Administracinė byla Nr. eI3-2953-535/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01186-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skerne“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Timana“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Skerne“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2018-03-05 sprendimą Nr. 1SS-454-(8.5); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-03-21 sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“; 3) įpareigoti NŽT prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017-03-21 sprendimo išnagrinėti iš naujo (pareiškėja 2018-12-07 pateikė atsisakymą nuo šio reikalavimo); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-12-23 sprendimu pareiškėjos UAB „Skerne“ skundą ir patikslintą skundą dalyje, kurioje ji teismo prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-03-21 sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ ir įpareigoti NŽT pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl 2017-03-21 sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109) išnagrinėti iš naujo, nutraukė. Pareiškėjos UAB „Skerne“ skundą ir patikslintą skundą dalyje, kurioje ji teismo prašo panaikinti NŽT 2018-03-05 sprendimą Nr. 1SS-454-(8.5), atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-03-21 nutartimi pareiškėjos UAB „Skerne“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-12-23 sprendimą pakeitė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-12-23 sprendimo dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl pareiškėjos UAB „Skerne“ skundo reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-03-21 sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-12-23 sprendimo dalį paliko nepakeistą. 

Teismas nagrinėja pareiškėjos UAB ,,Skerne“ skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-03-21 sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“

Pareiškėja paaiškina, kad iš NŽT 2018-07-20 gavo 2018-07-18 raštą Nr. 1 SS-1439-(8.5.) „Dėl skundo“, kuriame nurodyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-03-21 sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)               4.130 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų. Pareiškėja mano, kad šis sprendimas pažeidžia jos interesus, nes jos valdomo žemės sklypo naudai nustatytas servitutinis kelias nuo 2017-04-11 buvo išregistruotas, o naujas servitutinis kelias kitoje vietoje nebuvo įregistruotas. Šiuo sprendimu buvo panaikinta jos teisė naudoti ir eksploatuoti savo valdomą ir naudojamą žemės sklypą pagal tikslinę jo paskirtį, atimant galimybę naudoti rampą, prie kurios patenkama per žemės sklypą ir būtent jame buvusį nustatytą servitutą, dėl ko neteko galimybės tinkamai vykdyti veiklą. Pareiškėja teigia, kad šiuo sprendimu servitutas panaikintas nesant nė vieno CK įtvirtinto servituto pasibaigimo pagrindo.

Pareiškėja pažymi, kad jos keliami reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams administracinėje byloje Nr. eI-346-764/2018, nesutampa bylos šalys ir pagrindas, o ši byla ginčijamame sprendime nurodoma kaip priežastis, dėl kurios nebuvo nagrinėjamas prašymas atnaujinti terminą ir skundas. Pareiškėja mano, kad įsakymo dėl detaliojo plano koregavimo teisėtumo išsprendimas minėtoje byloje nelemia 2017-03-21 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes servitutai gali būti panaikinti tik egzistuojant CK nustatytiems servitutų pabaigos pagrindams, o ne remiantis teritorijų planavimo dokumentu. Be to, atsakymas buvo parengtas tik 2018-03-05, t. y. po daugiau nei 2 mėnesių nuo skundo gavimo dienos (2017-12-19) NŽT, nors byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2017-08-30.

Pareiškėja 2019-11-21 pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NŽT 2017-03-21 sprendimo, jei teismas vertintų, kad išankstinis ginčo nagrinėjimas šiam sprendimui ginčyti nebuvo privalomas. Tačiau, pareiškėja įsitikinusi, kad šiuo atveju išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, paduodant skundą NŽT direktoriui, buvo privaloma, kuo ji ir pasinaudojo. Pažymi, kad tik įstojus į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir susipažinus su joje esančiais dokumentais, be kita ko, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, ji sužinojo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, negaliojant jos su UAB „Timana“ sudarytam susitarimui dėl servituto keitimo, nenugriovus ir neišregistravus pastato, kuris stovi skersai naująjį kelio servitutą per visą kelio servituto plotą, 2017-03-21 priėmė sprendimą, nustatyti atnaujintus kadastrinius duomenis, panaikinti esamą servitutą ir nustatyti naują, šio sprendimo pagrindu 2017-04-11 servitutas buvo išregistruotas, o naujas neįregistruotas. Pareiškėja nurodo, kad žinodama, jog susitarimas dėl servituto pakeitimo neįsigaliojo ir iki jo sudarymo buvusi padėtis lieka nepakitusi, naujo planuoto servituto vietoje stovi pastatas, neturėjo pareigos sekti viešųjų registrų duomenų.

Pareiškėja mano, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat turi būti įvertinta, kad ginčijamas 2017-03-21 sprendimas buvo priimtas dėl neteisėtų UAB „Timana“ veiksmų. UAB „Timana“ žinodama, kad su UAB „Skerne“ sudaryta sutartis yra pasibaigusi, kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl naujo servituto nustatymo ir senojo panaikinimo bei dėl kadastrinių matavimų bylos patvirtinimo, kurioje buvo pavaizduotas naujas servitutinis kelias toje vietoje, kurioje buvo UAB „Timana“ nuosavybės teise priklausantis pastatas. Atkreipia dėmesį į tai, kad po sužinojimo apie priimtą 2017-03-21 sprendimą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, į NŽT direktorių kreipėsi nepraėjus nė 20 darbo dienų, t. y. sužinojo 2017-12-01, o skundą pateikė 2017-12-14, gavusi atsakovės             2018-03-05 atsakymą, nepraleisdama nustatyto mėnesio termino kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atsakovė NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka iš dalies. Prašo skundo dalį dėl 2018-03-05 sprendimo panaikinimo atmesti, o skundo dalį dėl 2017-03-21 sprendimo panaikinimo patenkinti.

Atsakovė mano, kad pareiškėjos 2017-12-14 skundo nagrinėjimo procedūra nutraukta pagrįstai, nes teisme buvo nagrinėjamas tas pats klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatą viešojo administravimo subjekto pradėta nagrinėti administracinė procedūra turi būti nutraukta, jeigu teismas ir viešasis administravimo subjektas nagrinėja tą patį klausimą, bet ne nagrinėja tą patį skundą tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu.

Atsakovė nurodo, kad taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017-12-14 prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti ir 2017-12-14 skundą, kadangi NŽT 2018-04-27 raštu Nr. 1 SS-851-(8.5.) „Dėl skundo“ pareiškėjai pateikė savo nuomonę. Atsakovė mano, kad pareiškėja neįrodė, jog temimas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ginčijamas 2017-03-21 sprendimas priimtas, vadovaujantis 2016-12-08 įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintais detaliojo plano korektūros sprendimais, o šis įsakymas paskelbtas viešai. Pareiškėja, kaip atsakingas verslo subjektas, ar jos įgalioti asmenys galėjo ir turėjo teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano koregavimo.

Atsakovė nurodo, kad 2017-03-21  sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas nesilaikant CK          4.130 1 straipsnio 1 dalies, 4.135 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų. Žemės sklypas yra suformuotas ir išnuomotas, todėl nebuvo galima nustatyti naujo servituto administraciniu aktu, nepaisant to, kad parengtas teritorijų planavimo dokumentas, o nesant viešpataujančio daikto savininko sutikimo, nebuvo galima panaikinti anksčiau nustatytų servitutų. Išnuomotiems valstybinės žemės sklypams nustatyti servitutą administraciniu aktu galima tik tada, kai reikia prieiti, privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku prie kapinių ir bendro naudojimo teritorijų, gamtos bei kultūros paveldo objektų, kai reikia tiesti bendro naudojimo centralizuotus inžinierinius infrastruktūrinius tinklus. Šiuo atveju, nebuvo pagrindų nustatyti žemės sklypo servituto administraciniu aktu, o naujas servitutas turėjo būti nustatomas sandoriu (viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimu).

UAB „Timana“ su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti arba bylą nutraukti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad 2017-03-21 sprendimas atitinka Žemės įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų nuostatas bei CK VII skyriaus (Servitutas) normų reikalavimus, todėl nėra teisėto pagrindo jo naikinti. Šiuo sprendimu tvirtinami ne tik įsakymu dėl detaliojo plano koregavimo tvirtinimo patvirtinti servitutų žemės sklype koregavimo sprendiniai, tačiau ir visi kiti detaliojo plano koregavimo sprendiniai. Pareiškėja nepagrindžia reikalavimo dėl viso sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nors argumentus ir teiginius dėsto tik dėl sprendimo dalies, kuria sprendžiamas kelio servituto patekimui į jos valdomą žemės sklypą klausimas. Sprendimo dalies, kuria panaikintas 43 kv. m ploto kelio servitutas transformatorinės pastotės priežiūrą atliekantiems asmenims, pareiškėja apskritai negali ginčyti, nes šio servituto panaikinimas nesusijęs su jos teisėmis ar interesais.

Teigia, kad šiuo sprendimu nebuvo nustatomas naujas, iki tol neegzistavęs žemės sklype servitutas, o tik keičiama jau anksčiau, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-20 įsakymu          Nr. 2.3-7119-01 nustatyto kelio servituto konfigūracija. Nei Žemės įstatymo 23 straipsnio, nei jį detalizuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių normos nereglamentuoja jau nustatyto žemės servituto konfigūracijos pakeitimo. Esamo servituto konfigūracijos pakeitimas vertintinas tik kaip žemės sklypo kadastro duomenų keitimas pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą – detaliojo plano koregavimą. Nei pareiškėja, nei atsakovė neginčijo ir neginčija pačių detaliojo plano koregavimo sprendinių, be kita ko, servitutų žemės sklype konfigūracijos.

Nurodo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą 2017-03-21 sprendimui ginčyti ir neprašo jo atnaujinti. Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra nurodžiusi, jog ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl atsakovė negalėjo nagrinėti pareiškėjos 2017-12-14 skundo ir prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-03-21 nutartyje konstatavo, kad ,,Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo aktyvumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Laikytina, kad pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusiais aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminą NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 21 d. sprendimui Nr. 49SK-647-(14.49.109) apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui pateikti.

Teisėjų kolegijos nuomone, termino atnaujinimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas“.

Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2021-03-21 nutartyje išreikštą poziciją, atnaujina pareiškėjai terminą skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2017-03-21 sprendimą.

Pareiškėja 2021-06-07 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės palaikė argumentus išdėstytus skunde.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021-06-07 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad 2016-12-08 priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“, kuriuo patvirtinti (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-03-22 sprendimu Nr. 1-1095, koregavimas, keičiant sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliajame plane  nustatytą statinių statybos zoną, statybos ribą ir servitutus pagal statinio projekto sklypo planą, kuriam pritarė Teritorijų planavimo komisija. Įsakymas dėl detaliojo plano koregavimo tvirtinimo yra galiojantis, nėra pakeistas, jo galiojimas nėra sustabdytas.  Taigi, pareiškėja detaliojo plano koregavimo sprendiniais nėra palikta be įvažiavimo į jo valdomą žemės sklypą, yra pakeista tik įvažiavimo konfigūracija (įvažiavimo kelias sutrumpėjo; kelias eina ne per Žemės sklypo vidurį, o pagal sklypų ribą (tačiau yra Žemės sklype), kas užtikrina galimybę racionaliai išnaudoti Žemės sklypo teritoriją pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą. Iki priimant įsakymą dėl detaliojo plano koregavimo tvirtinimo, detaliojo plano koregavimo sprendinius suderino tiek pareiškėja, tiek NŽT. Nei pareiškėja, nei NŽT sprendinių derinimo metu nereiškė UAB ,,Timana“ pretenzijų, susijusių su sprendiniais, teisės aktais nustatyta tvarka neteikė pastabų ar pasiūlymų dėl detaliojo plano  koregavimo sprendinių. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad 2017-03-21 (klaidingai nurodyta 2021-03-21) sprendimas pažeidžia jos interesų, dėl išregistruoto servituto ir naujo servituto kitoje vietoje neįregistravimo. Priešingai nei teigia pareiškėja, 2017-03-21 sprendimu nebuvo panaikinta jos teisė naudoti ir eksploatuoti savo valdomą ir naudojamą žemės sklypą pagal tikslinę jos paskirtį, kadangi servitutas buvo tik pakoreguotas, tačiau nepanaikintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2017-03-21 sprendimo, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006-03-22 sprendimu Nr. 1-1095 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir jo sprendinius.

Detaliuoju planu buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai Nr. 1 (4 042 kv. m), Nr. 2                 (417 kv. m) ir Nr. 3 (582 kv. m) (šiuo metu adresai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Detaliuoju planu žemės sklype Nr. 1 ((duomenys neskelbtini) ) buvo suprojektuotas 442 kv. m ploto kelio servitutas, skirtas patekti į žemės sklypus Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) ir 43 kv. m ploto kelio servitutas, skirtas patekti prie transformatorinės pastotės.

        Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016-12-08 įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtino Detaliojo plano koregavimą, kuriuo keičiama Detaliuoju planu žemės sklype Nr. 1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir servitutai (toliau – Detaliojo plano koregavimas).

        NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017-03-21 sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 9 dalimis, 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“,                84l.1.1.2.5 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, ir atsižvelgdamas į Sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (reg. Nr. 1671), patvirtinto Vilniaus įmesto savivaldybės tarybos 2006-03-22 sprendimu Nr. 1-1095, sprendinių koregavimą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-08 įsakymu Nr. A30-3607 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo (statinių statybos zonos, statybos ribos ir servitutų pakeitimo) tvirtinimo“, UAB „Timana“ 2017-03-09 gautą prašymą bei veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017-02-15 įgaliojimą Nr.lĮ-61-(1.9.) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“; patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „G.INTEKA“ matininko G. L. 2017-01-16 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-20 įsakymo Nr. 2.3-7119-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, trijų valstybinės žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Leidybos centras“. A. S. audio paslaugų įmonei „Tamsta“ bei S. privačiai įmonei „Rosma“ 5 punkto 5.1 ir 5.2 papunkčiais nustatytus servitutus: 442 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimus sklypus (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo plane Ml:500 pažymėtą linijomis ir skaičiais 1-3; 40-23; 1; 2.2. 43 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu prie transformatorinės pastotės ją prižiūrintiems darbuotojams (kol ši transformatorinė bus iškelta už sklypo ribų) (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo plane M1:500 pažymėtą linijomis ir skaičiais 8, 9,47, 48. 3 . Nustatė žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 314 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), UAB „GINTEKA“ matininko G. L. 2017-01-16 parengtame žemės sklypo plane Ml:500, pažymėtą indeksu „SI“, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte.

Taigi, šiuo atveju, ginčas iš esmės kilo dėl servituto nustatymo (koregavimo).

Nagrinėjamu atveju ginčui aktualios teisės nuostatos, įtvirtintos CK, Žemės įstatyme ir Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau – Taisyklės).

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.112 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. CK                              4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas, o 3 dalyje tai, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. CK                    4.130 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose įtvirtinti pagrindai, kada servitutas baigiasi ir nurodyta, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, servitutas gali pasibaigti tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis įtvirtina, kad žemės servitutas yra teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais, servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi Žemės įstatymo 23 straipsnyje, o administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi žemės sklypams, išvardytiems Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo; viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia NŽT pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 str. 4 d.). Tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas (Žemės įstatymo 23 str. 5 d.). Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų (Žemės įstatymo 23 str. 6 d.). Administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (Žemės įstatymo 23 str.           9 d.).

Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsniu, patvirtintos Taisyklės, reglamentuojančios žemės servitutų nustatymo NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką. Taisyklėse detaliai nurodyta, kokiems žemės sklypams nustatomi žemės servitutai, kokius servitutus gali projektuoti teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengėjai, formuodami žemės sklypą, kada reikia gauti viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkų ir kt. valią dėl siūlomo servituto, kokie prašymai dėl kokių siūlomų nustatyti servitutų pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą NŽT yra teikiami, kas juose turi būti nurodyta, kokie dokumentai prie tokių prašymų yra pateikiami, tokių prašymų nagrinėjimo tvarka, sprendimo nustatyti žemės servitutą reikalavimai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-07-20 įsakymu Nr. 2.3-7119-01 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, trijų valstybinės žemės sklypų suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo torto registre ir išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Leidybos centras“, A. S. audito paslaugų įmonei „Tamsta“ bei S. privačiai įmonei „Rosma“ buvo nustatyti jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Žemės sklypo servitutai, kurių plotas 442 kv. m ir 43 kv. m.

UAB ,,Timana“, veikianti pagal 2016-09-14 sutartį, pateikė NŽT 2017-03-03 prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė patikslinti Žemės sklypo administracinius aktus, kuriuose nustatyti servitutai, t. y. patikslinti servitutų plotus, jį sumažinant iki bendro 314 kv. m. NŽT, išnagrinėjusi šį prašymą, priėmė ginčo sprendimą, kuriuo nusprendė patikslinti Žemės sklypo Registro duomenis nurodant servitutą (daiktas), kuris suteikia teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu Žemės sklypo plotu 314 kv. m.

Aptartą teisinį reglamentavimą aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad NŽT suteikta kompetencija nustatyti žemės servitutą tik laikantis Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytos žemės servituto nustatymo tvarkos.

Teismas paminėto teisinio reglamentavimo kontekste daro išvadą, kad šiuo atveju NŽT, priimdama ginčijamą sprendimą, pakeitė esamus servitutus, nesilaikydama Žemės įstatymo                 23 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytos servitutų nustatymo tvarkos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sprendimu išviešinti servitutai, kurių plotas 314 kv. m, suprojektuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, kad iki jų patvirtinimo buvo gauta visų viešpataujančiojo daikto savininkų valia dėl servitutų reikalingumo. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad galiojančiais administraciniais aktais patvirtinti Žemės sklypo servitutai baigėsi vienu iš CK 4.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, ar yra kitų objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų esamų servitutų ploto sumažinimą (servitutų pakeitimą). 

Nustatytas norminis reglamentavimas neabejotinai pagrindžia, kad servitutų nustatymui yra būtinas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, kuriame būtų suprojektuotas servitutas. Be to, iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo turi būti išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Priešingu atveju servitutas negali būti nustatomas.

Sprendimu nustatyti servitutai nėra suplanuoti jokiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, tokiu būdu buvo pažeista esminė ir būtina sąlyga jų nustatymui. Nors sprendime remiamasi Detaliuoju planu, tačiau pažymėtina, kad nurodyto Detaliojo plano atveju yra nustatyti servitutai Žemės sklype, kurie yra tinkamai nustatyti bei įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Sprendimu nustatytų servitutų plotas ir vieta nesutampa su esamų servitutų plotu ir vieta, todėl jų negalima laikyti tais pačiais servitutais. Nustatant servitutą be teritorijų planavimo dokumento buvo panaikinta galimybė suinteresuotai visuomenei, įskaitant ir pareiškėją, kaip Žemės sklypo valdytoją, pareikšti nuomonę ir pastabas dėl servitutų.

Sutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad nustatant ginčo servitutus buvo pažeista ir CK 4.124 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Žemės sklypo savininkai yra iš viso septyni, tuo tarpu į NŽT kreipėsi tik viena iš žemės sklypo savininkių, t. y. UAB ,,Timana“.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti nauji servitutai, o tiktai tikslinta jų konfigūracija. Tačiau teisės aktai nenustato galimybės administraciniu aktu keisti jau nustatytų servitutų vietos ar turinio. Siekiant nustatyti naują servitutą vietoj esančio, esamas servitutas turi būti naikinamas, o naujasis servitutas nustatomas, laikantis teisės aktuose nustatytos servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkos. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis nustato, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Taigi Žemės įstatymas, vertinant servituto pasibaigimo pagrindus nukreipia į CK. Tuo tarpu CK 4.130 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kai nustatytas servitutas baigiasi. Servitutas gali pasibaigti tik šiame straipsnyje nustatytais pagrindais (CK 4.130 str. 2 d.). Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus atvejus (CK 4.130 str. 3 d.).

Teismas pažymi, kad atsakovė atsiliepime sutinka, jog 2017-03-21 sprendimas, kuriuo panaikinti 442 kv. m ir 43 kv. m ploto kelio servitutai ir patvirtintas naujas 314 kv. m ploto kelio servitutas, priimtas nesilaikant CK 4.130 1 straipsnio 1 dalies, 4.135 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 ir 10 dalių nuostatų. Nurodo, kad Žemės sklypas yra suformuotas ir išnuomotas, todėl nebuvo galima nustatyti naujo servituto administraciniu aktu, nepaisant to, kad parengtas teritorijų planavimo dokumentas, o nesant viešpataujančio daikto savininko sutikimo, nebuvo galima panaikinti anksčiau nustatytų servitutų.

Teismas pažymi, kad viešojo administravimo subjektų veikloje, skirtingai nei privačių subjektų veikoje, taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl pripažįstama, kad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-624-1563/2014; 2012-03-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad priimant 2017-03-21 sprendimą buvo pažeistos esminės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti visų jo priėmimui aktualių objektyvių aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl NŽT 2017-03-21 sprendimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d.).

Pareiškėja UAB ,,Skerne“ prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. atstovavimo išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį. Pareiškėja teismui nepateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas neturi pagrindo priteisti atstovavimo išlaidas. Byloje pateiktas 2018-04-05 vietinio mokėjimo išrašas patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminį, kuris priteistinas iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Timana“ prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos UAB „Skerne“ skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-03-21 sprendimo Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro               Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“ tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-03-21 sprendimą Nr. 49SK-647-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, žemės servitutų panaikinimo ir nustatymo“.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 23 Eur uždarosios akcinės bendrovės ,,Skerne“ naudai.

        Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                

                                                                                Mefodija Povilaitienė

                                                                                Jolanta Vėgelienė