Civilinė byla Nr. 3K-3-1/2013

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02527-2009-6

                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                     75.8; 114.9.6   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ir atsakovo J. B. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui J. B. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės ir padalyti santuokoje įgytą turtą:

1) jai priteisti trylika butų (esančių duomenys neskelbtini), 760/1000 dalis negyvenamosios patalpos (esančios duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė – 586 000 Lt;

2) atsakovui priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (esančius duomenys neskelbtini) ir automobilį „Ford Escort“, kurių bendra vertė – 617 000 Lt;

3) priteisti jai iš atsakovo 31 000 Lt kompensaciją.

Ieškovė prašė į dalytino turto masę neįtraukti jos asmeninių juvelyrinių dirbinių (5000 Lt vertės); automobilio BMW 316 (17 000 Lt vertės), kurį įsigijo už asmenines lėšas ir tuo metu, kai šalys jau kartu negyveno; 2005 m. jos deklaruotų 900 000 Lt, gautų 1997 m. iš firmos „Gredimpex Group Limited“, kuriuos šiai vėliau grąžino.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalyti santuokoje įgytą turtą:

1) jam priteisti 0,1025 ha žemės sklypą (70 000 Lt vertės) ir nebaigtos statybos gyvenamąjį namą (140 000 Lt vertės), esančius duomenys neskelbtini; butus Nr. 1, 3, 4, 5, 6, 8 bei 1/2 dalį bendro naudojimo patalpų (esančių duomenys neskelbtini); turto bendra vertė – 551 500 Lt;

2) ieškovei priteisti 760/1000 dalis negyvenamosios patalpos (esančios duomenys neskelbtini); butus Nr. 11, 14, 15, 16, 18, 19., 26 bei 1/2 dalį bendro naudojimo patalpų (esančių duomenys neskelbtini); automobilius BMW 316 ir „Ford Escort“; turto bendra vertė – 438 500 Lt;

3) padalyti ieškovės deklaruotus 900 000 Lt ir juvelyrinius dirbinius už 35 000 Lt – jam iš ieškovės priteisti 411 000 Lt, ieškovei priteisti likusią deklaruotų lėšų ir juvelyrinių dirbinių dalį;

4) priteisti jam iš ieškovės 12 000 Lt, kuriuos ji neteisėtai nuėmė iš jo sąskaitos banke.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalijo santuokoje įgytą turtą:

atsakovui paskyrė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius duomenys neskelbtini;

ieškovei paskyrė trylika butų (esančių duomenys neskelbtini, butai Nr. 1, 3, 4, 5, 6, 8, 11, 14, 15, 16, 18, 19, 26), 760/1000 dalis negyvenamosios patalpos (esančios duomenys neskelbtini), automobilius BMW 316,  „Ford Eskort“ ir 5399 Lt.

Teismas nustatė, kad, gyvendamos santuokoje, šalys įsigijo šį turtą: 1) atsakovas įsigijo 0,1025 ha žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini, jame įregistravo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą; trylika butų, esančių duomenys neskelbtini; 2) ieškovė įsigijo 760/1000 dalis negyvenamosios patalpos, esančios duomenys neskelbtini; automobilius BMW 316 ir „Ford Escort“. 2005 m. balandžio 29 d. vienkartinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ieškovė nurodė, kad 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo ne banke 900 000 Lt ir šešiolika juvelyrinių dirbinių už 35 000 Lt. 2010 m. vasario 24 d. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ji nurodė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo 618 500 Lt vertės privalomojo registruoti turto (trylika butų daugiabučiame name, dalį negyvenamosios patalpos, namų valdos žemės sklypą su nebaigtos statybos namu, du automobilius), 5000 Lt vertės du juvelyrinius dirbinius, 5399 Lt (4500 Lt ne banke ir 899 Lt banke).

Teismas laikė neįrodytu atsakovo teiginį, kad gyvenamajame name, esančiame duomenys neskelbtini, šalys nuosavybės teise įsigijo bendro naudojimo patalpas, nes pagal 1996 m. vasario 22 d. sutartį atsakovas šiame name įsigijo tik trylika butų be jokių bendro naudojimo patalpų. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės nuimtus nuo jo sąskaitos 12 000 Lt, nurodęs, kad ieškovė šio fakto nepripažįsta, o iš pateiktų įrodymų nenustatyta, jog šiuos pinigus nuėmė būtent ji. Teismas atmetė atsakovo reikalavimus įtraukti į dalytino turto masę ieškovės deklaruotus 900 000 Lt ir juvelyrinius dirbinius už 35 000 Lt. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog šalys įsigijo ir santuokos nutraukimo metu turi deklaruotų 900 000 Lt. Teismas iš byloje esančių įrodymų (ieškovės pateiktų pakvitavimų, pinigų įvežimo deklaracijų, Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. sausio 22 d. nutarties) nustatė, kad: 1997 m. gruodžio 21 d. ir 29 d. ieškovė iš firmos „Gredimpex Group Limited“, kurioje dirba atstove Lietuvoje, 1997 m. liepos 10 d. agento sutarties pagrindu gavo 344 000 JAV dolerių, kuriuos deklaravo kaip įvežamus į Lietuvos Respubliką; firmos atstovas notariškai patvirtintu pareiškimu patvirtino, kad jam žinoma apie ieškovės ir firmos sudarytą agento sutartį ir kad ieškovė sutartį vykdo; 2005 m. balandžio 29 d. vienkartinėje gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijoje ieškovė deklaravo dalį gautų iš firmos lėšų, kurių didžioji dalis buvo saugoma kaip užstatas Kauno m. vyriausiajame policijos komisariate; 2004 m. liepos 20 d. 720 000 Lt užstatas ieškovei buvo grąžintas; 2010 m. vasario 24 d. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje apie 2009 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą nurodyta, kad ieškovė turi 5399 Lt. Iš šių įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad turto deklaracijoje buvo nurodyti būtent iš firmos „Gredimpex Group Limited“ gauti 900 000 Lt, kurie vėliau buvo firmai grąžinti, o bylos nagrinėjimo metu šalys šiomis lėšomis nedisponuoja. Teismas taip pat laikė neįrodytu, kad bylos iškėlimo teisme metu šalys turi įsigijusios juvelyrinių dirbinių už 35 000 Lt, nes pagal 2010 m. vasario 24 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ieškovė 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo tik du juvelyrinius dirbinius už 5000 Lt, be to, juvelyriniai papuošalai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, todėl nedalytini. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galima būtų dalyti tik tą turtą, kurį šalys įsigijo iki pradėdamos gyventi skyrium, todėl sprendė, kad turi būti padalyti ir ieškovės įsigytas automobilis BMW 316 bei turimi 5399 Lt.

Teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė – 1 202 000 Lt, automobilio „Ford Escort“ – 1000 Lt, automobilio BMW 316 – 21 000 Lt. Atsižvelgęs į šalių pageidavimus, teismas nekilnojamąjį turtą, esantį duomenys neskelbtini (žemės sklypą – 88 000 Lt vertės ir gyvenamąjį namą – 528 000 Lt vertės), paskyrė atsakovui. Nustatęs, kad atsakovui tenkanti nekilnojamojo turto dalies vertė yra 616 000 Lt, teismas ieškovei paskyrė likusį nekilnojamąjį turtą, t. y. trylika butų ir 760/1000 dalis negyvenamųjų patalpų (586 000 Lt vertės), taip pat automobilius ir 5399 Lt, iš viso turto vertė – 613 399 Lt. Teismas laikė, kad turtas iš esmės padalytas lygiai, todėl nė vienai iš šalių kompensacijos nepriteisė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė:

1) ieškovei paskyrė dvylika butų (Nr. 1, 3, 4, 5, 8, 11, 14, 15, 16, 18, 19, 26, esančius duomenys neskelbtini), 760/1000 dalis negyvenamosios patalpos (esančios duomenys neskelbtini) ir automobilį „Ford Escort“, o atsakovui – žemės sklypą ir nebaigtos statybos namą (esančius duomenys neskelbtini) ir butą Nr. 6 (esantį duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovės atsakovui už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį 6000 Lt kompensaciją;

2) atmetė atsakovo reikalavimą padalyti automobilį BMW 316;

3) priteisė iš ieškovės atsakovui 12 000 Lt kompensaciją;

4) panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 5399 Lt.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl dalytino nekilnojamojo turto vertės, vadovavosi teismo ekspertizės akto išvadomis, pagal kurį nebaigtos statybos namo ir žemės sklypo (esančių duomenys neskelbtini) vertė – 495 000 Lt, 760/1000 dalių negyvenamųjų patalpų (esančių duomenys neskelbtini) vertė – 33 000 Lt, trylikos butų (esančių duomenys neskelbtini, kurių bendra vertė – 493 000 Lt) vertė – 526 000 Lt. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei tenkanti nekilnojamojo turto dalis yra 31 000 Lt didesnė už atsakovo dalį; sprendė, kad šį turtą galima padalyti natūra, todėl atsakovui paskyrė butą Nr. 6 (esantį duomenys neskelbtini, 13 000 Lt vertės); konstatavo, kad šalims atitenkančio turto vertė yra beveik lygi (ieškovės – 513 000 Lt (526 000 – 13 000), atsakovo – 508 000 Lt (495 000 + 13 000); kadangi ieškovei tenkanti turto dalis yra vertingesnė, įpareigojo sumokėti atsakovui 5000 Lt kompensaciją. 

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė į dalytino turto masę neįtraukė deklaruotų 900 000 Lt ir juvelyrinių dirbinių, taip pat automobilio BMW 316. Atsakovas teigia, kad šis turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko 2004 m. balandžio 7 d. (atsakovui sužalojus ieškovę), nuo tada jie kartu negyvena ir bendro ūkio netvarko. Alytaus rajono apylinkės teismas 2002 m. liepos 12 d. sprendimu pripažino atsakovą neveiksniu, 2002 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskyrė ieškovę atsakovo globėja ir turto administratore. Ieškovė 2005 m. balandžio 29 d. vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodė, kad turi 900 000 Lt ir 35 000 Lt vertės juvelyrinių dirbinių, šį turtą deklaravo kaip savo asmeninį (gyventojo). Ieškovė nurodė, kad 900 000 Lt buvo paskola ir grąžinta jos davėjui (firmai „Gredimpex Group Limited“). Šiai aplinkybei patvirtinti ji pateikė rašytinius įrodymus: Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. kovo 18 d. nutartį, pakvitavimus apie pinigų gavimą, jų įvežimą į Lietuvos Respubliką, kt. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog 900 000 Lt yra šeimos turtas, todėl jie į dalytino turto masę pagrįstai neįtraukti. Teisėjų kolegija sprendė, kad 35 000 Lt vertės juvelyriniai dirbiniai, kuriuos ieškovė deklaravo 2005 m. balandžio 29 d. turto deklaracijoje, yra jos asmeniniai daiktai, nes atsakovas nenurodė, kada ir kokius konkrečius juvelyrinius dirbinius šalys įgijo gyvendamos santuokoje, jų tinkamai neapibūdino, o ieškovė juos deklaravo kaip asmeninius tuo metu, kai šalių santykiai pablogėjo ir jos kartu negyveno. Teisėjų kolegija nurodė, kad į dalytino turto masę negali būti įtrauktas automobilis BMW 316 ir ieškovės 2010 m. vasario 24 d. deklaruoti 5399 Lt, nes šis turtas įgytas tuo metu, kai šalys kartu negyveno. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, padalijus šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ieškovei tenka turto už 514 000 Lt, atsakovui – už 508 000 Lt, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 6000 Lt kompensacija. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 12 000 Lt, kuriuos ji nuėmė nuo jo sąskaitos, kai jis buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, nes ieškovė neįrodė, kad šias lėšas panaudojo atsakovo priežiūrai ar kitoms jo reikmėms.

             III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovui paskirtas butas Nr. 6, esantis duomenys neskelbtini. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, paskyręs atsakovui šį butą, netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį bei nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Dėl to ji prašo šią nutarties dalį pakeisti ir priimti vieną iš šių sprendimų:

1) butą Nr. 6 (esantį duomenys neskelbtini, 13 000 Lt vertės) paskirti ieškovei, o atsakovui iš jos priteisti 16 000 Lt kompensaciją;

2) ieškovei paskirti butą Nr. 6 (13 000 Lt vertės), atsakovui – 760/1000 dalis negyvenamosios patalpos (esančios duomenys neskelbtini, 33 000 Lt vertės), o ieškovei iš atsakovo priteisti 17 000  Lt kompensaciją ir panaikinti nutarties dalį, kuria iš jos atsakovui priteista 6000 Lt kompensacija;

3) ieškovei paskirti butą Nr. 6 (13 000 Lt vertės) ir 368/1000 dalis negyvenamosios patalpos (esančios duomenys neskelbtini, 15 978,95 Lt vertės), atsakovui – 392/1000 dalis šios negyvenamosios patalpos (17 021,05 Lt vertės) ir panaikinti nutarties dalį, kuria iš jos atsakovui priteista 6000 Lt kompensacija.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į ieškinyje ir priešieškinyje šalių išreikštus turto (esančio duomenys neskelbtini) padalijimo pageidavimus. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad name esantys butai yra su bendro naudojimo patalpomis ir išsidėstę antrame, trečiame aukštuose ir palėpėje, kad atskirai po vieną jie yra nelikvidūs, todėl prašė jam priteisti šešis butus (Nr. 1, 3, 4, 5, 6, 8), esančius tik antrame aukšte. Ieškovė prašė neskaidyti šio turto ir priteisti jai visus trylika butų. Taip pat šalys prašė priteisti vienas iš kito ir pinigines kompensacijas, t. y. iš esmės sutiko, kad turtas gali būti dalijamas ne tik natūra. Taigi šalys aiškiai išreiškė norą, kad trylika butų būtų padalyti jų neskaidant arba skaidant juos po aukštą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šalių valią.

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, iki šiol pyksta ant ieškovės ir ši bijo jo keršto. Šalims paskyrus turtą viename name, jos turės galimybę susitikti ir ieškovė nuolat patirs grėsmę. Atsakovui paskirtas butas yra bendrabučio tipo butas, kuris neturi atskiros virtuvės ir sanitarinio mazgo. Jei atsakovas nuspręstų jame gyventi, šalys turėtų nustatyti naudojimosi bendra virtuve ir sanitariniu mazgu tvarką, tačiau dėl konfliktinių santykių, taip pat dėl to, kad atsakovas serga psichine liga, tai būtų neįmanoma. Kasacinio teismo praktikoje tokio pobūdžio aplinkybės pripažintinos svarbiomis, dėl kurių toks turtas nedalijamas natūra.

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, įgydamos butus tame pačiame name, šalys tampa namo bendro naudojimo objektų bendraturtėmis. Namas yra avarinės būklės, jam būtinas kapitalinis remontas, todėl šiuo klausimu šalys turi susitarti ir priimti atitinkamus sprendimus, tačiau dėl jų konfliktinių santykių tai praktiškai neįmanoma. Be to, atsakovas turės galimybę nuolat šantažuoti ieškovę, nes jam name paskirta palyginus nedidelė turto dalis (buto Nr. 6 vertė tik 13 000 Lt), todėl jei namas sugrius, jis nelabai finansiškai nukentės, o ieškovė, neatlikusi namo kapitalinio remonto, praras jai paskirtą didelės vertės turtą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus pakeisti: patenkinti visus jo priešieškinio reikalavimus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 3.88, 3.89, 3.127 straipsnių netinkamo taikymo. Atsakovo teigimu, teismai nepagrįstai nepatenkino jo priešieškinio reikalavimų dėl 900 000 Lt, juvelyrinių dirbinių ir automobilio BMW 316 padalijimo. Civilinėje byloje Nr. 2-1070-572/2007 ieškovė teigė, kad ne banke turi 900 000 Lt ir nenurodė, jog šias lėšas pasiskolino ar kam nors paskolino. Atsakovo nuomone, sprendžiant klausimą dėl 900 000 Lt padalijimo, svarbu tai, kad ieškovė 2005 m. balandžio 29 d. deklaracijoje jas deklaravo kaip turėtas 2003 m. gruodžio 31 d. Ji nepagrįstai teigė, kad dalis šių lėšų, t. y. 720 000 Lt, buvo valstybės žinioje (kaip sumokėtas užstatas), nes deklaracijoje apie tai nieko nepažymėta. 720 000 Lt užstatas ieškovei buvo grąžintas 2004 m. liepos 20 d. grynaisiais pinigais. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad 900 000 Lt yra jos asmeninės lėšos. Analogiškai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl juvelyrinių dirbinių. Teismai, vertindami ieškovės 2010 m. deklaraciją, kurioje ji deklaravo du juvelyrinius dirbinius (5000 Lt vertės), kartu turėjo įvertinti ir 2005 m. balandžio 29 d. deklaraciją, kurioje ji deklaravo šešiolika juvelyrinių dirbinių (35 000 Lt vertės). Pateikdama 2010 m. deklaraciją, ieškovė nenurodė duomenų apie juvelyrinių dirbinių perleidimą, praradimą ar kitų duomenų, patvirtinančių jų sumažėjimą. Be to, atsakovo nuomone, net ir pripažinus brangius daiktus vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, kitas sutuoktinis turi teisę į piniginę kompensaciją, nes tokia išvada išplaukia iš CK 3.88 straipsnio, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad automobilis BMW 316 nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas tuo metu, kai šalys kartu negyveno. Padarydamas tokią išvadą, teismas neįvertino aplinkybių dėl šalių globos teisinių santykių buvimo, taip pat kad ieškovė leistinomis priemonėmis neįrodė, jog šį automobilį įsigijo iš asmeninių lėšų. Ji nepateikė įrodymų, kad nuo 2004 m. balandžio 7 d., kai šalys pradėjo gyventi atskirai, tačiau globos teisiniai santykiai tęsėsi, iki 2004 m. liepos 9 d., kai automobilis buvo pirmą kartą registruotas, turėjo asmeninių lėšų naujam automobiliui įsigyti. Šiuo laikotarpiu ji nedirbo, o 720 000 Lt užstatas jai buvo grąžintas tik 2004 m. liepos 20 d.

2. Dėl CK 3.119 straipsnio netinkamo taikymo. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė, kad atsakovui paskirto turto – žemės sklypo ir nebaigtos statybos gyvenamojo namo, esančių duomenys neskelbtini, vertė 495 000 Lt. Šio turto vertė nepagrįstai padidinta, nes teismo ekspertas netaikė palyginamosios vertės metodo, t. y. neįvertino panašių objektų pirkimo–pardavimo sandorių. Taip buvo pažeistos Turto vertinimo metodikos, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nuostatos.

3. Dėl CK 3.238 straipsnio (globa) ir CPK 491 (teismo vaidmuo bylose dėl globos) netinkamo taikymo. Atsakovas teigia, kad teismai neišsiaiškino, ar jo globėja (ieškovė), administruodama visą turtą, tinkamai įgyvendino globos uždavinius ir tikslus, ar buvo užtikrintos neveiksnaus atsakovo teisės. Prie šios civilinės bylos buvo pridėtos kitos bylos, susijusios su šalių civiliniais ir baudžiamaisiais teisiniais santykiais. Jose esantys rašytiniai įrodymai yra svarbūs priimant teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik nurodė teismo nutartis dėl atsakovo pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo, neišsiaiškinęs šalių globos teisinių santykių esmės, turto atskyrimo ir pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe teisėtumo. Pirmiau nurodytose bylose nustatyta, kad ieškovė nuo 1986 m. nedirbo ir gyveno iš atsakovo uždarbio; dirbti ji pradėjo tik nuo 2007 m.; ji nenurodė, kad turėjo asmeninių santaupų ar kitų pajamų šaltinių. Veiksniu atsakovas pripažintas tik 2009 m. gegužės 18 d.

Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jos kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad visi trylika butų įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai, todėl kiekvienas iš jų gali būti paskirtas bet kuriai šaliai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad šalių santykiai yra priešiški (išskyrus 2004 m. balandžio mėnesio konfliktą) ir kad, paskyrus atsakovui butą Nr. 6, ieškovei kyla reali grėsmė. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad šalys turės bendrauti, sprendžiant klausimus dėl turto, nes namo eksploatavimu užsiima atitinkama tarnyba (bendrija, butų ūkis ar pan.). Kasaciniame skunde dėstomi hipotetiniai pamąstymai, kas būtų, jeigu būtų, bet nenurodomos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas netinkamai vertino. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad bendrai naudotis turtu neįmanoma, nes atsakovas serga psichine liga. Ieškovei yra žinoma apie atsakovo neveiksnumo panaikinimą Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu. Atsakovas nesutinku su ieškovės siūlomu turto padalijimu, kai jai tenka visas nekilnojamasis turtas Kaune, o jam – dalis turto Alytuje. Ieškovė, grįsdama tokį turto padalijimo būdą, pateikia tik aritmetinį turto dalių ir jų vertės apskaičiavimą,  neargumentuodama ir   nepateikdama  įrodymų, ar toks turto padalijimas įmanomas, ar tai būtų realus padalijimas natūra, galimybės tokiu turtu disponuoti.

Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jo kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą juvelyriniai dirbiniai yra asmeninio naudojimo daiktai, be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog jie buvo įgyti santuokos metu, jog  jiems įgyti buvo panaudotos bendros abiejų sutuoktinių lėšos. Dėl to teismai pagristai pripažino juos asmenine ieškovės nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepriskyrė automobilio BMW prie dalytino turto, nes nuo 2004 m. balandžio 7 d. šalių santuoka faktiškai iširo ir jos pradėjo gyventi atskirai, o automobilį ieškovė įsigijo 2008 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas nepagrįstai prašo padalyti 900 000 Lt, nes tokio turto natūra nėra (pinigai buvo grąžinti firmai). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šias lėšas šalys būtų įgijusios kokiu nors kitu būdu, nei nurodė ieškovė. Apeliacinio proceso metu buvo atlikta nekilnojamojo turto vertės ekspertizė. Ekspertas kategoriškai pagrindė nustatytas vertes, taip pat teismo posėdyje atsakė į visus šalių klausimus ir išsklaidė visas abejones dėl turto verčių. Atsakovo nurodomi turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai taikomi tiesiogiai turto vertinimo ataskaitai, o ne ekspertizės aktui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių bendro turto sudėties nustatymą ir jo padalijimo būdo parinkimą, aiškinimas ir taikymas.

Dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis); turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (3 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikimas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl turto padalijimo būdo, teismas privalo atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo būdo, gali atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybių ypatumus. Pažymėtina, kad teismas pirmiausia turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus dėl turto padalijimo. Jeigu sutuoktiniai šiuo klausimu nesutaria, tai turto padalijimo būdą parenka teismas, atsižvelgęs į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir įvertinęs konkrečioje byloje nustatytas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl trylikos butų, esančių duomenys neskelbtini, padalijimo. Pirmosios instancijos teismas visus butus paskyrė ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad butus galima padalyti natūra, atsižvelgęs į šalims priteistino nekilnojamojo turto vertę, sprendė, kad atsakovui priteistinas vienas iš trylikos butų (butas Nr. 6, vertė – 13 000 Lt).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti atsakovui butą Nr. 6 natūra.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios (pvz., itin sudėtingi buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11  d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra ypač blogi ir dėl to jiems būtų labai sudėtinga gyventi bendroje gyvenamojoje aplinkoje ir derinti interesus, susijusius su bendro turto naudojimu. Tai reiškia, kad byloje nustatyta svarbi aplinkybė – itin blogi buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai –, dėl kurios šalims priklausančių trylikos būtų padalijimas natūra negalimas, nes tai neatitiktų jų interesų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus bei šios bylos ypatumus (itin blogus šalių santykius), nusprendė nedalyti butų natūra, juos visus paskiriant ieškovei, o atsakovui – kitą lygiavertį nekilnojamąjį turtą. Kasacinis teismas pripažįsta tokį teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, kad teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes teismas konstatavo nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymo įvertinimo proceso teisės normų. Dėl nurodytų motyvų ieškovės kasacinis skundas tenkintinas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo keistina, priteisiant butą Nr. 6 ieškovei, o atsakovui iš jos – piniginę kompensaciją (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde ieškovė, prašydama priteisti jai butą Nr. 6, kurio vertė 13 000 Lt, nurodė, kad sutinka sumokėti atsakovui 16 000 Lt kompensaciją, todėl tokio dydžio kompensacija priteistina atsakovui.

Dėl CK 3.88, 3.89 straipsnių taikymo ir įrodymų įvertinimo

CK 3.88 straipsnyje reglamentuojama, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, 3.89 straipsnyje – koks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji taisyklė yra tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstami jo asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Šis įstatyme nurodytas asmeninio naudojimo daiktų sąrašas nėra išsamus, todėl teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus. Asmeninio naudojimo daiktai gali būti įsigyti tiek už sutuoktinio asmenines, tiek už bendras sutuoktinių lėšas. Teisėjų kolegija pažymi, kad juvelyriniai dirbiniai pripažįstami sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktais, jeigu jie įgyti ne kaip bendras sutuoktinių kaupiamas turtas.

Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad juvelyriniai dirbiniai, kuriuos ieškovė 2005 m. balandžio 29 d. turto deklaracijoje nurodė kaip asmeninį turtą, yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl turi būti įtraukti į dalytino turto balansą. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Byloje teismų nustatyta, kad juvelyrinius dirbinius ieškovė deklaravo kaip jai priklausantį turtą tuo metu, kai šalys jau kartu negyveno ir netvarkė bendro ūkio. Atsakovas, teigdamas, kad juvelyriniai dirbiniai yra šeimos turtas, nenurodė ir patikimomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė jų įsigijimo aplinkybių, t. y. kada ir kokius konkrečius juvelyrinius dirbinius šalys įsigijo gyvendamos santuokoje, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad juvelyriniai dirbiniai buvo šalių kaupiami kaip bendras šeimos turtas. Atsakovui nenurodžius ir nepagrindus juvelyrinių dirbinių įsigijimo aplinkybių (CPK 178 straipsnis), o ieškovei juos deklaravus tuo metu, kai šalys jau kartu negyveno ir netvarkė bendro ūkio, teismai turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad juvelyriniai dirbiniai yra ieškovės asmeninio naudojimo daiktai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti kitokių aplinkybių, nei nustatė teismai, todėl sutinka su teismų išvada, kad juvelyriniai dirbiniai yra ieškovės asmeninio  naudojimo daiktai ir asmeninė nuosavybė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo kasacinio skundo argumentais, kad automobilis BMW 316 yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Byloje nustatyta, kad šį automobilį ieškovė įsigijo 2008 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus ketveriems su puse metų nuo tada, kai šalys kartu negyveno ir netvarkė bendro ūkio, todėl teismai pagrįstai neįtraukė automobilio BMW 316 į dalytino turto sąrašą.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad į dalytino turto sąrašą turėjo būti įtraukti ieškovės deklaruoti 900 000  Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2005 m. balandžio 29 d. vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodė, kad turi 900 000 Lt ir juos deklaravo kaip savo asmeninį (gyventojo) turtą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė aplinkybes dėl šių lėšų kilmės, jų deklaravimo ir panaudojimo bei pateikė rašytinius įrodymus, kad santuokos nutraukimo metu ji tokių lėšų neturi, nes 900 000 Lt grąžinti jų savininkui (firmai „Gredimpex Group Limited“). Atsakovas, ginčydamas ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad 900 000 Lt yra šeimos turtas (t. y. kad jas šalys įgijo bendrai pardavus turtą, gavus kaip palikimą ar kitu pagrindu), taip pat kad santuokos nutraukimo metu ieškovė turi 900 000 Lt. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad ieškovės deklaruoti 900 000 Lt nebuvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismų procesinius sprendimus, neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo.

Dėl CK 3.119 straipsnio taikymo

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė jam priteisto nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir nebaigtos statybos gyvenamojo namo, esančių Alytuje) vertę. Jo nuomone, vertinant šį turtą, buvo pažeisti turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 punktą rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad taikomi šie turto vertinimo metodai arba jų deriniai: 1) lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus; 2) atkuriamosios vertės (kaštų) metodas, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas; 3) naudojimo pajamų vertės  metodas; 4) ypatingosios vertės metodas – unikalioms meno ir istorijos vertybėms įvertinti; 5) kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuoti ir tarptautinėje praktikoje pripažinti metodai. Kokį taikyti vertinimo metodą ar jų derinį vertinant konkretų turtą, sprendžia turto vertintojas (ekspertas).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinio proceso metu buvo atlikta šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė. Ekspertas, nustatydamas nekilnojamojoje turto vertę, vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir kitais turto vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Turto vertei nustatyti jis taikė lyginamosios ir atkuriamosios vertės metodus. Atsakovas, teigdamas, kad teismo ekspertas netinkamai parinko turto vertinimo metodus ir neteisingai nustatė jo vertę, nenurodė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teismo eksperto atlikto turto (žemės sklypo ir nebaigtos statybos gyvenamojo namo, esančių duomenys neskelbtini) įvertinimo.  

Dėl CK 3.238 straipsnio ir CPK 491 straipsnių netaikymo ir kitų atsakovo kasacinio skundo argumentų

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai neišsiaiškino, ar jo globėja (ieškovė), administruodama visą šeimos turtą, tinkamai įgyvendino globos uždavinius ir tikslus, ar buvo užtikrintos neveiksnaus atsakovo teisės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos dalykas – santuokos nutraukimas ir šalių santuokoje įgyto turto padalijimas, o ne globos teisinių santykių nagrinėjimas, todėl teismai pagrįstai šių klausimų nesprendė. Be to, pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nekėlė klausimų dėl globos instituto tinkamo (netinkamo) įgyvendinimo, jie nebuvo nagrinėti žemesnės instancijos teismų, todėl negali būti kasacijos dalykas.

Dėl kitų atsakovo kasaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi ir neatitinka kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo kasacinis skundas atmestinas, o ieškovės kasacinis skundas tenkintinas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl nekilnojamojo turto (buto Nr. 6) priteisimo keistina, priteisiant šį butą ieškovei, o atsakovui piniginę kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, jai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už kasacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei priteistas turtas (butas), kurio vertė 13 000 Lt, todėl žyminio mokesčio dydis yra 390 Lt (3 proc. nuo 13 0000 Lt) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šis žyminis mokestis priteistinas jai iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina  58,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl turto padalijimo pakeisti ir priteisti ieškovei E. B. butą/patalpą, unikalus numeris 1993-3011-3018:0005, adresas: duomenys neskelbtini, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 20/92332, vertė – 13 000 Lt.

Padidinti iš ieškovės E. B. atsakovo J. B. naudai priteistą kompensaciją iki 22 000 Lt už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. B. ieškovės E. B. naudai 390  (tris šimtus devyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo J. B. 58,13 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis

Juozas Šerkšnas