Administracinė byla Nr.
A556 – 2001/2009
Procesinio sprendimo kategorija
13.2; 13.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 12
d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus
(pranešėjas),
Sekretoriaujant Galinai
Lavrinovič,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui
Vytautui Zalieckui,
atsakovo atstovui Vaclovui
Plegevičiui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos
G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Z. skundą
atsakovams Aukštadvario regioninio parko direkcijai, Trakų rajono savivaldybės
administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų
teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti
veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja G. Z. (toliau – ir pareiškėja) skundu (T 1, b. l. 3-5),
kurį patikslino (T 1, b. l. 101-103), kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti
atsakovą Aukštadvario regioninio parko direkciją išduoti specialiąsias sąlygas
projektavimui dėl jos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))
buvusios sodybos atkūrimo, įpareigoti atsakovą Trakų rajono savivaldybės
administraciją patvirtinti statinio projektavimo sąlygas minėtame žemės sklype (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiai sodybai atkurti, priteisiant iš
atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė,
jog Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2006 m. liepos 17 d. sprendimas
Nr. V3-1.6-152, kuriuo jai atsisakyta išduoti specialiąsias statinio
projektavimo sąlygas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jos teises.
Pareiškėja paaiškino, kad jos žemės ūkio paskirties sklypas yra Aukštadvario
regioninio parko Aukštadvario rekreacinio prioriteto zonoje, rekreacinių
agrarinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo (Ž2bl) kraštovaizdžio tvarkymo
zonoje. Šioje zonoje pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus ir
pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą skatinamas užsiėmimas kaimo
turizmu, o pareiškėja ketina statyti rekreacinį pastatą. Pagal Aukštadvario
regioninio parko apsaugos reglamentą rekreacinių pastatų statyba ribojama tik
Aukšlinės, Ungurio rekreacinio prioriteto zonose, Kozelkiškių, Verniejaus
rekreacinių pastatų teritorijose, kitur tokių statinių statyba yra galima.
Pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, teritorijų tvarkomąjį
zonavimą Aukštadvario regioniniame parke nenumatytos rekreacinių agrarinių
teritorijų intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonos, nors numatoma
naujų statybų plėtra intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonose.
Pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą tik gyvenviečių, esančių
geoekologiniu požiūriu svarbiose vietose ir/ar turinčių didelę įtaką estetiniam
kraštovaizdžio potencialui, tvarkymas grindžiamas prezervaciniu prioritetu,
tačiau Purvynų kaimas nepatenka į tokią teritoriją. Likusios regioninio parko
gyvenvietės ar jų dalys tvarkomos vadovaujantis bendrais gyvenviečių statybą
šalyje reguliuojančiais aktais. Pareiškėja nurodė, jog pagal Aukštadvario
regioninio parko apsaugos reglamentą, rengiant projektus buvusioms sodyboms
atkurti, turi būti nepažeidžiami vertingi kraštovaizdžio elementai, tačiau
atsakovas nenurodo, kokias kenksmingas pasekmes, poveikį ar žalą Aukštadvario
regioniniam parkui, jo kraštovaizdžiui, ekosistemai padarytų jos siekiamas
statyti rekreacinis pastatas.
Atsakovas Aukštadvario
regioninio parko direkcija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (T 1, b. 1. 37-39;
113-114) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino,
kad pareiškėjos žemės ūkio paskirties sklypas yra Aukštadvario regioninio parko
Aukštadvario rekreacinio prioriteto zonoje, rekreacinių agrarinių teritorijų
ekstensyvaus pritaikymo (Ž2bl) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pagal
Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą (planavimo schemą) naujų statybų
plėtra šioje zonoje nenumatyta, prioritetas teikiamas pažintiniam turizmui,
kraštovaizdžio estetinio potencialo didinimui. Komercinio (kaimo) turizmo
paslaugos vystomos esamos infrastruktūros pagrindu. Atsakovas paaiškino, jog
pareiškėjos sklypas yra Purvynų senkapių vizualinės apsaugos teritorijoje, kur
galioja specialioji naudojimo sąlyga - nekilnojamųjų kultūros vertybių
teritorija ir apsaugos zonos. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2
dalies 8 punktą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti
su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus
esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų
liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat
nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, numatytas draustinių tvarkymo
planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar
didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat
arčiau kaip 50 metrų nuo šlaitų viršutinės briaunos. Pagal Statybos techninį
reglamentą STR 1.01.09:2003 sodyba yra juridiškai įformintas sodybinis žemės
sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais,
buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Atsakovas paaiškino neišdavęs
specialiųjų sąlygų sodybos atkūrimui, nes išnagrinėjus dokumentus, kurie,
pareiškėjos manymu, įrodo buvusios sodybos faktą, nustatyta, kad pagal tokius
pačius dokumentus Trakų rajono savivaldybės valdybos 2002 m. birželio 12 d.
sprendimu Nr. 107 žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės paskirtis buvo
pakeista į kitą paskirtį ir pareiškėjos nurodyta sodyba atkurta gretimame žemės
ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)),
esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog pagal Aukštadvario
regioninio parko tvarkymo planą (planavimo schemą) gyvenviečių, esančių
geoekologiniu požiūriu svarbiose vietose ir/ar turinčių didelę įtaką estetiniam
kraštovaizdžio potencialui, tvarkymas grindžiamas prezervaciniu prioritetu.
Purvynų kaimas nėra gyvenvietė ar gyvenvietės dalis, todėl šiuo atveju
netaikytini Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto
pagrindinių teiginių VI skyriaus (gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros
kryptys) punktai.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija
atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 35; 110-111) paaiškino, kad žemės sklypas,
kuriame pareiškėja siekia atkurti sodybą, yra Aukštadvario regioninio parko
teritorijoje. Kadangi atsakovas yra atsakinga už šios saugomos teritorijos
apsaugą, ji pagal statytojo (užsakovo) prašymą statinio projektavimo sąlygų
sąvadui gauti su prašymu išduoti projektavimo sąlygas sodybos atkūrimui
kreipėsi į Aukštadvario regioninio parko direkciją. Ši 2006 m. liepos 17 d.
raštu Nr. V3-l.6-152 atsisakė išduoti specialiąsias sąlygas sodybos atkūrimui
(gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai) pareiškėjai nuosavybės teise
priklausančiame žemės sklype.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų
tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė skundą atmesti.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendimu
(T 2, b. l. 79-85) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės
administracija su prašymu išduoti projektavimo sąlygas sodybos atkūrimui žemės
sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, priklausančiame
pareiškėjai, 2006 m. liepos 5 d. raštu Nr. AP3-1569 kreipėsi į Aukštadvario
regioninio parko direkciją. Aukštadvario regioninio parko direkcija 2006 m.
liepos 17 d. raštu Nr. V3-1.6-152 atsisakė Trakų rajono savivaldybės
administracijai išduoti specialiąsias sąlygas sodybos atkūrimui - gyvenamojo
namo ir pagalbinių pastatų statybai. Esant Aukštadvario regioninio parko
neigiamam sprendimui, Trakų rajono savivaldybės administracija 2006 m.
rugpjūčio 9 d. raštu Nr. AP3-1841 pranešė pareiškėjai apie tai, kad projektavimo
sąlygų sąvadas negali būti parengtas dėl Aukštadvario regioninio parko
direkcijos atsisakymo išduoti specialiąsias sąlygas projektavimui. Teismas
konstatavo, kad abiejų institucijų sprendimai yra pagrįsti. Trakų rajono
savivaldybės sprendimas išvestinis. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Saugomų
teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 13 straipsnio 3 dalimi, 5
straipsnio 1 dalimi, Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo
rašto pagrindinių teiginių, patvirtintų 2005 m. balandžio 7 d. aplinkos ministro
įsakymu Nr. D1-189 „Dėl Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano
patvirtinimo“, 34 punktu. Teismas nustatė, kad pareiškėjos žemės ūkio
paskirties sklypas yra Aukštadvario regioninio parko Aukštadvario rekreacinio
prioriteto zonoje, rekreacinių agrarinių teritorijų ekstensyvaus pritaikymo
(Ž2bl) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Joje leidžiama vykdyti darbus,
didinančius vietovės estetinį potencialą (patrauklumą), kraštovaizdį formuoti
specialiomis kraštovaizdžio architektūros priemonėmis, gerinamos vietovių
pažintinio eksponavimo sąlygos, didinami želdinių plotai, laikomasi bendrųjų
ekologinės apsaugos principų. Pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo
planą (planavimo schemą) naujų statybų plėtra rekreacinėse agrarinėse
teritorijose ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonose (Ž2bl)
nenumatyta, todėl nauji statiniai statomi esamose ir buvusiose sodybose. Pagal
Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą gyvenviečių, esančių geoekologiniu
požiūriu svarbiose vietose ir ar turinčių didelę įtaką estetiniam
kraštovaizdžio potencialui, tvarkymas grindžiamas prezervaciniu prioritetu.
Purvynų kaimas nėra gyvenvietė ar gyvenvietės dalis, todėl jame netaikomi
Aukštadvario regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių
teiginių VI skyriaus gyvenviečių ir infrastruktūros plėtros kryptys punktai. Teismas
nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės valdybos 2002 m. birželio 12 d.
sprendimu Nr. 107 buvo pakeista žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo
paskirtis į kitą - gyvenamoji teritorija (sodybinis užstatymas) paskirtį ir
buvusios F. L. sodybos
pagrindu atkurta sodyba gretimame, pareiškėjos įgalioto asmens V. Z. sklype (kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini)). Ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu
pareiškėjai neleisti kurti savo sodybą. Tačiau pareiškėja teisę kurti sodybą įgytų
tik Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais
atvejais, jeigu įrodytų, kad jos žemės sklype yra išlikę buvusių statinių ir
(ar) sodų liekanų, jei sodyba būtų pažymėta planuose, taip pat - bendrosios
kompetencijos teisme nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Planų,
patvirtinančių sodybos buvimą, pareiškėja teismui nepateikė. Juridinę reikšmę
turintis faktas nėra nustatytas. Pareiškėja savo teises gina remdamasi, skundo
argumentu nurodydama ir procese įrodinėdama, kad jai asmeninės nuosavybės teise
priklausančiame žemės sklype sodybos buvimą įrodo buvusių pastatų pamatų
fragmentai, sodo likučiai. Tačiau kolegija negali daryti neabejotinos išvados,
kad pareiškėjos žemėje yra išlikusių statinių pamatų fragmentų ar sodo liekanų.
Byloje tokie įrodymai nesurinkti. 2008 m. lapkričio 26
d. Geodezijos instituto pažyma Nr. 1642, planai, antstolio 2007
m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 31 ir jame
esančios fotonuotraukos, kita rašytinė bylos medžiaga, taip pat - teisme
apklaustų liudytojų J. D. , G. D. parodymais remiantis teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjos žemės
sklype išlikę pastato pamatų ar sodo liekanos. Statinio medžiagų liekanų buvimo
nepakanka.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 94-96) prašo
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą
panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo
sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, kurios buvo netinkamai
išaiškintos ir pritaikytos.
2. Saugomų
teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodoma, jog leidžiama
statyti statinius buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar)
sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Teismui
buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių visų įstatyme išvardintų
sąlygų (faktų) buvimą.
3. Civilinio
proceso kodekso 635 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolio surašytas
faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu
įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Tai reiškia, kad jame nustatytos
aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais įrodymais,
išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str.). Teismas nepagrįstai nesilaikė šių
įstatymo reikalavimų, nors jų taikymas neprieštarauja Administracinių bylų
teisenos įstatymui. Toks šių įrodymų vertinimas atitinka ir ABTĮ 57 straipsnio reikalavimus.
4. Teismo išvados
prieštarauja įstatymo reikalavimui vertinti įrodymų visumą (ABTĮ 57 str. 6
d.). Esant pakankamai išlikusių fizinių ir grafinių buvusios sodybos liekanų
buvimo įrodymų, teismas nepagrįstai nurodo, jog buvusios sodybos buvimo faktas
galėtų būti nustatytas tik bendrosios kompetencijos teisme.
Atsakovas Aukštadvario
regioninio parko direkcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 2, b.
l. 103-104) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24
d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo,
kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai
priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))
teritorijoje nenustatytas buvusio pastato buvimo faktas. Nenustatytas buvusios
sodybos faktas. Nepateikta jokių įrodymų, kad minėtame žemės sklype buvusi
sodyba yra pažymėta vietovės ar kituose planuose. Atsakovo požiūriu pareiškėjos
pateiktas antstolio D. J. faktinių aplinkybių konstatavimo
2007 m. spalio 31 d. protokolas Nr. 37 subjektyvus ir neatitinka tikrovės.
Tretysis
suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos
ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 101-102) prašo
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą
palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Tretysis
suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas
pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini)) teritorijoje keleto skirtingose vietose akmenų buvimas
pastato pamato praeityje buvimo neįrodo. Nepakanka nustatyti buvusio statinio
medžiagų liekanas, nesant statinio liekanų. Pareiškėja byloje taip pat
nepateikė įrodymų apie tai, kad minėtame žemės sklype buvusi sodyba yra
pažymėta vietovės ar kituose planuose. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso
635 straipsniu, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas,
kaip rašytinis įrodymas, turi didesnę įrodomąją galią, kai faktines aplinkybes
antstolis konstatuoja teismo pavedimu. Todėl mano, kad pareiškėjos pateiktas
antstolio D. J. faktinių aplinkybių konstatavimo 2007
m. spalio 31 d. protokolas Nr. 37 negali būti vertinamas kaip rašytinis
įrodymas turintis didesnę įrodomąją galią.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartyje,
grąžinant šią bylą papildomam nagrinėjimui, aiškinant ir taikant Saugomų
teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, buvo nurodyta,
kad buvusios sodybos faktas gali būti įrodomas trimis būdais: 1) statinių ir
(ar) sodų liekanų fiziniu buvimu; 2) tos teritorijos planais, žemėlapiais ar
panašiais dokumentais, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) nustatant sodybos
buvimo tam tikroje vietoje juridinį faktą, jeigu nėra išlikę nei fizinių, nei
grafinių sodybos buvimo įrodymų (b.l. 170-176).
Pareiškėja buvusios sodybos faktą administracinėje byloje įrodinėjo
statinių ir (ar) sodų liekanų fiziniu buvimo būdu.
Pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą, įvertinęs
surinktus ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad buvusios sodybos faktas neįrodytas (T 1, b.l. 133-135).
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimo.
Iki bylą pradedant nagrinėti apeliacine tvarka 2009 m. balandžio 6 d.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-28-371/2009 priėmė
sprendimą, kuriuo nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Z. priklausančiame žemės sklype,
esančiame (duomenys neskelbtini), Trakų
rajono savivaldybėje, 08461 ha ploto, sklypo unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), yra buvusi sodyba ir yra išlikę
buvusios sodybos statinių bei sodo liekanų. Sprendimas įsiteisėjo. Taigi
pareiškėja pasinaudojo kitu trečiuoju būdu nustatant buvusios sodybos buvimo
vietą, todėl nustatytas buvusios sodybos faktas iš naujo šioje byloje
nebeįrodinėtinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d.
nutartyje taip pat buvo pažymėta, jog jeigu nagrinėjant šią bylą būtų
nustatyta, kad pareiškėja turi įstatymo garantuotą teisę statyti statinius
buvusios sodybos vietoje, jos reikalavimas turėtų būti patenkintas.
Turint omenyje, jog kliūtis statybų teisės realizavimui žemės
sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančiame į Aukštadvario regioninio parko Aukštadvario
rekreacinio prioriteto zoną, rekreacinių agrarinių teritorijų ekstensyvaus
pritaikymo (Ž2bl) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, Šalčininkų
rajono apylinkės teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą (faktą apie
sodybos buvimą), išnyko, nebėra ir teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti
pareiškėjos iškeltus reikalavimus, ką apeliacinės instancijos teismo posėdžio
metu iš esmės pripažino ir atsakovo Aukštadvario regioninio parko direkcijos
atstovas. Vadinasi, Aukštadvario regioninio parko direkcija turi išduoti
specialiąsias sąlygas projektavimui dėl pareiškėjos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini)) buvusios sodybos atkūrimo, o atsakovas Trakų rajono
savivaldybės administracija patvirtinti statinio projektavimo sąlygas minėtame
žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiai sodybai
atkurti.
Dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių teismo sprendimas negali būti
paliktas galioti. Priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas
tenkintinas.
Prašymas dėl išlaidų atlyginimo priimant sprendimą netenkintinas,
kadangi neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio
reikalavimų.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n
u s p r e n d ž i a:
G. Z. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir
priimti naują sprendimą.
Įpareigoti Aukštadvario regioninio
parko direkciją išduoti specialiąsias sąlygas projektavimui dėl G.
Z. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusios
sodybos atkūrimo, o Trakų rajono savivaldybės administraciją įpareigoti
patvirtinti statinio projektavimo sąlygas G. Z. žemės
sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiai sodybai atkurti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Artūras
Drigotas
Arūnas
Sutkevičius