Civilinė byla Nr. 2A-313/2012

Procesinio sprendimo kategorija 42.10.                                                                                       

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei

dalyvaujant ieškovo UAB „Dekoras“ atstovui advokatui Michailui Gaibel, 

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Justinai Užumeckaitei ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovui Arūnui Kuckai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-133-178/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dekoras“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ (ankstesnis pavadinimas-UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“), Vilniaus miesto savivaldybei dėl piniginės prievolės įvykdymo ir sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1. priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 1050382 Lt skolos;

2. priteisti solidariai iš atsakovų 100846,95 Lt palūkanų;

3. priteisti solidariai iš atsakovų 50592,52 Lt delspinigių;

4. priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 6 % dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas;

5. pakeisti ieškovo ir atsakovo „Vilniaus vystymo kompanija“ sudarytos 2006 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 102-R 1.5 punktą ir išdėstyti jį taip: „1.5. Rangovas darbus pradeda 2006 m. rugsėjo 6 d. ir baigia per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo keičiama ši sutarties sąlyga, įsiteisėjimo dienos“;

6. pakeisti ieškovo ir atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sudarytos 2008 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 6-R/R-Nr. 2/08-03-07 1.4 punktą ir išdėstyti jį taip: „1.4. Rangovas darbus pradeda 2008 m. kovo 7 d. ir baigia per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo keičiama ši sutarties sąlyga, įsiteisėjimo dienos“.

  Nurodė, kad ieškovas su atsakovu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2006 m. rugsėjo 6 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 102-R dėl „Menų spaustuvės“ pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos II etapo darbų vykdymo (toliau- 2006 m. rugsėjo 6 d. sutartis). Darbų finansavimas buvo numatytas iš Vilniaus miesto savivaldybės ir ES lėšų. 2008 m. kovo 7 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pasirašė dar vieną sutartį - Nr. 6-R/R-Nr. 2/08-03-07 (toliau- 2008 m. kovo 7 d. sutartis) dėl minėto objekto rekonstrukcijos baigiamųjų darbų. Finansavimas buvo numatytas iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų. Minėtas sutartis atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ yra sudaręs kaip statinio statybos valdytojas, o statytojas šiuo atveju yra Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ minėtas sutartis su ieškovu yra sudaręs kaip statytojo (užsakovo) įgaliotinis (atstovas), pagal pavedimą veikdamas statytojo vardu ir lėšomis (CK 6.756 str.). Todėl prievolė atsiskaityti kilo ne tik UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, bet ir jo atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybei (CK 2.133 str.). Dėl šios priežasties atsakovai turi atsakyti solidariai (CK 6.6 str. 1 d.). Tai, kad atsakovai turi atsakyti solidariai, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur nurodoma, kad  statytojo ir jo atstovo - statybos valdytojo atsakomybė rangovui yra solidarioji, tik atsiradusi skirtingais pagrindais - statytojo, kaip atstovaujamojo, atsakomybė kyla iš įstatymo (CK 2.133 str. 1 d.), o statybos valdytojo - iš rangos sutarties. Sutartyse buvo numatyti konkretūs atsiskaitymo terminai, tačiau atsakovai su ieškovu atsiskaitinėjo nereguliariai, taip sukeldami ieškovui daug nepatogumų. Atsakovai su ieškovu iki šiol nėra visiškai atsiskaitę už jau atliktus statybos darbus ir jam yra likę skolingi 1050382 Lt. Pagal sutarčių 3.2 ir 3.1 punktus atsakovai, uždelsę atsiskaityti, privalo ieškovui mokėti delspinigius, kurių suma yra 50592,52 Lt. Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis atsakovai taip pat privalo ieškovui sumokėti palūkanas (laikytinas minimaliais ieškovo nuostoliais), kurių suma yra 100846,95 Lt. Visos minėtos sumos turi būti solidariai priteistos iš atsakovų.

Kadangi atsakovai laiku neatsiskaitydavo su ieškovu, ieškovas negalėjo laiku atlikti darbų. Be to, atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nurodymu darbai apskritai buvo sustabdyti. Ieškovas didžiąją dalį darbų pagal sutartis jau yra atlikęs (iš 15485557 Lt vertės darbų liko atlikti darbų už 3980700 Lt). Taigi, ieškovui šiuo metu būtų mažiau nuostolinga užbaigti sutartyse numatytus darbus, negu nutraukti  sutartinius santykius su atsakovais dėl atsakovų padaryto esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str.). Todėl ieškovas yra linkęs per protingą terminą baigti sutartyse numatytus darbus ir gauti iš atsakovų numatytą apmokėjimą. Tiek sutarčių nuostatos (2006 m. rugsėjo 6 d. sutarties 1.6 p., 2008 m. kovo 7 d. sutarties 1.5 p., 2.17 p.), tiek ir įstatymas (CK 6.204 str., 6.223 str.) numato galimybę pakeisti darbų atlikimo terminus. Dėl išvardintų priežasčių ir dėl to, kad ieškovas laiku negalėjo atlikti darbų dėl netinkamo finansavimo, yra būtina pratęsti darbų atlikimo terminus 8 mėnesiams nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesąžiningai aiškina sutarčių nuostatas dėl savalaikio finansavimo, nes tokiu atveju atsiskaitymas su ieškovu priklausytų tik nuo Vilniaus miesto savivaldybės valios ir atsiskaitymo terminą būtų galima atidėti neribotam laikui. Be to, ieškovo darbų apmokėjimas numatytas ne iš biudžeto (kaip nurodo atsakovas), o iš skolintų lėšų.

Atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas neteisingai vertina šalių sudarytų sutarčių nuostatas. Sutarties sąlygos turi būti vertinamos atsižvelgus į sutarties esmę ir tikslą, šalių tikruosius ketinimus. Sutarčių nuostata, kad atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įsipareigoja atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, turėtų būti aiškinama kartu su sąlygomis, kuriose teigiama, kad statybos yra finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Statybos valdytojas už atliktus darbus atsiskaito su ieškovu esant savalaikiam finansavimui iš Vilniaus miesto savivaldybės (2006 m. rugsėjo 6 d. sutarties 1.7 p., 1.7.2 p., 2008 m. kovo 7 d. sutarties 1.6 p.). Atsižvelgus į sutarčių sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, sudarydamas sutartis, veikė nesavarankiškai ir ne savo interesais, o kaip atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas bei savo veiksmais sukūrė teises ir pareigas ne sau, o atstovaujamajam. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ buvo įgaliotas už atliktus darbus atsiskaityti su ieškovu Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sutartimis neprisiėmė pareigos atsiskaityti su ieškovu savo lėšomis. Dėl išvardintų priežasčių atsakovui UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas iš esmės neprieštarauja, kad darbų įvykdymo terminas būtų pratęstas, bet nesutinka, kad jis būtų pratęstas taip, kaip prašo ieškovas. Darbų įvykdymo terminas neturi būti susietas su teismo sprendimo įsiteisėjimu, nes atsiradus lėšų darbai gali būti pabaigti ir anksčiau. Be to, atsižvelgiant į likusių darbų apimtį, 8 mėnesių terminas yra neprotingai ilgas. Be to, nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų. Tuo tarpu atsakovas turi pagrindo manyti, kad ieškovo nurodytų darbų apimtys sutarčių vykdymo laikotarpiu galėjo būti dirbtinai padidintos, dėl ko net ir atsakovo prievolės apmokėti už atliktus darbus atveju ši suma turėtų būti mažinama nepagrįstai padidintų darbų apimties verte. 

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas sutartis sudarė laisva valia, sutiko su visomis jų nuostatomis, įskaitant ir nuostatas dėl darbų finansavimo. Sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad su ieškovu yra atsiskaitoma esant savalaikiam atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės finansavimui. Vilniaus miesto savivaldybės veikla iš esmės yra finansuojama iš biudžetinių lėšų. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos į savivaldybės biudžetą lėšų yra surenkama gerokai mažiau negu anksčiau, todėl nėra pakankamai lėšų numatytiems projektams laiku finansuoti. Dėl šios priežasties, t.y. nuo atsakovų nepriklausančių aplinkybių, ieškovui ir nebuvo pervestos visos numatytos lėšos už atliktus darbus. Kadangi sutarčių šalys sutarė, jog atsiskaitymo terminai yra tiesiogiai susieti su finansuotojų lėšų pervedimu, laikytina, kad terminas atsakovui UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiskaityti su ieškovu nėra suėjęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo priteisti reikalaujamus delspinigius, kadangi nėra vėluojama apmokėti ieškovui už atliktus darbus. Ieškovo nurodoma palūkanų suma irgi dėl tos pačios priežasties negali būti priteisiama, nes pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas palūkanos yra skaičiuojamos tik tada, kai atsiskaitoma pavėluotai. Be to, kadangi šalys yra susitarusios dėl delspinigių, tai palūkanų priteisimas būtų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymas. Kadangi atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir pats sutinka pakeisti darbų įvykdymo terminus, nėra jokio pagrindu teismine tvarka keisti sutarčių nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 1050382 Lt skolos, 30000 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 2000 Lt už advokato pagalbą, po 7534 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB „Dekoras“. Teismas pakeitė ieškovo UAB „Dekoras“ ir atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sudarytos 2006 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 102-R 1.5 punktą ir išdėstė jį taip: „1.5. Rangovas darbus pradeda 2006 m. rugsėjo 6 d. ir baigia juos per 8 mėnesius nuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ raštiško pranešimo UAB „Dekoras“ apie darbų sustabdymo panaikinimą ir siūlymą juos vykdyti toliau, tačiau bet kuriuo atveju atskiru šalių raštišku susitarimu gali būti susitarta ir kitaip“. Teismas taip pat pakeitė ieškovo UAB „Dekoras“ ir atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sudarytos 2008 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 6-R/R-Nr. 2/08-03-07 1.4 punktą ir išdėstė jį taip: „1.4. Rangovas darbus pradeda 2008 m. kovo 7 d. ir baigia juos per 8 mėnesius nuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ raštiško pranešimo UAB „Dekoras“  apie darbų sustabdymo panaikinimą ir siūlymą juos vykdyti toliau, tačiau bet kuriuo atveju atskiru šalių raštišku susitarimu gali būti susitarta ir kitaip“. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad šalių sudarytose sutartyse (atitinkamai – 1.7.2 p., 1.6 p.) šalys susitarė, kad statinio statybos valdytojas (UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) už atliktus statybos darbus atsiskaito kartą per mėnesį pagal tarpusavyje  pasirašytas atliktų darbų pažymas (F-3) iki kito mėnesio 30 dienos, esant savalaikiam finansavimui iš Vilniaus miesto savivaldybės. Kitokių dokumentų, kurie būtų pagrindu apmokėjimui, pateikimo šalys nenustatė. Iš į bylą pateiktų pažymų (ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų) matyti, kad jas visas pasirašė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ statinio statybos techninis prižiūrėtojas (t. 1 b.l. 75-115). Iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ne tik nagrinėjamoje byloje aptariamų atsiskaitymų laikotarpiu, bet ir anksčiau šalys vadovavosi būtent tokiomis pažymomis. Kaip minėta, jos pasirašytos ne atsitiktinio atsakovo darbuotojo, o specialiai šiems darbams prižiūrėti paskirto techninio prižiūrėtojo, PVM sąskaitas faktūras atsakovas irgi yra priėmęs, pagal tai buvo atsiskaitoma su ieškovu. Teismas sprendė, kad tiek pagal sutarčių sąlygas, tiek pagal šalių tarpusavio praktiką galima laikyti, kad ieškovas perduodavo, o atsakovas priimdavo darbus pagal šias pažymas ir tai atitiko šalių tikrąją valią.

Įstatymas nustato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (CK 6.662 str. 4 d.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš esmės be bendro pobūdžio abejonių dėl atliktų darbų apimties ir neįrodė bylai aktualiu laikotarpiu kokių nors trūkumų ar nukrypimų, kurie normaliai priimant darbą negalėjo būti nustatyti ar jie būtų tyčia nuslėpti (CK 6.662 str. 4 p.), statinys yra pripažintas tinkamu naudoti (t. 3 b.l. 5-8). Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovų iniciatyva pradėtame ikiteisminiame tyrime 2009 m. atliktų darbų apimtis nėra tyrimo dalykas – tai patvirtinama Vilniaus apskrities VPK  NTVYNTVO skyriaus rašte (t. 3 b.l. 75). Minėtas abejones atsakovas pradėjo kelti tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl likusios skolos dalies, jų atsakovas nebuvo kėlęs dar net ir savo atsiliepime (t. 2 b.l. 62-70). Tuo tarpu savo raštuose iki tol - 2009 m. gegužės, birželio mėnesiais - nurodė, kad priima ieškovo atliktus darbus nepareikšdamas jokių pretenzijų (t. 1 b.l. 130, 132),  iš dalies už 2009 m. darbus ir atsiskaitinėjo.

Teismas pasisakydamas dėl solidarios atsakomybės nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo ir patvirtinama rašytiniais įrodymais tai, jog šiuo atveju UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ veikė kaip įgaliotinis (statinio statybos valdytojas), o Vilniaus miesto savivaldybė buvo įgaliotojas (statinio statytojas) ir statybos darbų finansuotojas (žr. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 1-1134 – t. 2 b.l. 37-38, pavedimo sutartį – t. 2 b.l. 32-34, sutartį Nr. 38-Ū – t. 2 b.l. 35-36). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė nėra sudarytų sutarčių nagrinėjamoje byloje šalis, jas sudarė savo vardu ir įsipareigojimus pagal jas prisiėmė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad statybos valdytojo ir statytojo atsakomybė rangovui yra solidarioji, tik pirmajam ji kyla iš rangos sutarties, kuria jis įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus (kaip nagrinėjamu atveju), o antrajam – iš įstatymo (CK 2.133 str. 1 d.) (LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-15/2009). Tokios išvados nepaneigia bei neatleidžia UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nuo įsipareigojimo apmokėti už atliktus darbus ir ta aplinkybė, kad minėtose sutartyse yra nurodyta, jog atsiskaitymas vykdomas esant savalaikiam finansavimui iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų (jau minėti sutarčių 1.7.2, 1.6 punktai). Ši nuostata, teismo vertinimu, apskritai yra labiau skirta apibrėžti atsiskaitymo tarp šalių terminus, bet ne apskritai eliminuojanti UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ pareigą atsiskaityti: ji nustato pareigą pagal pasirašytas atliktų darbų pažymas atsiskaityti iki kito mėnesio 30 dienos, esant savalaikiam finansavimui, t.y. tam tikra prasme numatant, kad nesant savalaikio finansavimo, minėto termino pažeidimas gali būti nebūtinai vertinamas kaip sutarties pažeidimas, tačiau bet kuriuo atveju betarpiško atsiskaitymo pareigą yra prisiėmęs būtent atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Tuo tarpu statytojo ir statybos valdytojo tarpusavio santykiai (nesavalaikis finansavimas) negali turėti įtakos rangovo atlyginimo (ne)gavimui, šiuos jų tarpusavio santykius reglamentuoja pavedimo santykius reglamentuojančios normos inter alia CK 6.761 straipsnio 1, 3 dalys, reikalaujančios jų tarpusavio bendradarbiavimo ir nustatančios įgaliotojo pareigą aprūpinti įgaliotinį pavedimui įvykdyti reikalingomis priemonėmis, atlyginti pastarojo turėtas išlaidas ir pan. Aiškinant minėtą sutarčių nuostatą kitaip, galėtų būti sukurta tokia situacija, kad, statytojui sąmoningai ar dėl kitų priežasčių nefinansuojant statybos darbų, pagal sutarties nuostatas apskritai nebeliktų subjekto, turinčio tiesiogiai atsiskaityti su ieškovu (nebent teisminiu keliu bandyti reikalauti to iš Vilniaus miesto savivaldybės). Dar daugiau, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 1-581 „Dėl 2008 m. metais statomų objektų finansavimo“ ir pačiai UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ buvo leista pasiskolinti iš banko iki 30 mln. litų objektams (inter alia - ginčo objektui) finansuoti (t. 2 b.l. 162-163). Todėl, teismo nuomone UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ yra solidariai atsakinga ieškovui pagal sutartines prievoles.

Teismas pasisakydamas dėl delspinigių ir palūkanų nurodė, kad teisminėje praktikoje iš esmės pakankamai vienareikšmiškai yra konstatuojama, kad tokiu atveju skolininko atžvilgiu būtų taikoma dviguba atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pačios šalys sutartyse (pirmoje sutartyje 3.2 punktas, antrojoje - 3.1 punktas) savanoriškai pasirinko atsakomybės - būtent delspinigių – formą: po 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Todėl ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių, bet ne palūkanų, dėl ko reikalavimas priteisti palūkanas atmetamas. Ieškovas prašė priteisti 50 592,52 Lt delspinigių, tačiau teismas šią sumą sumažino. Teismas nurodė, kad ieškovas, vertinant vien formaliai, yra teisus, skaičiuodamas atsiskaitymo terminus (ir atitinkamai nuo jų – delspinigius) pagal  sutarčių 1.7.2 ir 1.6 punktus – per 30 dienų nuo atliktų darbų pažymų pasirašymo. Kita vertus, kaip jau virš minėta, atsiskaitymą pagal šiuos punktus sutarčių šalys susiejo būtent su savalaikiu finansavimu iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų. Iš to galima daryti išvadą, jog ir pats ieškovas turėjo galimybę suvokti (tikėtina, ir suvokė), kad tam tikri - protingumo ribose - atsiskaitymo sutrikimai neatmestini. Taigi, tokiu atveju šiame ginče jo pareikšto formaliai apskaičiuoto reikalavimo visa apimtimi tenkinimas, kai jis pats galėjo suvokti (suvokė) galimus atsiskaitymo sutrikimus ir galimus dėl to praradimus, t.y. tam tikra prasme prisiėmė nuostolių dalies riziką, nebūtų nei teisingas, nei sąžiningas. Juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad dalis prievolės yra įvykdyta. Dėl to teismas šią sumą sumažino iki 30000 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 1.5 str.). Teismas atmetė atsakovų aiškinimą, jog delspinigiai apskritai neskaičiuotini, nes negavus savalaikio finansavimo neva atsiskaitymo terminai apskritai nėra praleisti. Teismas sprendė, kad galima manyti, jog pagal sutarčių nuostatas šalys neatmetė atsiskaitymo sutrikimų galimybės, tačiau jie savo trukmės požiūriu toleruotini tik tam tikrose protingumo ribose. Teismas nurodė, kad sutikus su atsakovų aiškinimu statytojas iš esmės neribotą laiką galėtų naudotis turimomis lėšomis vietoje savalaikio atsiskaitymo, gautų iš to naudą, o rangovas patirtų tik nekompensuotinų nuostolių, kas nebūtų teisinga ir sąžininga kitos šalies atžvilgiu.

Teismas pasisakydamas dėl sutarčių sąlygų pakeitimo nurodė, kad esminių prieštaravimų dėl sutarčių sąlygų pakeitimo prašomu – terminų pratęsimo – aspektu nėra, atsakovai šiuo metu faktiškai neprieštarauja, kad ieškovas, atnaujinus darbus, galėtų juos užbaigti. Atsakovas pareiškė prieštaravimą tik dėl sąlygų pakeitimo siejant tai su teismo sprendimo vykdymo įsiteisėjimu bei 8 mėnesių terminu. Teismas su atsakovų aiškinimu iš dalies sutiko. Susiejant prašomas pakeisti sąlygas su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, galimai būtų užkirstas kelias atlikti tuos darbus anksčiau, jų pradžia  galimai būtų nukelta neapibrėžtam laikui. Esant tokioms aplinkybėms ir turint galvoje, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ yra šiuo metu sustabdžiusi darbus, teismo nuomone, prašomos pakeisti sąlygos keistinos tokiu būdu, kad nebūtų susietos su teismo sprendimo įsiteisėjimu ir suteiktų šalims galimybę pačioms apsispręsti dėl tolesnių darbų atlikimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1) Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo skirti ekspertizę ir pavesti ekspertui atsakyti, kokius darbus UAB „Dekoras“ atliko objekte „Menų spaustuvės pastatų komplekso rekonstrukcijos darbai (duomenys neskelbtini), (sudarant tikslias atliktų darbų sąmatas, jose nurodant atliktų darbų pavadinimus ir jų kiekius) bei kokia UAB „Dekoras“ atliktų darbų vertė minėtame objekte kaina pagal atliekant darbus galiojusius įkainius; taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Dekoras“ ieškinys atsakovams UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo būtų atmestas visiškai; netenkinus antrojo prašymo, apeliantas prašo išdėstyti ieškovo reikalaujamą priteisti sumą dviejų metų laikotarpiu. Skundas grindžiamas šiais argumentais: 

1. Vilniaus apygardos teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog UAB „Dekoras“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ laisva valia susitarė, kad su ieškovu UAB „Dekoras“ bus atsiskaityta iki kito mėnesio 30 dienos, esant savalaikiam finansavimui iš Vilniaus miesto savivaldybės ir ES lėšų. Teismas nevertino nurodytų aplinkybių dėl šalių laisvos valios dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų suderinimo, dėl ieškovo prisiimtos nesavalaikio finansavimo rizikos, nors šios aplinkybės buvo esminės sprendžiant atsakovių sutartinės civilinės atsakomybės buvimo sąlygas.

2. Teismas nevertino ir Vilniaus miesto savivaldybės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, jog prieš sudarydamas su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ minėtas Sutartis ieškovas dalyvavo dėl „Menų spaustuvės“ pastatų komplekso (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos II etapo darbų vykdymo skelbtame viešame konkurse. Ieškovui buvo pateiktos konkurso sąlygos ir UAB „Dekoras“ sutikdamas su jomis pateikė savo pasiūlymą kuriame nurodė, jog sutinka su visomis pirkimo dokumentų sąlygomis, taigi ir su minėtos Sutarties Nr. 102-R sąlygomis dėl atsiskaitymo terminų ir tvarkos, kadangi šios sąlygos buvo neatsiejama konkurso sąlygų dalis.

3. Ieškovas pasirašydamas Sutartį Nr. 102-R bei Sutartį Nr. 6-R/R-Nr. 2/08-03- 07 sutiko su sutarčių nuostatomis, numatančiomis, jog atsiskaitymo terminas už atliktus darbus yra susietas su lėšų iš Vilniaus miesto savivaldybės ir ES gavimu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, ir prisiėmė galimo nesavalaikio finansavimo riziką, todėl  pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog terminas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiskaityti su ieškovu yra suėjęs ir ieškovo reikalavimas dėl 1050382 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas bei tenkintinas.

4. Teismas skundžiamame sprendime neturėjo jokio pagrindo priteisti iš atsakovų UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės delspinigius, kadangi pats ieškovas pasirašydamas Sutartį Nr. 102-R bei Sutartį Nr. 6-R/R-Nr. 2/08-03-07 sutiko su Sutarčių nuostatomis, numatančiomis, jog atsiskaitymo terminas už atliktus darbus yra susietas su lėšų iš Vilniaus miesto savivaldybės ir ES gavimu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, taigi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ negaunant lėšų iš numatytų finansavimo šaltinių, nėra vėluojama apmokėti ieškovui UAB „Dekoras“ už atliktus darbus.

5. Sutarčių šalys nepratęsė darbų įvykdymo terminų, šie terminai pasibaigė, todėl jų pratęsti Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime negalėjo. Pasibaigus Sutartyse numatytiems darbų įvykdymo terminams ir neatlikus tam tikrų darbų, dėl neatliktų darbų turi būti vykdomi viešieji pirkimai ir atitinkamai iš naujo numatomi šių darbų įvykdymo terminai.

6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, iš esmės nepateikdamas jokių išsamių argumentų atmetė prašymą skirti ekspertizę šioje byloje, tuo užkirsdamas kelią nustatyti nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir išsiaiškinti tiesą byloje. Ekspertizės skyrimas yra būtinas šioje byloje, siekiant gauti atsakymus į klausimus, kokius darbus UAB „Dekoras“ atliko objekte „Menų spaustuvės“ pastatų komplekso rekonstrukcijos darbai (duomenys neskelbtini), (sudarant tikslias atliktų darbų sąmatas, jose nurodant atliktų darbų pavadinimus ir jų kiekius) bei kokia UAB „Dekoras“ atliktų darbų vertė minėtame objekte kaina pagal atliekant darbus galiojusius įkainius, ir teisingai išnagrinėti bylą.

2) Atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-12-28 Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neįtraukus UAB „Jondras“ su kuriuo ieškovas buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį,  dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, kurioje teismas sprendimu nusprendė dėl jo teisių ir pareigų, todėl vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 punktu teismo sprendimas turėtų būti panaikintas remiantis absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

2. Teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylą, kol ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-505-10 bus nustatyti šiai bylai įrodomąją ir prejudicinę reikšmę turintys faktai. Teismas nevertino aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas apėmė 2009 m. pirmo metų ketvirčio (sausio, vasario ir kovo mėnesių) atliktų darbų tyrimą ir nepasisakė dėl apelianto argumento, jog ieškovo reikalavimo dydis tiesiogiai priklausė nuo realiai atliktų darbų vertės, kuri ikiteisminio tyrimo metu ir buvo nustatinėjama.

3. Teismui nebuvo pateikti ir bylai aktualiu laikotarpiu atliktų darbų rūšį ir apimtį patvirtinantys apskaičiavimai bei dokumentai. Neišreikalavus šių dokumentų liko nenustatyta, ar anksčiau ieškovui išmokėtos sumos buvo pagrįstos. Nustačius, jog anksčiau ieškovui sumokėtos sumos yra pervestos nepagrįstai, apeliantas neturėtų pareigos ieškovui mokėti ieškinyje reikalaujamos sumos.

4. Negalima sutikti su teismo argumentu, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui pagal prievolę, kadangi statytojo - Vilniaus m. savivaldybės, kaip atstovaujamojo, atsakomybė kyla iš įstatymo (CK 2.133 str. 1 d.), o apelianto - iš rangos sutarčių, kuriomis jis įsipareigojo sumokėti ieškovui už atliktus darbus.

Atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dėl jo yra pateikęs apeliacinį skundą ir palaiko jame nurodytus reikalavimus ir argumentus.

Atsiliepimu į atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus ieškovas UAB „Dekoras“ prašo, atsakovų apeliacinių skundų netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, netenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl ekspertizės skyrimo, netenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl priteistos sumos išdėstymo dviejų metų laikotarpiu ir priteisti ieškovui UAB „Dekoras“ iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliantų skunduose nurodytais argumentais, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas bei teisėtas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo sustabdyti civilinės bylos pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl 2011 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-133-178/2010 dėl piniginės prievolės nevykdymo ir sutarties sąlygų pakeitimo, nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Dekoras“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo - UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (Vilniaus apygardos teisme c. b. Nr. 2-3691-340/2012).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Byloje nustatyta, kad UAB „Dekoras“ 2006 m. rugsėjo 6 d. su statinio statybos valdytoju UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 102-R dėl „Menų spaustuvės“ pastatų komplekso (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos II etapo darbų vykdymui. Pagal minėtos sutarties 1.2 punktą, darbų finansavimas numatytas iš Vilniaus miesto savivaldybės ir ES lėšų. 2008 m. kovo 7 d. UAB „Dekoras“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pasirašė dar vieną sutartį Nr. 6-R/R-Nr. 2/08-03-07 dėl minėto objekto baigiamųjų darbų. Remiantis 2006 m. rugsėjo 6 d. sutarties 1.7.2 punktu ir 2008 m. kovo 7 d. sutarties 1.6. punktu, už UAB „Dekoras“ atliekamus darbus su juo turėjo būti atsiskaitoma kartą per mėnesį pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir UAB „Dekoras“ pasirašytas atliktų darbų pažymas, iki kito mėnesio 30 dienos, esant savalaikiam finansavimui iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ minėtas sutartis yra sudaręs kaip statinio statybos valdytojas, o Vilniaus miesto savivaldybė šiuo atveju yra statytojas.

Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir dėl atliktų darbų apimties. Ieškovas yra pareiškęs du reikalavimus, t.y. dėl įsiskolinimo su netesybomis ir palūkanomis priteisimo bei dėl rangos sutarčių sąlygų pakeitimo – rangos termino pratęsimo.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 1050382 Lt skolos, 30000 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 2000 Lt už advokato pagalbą, po 7534 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB „Dekoras“. Teismas pakeitė ieškovo UAB „Dekoras“ ir atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sudarytos 2006 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties Nr. 102-R 1.5 punktą ir išdėstė jį taip: „1.5. Rangovas darbus pradeda 2006 m. rugsėjo 6 d. ir baigia juos per 8 mėnesius nuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ raštiško pranešimo UAB „Dekoras“ apie darbų sustabdymo panaikinimą ir siūlymą juos vykdyti toliau, tačiau bet kuriuo atveju atskiru šalių raštišku susitarimu gali būti susitarta ir kitaip“. Teismas taip pat pakeitė ieškovo UAB „Dekoras“ ir atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sudarytos 2008 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 6-R/R-Nr. 2/08-03-07 1.4 punktą ir išdėstė jį taip: „1.4. Rangovas darbus pradeda 2008 m. kovo 7 d. ir baigia juos per 8 mėnesius nuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ raštiško pranešimo UAB „Dekoras“  apie darbų sustabdymo panaikinimą ir siūlymą juos vykdyti toliau, tačiau bet kuriuo atveju atskiru šalių raštišku susitarimu gali būti susitarta ir kitaip“.  Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu apeliacinius skundus teismui pateikė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Dėl UAB „Jondras“ neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu

Atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nuomone, neįtraukus UAB „Jondras“, su kuriuo ieškovas buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį,  dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, kurioje teismas sprendimu nusprendė dėl jo teisių ir pareigų, todėl vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 punktu teismo sprendimas turėtų būti panaikintas remiantis absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu sutikti negali. Kaip matyti iš Jungtinės veiklos sutarties sudarytos tarp UAB „Dekoras“ ir UAB „Jondras“, šalys sutarties 1.5. punkte sutarė, kad UAB „Dekoras“ skiriama atsakingu partneriu, kuris pateikia bendrą pasiūlymą konkursui ir jį laimėjus pasirašo sutartį su pirkėju ir kitus dokumentus, atstovaujama konsorciumui santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitas su bendra veikla susijusias funkcijas (41 b.l., t. 1). Minėtos sutarties 5.3.9. punktu UAB „Dekoras“ įsipareigoja atlikti kitus bendram tikslui pasiekti reikalingus teisinius veiksmus. Kita vertus, CK 6.972 straipsnio reglamentuojančio bendrų reikalų tvarkymą jungtinės veiklos atveju, 1 dalyje numatyta, kad  tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. Kaip jau buvo minėta šiuo atveju UAB „Dekoras“ buvo paskirtas atsakingu partneriu, todėl laikytina, kad UAB „Jondras“ žinojo apie UAB „Dekoras“ atliekamus veiksmus ir su tuo sutiko, todėl atskirai įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Jondras“ nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad UAB „Jondras“, esant reikalui turi teisę savarankiškai ginti savo teises ir interesus.

Dėl bylos sustabdymo

Atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylą, kol ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-505-10 bus nustatyti šiai bylai įrodomąją ir prejudicinę reikšmę turintys faktai. Apelianto nuomone, teismas nevertino aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas apėmė 2009 m. pirmo metų ketvirčio (sausio, vasario ir kovo mėnesių) atliktų darbų tyrimą ir nepasisakė dėl apelianto argumento, jog ieškovo reikalavimo dydis tiesiogiai priklausė nuo realiai atliktų darbų vertės, kuri ikiteisminio tyrimo metu ir buvo nustatinėjama.

CPK 163 str. 3 d. nustatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, kai negalima išnagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, nes pats negali jų nustatyti. Tačiau šiuo pagrindu galima sustabdyti bylą tik kai bylos yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę. Visus teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją galėdamas ir privalėdamas nustatyti pats teismas arba kai nėra prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio tarp bylų, teismas neturi teisės stabdyti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinę galią turi tik teismo sprendimas arba nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai. Baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos teisme nėra, todėl pirmosios instancijos teismui dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo nebuvo pagrindo bylą stabdyti. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vykstantis ikiteisminis tyrimas nesudaro pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-620/2004, Nr. 3K-3- 411/2005 ir Nr. 3K-3-238/2006).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Dekoras“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo - UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (Vilniaus apygardos teisme c. b. Nr. 2-3691-340/2012). Teisėjų kolegija su šiuo apelianto prašymu sutikti negali. Nagrinėjamos bylos atveju UAB „Dekoras“ prašo priteisti jo naudai apmokėjimą už atliktus ir dar neapmokėtus darbus, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3691-340/2012, keliamas klausimas dėl apmokėjimo už konkrečius darbus nepagrįstumo bei sumokėtų piniginių sumų sugrąžinimo. Bylose nagrinėjami atlikti darbai ir apmokėjimas už juos pagal skirtingus atliktų darbų aktus ir skirtingas sąskaitas faktūras, už skirtingus laikotarpius. Atsižvelgiant, kad abi bylos turi skirtingą nagrinėjimo dalyką, o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje ir šioje byloje nėra prejudicinio ryšio, todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymas stabdyti šią bylą netenkintinas.

Dėl įrodymų neišreikalavimo ir ginčo esmės

Atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teigimu, teismui nebuvo pateikti ir bylai aktualiu laikotarpiu atliktų darbų rūšį ir apimtį patvirtinantys apskaičiavimai bei dokumentai. Neišreikalavus šių dokumentų liko nenustatyta, ar anksčiau ieškovui išmokėtos sumos buvo pagrįstos. Nustačius, jog anksčiau ieškovui sumokėtos sumos yra pervestos nepagrįstai, apeliantas neturėtų pareigos ieškovui mokėti ieškinyje reikalaujamos sumos. Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Atsakovas abejoja ankstesnių mokėjimų už ieškovo atliktus darbus pagrįstumu, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo įsiskolinimo už atliktus ir dar neapmokėtus ieškovo darbus priteisimo. Byloje yra pateiktas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, sutarčių pripažinimo iš dalies negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, kuris patvirtina, kad ginčas ar ieškovui sumokėtos sumos yra pervestos nepagrįstai bus sprendžiamas kitoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad, rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009).

Šalių sudarytų sutarčių 1.7.2 ir 1.6 punktuose šalys susitarė, kad statinio statybos valdytojas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ už atliktus statybos darbus atsiskaito kartą per mėnesį pagal tarpusavyje  pasirašytas atliktų darbų pažymas (F-3) iki kito mėnesio 30 dienos, esant savalaikiam finansavimui iš Vilniaus miesto savivaldybės. Šalys nei sutartyse nei kituose susitarimuose nenumatė jokių kitų dokumentų, kurie būtų pagrindu apmokėjimui. Kaip matyti iš byloje esančių pažymų ir jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, jas pasirašė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ statinio statybos techninis prižiūrėtojas (75-115 b.l., t. 1). Byloje nėra duomenų, kad tarp sutarties šalių pradinėje stadijoje būtų kilę ginčų ar nesutarimų dėl apmokėjimo pagal pažymas, todėl laikytina, tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia praktika ir šalys išreiškė savo valią tokiu būdu perduoti ir priimti atliktus darbus ir tam neprieštaravo. Remiantis aukščiau paminėtais sutarčių punktais, būtent byloje esančios pažymos buvo šalių rangos sutartyse numatytos kaip darbų priėmimo ir pagrindą apmokėjimui sudarantis dokumentas, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo.

Dėl solidarios atsakomybės

Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui pagal prievolę.

Pažymėtina, kad solidarią atsakovų atsakomybę įrodo jų aiškiai išreikšta suderinta valia dėl visiško atsiskaitymo prievolės bendrumo ir nedalumo, t.y. solidarumo. Tokią atsakovų valią patvirtina rangos sutarčių sąlygos ir bei jų tikrieji ketinimai, atsispindintys vėliau atliktuose faktiniuose veiksmuose bei priimtuose sprendimuose. Kaip matyti iš byloje esančių, pavedimo sutarties (32-34 b.l., t. 2), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 1-1134 (37-38 b.l., t. 2), sutarties Nr. 38-Ū (35-36 b.l., t. 2) - UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ veikė kaip įgaliotinis (statinio statybos valdytojas), o Vilniaus miesto savivaldybė buvo įgaliotojas (statinio statytojas) ir statybos darbų finansuotojas.

Aukščiau išvardintos aplinkybės patvirtina, kad sutartis pasirašė ir įsipareigojimus prisiėmė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo sudarytų sutarčių šalimi. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagal kurią yra konstatuota, jog  statybos valdytojo ir statytojo atsakomybė rangovui yra solidarioji, tik pirmajam ji kyla iš rangos sutarties, kuria jis įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus (kaip nagrinėjamu atveju), o antrajam – iš įstatymo (CK 2.133 str. 1 d.) (LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-15/2009).  Nors apeliantas prieštarauja, kad teismas negalėjo remtis šia kasacinės instancijos teismo praktika, tačiau teisėjų kolegija laiko, kad aukščiau paminėtoje ir nagrinėjamoje bylose aplinkybės yra labai panašios. Pažymėtina, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ būtent ir atitinka įmonės statusą, kuri ir nagrinėjamoje byloje veikė pagal pavedimą Vilniaus miesto savivaldybės vardu ir lėšomis. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju statinio statytojo ir jo atstovo – statybos valdytojo atsakomybė UAB „Dekoras“ yra solidarioji, tik atsiradusi skirtingais pagrindais, statytojo Vilniaus miesto savivaldybės kaip atstovaujamojo, atsakomybė kyla iš įstatymo (CK 2.133 straipsnio 1 dalis), o statybos valdytojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ statybos rangos sutarties pagrindu.

Dėl delspinigių

Vilniaus miesto savivaldybė skunde nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime neturėjo jokio pagrindo priteisti iš atsakovų UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės delspinigius, kadangi pats ieškovas pasirašydamas Sutartį Nr. 102-R bei Sutartį Nr. 6-R/R-Nr. 2/08-03-07 sutiko su sutarčių nuostatomis, numatančiomis, jog atsiskaitymo terminas už atliktus darbus yra susietas su lėšų iš Vilniaus miesto savivaldybės ir ES gavimu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, taigi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ negaunant lėšų iš numatytų finansavimo šaltinių, nėra vėluojama apmokėti ieškovui UAB „Dekoras“ už atliktus darbus. Šį apelianto skundo argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, rangos sutartyse (3.2. ir 3.1. punktuose) šalys susitarė, kad projekto vykdytojas, vėluojantis apmokėti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties moka 0,02 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo ne laiku apmokėtos sumos. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių ir juos sumažino iki 30000 Lt sumos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas,  pagal sutarčių nuostatas šalys neatmetė atsiskaitymo sutrikimų galimybės, tačiau jie savo trukmės požiūriu toleruotini tik tam tikrose protingumo ribose. Todėl apelianto argumentas, kad teismas visiškai neturėjo priteisti delspinigių neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir tokiu būdu pažeistų ieškovo interesus.

Dėl sutarčių sąlygų pakeitimo

Apelianto Vilniaus miesto savivaldybės teigimu teismas nepagrįstai  nutarė pakeisti rangos sutarčių sąlygas dėl rangos darbų atlikimo termino pratęsimo. Skunde nurodyta, kad teismas nenurodė kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaudamasis nutarė pakeisti sutarčių sąlygas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, esminių prieštaravimų, kad ieškovas, atnaujinus darbus, galėtų juos užbaigti, nebuvo. Atsakovas prieštaravo dėl sąlygų pakeitimo siejant tai su teismo sprendimo vykdymo įsiteisėjimu bei 8 mėnesių terminu. Pirmosios instancijos teismas pakeisdamas sutarties sąlygas atsižvelgė, kad prašomos pakeisti sąlygos būtų keičiamos tokiu būdu, kad nebūtų susietos su teismo sprendimo įsiteisėjimu ir suteiktų šalims galimybę pačioms apsispręsti dėl tolesnių darbų atlikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abejose rangos sutartyse šalims buvo numatyta galimybė ir net pareiga, esant tam tikroms aplinkybėms, pakeisti rangos darbų atlikimo terminus: pagal 2006 m. sutarties 1.6 p. - jei ne dėl ieškovo kaltės atsiranda būtinybė keisti terminą; pagal 2008 m. sutarties 1.5 p. - jei ne dėl ieškovo kaltės atsiranda būtinybė keisti terminą; pagal tos pačios sutarties 2.1.7 p.- atsakovas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įsipareigoja atidėti darbų baigimo datą, jei yra pateiktas pagrįstas ieškovo pranešimas apie darbų uždelsimą dėl nesklandaus objekto finansavimo. Byloje esantis ieškovo prašymas adresuotas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo, patvirtina faktą, kad iki kreipiantis į teismą ieškovas siūlė pakeisti sutarčių sąlygas, pratęsiant darbų atlikimo terminą skaičiavimais 8 mėn. laikotarpiui, tačiau atsakovas atsakymo dėl sutarčių sąlygų keitimo (termino pratęsimo) nepateikė, todėl ieškovas, gindamas savo teises bei remdamasis CK 6.223 str. 3 d., kreipėsi į teismą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo teismine tvarka.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas turėjo teisę pakeisti sutarčių sąlygas, atsižvelgdamas ne tik į sutartinį pagrindą, bet ir į įstatyminį. CK 6.204 straipsnio reglamentuojančio sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, 2 dalyje numatyta kokios sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Šiame straipsnyje numatytus kriterijus atitiko ieškovo reikalavimas dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė sutarties sąlygas.

Dėl ekspertizės

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai, iš esmės nepateikdamas jokių išsamių argumentų atmetė prašymą skirti ekspertizę šioje byloje. Apelianto teigimu ekspertizė buvo būtina siekiant nustatyti kokius darbus ir už kokią kainą atliko ieškovas nuo 2004 iki 2009 metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas rangos darbus ginčo objekte vykdė nuo 2004 metų, o nagrinėjamoje byloje ieškinio dalyką sudaro atsakovų įsiskolinimas už 2009 metų balandžio-birželio mėnesiais atliktus darbus. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, nes sprendimo priėmimui pakako įrodymų, o revizavimas visų statybos darbų ginčo objekte prieštarautų koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.

Dėl ieškovui priteistos sumos išdėstymo

Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė, tuo atveju jei nebūtų tenkinamas jų ieškinys, prašo išdėstyti ieškovo reikalaujamą sumą dviejų metų laikotarpiu.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą įvykdyti ieškovui įsipareigojimų įsiteisėjus teismo sprendimui. Priteistos sumos išdėstymas 2 metams, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga ieškovui. Ieškovas byloje yra pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo patirtas apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti 6500 Lt. Kartu su prašymu ieškovas pateikė tai patvirtinančius įrodymus (12-15 b.l., t. 5). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į bylos apimtį bei sudėtingumą laiko, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir lygiomis dalimis t.y. po 3250 Lt priteistinos iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Dekoras“ (į.k. 220169180) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (į.k. 111109233) ir iš atsakovo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (į.k. 120750163) po 3250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjos                                                                      Audronė Jarackaitė

                                                                      Danutė Gasiūnienė

                                                                      Marytė Mitkuvienė