Civilinė byla Nr. e2-26-464/2026

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00897-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Algirdo namai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Alpra Lt“ ir ,,Estateguru tagatisagent OU“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo, hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir negaliojančia, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1.                      pripažinti jai nuosavybės teisę į 13489/300536 dalį pastato (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad ši pastato dalis atitinka 2023 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą 99,81 kv. m ploto butą Nr. 25 (patalpa 25-1), 30,62 kv. m automobilių stovėjimo vietą, esančią garaže R-1 (672,17 kv. m), 4,46 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpą;

1.2.                      pripažinti pasibaigusia hipoteką, nustatytą pagal 2020 m. lapkričio 11 d. sutartinės hipotekos sutarties dalį dėl 13489/300536 dalies ginčo pastato, atitinkančios 2023 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą 99,81 kv. m bendro ploto butą Nr. 25 (patalpa 25-1), 30,62 kv. m automobilių stovėjimo vietą, esančią garaže R-1 (672,17 kv. m), 4,46 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpas, įkeitimo;

1.3.                      pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Algirdo namai“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alpra LT“ ir ,,Estateguru tagatisagent OU“ 2021 m. lapkričio 11 d. sutartinės hipotekos sutarties ir jos pakeitimų dalį dėl 13489/300536 dalies ginčo pastato, atitinkančios 2023 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą 99,81 kv. m bendro ploto butą Nr. 25 (patalpa 25-1), 30,62 kv. m automobilių stovėjimo vietą, esančią garaže R-1 (672,17 kv. m), 4,46 kv. m bendrojo naudojimo patalpą, įkeitimo, arba pripažinti hipoteką pasibaigusia;

1.4.                      pripažinti negaliojančia notaro Edgaro Normanto 2023 m. rugsėjo 8 d. vykdomojo įrašo dalį dėl 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovų sudarytos sutartinės hipotekos sutarties ir visų šios sutarties pakeitimų;

1.5.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. su atsakove LUAB ,,Algirdo namai“ sudarė preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė LUAB ,,Algirdo namai“ įsipareigojo pastatyti ir įrengti du butus ir dvi automobilių stovėjimo aikšteles daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir ateityje sudaryti su ieškove šio turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad viso turto kaina yra 361 350 Eur, kurią ieškovė atsakovei LUAB ,,Algirdo namai“ sumokėjo 2021 m. balandžio 16 d. Be to, atsakovė LUAB ,,Algirdo namai“ pagal preliminariąją sutartį įsipareigojo sujungti abu butus ir ieškovei parduoti vieną keturių kambarių butą. Nors ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir sumokėjo atsakovei visą turto kainą, tačiau nei sutartyje nurodytu terminu, nei vėliau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teises į butą, dvi požemines stovėjimo aikšteles ir bendrojo naudojimo patalpas, kurios proporcingos jos nuosavybės ploto daliai daugiabučiame name. Sandoriai, kuriais turtas apsunkintas hipoteka, tą turtą pripažinus ieškovės nuosavybe, pripažintini negaliojančiais, hipotekos – pasibaigusiomis, o jų pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas – negaliojančiu.

3.       Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) areštą 13489/300536 daliai ginčo pastato, atitinkančiai šio pastato 2023 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą 99,81 kv. m bendro ploto butą Nr. 25 (patalpa 25-1), 30,62 kv. m automobilių stovėjimo vietą, esančią garaže R-1 (672,17 kv. m), ir 4,46 kv. m šio pastato bendrojo naudojimo patalpų, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, t. y. jį parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip šį turtą apsunkinti ar kitaip juo disponuoti, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje; (2) sustabdyti išieškojimą pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. notaro E. Normanto vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš ginčo pastato dalies.

4.       Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, taip pat egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Ginčas susijęs su nekilnojamuoju turtu, antstolė Daiva Milevičienė vykdo priverstinį išieškojimą iš viso pastato, kuriame yra ir ginčo turtas, todėl turi būti užtikrinta, kad iki ginčo išsprendimo šio turto padėtis liktų nepakitusi. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, visas ginčo pastatas gali būti perleistas naujiems savininkams, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovės G. D. prašymą patenkino iš dalies – uždraudė antstolei D. Milevičienei vykdyti išieškojimą pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. notaro E. Normanto vykdomojo įrašo dalį dėl išieškojimo iš 13489/300536 dalies ginčo pastato, atitinkančios šio pastato 2023 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą 99,81 kv. m bendro ploto butą Nr. 25 (patalpa 25-1) ir 30,62 kv. m automobilių stovėjimo vietą, esančią garaže R-1 (672,17 kv. m), bei 4,46 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpų.   

6.       Teismas, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, šioje proceso stadijoje neįžvelgė pagrindo vertinti, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti. Įrodyta teismas pripažino ir kitą būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

7.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ginčo turtas, esantis pastate, iš kurio vykdomas išieškojimas, gali būti perleistas tretiesiems asmenims, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos. Todėl net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, šio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas dėl sąžiningų trečiųjų asmenų (ginčo turto įgijėjų) teisių gynimo. Parinktą laikinosios apsaugos priemonės rūšį – draudimą antstolei D. Milevičienei vykdyti išieškojimo veiksmus, nukreiptus į ginčo pastato dalį, teismas grindė ekonomiškumo principu.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atsakovė G. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria jos prašymo dalis taikyti areštą 13489/300536 daliai ginčo pastato, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip šį turtą apsunkinti ar juo disponuoti, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje, atmesta ir klausimą išspręsti iš esmės – ir šį jos prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:       

8.1.                      Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu priklauso atsakovei LUAB ,,Algirdo namai“, pripažinimo. Nekilnojamojo turto areštas yra būtinas, siekiant išsaugoti ginčo objektą bei esamą padėtį nepakitusius.

8.2.                      Teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakanka tam, kad būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Egzistuoja grėsmė, kad, antstolei nutraukus vykdymo procesą, atsakovė LUAB ,,Algirdo namai“ ginčo turtą perleis tretiesiems asmenims arba jį dar kartą įkeis. Įkeisdama turtą be ieškovės sutikimo, atsakovė LUAB ,,Algirdo namai“ elgėsi nesąžiningai.

8.3.                      Teismuose jau yra nagrinėjamos kitų asmenų, sudariusių preliminariąsias sutartis su atsakove LUAB „Algirdo namai“ dėl butų įsigijimo, civilinės bylos, kuriose pareikšti analogiški reikalavimai. Tose bylose laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos.    

8.4.                      Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ekonomiškumo principas nebus pažeistas. Visas daugiabutis gyvenamasis namas yra įkeistas, todėl dalies jo areštas niekaip nepažeis atsakovės interesų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.  

10.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo nurodyta, kad parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021; 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-414-464/2024).

11.       Laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių, jų nebaigtinis sąrašas yra išvardintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir jos pagal tikslą gali būti skirstomos į: 1) konservacinės paskirties, t. y. užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esamos situacijos, dabartinės padėties) išsaugojimą (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančias, t. y. sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencines priemones, užkertančias kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas gali taikyti ir kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).    

12.       Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šalis pareikštų reikalavimų užtikrinimui gali prašyti taikyti vieną ar kelias laikinąsias apsaugos priemones, o teismas, nustatęs abi CPK 144 straipsnyje įtvirtintas sąlygas bei prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su pareikštu reikalavimu, patikrinęs šių priemonių atitikimą teisingumo, ekonomiškumą ir proporcingumo reikalavimams, gali jas pritaikyti.

13.       Nagrinėjamoje byloje apeliantė ieškiniu pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones, kurios, jos teigimu, skirtos esamos padėties išsaugojimui, t. y. nekilnojamojo turto areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs abi būtinąsias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonės taikyti nustatytomis, priėjo prie išvados, kad pareikšto reikalavimo užtikrinimui pakanka taikyti tik vieną iš šių priemonių  – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, tokią savo išvadą iš esmės grįsdamas ekonomiškumo principu.

14.       Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nekvestionuoja teismo nutarties dalies, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, susijusi su vykdymo proceso sustabdymu, todėl apeliacinės instancijos teismas šios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikros neatlieka. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas kumuliatyvias sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi ir dėl to pasisakyti prielaidų nėra.

15.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali ir nepakakti tam tikslui, dėl kurių buvo prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą, pasiekti, t. y. užtikrinti esamos padėties išsaugojimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo ir jo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti pakanka tik išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, todėl kitos laikinosios apsaugos priemonės (nekilnojamojo turto arešto) pritaikymas nebūtų suderinamas su ekonomiškumo principu, suklydo.

16.       Kaip matyti, pareikštu ieškiniu apeliantė, be kita ko, siekia nuosavybės teisės į konkrečią nekilnojamojo turto dalį, kurio statybą, sumokėdama visą preliminariojoje sutartyje nurodytą turto kainą, ji teigia finansavusi, pripažinimo. Vadinasi, tuo atveju, jeigu šalių ginčą išnagrinėjus iš esmės būtų priimtas apeliantei palankus teismo sprendimas, jis galėtų būti operatyviai ir ekonomiškai įvykdytas tik tuo atveju, jeigu situacija, susijusi su nekilnojamuoju turtu, išliktų tokia, kokia yra (nepakitusi). Vien pradėto vykdymo proceso, kuriame išieškojimo veiksmai yra nukreipti į visą daugiabutį namą, laikinas sustabdymas pats savaime neeliminuoja ginčo turto perleidimo kitiems asmenims ir (ar) įkeitimo galimybės. Tokia aplinkybė, kad yra stabdomas priverstinis išieškojimas pagal apeliantės ginčijamą vykdomąjį įrašą, nereiškia, kad šis turtas, net ir apsunkintas hipoteka (kuri yra taip pat ginčijama), negali būti apsunkintas naujomis prievolėmis ar dėl jo padėties nuspręsta kitaip, pavyzdžiui, hipotekos kreditorės sutikimu perleistas kitiems asmenims.   

17.       Teismų praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad bylose, kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, jog be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1259-464/2022; 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-464/2025), tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).

18.       Todėl pripažintina, kad tik pritaikius apeliantės prašomus laikinus ribojimus (t. y. šalių ginčo objektu tapusio turto areštą) galės būti garantuotas faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas (išsaugojimas), iki šį šalių ginčą išspręs teismas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus apeliantei. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikintina ir šis procesinis klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 straipnsio1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovės G. D. prašymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmesta, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės G. D. prašymą patenkinti visiškai.

Ieškovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Algirdo namai“, juridinio asmens kodas 302551507, nuosavybės teise priklausančią 13489/300536 dalį pastato (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atitinkančią šio pastato 2023 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtą 99,81 kv. m bendro ploto butą Nr. 25 (patalpa 25-1) ir 30,62 kv. m automobilių stovėjimo vietą, esančią garaže R-1 (672,17 kv. m), bei 4,46 kv. m. šio pastato bendrojo naudojimo patalpų, uždraudžiant atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akciniai bendrovei ,,Algirdo namai“ areštuotą turtą parduoti, perleisti, įkeisti ar kitu būdu disponuoti areštuotu turtu, kol nagrinėjamoje civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas.

Nutarties patvirtintą kopiją pateikti Turto arešto aktų registrui.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė