Pranešėjas P. F. Baudžiamoji byla Nr. 1A – 51/2012
Teisėjas M. Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00879-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 2.1.7.4.1.;
(S)
2.1.7.4.1.; 2.4.6.4.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,
teisėjų Arūno Kisieliaus, Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės,
sekretoriaujant Ernestui Lubiui,
dalyvaujant prokurorei Editai Anforavičienei,
gynėjai Emmai Domajevai,
išteisintajam J. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 1 p., J. K. išteisintas pagal BK 300 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
J. K. buvo kaltinamas tuo, kad įgijo bei panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t.y. jis, 2011 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje įgijo žinomai suklastotus Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus 2006-04-28 Nr. 355-329, 2006-04-05 Nr. 355-329, kuriuos panaudojo būdamas UAB „S.” savininku, prekiaujant maisto produktais ir gėrimais prekybos kioskuose, esančiuose S.Neries g., Žaliųjų ežerų g., Vilniuje, 2011-04-11 juos pateikdamas Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojui. Šiais savo veiksmais J. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-27 nuosprendžiu J. K. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisino, padaręs išvadą, jog J. K. veiksmuose nėra tyčios.
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-27 išteisinamąjį nuosprendį ir pripažinti J. K. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. bei paskirti jam bausmę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Prokurorės teigimu, teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados, kad J. K. veikė ne tyčios, bet neatsargios kaltės forma, bei, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. K. veikdamas tiesiogine tyčia įgijo, laikė ir panaudojo netikrus Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, neatitinka bylos aplinkybių. Tai, kad J. K. veikė tiesiogine tyčia, kuomet disponavo žinomai suklastotais dokumentais, įrodo bylos nagrinėjimo teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu J. K. duoti parodymai. J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad prieš prašydamas P. M. pasirūpinti pažymėjimais prekybai, jis jam buvo davęs D. K. pažymėjimą prekybai, davė tą pažymėjimą, kad jis žinotų, koks turi būti pažymėjimas (b.l. 64-65), parodo, kad J. K. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas neteisėtai įgyti žinomai suklastotus dokumentus. Šiuos parodymus J. K. davė 2011-05-10 apklausos metu, t.y. iki 2011-05-27 specialisto išvados, patvirtinančios, kad tyrimui pateikti pažymėjimai suklastoti. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-27 apklaustas įtariamuoju J. K., paneigė savo ankstesnius parodymus, teigdamas, kad jis tikrai D. K. maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo neėmė ir P. M. nedavinėjo, tačiau prisipažino, kad įtarė, kad maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimai yra suklastoti. Apklaustas teisme J. K. iš esmės pakeitė savo ankstesnius parodymus, teigdamas, kad apie tai, kad pažymėjimai netikri, sužinojo, kai 2011-05-10 dieną nuvyko į policiją. Prokurorės nuomone, tai, kad išteisintasis kiekvienos apklausos metu keitė savo parodymus vertintina, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Prokurorės teigimu, teismo nuosprendyje išdėstyta teismo išvada, jog tai, kad J. K. savarankiškai nesikreipė į Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą dėl pažymėjimų išdavimo savaime neįrodo, kad J. K. įgijo ir disponavo netikrais ar suklastotais dokumentais, apie kuriuos žinojo, t. y. kad jis tai suvokė ir norėjo taip elgtis parodo, kad teismas susiformavo vidinį įsitikinimą, neatsižvelgęs į tai, kad pagal kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintus teisme J. K. žinojo kokia valstybinė įstaiga išduoda pažymėjimus, kad jis pats turėjo kreiptis dėl reikiamų dokumentų išdavimo, kad nuo 1995 m. jis turėdavo leidimus prekybai, kas suponuoja, kad su leidimų išdavimo tvarka jis buvo susipažinęs.
Prokurorė taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (2005 m. gruodžio 29 d. Nr. B1-727) nustato pažymėjimų išdavimo tvarką, kuri iš esmės nesikeitė nuo ankstesniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose tokių pažymėjimų išdavimo tvarką, nustatytos pažymėjimų išdavimo tvarkos, išskyrus tai, kad pažymėjimus išduoda kita valstybinė įstaiga. Šią aplinkybę, kaip parodė pats išteisintasis, jis žinojo. Tai, kad J. K. sąmoningai nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis dėl maisto subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo patvirtina taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. S. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisme.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis J. K. ir jo gynėja prašė prokurorės skundą atmesti, prokurorė prašė skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu J. K. pagal BK 300 str. 1 d. išteisino nepagrįstai, todėl 2011-10-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.
Kolegija nustatė, kad J. K. 2011 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo žinomai suklastotus Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus 2006-04-28 Nr. 355-329, 2006-04-05 Nr. 355-329, kuriuos laikė būdamas UAB „S.” savininku, prekiaujant maisto produktais ir gėrimais prekybos kioskuose, esančiuose S.Neries g. ir Žaliųjų ežerų g., Vilniuje, ir panaudojo 2011-04-11 juos pateikdamas Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojui.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis J. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iki 2006 metų kas metai imdavo leidimus higienos Vilniaus miesto sveikatos centre, o nuo 2006 metų pasikeitė higienos leidimų išdavimo tvarka. Neturėdamas laiko susigundė ir už 100 Lt mokestį susitarė su pažįstamu P. M., kad šis atveš jam Veterinarijos tarnybos pažymėjimus. Davė jam reikiamus dokumentus, pasirodė, kad per mažai. Atsimena, kad davė įmonės registracijos pažymėjimą, kokius dar davė dokumentus – nepamena. Po kelių dienų P. M. jam atnešė pažymėjimus, kuriuos jis padėjo ir laikė kioske apie 5 metus. Prieš 3 ar 2,5 metų Veterinarijos tarnyba patikrino ir nieko nesakė. Pasibaigus pažymėjimų galiojimo laikui jis šiuos pažymėjimus nunešė į tarnybą norėdamas paimti naujus. Tuomet paaiškėjo, kad pažymėjimai suklastoti. Gautus pažymėjimus jis apžiūrėjo, matė raudoną antspaudą, parašus, numerius, galvojo, kad jie tikri. Matė vienodus numerius ir galvojo, kad taip turi būti, ne jie išduoti tai pačiai įmonei. Su P. M. nesitarė, kad jis atneš netikrus pažymėjimus. Apie tai, kad pažymėjimai netikri, sužinojo kai 2011-05-10 dieną nuvyko į policiją.
Apklaustas apeliacinės instancijos teisme J. K. savo kaltės taip pat nepripažino. Teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, nes buvo šoke. Pirmus parodymus surašė kaip liepė tyrėja, vėliau ji teigė, kad jis pats tokius parodymus davė. Tokį faktą, kad jis paėmė iš ponios K. pažymėjimus kaip pavyzdį ir atidavė M., sugalvojo ir į parodymų protokolą įrašė policininkai, tačiau negali nurodyti kokie. Pirmos apklausos metu gegužės mėnesį, jis sužinojo iš policijos, kad tie pažymėjimai buvo suklastoti. Iki to laiko jis tikėjo, kad jie yra tikri. Antros apklausos metu duoti parodymai yra teisingi. Negali paaiškinti, kaip atsirado tie parodymai, kad jis įtarė apie suklastotus pažymėjimus ir įgaliojimą M.. Žinojo tvarką, kad pats turėjo eiti į tarnybą ir susitvarkyti dėl pažymėjimų. Jis turi aukštąjį išsilavinimą. Mickonį pažinojo keletą metų, bet jis nebuvo tos tarnybos darbuotoju. Parodymų davimo metu jis buvo be advokato. Buvo šoke, todėl pasirašė po pirmais parodymais, netikrindamas ar jie teisingi.
Liudytoja D. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo iškviesta į policiją, kur ją klausinėjo apie ryšius su J. K., tada ir sužinojo apie pažymėjimus. Gal prieš 6 metus ji turėjo prekybos kioską, kuriame prekiavo maisto produktais, buvo išsiėmusi maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą. Vėliau pasikeitė jos veiklos pobūdis ir pažymėjimo jai nebereikėjo. P. M. ji nepažįsta. J. K. pažįsta kaip bendrijos pirmininką.
Nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo pagarsinti liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 52-53). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-22 liudytoja L. S. nurodė, kad nuo 2001-10-01 dirba Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnyboje ir yra atsakinga už maisto tvarkymo subjekto pažymėjimų išdavimą. Gali pasakyti, kad J. K. 2006 metais į jų tarnybą su prašymu išduoti jam maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą nesikreipė, įmonei „Stasvilis“ jų tarnyboje pažymėjimai jokiai veiklai išduoti nebuvo. 2006-04-05 pažymėjimas Nr. 355-329 buvo išduotas D. K.. Norint gauti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, asmuo turi kreiptis į jų tarnybą, užpildyti paraišką bei pateikti dokumentus: įmonės registracijos pažymėjimą, veiklos aprašymą, patalpų planą ir įsakymą dėl savikontrolės sistemos. Nepateikus dokumentų, klausimas dėl pažymėjimų išdavimo nesvarstomas.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodoma, kad pateikti tirti 2006-04-05 maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 355329 ir 2006-04-28 maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 355329 yra netikri, kadangi šiuose pateiktuose tirti pažymėjimuose ir lyginamajame blankuose neatitinka rekvizitų (spaudų ir antspaudų) spaudos būdai. Pateikto tirti 2006-04-05 maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime Nr. 355329 ir 2006-04-28 maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime Nr. 355329 visas juoda spalva spausdintas tekstas atliktas rašaliniu spausdinimo įrenginiu, rankraštiniai įrašai bei parašai atlikti ranka rašymo priemone, raudonos spalvos du antspaudo „VILNIAUS m. VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA” ir du A. Š. spaudo antspaudai minėtuose pažymėjimuose atlikti rašaliniu spausdinimo įrenginiu, t.y. antspaudų atvaizdai, atlikti kompiuterine spausdinimo įranga, o ne reljefinėmis klišėmis kaip kad lyginamajame Vilniaus m. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos blanko su reikiamais rekvizitais pavyzdyje (b. l. 49-51).
Iš byloje esančių Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimų kopijų (b. l. 43-45) ir originalų (b. l. 51) matyti jų požymiai.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-27 nuosprendžiu išteisindamas J. K. pagal BK 300 str. 1 d. nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad J. K. veikdamas tiesiogine tyčia įgijo, laikė ir panaudojo netikrus Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus. J. K. veikė neatsargia kaltės forma, kurią pats pripažino. Apylinkės teismas išteisino J. K. padaręs išvadą, jog jo veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymio – tyčinės kaltės. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą.
Tai, kad J. K. disponavo suklastotu dokumentu ir norėjo taip veikti įrodyta bylos duomenimis. Pats J. K. tiek apylinkės, tiek apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad iki 2006 metų pats kiekvienais metais imdavo higienos leidimus iš Vilniaus sveikatos ir higienos centro. Tačiau, 2006 metais pasikeitus leidimų išdavimo tvarkai, kuomet leidimus pradėjo išdavinėti Vilniaus miesto Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, jis susigundė, ir už tam tikrą mokestį paprašė leidimą gauti pažįstamo P. M.. Iš paties J. K. parodymų matyti, kad iki 2006 metų jis pats gaudavo prekybai kioskuose maisto produktais ir alumi reikalingus leidimus, todėl jam buvo žinoma leidimų išdavimo tvarka. Kad nuo 2006 metų tvarka pasikeitė, jam taip pat buvo žinoma. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme J. K. dar kartą parodė, jog žinojo, kad pats turėjo eiti į Maisto ir veterinarijos tarnybą ir išsiimti leidimą. Žinojo, kad P. M., kurio prašė gauti leidimą, nebuvo tarnybos darbuotojas. Šie J. K. parodymai iš esmės paneigia jo teiginį apie tai, kad apie pažymėjimų netikrumą jis sužinojo tik 2011-05-10, pirmosios apklausos metu. Šios apklausos ikiteisminio tyrimo metu J. K. be kita ko buvo nurodęs, jog P. M. buvo davęs D. K. pažymėjimą prekybai, kad jis žinotų, koks pažymėjimas turi būti. Iš D. K. pažymėjimą paėmė jai sutikus, po to jai grąžino. Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. K., kurios parodymai buvo pagarsinti apylinkės teisme, nepatvirtino, kad J. K. būtų davus kokį nors dokumentą. Liudytoja nurodė, kad J. K. pažįsta tik kaip bendrijos pirmininką. Vėliau, 2011-09-27 apklausos metu kaltinamasis J. K. šiuos savo parodymus paneigė, teigdamas, jog jokio D. K. pažymėjimo P. M. davęs nebuvo. Šios apklausos metu J. K. taip pat nurodė, kad jokio prašymo išduoti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus jis nepildė. Jis įtarė, kad pažymėjimai yra suklastoti, nes kiek jam žinoma, jis pats turėjo kreiptis į Vilniaus miesto Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kur turėjo pildyti prašymą, tačiau jis to nedarė, o P. M. jokio įgaliojimo davęs nebuvo. Apklausiamas apylinkės ir apeliacinės instancijos teismuose J. K. jau teigė, kad neįtarė, jog pažymėjimai buvo suklastoti.
Apeliacinės instancijos teisme J. K. nesugebėjo paaiškinti, kodėl keitė savo parodymus. Teigė, jog buvo šoke, o tyrėja parodymus užrašė kaip norėjo.
Atsižvelgiant į, jog J. K. parodymai yra prieštaringi, byloje surinkti įrodymai paneigia jo parodymus, kolegija kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nežinojo, jog P. M. jam parūpinti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimai yra netikri, vertintina kritiškai.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas 2011-10-27 nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog tai, kad J. K. savarankiškai nesikreipė į Vilniaus miesto Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl pažymėjimo išdavimų, savaime neįrodo, kad jis įgijo ir disponavo netikrais ar suklastotais dokumentais, apie kuriuos žinojo, t.y. kad jis tai suvokė ir norėjo taip elgtis. Kaip jau minėta, J. K. pats patvirtino, kad iki 2006 m. pats gaudavo prekybai reikalingus leidimus ir pažymėjimus, žinojo Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimų išdavimo tvarką, žinojo, kad pats turėjo kreiptis į Maisto ir veterinarijos tarnybą ir pildyti prašymą pažymėjimams gauti. Pažymėtina, kad 2005-12-29 Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ nustato pažymėjimų išdavimo tvarką, kuri iš esmės nesikeitė nuo ankstesniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose tokių dokumentų išdavimo tvarką, nustatytos pažymėjimų išdavimo tvarkos, išskyrus tai, kad pažymėjimus išduoda kita valstybinė įstaiga. J. K. pripažino, kad šią aplinkybę žinojo. Tai, kad J. K. sąmoningai nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis dėl maisto subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo patvirtina taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. S. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisme. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad prašydamas gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą savo pažįstamo, kuris nei buvo įgaliotas veikti jo vardu, nei buvo tarnybos darbuotojas, J. K. suvokė, kad elgiasi prieš nustatytą tvarką, įgyja netikrus dokumentus ir norėjo taip elgtis.
J. K. veiksmai pasireiškė tuo, kad būdamas UAB „S.“ savininku, bendrovei priklausančiuose maisto produktais ir gėrimais prekiaujančiuose prekybos kioskuose, esančiuose S.Neries g., Žaliųjų ežerų g., Vilniuje, laikė žinomai suklastotus dokumentus – Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus 2006-04-28 Nr. 355-329, 2006-04-05 Nr. 355-329, bei juos panaudojo, 2011-04-11 pateikdamas Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojui.
BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nagrinėjamuoju atveju J. K. padarytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo suklastotų pažymėjimų laikymo pradžios. J. K. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad laiko bei panaudoja netikrus Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus ir norėjo taip veikti.
Kaltinamojo J. K. atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, jam skirtina bausmė vadovaujantis BK 41 ir 54 str. nuostatomis. J. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį – J. K. padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamosios asmenybę – jis ankščiau neteistas, turi šeimą, darbą, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam skirtina artima minimumui baudos bausmė.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,
n u s p r e n d ė:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendį.
J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Išaiškinti nuteistajam, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Pavelas Frolovas
Teisėjai Arūnas Kisielius
Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė