Civilinė byla Nr. e2S-1636-265/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01421-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir L. J. – K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir L. J. – K. ieškinį atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atsisakymo inicijuoti specialiosios sąlygos išregistravimą, trečiasis asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (5)-V3-925 (7.8); 2) įpareigoti atsakovę Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti valstybinei įmonei Registrų centras pranešimą apie panaikintą taikomą žemės sklypui, kurio kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, esančiam Duomenys neskelbtini., specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos“, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre 2001 m. vasario 9 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 313 pagrindu; 3) prijungti prie bylos administracinę bylą Nr. eI-916-342/2017; 4) iš atsakovės priteisti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų viešosios teisės aktų nuostatomis. Reikalavimai pirmiausiai yra grindžiami administracinio teisinio pobūdžio argumentais, t. y. specialiųjų viešosios teisės aktų nuostatų pažeidimu ir kyla būtent iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių bei yra susiję su viešojo administravimo procedūromis. Teismo vertinimu, šiuo atveju vyrauja (dominuoja) administraciniai teisiniai santykiai. Reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo panaikinti atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos administracinį aktą, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į Registrų centrą su pranešimu apie panaikintą specialiąją žemės naudojimo sąlygą.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame administraciniame akte išaiškinta jo apskundimo tvarka – atsakymas (t. y. administracinis aktas) per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti sprendimą, kurį priėmė viešojo administravimo subjektas, ir to sprendimo neteisėtumas yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o tuo, kad priimtas sprendimas, kaip ir specialiųjų naudojimosi žeme sąlygų įregistravimas, yra neteisėtas, prieštaraujantis galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams bei viešosios teisės aktams.
6. Įvertinęs minėtas aplinkybes konstatavo, jog civilinė byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Prašo pridėti prie bylos Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra dėl atsakovės įpareigojimo, nes ginčo esmė yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos“, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2001 m. vasario 9 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 313 pagrindu, panaikinimas. Tai yra, ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės įstatyminės pareigos pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalį neįvykdymo. Ieškiniu įrodinėjama, kad atsakovė, kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizatorė, per vieną mėnesį nuo tvarkymo plano patvirtinimo Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka nepateikė Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimo, kurio pagrindu VĮ Registrų centras Žemės sklypo registro įraše nepadarė atitinkamos žymos apie panaikintą specialiąją sąlygą. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, kaip teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatorė, vykdydama ne tiesiogines savo funkcijas, o teritorijų planavimo proceso numatytas planavimo organizatoriui, veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas.
7.2. Materialusis teisinis santykis šioje byloje yra mišrus – iš dalies reguliuojamas viešosios teisės, o iš dalies privatinės. Ieškinio reikalavimai taip pat yra dvejopo pobūdžio: vienas priskirtinas civiliniams santykiams, o kitas – administraciniams, tačiau vyrauja civilinis teisinis santykis – nuosavybės teisės apribojimo panaikinimas įstatymų nustatyta tvarka.
7.3. Šiame ginče ieškovai reikalauja tik nutraukti jų teisių pažeidimą, o tai gali padaryti tik atsakovė civiline, o ne administracine tvarka, t. y. kreiptis į VĮ Registrų centrą Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įstatymų nustatyta tvarka su prašymu (pareiškimu), nepriimant atskiro administracinio akto, todėl visi ginčai dėl atsisakymo inicijuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimą (išregistravimą) nagrinėtini bendros kompetencijos teisme.
7.4. Teismas, nutaręs atsisakyti priimti ieškinį, nepagrįstai negrąžino sumokėto žyminio mokesčio.
8. Atsakovė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Pažymėtina, kad ieškovai prašo panaikinti atsakovės, kaip valstybinės institucijos, priimtą sprendimą. Akivaizdu, kad tarp šalių kilusiame ginče ieškovų reikalavimai pirmiausiai yra priskirtini reikalavimams kylantiems iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių.
8.2. Bylų, kurių apskundimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas, teismingumas priskirtinas būtent administraciniams teismams. Pažymėtina, kad visi kiti ieškinyje pateikti reikalavimai yra išvestiniai ir priklauso tik nuo to, kokį sprendimą priims teismas dėl ieškovų prašymo panaikinti atsakovės sprendimą.
8.3. Šioje byloje negalima vadovautis ieškovų pateikta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi ir formuojama praktika, nes šioje byloje ieškovai pirmiausiai siekia nuginčyti atsakovės priimtą sprendimą. Skirtingai nei Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje, šioje byloje ginčas yra kilęs ne dėl privataus žemės sklypų ribų nustatymo, o dėl pranešimo registrų tvarkytojui apie specialiosios žemės naudojimo sąlygos „XXXI. Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos“ išbraukimą, kurios išbraukimas / neišbraukimas nepakeis žemės sklypo ribų.
9. Trečiasis asmuo atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Atsižvelgiant į tai, kad nauju įrodymu apeliantai grindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus, o atsakovė pateikė vertinimą dėl prašomos pridėti nutarties, ji pridėtina prie bylos ir vertintina.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (5)-V3-925 (7.8); 2) įpareigoti atsakovę Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti valstybinei įmonei Registrų centras pranešimą apie panaikintą taikomą žemės sklypui, kurio kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini., specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos“, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre 2001 m. vasario 9 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 313 pagrindu.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymu per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-556/2019, t. y. kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos „XXXI. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos bei ganyklos“ panaikinimo. Atsakovė 2019 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. (5)-V3-925 (7.8), kuriuo atsisakė tenkinti ieškovų prašymą. Minėtame sprendime atsakovė nurodė, kad jai yra deleguota funkcija teikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui duomenis žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti, įrašant specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą tik dėl atitinkamos saugomos teritorijos, bet ne dėl visų galimų specialiųjų sąlygų įrašymo ar išbraukimo. Atsakovė pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. 55/34813) ieškovų žemės sklypui yra įtvirtinta specialioji sąlyga „XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai“. Kitų sąlygų (ieškovų nagrinėjamu atveju, „XXXI. Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos“) siūlyti išbraukti ar įrašyti Nekilnojamojo turto registre Tarnyba neturi įgalinimų. Atsakovė taip pat nurodė priimto sprendimo apskundimo tvarką: atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
19. Anksčiau nutartyje jau minėta, kad ieškovai šiuo atveju prašo panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (5)-V3-925 (7.8), kuriuo atsakovė atsisakė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl specialiosios sąlygos panaikinimo. Tai yra ieškovai prašo panaikinti atsakovės, kaip valstybinės institucijos, priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog šioje byloje tarp šalių kilusiame ginče ieškovų reikalavimai pirmiausia yra priskirtini reikalavimams, kylantiems iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių.
20. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju kritiškai vertina ir atskirojo skundo argumentą, jog šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl ieškovų nuosavybės teisės į pravažiavimą, kuris neišvengiamai įtakos susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.
21. Įvertinus byloje keliamus klausimus ir pareikštus ieškinio reikalavimus, sutiktina su atsakove, jog išregistravimo procedūra ieškovų nuosavybės teisės į objektą nepakeičia ir/ ar neapriboja. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Taigi Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę: nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisine registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisiu atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Šios teisės aiškinimo taisyklės aktualios ir sprendžiant dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atsiradimo momento.“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Dėl sandorio pripažinimo niekiniu, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. 3K-3-346- 684/2016).
22. Vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą darytina išvada, kad byloje dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovai ieškiniu prašė panaikinti atsakovės, kaip valstybinės institucijos, priimtą sprendimą. Reikalavimas panaikinti sprendimą, kurį priėmė atsakovė, ir to sprendimo neteisėtumas yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o tuo, kad priimtas sprendimas, kaip ir specialiųjų naudojimosi žeme sąlygų įregistravimas, yra neteisėtas, prieštaraujantis galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams bei viešosios teisės aktams. Todėl įvertinus Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas sutiktina su atsakove, jog nagrinėjamo ginčo teismingumas priskirtinas būtent administraciniam teismui. Taip pat atsakovė teisingai atkreipė dėmesį, jog kiti ieškovų pateikti reikalavimai yra išvestiniai ir priklauso tik nuo to, kokį sprendimą priims teismas dėl ieškovų prašymo panaikinti atsakovės sprendimą.
23. Aplinkybę, jog ginčai, kilę dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, įregistravimo ir/ar išregistravimo, nagrinėjami administraciniuose teismuose, patvirtina ir administracinių bylų praktika (Nr. A63-1555/2010; Nr. A492-367/2012; Nr. A525-355/2013; Nr. A520-470/2013 ir kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis ieškovų kartu su atskiruoju skundu pateikta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, kadangi šiuo atveju, priešingai nei pateiktoje nutartyje, nėra sprendžiamas ginčas dėl apeliantams priklausančio žemės sklypo ribų. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, šioje byloje ginčas yra kilęs dėl pranešimo registrų tvarkytojui apie specialiosios žemės naudojimo sąlygos „XXXI. Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos“ išbraukimą, kurios išbraukimas / neišbraukimas nepakeis pačio žemės sklypo ribų.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, atsisakęs priimti ieškinį, nepagrįstai negrąžino ieškovams sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovui V. K. grąžintinas 75 Eur žyminis mokestis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Teisėjas Alvydas Žerlauskas