Skundas Nr. TS-35-506/2020
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. F. (M. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – komisija) 2020-05-15 nutarimo Nr. 59-80 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
M. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-06 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams; vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia 2019-10-21, bausmės pabaiga 2021-02-21. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2020-03-31. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2020-05-14 buvo 9 mėnesiai 7 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020-05-15 priėmė nutarimą Nr. 59-80 netaikyti M. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies (manytina, 2 dalies, nes 1 dalis punktų neturi, teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą) 1 punktą, nurodydama, kad atsižvelgia į aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 111 balų, į nuteistojo neigiamas nuostatas į priežiūrą pataisos įstaigoje, 2 galiojančias nuobaudas, paskatinimų neturėjimą, į tai, kad neturės darbo išėjęs iš pataisos įstaigos, į aplinkos ir šeimos daromą neigiamą įtaką. Komisija padarė išvadą, jog nuteistajam M. F. izoliacija yra tinkama reabilitacijos priemonė, rekomendavo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje.
M. F. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2020-05-15 nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad nusikalstamo elgesio rizikos balų mažinti neturi galimybės dėl COVID-19 plitimo. Jis nėra socialiai atsiskyręs, turi šeimą, žmona augina mažametę dukrą, turi pastovią gyvenamąją vietą, sugeba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose ir palaikyti ilgalaikius santykius, aiškiai deklaruoja gyvenimo siekius, sietinus su darbine veikla. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nedirba, nes nėra darbo, skaito knygas. Palaiko ryšius su šeima, ketina paleistas iš pataisos įstaigos gyventi su žmona ir dukra, dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasižada laikytis įstatymų, nenusikalsti. Prašė atsižvelgti į Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendaciją Rec(2003)22, teismų praktiką taikant lygtinį paleidimą, taip pat prašė atsižvelgti, kad komisija vadovavosi ne BVK 157 straipsniu, o bausmės tikslais. Nurodė, kad bausmės paskirtį jau yra realizavęs.
Prokuroras išvados nepateikė.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes šio termino suėjimas pats savaime nėra įpareigojantis priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, tai yra, tuo atveju, kai atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš to seka, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, net kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos.
Teismas pažymi, kad spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgia ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, susipažinęs su nutarimu, nuteistojo skundu bei jo asmens byla, konstatuoja, kad skundžiamas komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir nuostatų.
Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta (111 balų), nors įstatymas reikalauja, kad rizika būtų žema arba būtų ženkli pažanga ją mažinant. Atkreiptinas dėmesys, kad statinių veiksnių, tai yra, tokių, kurių mažinti nėra galimybės, nagrinėjamu atveju yra 45, tuo tarpu, dinaminių veiksnių, kuriuos yra galimybė mažinti, yra net 66, tad akivaizdu, kad jokios pažangos konstatuoti nėra pagrindo.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. F. teikiamas lygtiniam paleidimui pirmą kartą. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, formaliai dalyvavo adaptacijos programoje, bet nėra duomenų apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, elgesio korekcijos programose. Nėra motyvuotas dalyvauti psichologų teikiamose konsultacijose. Deklaruoja įsitikinimus, jog niekas kitas, tik pats sau, gali padėti spręsti gyvenimiškas problemas. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje vertinant jo mąstymą ir elgesį atkreiptas dėmesys, jog nuteistojo nusikalstamume impulsyvumo veiksnys yra ypač aktualus, nusikalsdavo spontaniškai, neplanuotai, ilgainiui veikė pagal tapačios elgsenos modelį. Impulsų reguliavimo stoka stebima ir kasdieniame jo gyvenime bausmės atlikimo metu. Elgsenos pasekmes linkęs ignoruoti. Stokoja giluminės savo elgsenos analizės, nesureikšmina veikų pavojingumo visuomenei. Savo socialiai nepageidautiną elgesį linkęs racionalizuoti bei pateisinti sunkia materialine padėtimi.
Nuteistasis nedirba, motyvuoja tai darbo nebuvimu. Asmens byloje taip pat nėra oficialių duomenų apie nuteistojo darbinę patirtį. Jis ir pats pripažįsta, kad dirbo tik nuo 2019-09-10 iki 2019-10-16 (iki suėmimo). Nors teigia, kad paleistas dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš asmens bylos nematyti, jog ši bendrovė priimtų jį į darbą.
M. F. anksčiau teistas 7 kartus, trečią kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Režimo reikalavimus bei nustatytas elgesio taisykles yra pažeidęs du kartus, nuobaudos tebegalioja, jis nė karto neskatintas.
Skundo argumentai, kad komisija nesivadovavo įstatymais, tarptautiniais teisės aktais, vertintini kaip deklaratyvūs, teismas konstatuoja, kad komisija atsižvelgė į aplinkybių visumą, socialinio tyrimo išvadoje yra motyvuotos tiek nuteistojo gerosios savybės, tiek ir tos jo savybės bei elgesys, kurie trukdo nuteistajam siekti ryškesnės pažangos; komisija, priimdama nutarimą įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad nuteistasis sistemingai daro tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, turi susiformavusius šių veikų darymo įgūdžius bei įpročius. Teismas kaip reikšmingas aplinkybes vertina, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, ne visada laikėsi taisyklių pataisos įstaigose, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami M. F. asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės moralės normų ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.
Teismas konstatuoja, kad visos aptartos aplinkybės vis dar nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, jog M. F. galima taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios gana ženklios bausmės dalies atlikimo, kuri skundo nagrinėjimo dieną sudaro apie 8 mėnesius. M. F. aukšta nusikalstamo elgesio rizika, didelis skaičius ankstesnių teistumų, asmenybės, mąstymo ir elgesio problemų buvimas neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl M. F. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, teismo manymu, yra parinktos tinkamai. M. F. laisvės atėmimo vietoje turi dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, daryti pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su jo psichologinėmis savybėmis, savo vertybines nuostatas ne tik deklaruoti, bet ir aktyviai demonstruoti, jog jų laikysis gyvenime, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes bei išmokti spręsti savo asmenines problemas, jas vertinti ne tiek, kiek jam naudinga, o ženkliai plačiau. Šiuo metu M. F. elgesiui neatitinkant net formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – pagrįsto manymo, kad M. F. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-05-15 nutarime Nr. 59-80 netaikyti nuteistajam M. F. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo M. F. skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-05-15 nutarimą Nr. 59-80 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. F. (M. F.).
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lilija Tarčevskaja