Administracinė byla Nr. AS-732-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03532-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkui ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir TEDK) pirmininką pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 3 d. skundą-teikimą, 2019 m. rugsėjo 13 d. skundą-teikimą, 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimą-teikimą teikti nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje; 2) įpareigoti TEDK išnagrinėti 1 punkte nurodytus dokumentus; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ginti jo pažeistas teises, t. y. pradėti ikiteisminius tyrimus šiame skunde ir 1 punkto dokumentuose nurodytų neteisėtų veikų faktų pagrindu; 4) priteisti iš TEDK 2 587 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl vilkinimo atlikti pareigą, ir 10 000 Eur moralinės žalos už jo garbės ir orumo žeminimą, atlyginimą; 5) priteisti iš Generalinės prokuratūros 2 867 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl vilkinimo atlikti pareigą, ir 20 000 Eur moralinės žalos už jo garbės ir orumo žeminimą, atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendros kompetencijos teismą.

Teismas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 4 dalimis, TEDK yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami TEDK nuostatai (toliau – Nuostatai). Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, teismas priėjo išvadą, kad TEDK, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Teisėjų etikos ir drausmės komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas, todėl administraciniams teismams nepriskirta nagrinėti šios institucijos veiksmų (neveikimo). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. pvz., LVAT 2018 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-79-556/2018; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2017 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti TEDK pirmininką jo skundus-teikimus teikti nagrinėti TEDK ir įpareigoti TEDK išnagrinėti 1 punkte nurodytus dokumentus, teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinės ir moralinės žalos atlyginimą, teismas vertino kaip išvestinį reikalavimą.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, taip pat pažymėdamas, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalį, bei akcentuodamas, kad ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus, reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, vertino, jog pareiškėjo reikalavimas, įpareigoti Generalinį prokurorą ginti jo pažeistas teises, nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi, o siejamas būtent su prokuroro veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo nepradėjimu), t. y. grindžiami iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimus, kaip nenagrinėtinus teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjo prašymą priteisti iš Generalinės prokuratūros žalos atlyginimą, teismas vertino kaip išvestinį reikalavimą.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, bei išaiškino, kad jis gali kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą.

II.

Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjo skundą išnagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. 

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad TEDK tiria tik teisėjų vidinius klausimus, be to, kad pareiškėjas privalėjo įrodinėti bylos rūšinį teismingumą.

Pareiškėjo vertinimu, pagal ABTĮ 33 straipsnio 3 d. atsisakyti priimti skundą galima, jeigu byla nenagrinėtina teisme, todėl yra pareiga teisėjui nurodyti į kokią instituciją turi kreiptis pareiškėjas, kad būtų apgintos pažeistos teisės.

 Pareiškėjo nuomone, jeigu Generalinio prokuroro veiksmai „nėra susiję su viešojo administravimo sritimi“, teisėja neturėjo teisės atsisakyti priimti skundą (ABTĮ 22 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo A. N. skundo nepriimti dėl to, kad skundas nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl įpareigojimo TEDK pirmininką jo skundus-teikimus nagrinėti Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ginti jo pažeistas teises ir pradėti ikiteisminius tyrimus pagal jo skundus-teikimus, nepriskirtini nagrinėti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.). Pareiškėjo reikalavimus priteisti iš TEDK ir Generalinės prokuratūros turtinę ir moralinę žalą, teismas vertino kaip išvestinius reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr.13P-9-(7.1.2) (Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimo Nr.13P-54-(7.1.2) redakcija) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punkte nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti Teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti išvadas ir konsultacijas Teisėjų etikos klausimais (Nuostatų 6.1–6.4 p.). Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priimti sprendimai neskundžiami (Nuostatų 42 p.). TEDK atskaitinga Teisėjų tarybai (Nuostatų 46 p.).

Pažymėtina, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 17P-135 (7.4.8), atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, jog skunde nurodytos aplinkybės susijusios su teismo procesine veikla, todėl vadovaujantis Nuostatų 23.2 punktu, skundas Komisijoje nebus nagrinėjamas.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Teisėjų etikos ir drausmės komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2019 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininką teikti nagrinėti TEDK jo 2019 m. rugpjūčio 3 d. skundą-teikimą, 2019 m. rugsėjo 13 d. skundą-teikimą, 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimą-teikimą bei įpareigoti TEDK išnagrinėti šiuos skundus-teikimus.

Be to, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Taigi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis expressis verbis nustato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti teisėjų veiklos, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Iš pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų bei prie skundo pridėtų dokumentų, matyti, kad pareiškėjas reikalauja įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pradėti ikiteisminius tyrimus pagal 2019 m. rugpjūčio 3 d. skunde-teikime, 2019 m. rugsėjo 13 d. skunde-teikime, 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešime-teikime nurodytas aplinkybes. Byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas (M-2-02-00870-19), kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, patvirtina, kad buvo nagrinėtas pareiškėjo A. N. pareiškimas-teikimas dėl teisėjų R. M. ir T. B. veiksmų.

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka su prokuroro priimtu procesiniu veiksmu, susijusiu su atliktu ikiteisminiu tyrimu, taip pat siekia, kad administracinis teismas įpareigotų prokurorą pradėti ikiteisminius tyrimus. Tokius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, o kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių, todėl nenagrinėtinas administraciniuose teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgusi į šioje byloje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, bei nustačiusi, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai susiję su teisėjų veikla bei jų priimtais procesiniais sprendimais, o taip pat su prokuroro procesiniais veiksmais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius