| Baudžiamoji byla Nr. e1-372-351/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13854-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4.; 1.2.4.6.2.1.
|
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 3 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro Mariaus Mauriaus pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 m. (vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėn. laisvės apribojimo), įpareigojant per 1 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ((duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (laisvės apribojimas)), teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
N. V. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, tai yra (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., savo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, kilusio konflikto su kartu gyvenančiu patėviu V. K. metu, tyčia pastarajam kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį ir taip nukentėjusiajam V. K. padarė muštinę žaizdą kaktoje, kas V. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis N. V. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad V. K. su jo mama S. K. kartu yra gal apie 6 m., jie yra susituokę, gyvena kartu, tačiau bendrų vaikų neturi. Jis yra vienintelis S. K. vaikas. Su V. K. niekada nepalaikė šiltų santykių, niekada su juo draugai nebuvo. V. K. yra išgeriantis, o kai išgeria prie visų kabinėjasi, su visais konfliktuoja, tame tarpe ir su juo. Apie 3 mėnesius gyvena kartu su mama ir V. K., kadangi savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nėra pilnai susitvarkęs šildymo. Butas, kuriame gyvena, yra socialinis būstas skirtas jam ir mamai, butas priklauso savivaldybei. Vakar pas juos svečiuose buvo jo teta S. P., ji yra mamos sesuo. Mama su V. K. iš ryto jau buvo neblaivūs ir ryte, apie (duomenys neskelbtini) val., V. K. pradėjo kabinėtis prie jo tetos, kad ji atvažiuoja pas juos į svečius, žodžiu pradėjo konfliktuoti, taip pat pradėjo kabinėtis prie mamos, sakė ir apie jį, kad jis daug suvalgo. Tada jis susinervino ir atėjęs pas V. K. į miegamąjį kambarį kumščiu sudavė vieną kartą pastarajam į veidą. Prakirto kairįjį antakį. Daugiau smūgių V. K. nesudavė. V. K. išbėgo iš namų ir neilgai trukus pas juos atvažiavo policijos pareigūnai. Vėliau jis buvo sulaikytas. Labai gailisi, kad taip pasielgė, bet tiesiog tada neteko kantrybės, tai viskas gavosi. Po minėto įvykio, kuomet nuslūgo visos emocijos, V. K. atsiprašė dėl tokio savo elgesio, jie susitaikė. Sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Be kaltinamojo N. V. parodymų, jo kaltumas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžiamas šiais įrodymais:
Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur su žmona S. K. per naktį vartojo alkoholinius dėrimus, gėrė degtinę. Namuose taip pat buvo žmonos sūnus N. V.. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., su žmona buvo miegamajame kambaryje ir pradėjo diskutuoti, kad jos sūnus niekur nedirba, yra jų išlaikomas. Tai išgirdęs N. V. atbėgo iš kito kambario ir nieko nesakęs pradėjo jį gulintį lovoje daužyti kumščiu. N. V. jam kumščiu sudavė 6 smūgius į kaktos sritį, taip prakirto jam kaktą virš kairės akies. Po suduotų smūgių jis, V. K., išėjo iš buto ir eidamas per laiptinę beldėsi į kitų kaimynų duris, kad jį įsileistų ir iškviestų pagalbą. Kai jis ėjo per laiptinę belsdamas į kaimynų buto duris, jam iš paskos ėjo žmona ir šaukė visiems, kad nedarytų durų. Taip nuėjo iki pirmo aukšto, kol duris atidarė kaimynas iš buto Nr. 1. Jis to kaimyno nepažįsta, tačiau pastarasis jį įsileido į butą ir iškvietė pagalbą. Atvažiavusi greitoji medicininė pagalba jį apžiūrėjo, sutvarstė jam kaktą, nes buvo kirstinė žaizda. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai norėjo jį vežtis į priėmimo skyrių apžiūrai, tačiau jis atsisakė su jais vykti. Suduoti smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą. Posūnis turi sodo namelį, kiek žino Dituvoje, ir ten gyvena šiltuoju metų laiku, o šaltuoju metu laiku gyvena pas juos. Dabar posūnis N. V. pas juos gyvena nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio.
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad kilusio konflikto metu posūnis N. V. jam sudavė kumščiu vieną kartą į kaktos sritį. Nuo smūgio jam ėmė bėgti kraujas, skaudėjo. Šiuo metu jis jokių pretenzijų N. V. neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir nori, kad tyrimas būtų nutrauktas. N. V. jo atsiprašė, jis posūniui atleido.
Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), ryte, ji vykstančiu maršrutiniu autobusu atvyko į Šilutės m., pas savo seserį S. K.. Pas S. K. atvažiuoja dažnai, ten praleidžia visą dieną, o vakare vėl grįžta į savo namus. Minėtos dienos rytą pas seserį į butą atvyko apie (duomenys neskelbtini) val. Sesers namuose be jos dar buvo sesers vyras V. K. ir sūnus N. V.. Įėjusi į S. K. butą girdėjo kaip V. K. reiškė nepasitenkinimą dėl N. V., teigdamas, kad N. V. yra išlaikytinis, valgo jų maistą, priekaištavo, kad N. V. gyvena jų bute, nors butas yra socialinis būstas skirtas S. K. ir N. V.. Sesuo ir jos sūnus tame bute gyvena apie 10 m. V. K. ir N. V. nuolatos nesutaria, jie niekada nepalaikė šiltų santykių, kadangi V. K. pastoviai jam priekaištaudavo. Jai sėdint prieškambaryje ant sofos matė kaip sūnėnas N. V. įėjęs į miegamąjį dešine ranka vieną kartą sudavė V. K. į veido sritį. Ji nematė ar delnu ar kumščiu buvo suduota V. K., nes N. V. nugara stovėjo atsukęs į ją. S. K. puolė juos skirti. Tuo metu iš buto išbėgęs V. K. puolė pas kaimynų kviestis pagalbos.
Liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru V. K.. Su juo santuokoje gyvena 6 m. Butas, kuriame gyvena yra socialinis būstas, jis buvo skirtas jai ir jos sūnui N. V.. Tame bute gyvena daugiau kaip 10 m. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jai būnant namuose, tarp jos vyro ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. V. K. ėmė priekaištauti jos sūnui, kad jis niekur nedirba, gyvena kartu su jais, kad daug maisto suvalgo. Sūnus N. pas ją gyveno žiemos laikotarpiu, nes name, kuriame jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), nėra sutvarkyta šildymo sistema. Jai einant iš miegamojo kambario ir einat per koridorių, pamatė, jog sūnus įėjo į miegamąjį kambarį. Prasilenkdama su sūnumi pamatė jo veide pyktį, todėl apsisukusi nubėgo atgal į miegamąjį. Vyras tuo metu sėdėjo ant lovos, prie pastarojo priėjo N. V. ir užgulė V. K. taip, kad pastarasis lovoje atsigulė. Ji puolė juos skirti ir kaip tik tuo metu sūnus vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jos vyrui į veido kairę pusę. Po suduoto smūgio jos vyrui iš žaizdos ėmė bėgti kraujas. Jai juos išskyrus, V. K. išbėgo iš buto kviestis pagalbos. Patvirtina, kad jos sūnus sudavė tik vieną smūgį kumščiu, daugiau smūgių V. K. suduota nebuvo. Nurodo, kad jos vyras ir sūnus nuo pat pradžių tarpusavyje nesutarė, nuolatos konfliktuodavo dėl tų pačių priežasčių, tačiau smurto vienas prieš kitą nėra naudoję.
Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jai būnant namuose kažkas pabeldė į laukines buto duris. Priėjusi prie durų jas atidarė ir pamatė vyrą, kurio veidas buvo kruvinas, matė, kad jam iš kaktos bėga kraujas. Vyras, kurio ji nepažinojo, buvo pusnuogis, be viršutinių rūbų. Minėtas vyras jos paprašė iškviesti pagalbą. Ji mobiliojo ryšio telefonu paskambino bendrajam pagalbos centrui. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, vyriškį įsileido į butą. Jis pasakė, kad yra kaimynas, gyvena ketvirtame aukšte, taip pat minėjo, jog jį sumušė jo posūnis, o pats išbėgęs iš buto puolė ieškoti pagalbos. Tikslių įvykio aplinkybių vyras nepasakojo.
(duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13854-24 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. K. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., posūnis N. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jį sumušė, suduodamas ne mažiau kaip 6 smūgių dešinės rankos kumščiu į kaktos sritį. Tokiais veiksmais N. V. jam sukėlė fizinį skausmą.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei jo priede - fotolentelėje užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute.
(duomenys neskelbtini) Valstybinė teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. 159/2024(10) nurodyta, kad V. K. nustatyta muštinė žaizda kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti tiek kūno dalis, tiek koks tai aplinkos daiktas ir pan. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Dėl sužalojimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
(duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos D. Ž. nutartimi įtariamajam N. V. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
(duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK veiklos skyriaus tyrėjos V. B. nutarimu N. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., N. V. buvo laikinai sulaikytas, paleistas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta duomenų, kurie pripažintini įrodymais, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis N. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
N. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., savo gyvenamajame bute, mušdamas (t. y. tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajam į veido sritį) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui patėviui V. K..
N. V. lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
N. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai būdamas anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį - 75 Eur bauda, nedirbantis.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, prokuroro prašymą, bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, teismas mano, kad N. V. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose. Įpareigoti N. V. visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, o taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Atsižvelgiant į tai, kad N. V. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį patėvį, todėl jam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, N. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas N. V. laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., išbūtą laiką, t. y. 2 dienas, kurios prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 1 dalis).
N. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktinos iki bus pradėtas vykdyti baudžiamasis įsakymas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
N. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, N. V. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu paskirti intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.
Įpareigoti N. V. per 4 mėn. sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, o taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu N. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, N. V. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu paskirti intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose. Įpareigoti N. V. per 4 mėn. sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, o taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti N. V. laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., išbūtą laiką, t. y. 2 dienas, kurios prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 1 dalis).
N. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti iki bus pradėtas vykdyti baudžiamasis įsakymas ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Kaltinamasis turi teisę, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Virgina Pankauskienė