Administracinio nusižengimo byla Nr. II-487-270/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02025-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. Spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, 

sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini),  skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANR_N-4616-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus ( toliau Institucija) vyriausiasis specialistas D. V. 2018 m. birželio 5 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Ž., surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13-ANR_ P-21473-2018 dėl to, kad R. Ž. 2017 m. gegužės 23 d., 11 val., Vilniuje, Kareivių g. 14, vairuodamas transporto priemonę BMW K 1200 R, valstybinis Nr. 821 AO, nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.4 punkto reikalavimų, sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti ant pėsčiųjų perėjos t. y. kaip padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, administraciniu nurodymu pažeidėjui pasiūlyta iki 2017 m. liepos 15 d.  savanoriškai sumokėti 15 eurų baudą.

R. Ž. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, Institucijos vyriausioji specialistė V. B. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANR_N-4616-2018  (toliau – Nutarimas) už administracinio  nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymą, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė R. Ž. 60 eurų baudą. Tokį sprendimą Institucija priėmė įvertinusi administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis.

Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, pareiškėjas R. Ž. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Skunde nurodoma, kad  Lietuvos Respublikos Saugaus Eismo automobiliais ir keliais įstatymo 49 straipsnyje įtvirtinta, kad „Pėsčiųjų perėja - perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, - įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią“. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad tam, kad perėjimas per važiuojamąją kelio dalį turėtų pėsčiųjų perėjos teisinį statusą, privaloma, kad ji būtų pažymėta kelio ženklu „ Pėsčiųjų perėja“, o ženklinimo linijų privalomumo pėsčiųjų perėjai įstatymas nenumato.

Priimtas nutarimas yra nepagrįstas. Institucija vadovavosi KET pateiktu sąvokos „Pėsčiųjų perėja“ apibrėžimu, tačiau KET 3 priedo skyriaus „ Horizontalusis ženklinimas“ 1 punkte nurodyta, kad horizontalusis ženklinimas nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką , pagal kurią taip vadinamas „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Toks aiškinimas pareiškėjo nuomone yra nepagrįstas. KET skyriuje „Horizontalusis ženkilinimas  yra nurodytas pėsčiųjų perėjos ženklinimo etaloninis pavyzdys, tačiau tai nereiškia, kad šiuo punktu yra paneigiamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobiliais ir keliais įstatymo 49 straipsnis, kuriame įtvirtintas reikalavimas, kad pėsčiųjų perėja privalo būti pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokią pėsčiųjų perėjos ženklinimo tvarką nustato ir 2012-01-31 Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 179 punktas. Taip pat kyla abejonių ir dėl pačios aikštelės ženklinimo teisėtumo. 2009-10-15 Vilniaus miesto savivaldybes administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1783 „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ 9 punkte nurodoma, kad nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą. Pareiškėjui nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys tokio suderinimo buvimą. Jei tokių dokumentų nėra, darytina išvada, kad bet koks automobilių aikštelės, adresu Kareivių g. 14, ženklinimas yra savavališkas ir neteisėtas, todėl neturi juridinės galios ( b.l. 2-3).

Institucija atsiliepimu į R. Ž. skundą prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad KET 150.4 punktas aiškiai nurodo, kad draudžiamas sustoti ir stovėti pėsčiųjų perėjoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu prieš jas. „Zebras“ yra visiems eismo dalyviams atpažįstamas ir suvokiamas kaip pėsčiųjų perėją žymintis ir reiškiantis horizontalus kelio ženklinimas, todėl pėstieji pagrįstai tikisi eidami taip pažymėta vieta saugiai pasiekti tikslą - šiuo atveju sporto klubo pastatą.  Vairuotojams turi būti žinoma, kad KET III skyriaus 8 punktas numato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede (1.13.1. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją) [...] Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Jeigu kelio ženklo nėra, įprasta, kad galioja horizontalus kelio ženklinimas. Pažymi, kad Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės patvirtintos 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83, sporto klubas Kareivių g. jau buvo gerokai anksčiau (2006 m. ), tikėtina todėl įrengiant aikštelę pėstiesiems skirta zona buvo pažymėta „zebru" be kelio ženklo, o ne kitaip. Net jeigu vietą, kurioje palikta R. Ž. vairuojama transporto priemonė, vadintume ne pėsčiųjų perėja, o pėsčiųjų taku ar pėstiesiems skirta zona, tai nepanaikina paties nusižengimo fakto ( b.l. 27-28).

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir motyvus, nurodė, kad nesutinka su teiginiu, kad motociklą pastatė ant pėsčiųjų perėjos, nes pėsčiųjų perėją žyminčio ženklo ten nėra.  

Institucijos priėmusios nutarimą atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ženklo žyminčio pėsčiųjų perėją toje vietoje nėra, galimai dėl to, kad sporto klubas yra pastatytas anksčiau, ne buvo priimtas pareiškėjo minimas ministro įsakymas, kuris numato, kad pėsčiųjų perėja privalo būti pažymėta kelio ženklu. Priimtas nutarimas yra pagrįstas ir prašo skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį – objektyviuosius ir subjektyviuosius įstatymo įtvirtinto nusižengimo požymius bei nėra jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Šias bei kitas, bylos išnagrinėjimui bei bausmės skyrimui aktualias aplinkybes, ikiteismine tvarka privalo nustatyti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis įstatymu bei savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tikrina teismas (ANK 569 straipsnio 4 dalis, 641 straipsnis).

R. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y., kad nesilaikė KET 150.4 punkto reikalavimų, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant pėsčiųjų perėjos.

Savo skunde jis teigia, kad vieta, kurioje paliko transporto priemonę, nepaisant to, kad yra pažymėta horizontaliu „ Zebro“ ženklinimu negali būti traktuojama kaip pėsčiųjų perėja, kadangi toje vietoje nėra įrengtas pėsčiųjų perėją žymintis ženklas.

Su tokiu pareiškėjo skundo argumentu teismas nesutinka.

KET taisyklės numato, kad pėsčiųjų perėja tai – važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo per kelią vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

KET III skyriaus 8 punktas numato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede (1.13.1. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją) [...] Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Jeigu kelio ženklo nėra, įprasta, kad galioja horizontalus kelio ženklinimas. Horizontalus pėsčiųjų perėjos ženklinimas , vadinamasis „Zebras“ yra visiems eismo dalyviams atpažįstamas ir suprantamas kaip pėsčiųjų perėją žymintis ženklinimas. Toks ženklinimas automobilių stovėjimo aikštelėse įrengiamas tikslu užtikrinti pėsčiųjų saugumą ir patogumą. Ir pėstieji, ir vairuotojai yra lygiateisiai eismo dalyviai, todėl laukiama, kad vairuotojai bus atidūs pėstiesiems - judriose aikštelėse, kur ne tik stovi, bet ir važiuoja automobiliai, pėstiesiems būtina galimybė saugiai kirsti aikštelę. Pastatyta transporto priemonė tokio ženklinimo ribose akivaizdžiai trukdo pėstiesiems, jie priversti apeiti kliūtį, keisti ėjimo kryptį , kas neabejotinai gali turėti įtakos ir pėsčiųjų saugumui. Kelių eismo taisyklės numato ir bendrąsias eismo dalyvių pareigas, tai yra eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (4 punktas), eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui (9 punktas).

Byloje esančioje fotonuotraukose (b.l. 23-24) akivaizdžiai užfiksuotas eismo taisyklių pažeidimas, tai yra ant pėsčiųjų perėjos horizontalaus ženklinimo stovintis R. Ž. priklausantis motociklas. Taip pat teismui akivaizdu , kad fotonuotraukoje užfiksuotas motociklas stovi ne specialioje tam skirtoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad motociklas stovi pačiame ženklinimo viduryje ir akivaizdu, kad jis trukdė pėstiesiems.  Taigi, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad R. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjo argumentas, kad horizontalus kelio ženklinimas be specialaus pėsčiųjų perėjos ženklo negali būti traktuojamas kaip pėsčiųjų perėja ir negali sukelti teisinių pasekmių pažeidus KET, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog ši vieta yra laikytina transporto priemonės  stovėjimo vieta. Kaip jau minėta , „Zebras“ yra visiems eismo dalyviams atpažįstamas ir suprantamas kaip pėsčiųjų perėją žymintis ženklinimas, todėl Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui turėjo sukelti abejonių dėl savo elgesio teisėtumo ir akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad motociklą palieka stovėti tam neskirtoje vietoje ir jis trukdys pėstiesiems.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad R. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 5), elektroniniu būdu gautas asmens pranešimas apie padarytą transporto priemonės stovėjimo tvarkos pažeidimą ( b.l. 22), nuotraukos, kuriose užfiksuota pareiškėjo transporto priemonė (b. l. 23-24), todėl  nuobauda jam skirta pagrįstai.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti institucijos priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-329-149/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama Nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnė, turinti teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. SAVAD-13ANR_N-4616-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

R. Ž. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANR_N-4616-2018 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas

Nuorašas tikras