Civilinė byla Nr. e2S-775-459/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03842-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4; 3.3.2.4; 3.3.1.18.4

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 31 d.

   Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. atstovo advokato L. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys D. Š., R. Š., K. K., D. Š., T. Š., V. K., K. D., S. K., A. A., M. K., dėl servituto panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovui pateikto atsakymo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas A. J. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatomis panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM sprendimu Nr. 12S-76 nustatytus tarnaujančius servitutus, einančius per ieškovo nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. ieškovui pateiktą atsakymą Nr. 12SD-2357-(14.12.137E).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl servituto nustatymo atsisakė priimti. Teismo argumentai:

2.1.                      Teismas nustatė, kad Žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra įregistruotų kitų asmenų, turinčių teisę naudotis nustatytais kelio servitutais. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina tai, jog ginčijamu administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas nuo ginčijamo įsakymo priėmimo nebuvo faktiškai realizuotas. Servituto, kaip viešpataujančio daikto, savininko teisės nebuvo realizuojamos. Teismas nurodė, kad nepateikta jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, jog tarp ieškovo ir viešpataujančio daikto savininko ar galimų šių teisių paveldėtojų būtų kilę ginčai dėl servituto įgyvendinimo.

2.2.                      Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės tik patvirtino, jog ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra administracinio pobūdžio, jis turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose.

2.3.                      Teismas pažymėjo, kad papildomas ieškinio reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. atsakymo Nr. 12SD-2357-(14.12.137E) panaikinimo taip pat turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teikiant skundą – Lietuvos administracinių ginčų komisijai. 

III. Atskirojo skundo argumentai

3.       Ieškovas A. J. (toliau ir – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Apelianto teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes priimta pažeidžiant procesines teisės normas. Nurodo, jog teikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui jis prašė, kad remiantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatomis būtų panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 12S-76 nustatyti tarnaujantys servitutai, einantys per apelianto nuosavybės teise priklausančius žemės Nr. 1 ir Nr. 2 sklypus, bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. apeliantui pateiktą atsakymą Nr. 12SD-2357-(14.12.137E). 

3.2.                      Apeliantas nurodo, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų ir spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).

3.3.                      Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, jog ginčijamu administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas nuo ginčijamo įsakymo priėmimo nebuvo faktiškai realizuotas, ir teigia, kad kartu su ieškiniu pateiktame išraše iš Nekilnojamojo turto registro yra nurodyta, jog apeliantui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2. Apelianto teigimu, šias aplinkybes patvirtina pridedami išrašai iš Nekilnojamojo turto registro (priedas Nr. 1), tie patys išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad servitutai apeliantui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo nustatyti 2011 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 12S-76.

3.4.                      Dėl šios priežasties apeliantas, remiantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 12S-76 nustatytus tarnaujančius servitutus, einančius per jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Apelianto teigimu, jis ieškinyje nurodė, kad ši civilinė byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir tokią poziciją grindė specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartimi priimta byloje dėl rūšinio teismingumo T-66/2018 „Dėl servituto panaikinimo“.

3.5.                      Apelianto nuomone, apskundimo tvarka, kuri yra nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus rašte, nesudaro pagrindo kreiptis į administracinį teismą administracinių bylų nagrinėjimo tvarka, nes CPK 36 straipsnio 2 dalies norma nustato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

3.6.                      Apeliantas taip pat pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, neištyręs civilinės bylos įrodymų teismo posėdyje, ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo apie įrodymų trūkumą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalies normos reikalavimus, todėl neteisėtai atsisakė priimti apelianto ieškinį.

4.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

7.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo (apelianto) ieškinį dėl servituto panaikinimo buvo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

9.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, neištyręs civilinės bylos įrodymų teismo posėdyje, ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo apie įrodymų trūkumą.

10.       Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi nustatė, kad nepateikta jokių rašytinių dokumentų patvirtinančių, jog tarp ieškovo ir viešpataujančio daikto savininko ar galimų šių teisių paveldėtojų būtų kilę ginčai dėl servituto įgyvendinimo. Taigi tokiu atveju pritartina apelianto atskirojo skundo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo apie įrodymų trūkumą. Esant nurodytoms aplinkybėms svarbu pažymėti tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.

11.       Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

12.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo įvertinimas, kurį pirmosios instancijos teismas atliko skundžiamoje nutartyje, reiškia pareikšto reikalavimo pagrįstumo tikrinimą, o ne procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų, kurios būtent ir yra vertinamos civilinės bylos iškėlimo stadijoje, patikrinimą.

13.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra administracinio pobūdžio, kuris turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose ir tai buvo vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas siekdamas įvertintini ginčo pobūdį, t. y. administracinio jis ar civilinio vertindamas kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, turėjo atsižvelgti į tai, kad pirmiau paminėti veiksmai yra reikšmingi sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, bet ne procesinės teisės į ieškinio pareiškimą įgyvendinimo aspektu, todėl šiuo atveju darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas jais remdamasis nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu nustatė, kad minėtas procesinis dokumentas ir kartu su juo pateikti priedai savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių keliamiems reikalavimas, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas netinkami jas taikydamas ieškinio priėmimo stadijoje jo įrodymų vertinimo aspektu.

Dėl bylos procesinės baigties

16.       Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Panaikinus skundžiamą teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Teisėja                                                         Raimonda Andrulienė