Nr. 1S-62

                    Nr. 1-9-844/2020 

                    Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.8.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės, Birutės Valiulienės, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. I. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria dviem mėnesiams pratęstas suėmimo terminas V. I., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d., 260 str. 2 d.,   

n u s t a t ė : 

1. V. I. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su S. G., 2018 m. liepos 30 d., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą – heroiną 0, 010 g.

   1.2. Taip pat kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d., veikdamas bendrininkų grupėje su I. K. ir M. C., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanio 0, 006266 g., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.

 1.3. Taip pat kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 11 d. neteisėtai pardavė kitam asmeniui narkotinę medžiagą – karfentanilį 0, 00005 g.

 2. V. I. vadovaujantis BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2018-08-29, paleistas 2018-08-31. Pakartotinai sulaikytas 2018-12-17 bei Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018-12-19 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas iki 2020-04-17. 

          3. Skundžiamoje Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.

          4. Skundu kaltinamasis V. I. prašo taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

         4.1. Kaltinamasis skunde nurodo, kad būdamas laisvėje padėtų mamai, kuriai atlikta operacija, taip pat ir jo paties sveikata yra pašlijusi. Jis nebedarytų nusikalstamų veikų, nes būdamas suimtas 1 metus ir 4 mėnesius suprato padarytas klaidas ir padarė išvadas. Šiuo metu šalyje paskelbus karantiną yra eliminuota galimybė bėgti ir slėptis, be to, jis galėtų būti kontroliuojamas taikant intensyvią priežiūrą. Bėgti jis neturėtų ir kur, nes su žmona yra susipykęs. 

         5. Kaltinamojo V. I. gynėjas advokatas Egidijus Labuckas atsiliepime nurodė, kad visiškai pritaria kaltinamojo skunde nurodytiems argumentams. Faktas, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad jis nevedė asocialaus gyvenimo būdo ir turėjo legalių pajamų. Iš buvusios situacijos matyti, kad kaltinamasis  buvo eilinis nuo narkotinių medžiagų priklausomas žmogus, kuris kai kuriais atvejais dalinosi narkotinėmis medžiagomis su tokiais pat narkomanais. Tačiau šiuo metu jis nevartojo narkotinių medžiagų ilgą laiką, o turimi socialiniai ryšiai – mama ir sesuo, su kuriomis palaiko ryšį, galėtų suteikti realią galimybę išsivaduoti nuo priklausomybės. Kitas ryšys su buvusia kaltinamojo sutuoktine, gyvenančia Ukrainoje yra nutrukęs, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

          5.1. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis yra suimtas pernelyg ilgai ir neproporcingai padarytoms veikoms, todėl toks ilgas kardomosios priemonės taikymas negali būti pateisinamas bei laikomas atitinkantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Šiuo atveju, gynėjo nuomone, kardomosios priemonės tikslai galėtų būti užtikrinti taikant intensyvią priežiūrą.     

         6. Prokuroras atsiliepime prieštarauja pateiktiems skundo argumentams ir prašydamas jį atmesti nurodo, kad teismai dėl daugumos kaltinamojo pateiktų argumentų pasisakė taikant ir pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą. Prokuroro nuomone bylos tolimesnis nagrinėjimas yra užtikrintas sudarant teismo posėdžių grafikus bei bylą nagrinėjant nuotoliniu būdu.

Skundas atmetamas.

             7. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam V. I. terminą, nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio nuostatų reikalavimų.

              8. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Sutinkamai su BPK 122 straipsnio nuostatomis, suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

            9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). 

           10. Iš tiesų iš bylos medžiagos matyti, kad pateiktas kaltinimas grindžiamas iš dalies paties kaltinamojo pateiktais paaiškinimais, liudytojų parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, tačiau nagrinėjant skundą bylos įrodymai nėra tiriami ir vertinamai, tai daro teismas, nagrinėjantis bylą.

           11. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

           11.1. Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. I. šiuo metu kaltinamas keturių sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų (BK 260 str. 1 d.) ir nuo 8 iki 10 metų (BK 260 str. 2 d.). Reiškia minimali gresianti bausmė V. I. yra 8 metai. Jis iš tiesų, kaip nurodoma teismo nutartyje, neturi stiprių socialinių ryšių, kurie padėtų užtikrinti kardomosios priemonės tikslus taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Kaltinamasis nurodo, kad būdamas laisvėje padėtų sveikatos problemų turinčiai mamai, tačiau byloje yra duomenų, kad jis yra galimai smurtavęs prieš savo motiną, be to, būdamas laisvėje vartojo narkotines medžiagas, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo metu nesilaikė nustatytų jam sąlygų ir jau prieš tai taikytos švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrino, kad kaltinamasis vėl nenusikalstų. Reiškia, kad turimi socialiniai ryšiai, kurių kaltinamasis nevertino ir nesaugojo, kartu vertinant kaltinamojo asmenybę (nepalaiko ryšių su žmona ir vaiku, teistas, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jau buvo kartą paieškomas) teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. V. I. būdamas teistas kaltinamas padaręs sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą, kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė iš tiesų nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Aplinkybės, kad V. I. turi gyvenamąją vietą pagal kurią gali būti taikoma intensyvi priežiūra, turi tam tikrus socialinius ryšius (gyvena su mama) bei ikiteisminio tyrimo prognozuojama eiga šalyje paskelbus karantiną, šiuo nagrinėjamu atveju neeliminuoja pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Pažymėtina, kad I. I. asmenybė ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir jų sunkumas, o svarbiausia, kad kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas taikant švelnesnes kardomąsias priemones, iš tiesų yra objektyvūs bylos duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali vėl daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). 

          13. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą bei pateisinti ilgą šios kardomosios priemonės taikymo trukmę viešąjį interesą ir visuomenės saugumą iškeliant aukščiau už asmeninius interesus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 str., 122 str. 1 d. 1 p.,, 130 str.,

n u t a r i a:

kaltinamojo V. I. skundą atmesti.

            Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                Donatas Jatužis

                                        Rita Dambrauskaitė

                                                                    Birutė Valiulienė