumentų nepateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei ir todėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą būdavo suvedami ne visi duomenys, dėl to apskaita buvo tvarkoma apgaulingai (5 t., b. l. 145 - 147, 6 t., b. l. 34 – 35, 88 - 89).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo metalo laužo supirkimas - pardavimas. Įmonė leidimo sandėliuoti metalo laužą neturėjo, todėl metalo laužas, kurį nupirkdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš karto būdavo vežamas parduoti į stambesnes įmones. Įmonės buhalterinę apskaitą ji tvarkė savo namuose, pagal dokumentus, kuriuos, jai nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), pateikdavo L. A.. Jai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus suvedus į buhalterinę apskaitą, visus dokumentus ji sugrąžindavo L. A.. Tvarkydama buhalterinę apskaitą, ji matydavo, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužo parduodavo daugiau, negu jo buvo įsigijusi ir sakydavo L. A., kad jai reikalingi metalo laužo įsigijimo dokumentai. L. A. jai paaiškindavo, kad metalo laužą jis gaudavo nemokamai (5 t., b. l. 116 - 117).

Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė jokios veiklos nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada jokių sandorių neturėjo, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada metalo laužo nepirko (5 t., b. l. 142).

2014-01-16 specialisto išvada dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-2/7, patvirtina, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ (2012-04-24 Įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalyje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Taip pat Įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino 5441,903 tonų metalo laužo pardavimą už 4 993 481,10 Lt, tuo tarpu metalo laužo įsigijimo dokumentus įformino 2027,935 tonų kiekiui, už 1 097 657,50 Lt. Tokiu būdu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė 3413,968 tonų metalo laužo įsigijimo dokumentų, tai yra 2488,423 tonų metalo laužo, parduoto 2012 metais, bei 925,545 tonų metalo laužo, parduoto 2013 metų sausio – liepos mėnesiais, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, iš ko, už kokią kainą ir pagal kokius apskaitos dokumentus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 įsigijo 3413,968 tonų metalo laužo. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktose L. A. avanso apyskaitose, sudarytose už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, nebuvo surašyti (nenurodyti dokumentų pavadinimai, numeriai, datos, išmokėtos sumos) ir nepridėti pinigų sumokėjimą (išlaidas) patvirtinantys apskaitos dokumentai, avanso apyskaitos nepasirašytos nei atskaitingo asmens, t. y. L. A., nei vyriausiosios buhalterės J. N.. L. A. avanso apyskaitų už 2013-02-01 – 2013-07-31 laikotarpį bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui visai nepateikė. Taip pat bendrovė tyrimui nepateikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio reikalavimus atitinkančių atskaitingų asmenų (2435 sąskaitos) registrų už 2012-01-01 – 2013-07-31 laikotarpį. Dėl šių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų buvo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-07-31 (1 t., b. l. 175 - 200, 2 t., b. l. 1 - 50).

2013-07-25 kratos protokolas patvirtina, kad buvo paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose (1 t., b. l. 151 - 152).

2013-07-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. A. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 117).

2013-08-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. A. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 118).

2013-12-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. A. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 120 - 121).

2013-12-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. N. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 123).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad įmonės, kurios direktoriumi buvo kaltinamasis L. A., buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2014-01-16 specialisto išvadoje dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-2/7, kurioje konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Kaltinamasis L. A. neužtikrino tinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir, nepateikdamas įmonės buhalterei tinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui reikiamų dokumentų, apgaulingai nurodydamas, kad metalo laužą jis gavo neatlygintinai, sąmoningai leido kilti baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams, t. y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Byloje apklausta įmonės buhalterė J. N. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal jos direktoriaus pateikiamus dokumentus, tačiau apskaitos nebuvo įmanoma tinkamai sutvarkyti, nes dokumentų trūkdavo, apie tai L. A. buvo informuojamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui pateikiamus dokumentus, o už jų pateikimo organizavimą atsakingas įmonės vadovas, L. A. pripažintinas kaltu dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Kaltinamasis L. A. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka, prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per metus (6 t., b. l. 151 - 152).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Skiriant bausmes kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, L. A. neteistas (6 t., b. l. 2), administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (6 t., b. l. 4), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitoje (6 t., b. l. 5).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, paskiriant už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijose numatytą bausmę – baudą, tuo bus pasiekti bausmės tikslai. L. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

L. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendė:

L. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 99 MGL dydžio, tai yra 3728,34 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 34 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d. ir 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 66 MGL dydžio, tai yra 2485,56 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 56 ct) baudą.

L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti kaltinamąjį per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.). Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (BPK 425 str. 4 d.).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

          Teisėjas                   Raimundas Mikšta