Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-462/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12747-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Savinijaus Katausko ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,

gynėjui advokatui Ričardui Noreikai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. M. ir nukentėjusiojo F. Z. (F. Z.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-04 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, laisvės apribojimo laikotarpiu paskirtas draudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę ji turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę ji turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas

nustatė:

1. M. M. nuteista už tai, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. ji 2018-03-18 apie 19.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu keturis smūgius sūnui F. Z. į nosį, dėl to ją praskėlė, taip sukėlė F. Z. fizinį skausmą.
2. Nuteistoji M. M. su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-04 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Nuteistoji mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 38 straipsnio ir nenutraukė bylos kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, pažymi, jog ji savo kaltę pripažino, gailėjosi, su nukentėjusiuoju susitaikė, mano, kad yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnį. Atkreipia dėmesį į tai, kad konflikto priežastis buvo ne alkoholis, o aplinkybės, dėl kurių kaltas nukentėjusysis, jo elgesys su abiem tėvais buvo netinkamas, jis niekur nedirbo, nesimokė, dėl greitųjų kreditų negrąžinimo skolų išieškojimą yra pradėję antstoliai, dėl to įtampa šeimoje buvo jaučiama jau kurį laiką. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, sūnus (nukentėjusysis) išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, priežastys konfliktams kilti išnyko, dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad konfliktai gali tęstis ir yra tikimybė nusikalsti, yra nepagrįsta. Su sūnumi yra susitaikiusi, sūnus pretenzijų neturėjo jau ikiteisminio tyrimo metu, prašė bylą nutraukti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pats smurto pavartojimas nebuvo nei grėsmingas, nei pavojingas, sūnus yra 23 metų amžiaus, 1,89 m ūgio, dėl to taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę – nėra būtina. Įstatymas leidžia susitaikyti su nukentėjusiuoju ir bylą nutraukti, todėl neturėtų būti kliudoma susitaikyti byloje motinai su sūnumi. Kad konfliktai išnyko, rodo ir tai, kad per visą procesą jokių naujų policijos iškvietimų neužfiksuota, o pats sūnus pakartotinai pareiškė, kad pretenzijų neturi ir nori bylą nutraukti susitaikius. Atkreipia dėmesį į tai, jog ankstesnis teistumas buvo už visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nesusijusią su smurtu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nedraudžia susitaikyti su nukentėjusiuoju anksčiau nusikaltusiam asmeniui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šia aplinkybe kaip viena iš kliūčių atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo nurodymas, kad nuteistoji niekur nedirba, teisingas tik iš dalies, nes nuteistosios vyras prekiauja turguje, turi verslo liudijimą ir nuteistoji jam padeda, tai šeimos verslas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistoji nedirba.
3. Nukentėjusysis F. Z. apeliaciniu skundu bylą prašo nutraukti. Nurodo, kad gailisi parašęs pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, pretenzijų nuteistajai neturi, pareiškimą parašė apimtas emocijų, tik vėliau suprato priėmęs neapgalvotą ir nereikalingą sprendimą. Teigia, jog savo elgesį vertina neigiamai, mano, jog galbūt paties nukentėjusiojo veiksmai galėjo išprovokuoti tolesnę įvykių seką. Su nuteistąja šiuo metu kartu negyvena, sutaria puikiai. Nuteistoji nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino padarytą žalą. Nuteistosios elgesys yra labai pasikeitęs į teigiamą pusę. Nukentėjusysis jokių stiprių sužalojimų nepatyrė.
4. Teismo posėdyje advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
5. Apeliaciniai skundai atmestini.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Abiejuose apeliaciniuose skunduose prašoma M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. M. ir nukentėjusiajam F. Z. susitaikius ir baudžiamąją bylą nuteistajai nutraukti.
8. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusysis F. Z. nurodė, kad nuteistoji M. M. atlygino padarytą žalą, pretenzijų jai neturi. Yra nustatyta M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, M. M. nors anksčiau teista, tačiau nusikaltimas susijęs su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, už smurtinius nusikaltimus M. M. anksčiau neteista. Nukentėjusysis su M. M. susitaikė, tai jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, pateikdamas apeliacinį skundą.
10. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, atkreipė dėmesį į tai, kad tiek nuteistoji M. M., tiek nukentėjusysis F. Z. ir liudytojas nurodė, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai dėl smurto artimoje aplinkoje buvo kviesta policija, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nukentėjusysis ir nuteistoji nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
11. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (2015-03-31 kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015). Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan.
12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji M. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors nuteistoji bei nukentėjusysis nurodo, jog situacija yra pasikeitusi, nukentėjusysis išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, priežastys konfliktams kilti išnyko, dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad konfliktai gali tęstis ir yra tikimybė nusikalsti, yra nepagrįsta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, jog nukentėjusysis išvyko į užsienį pati savaime niekaip nenulemia konfliktų tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo nebuvimo. Nukentėjusysis yra nuteistosios sūnus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad juos sieja pakankamai artimas ryšys, todėl nukentėjusysis pas nuteistąją gali grįžti atostogų arba, nesusiklosčius aplinkybėms, grįžti gyventi į tėvų namus, dėl to nukentėjusiojo išvykimas į užsienį nelaikytina pakankama aplinkybe išvadai, kad nuteistoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, padaryti. Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistoji nevertina kritiškai savo elgesio bei padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistoji tik pažymi, jog nukentėjusiajam išvykus į užsienį, nebėra galimybės konfliktuoti, tačiau, kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nukentėjusysis išvyko iš tėvų namų gali būti laikina, todėl pati savaime nelemia nuteistosios mažesnio pavojingumo.
13. Be to, nors nuteistoji nurodo, jog aplinkybę, kad konfliktai išnyko, rodo ir tai, kad per visą procesą jokių naujų policijos iškvietimų neužfiksuota, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. M. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-13 nuosprendžiu yra nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtavo prieš savo sūnų F. Z.. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek pati nuteistoji, tiek nukentėjusysis bei liudytojai paaiškino, jog dėl konfliktų tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo ne pirmą kartą buvo kviečiama policija.
14. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl to konstatuotina, jog nėra nustatyta būtina BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visuma M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 38 straipsnio 1 dalies ir neatleisdamas M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to M. M. ir F. Z. apeliaciniai skundai atmestini, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-04 nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. M. ir F. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                         Arvudas Daugėla

                                                                      Savinijus Katauskas

Remigijus Preikšaitis