Baudžiamoji byla Nr. 1A-626-993/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38012-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 2.1.15.1.2; 2.1.14.2; 2.4.6.1; 2.4.7

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

2025 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės, Algirdo Giedraičio,

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Bartusevičiui,

nuteistajam M. Ž., jo gynėjai advokatei Irenai Haase,

nukentėjusiųjų S. M., A. M., O. M., D. M. atstovui advokatui Mindaugui Krivickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. ir nukentėjusiųjų S. M., A. M., O. M., D. M. atstovo advokato Mindaugo Krivicko apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. Ž. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista 229,37 Eur (du šimtai dvidešimt devyni eurai trisdešimt septyni centai) negautų pajamų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. spalio 3 d. iki žuvusios A. M. pensinio amžiaus 2052 m. kovo 24 d., 30 000 (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista 1 129,13 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt devyni eurai trylika centų) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo 2025 d. sausio 1 d. iki 2027 m. gegužės 15 d. (pilnametystės), priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 229,37 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus trisdešimt septynis centus), iš minėtos sumos atėmus SODROS išmokėtą našlaičio pensiją, 30 000 (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. M. naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista 1 129,13 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt devyni eurai trylika centų) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo 2025 d. sausio 1 d. iki 2028 m. lapkričio 12 d. (pilnametystės), priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 229,37 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus trisdešimt septynis centus), iš minėtos sumos atėmus SODROS išmokėtą našlaičio pensiją, 30 000 (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. M. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista 1 129,13 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt devyni eurai trylika centų) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo 2025 d. sausio 1 d. iki 2033 m. rugsėjo 20 d. (pilnametystės), priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 229,37 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus trisdešimt septynis centus), iš minėtos sumos atėmus SODROS išmokėtą našlaičio pensiją, 30 000 (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. naudai.

Nepilnamečiams vaikams A. M., O. M. ir D. M. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas jų tėvas S. M.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir priteista 3 605,76 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai penki eurai septyniasdešimt šeši centai) turtinės žalos atlyginimo už išmokėtas našlaičių pensijas A. M., O. M., D. M. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., iš M. Ž. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.

Nukentėjusiojo S. M. patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš M. Ž. priteista 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) nukentėjusiojo S. M. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu M. Ž. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.) už tai, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra 2023 m. spalio 2 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus bei nesilaikė straipsnio rekomendacijų, kuriose nurodoma, jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h, taip atsitrenkė į ta pačia eismo juosta važiavusį elektrinį paspirtuką, vairuojamą A. M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų sužalojimų – muštinės žaizdos kairio momens srityje, minkštųjų audinių sumušimų ir kraujosruvos pakaušyje, kakle, sprande, juosmens ir kryžmens srityse, kairėje kojoje su stuburo kaklinės dalies antro slankstelio danties lūžiu, kaukolės išnirimu pakaušiniame-atlanto sąnaryje, nugaros smegenų kaklinės dalies pažeidimo, kaukolės slankstelinės arterijos plyšimo, skeveldrinio abipusiu kryžkaulio bei kairio dubens sparno lūžio žuvo vairuotoja A. M.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant sutuoktinei, laiduotojai L. Ž. Pakeisti nuosprendį dėl neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, ją sušvelninti – neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, priteisiant 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, t. y. kiekvienam po 10 000 Eur neturtinės žalos. Savo skundą grindžia šiais argumentais.

2.1.                      Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 641straipsnis), nes kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, jam taikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir sutuoktinę paskirti laiduotoja. L. Ž. pateikė motyvuotą prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybėn pagal laidavimą. Paaiškino, kad ji su sutuoktiniu gyvena ir kartu veda bendrą ūkį, šeimoje augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Jie tarpusavyje daug kalbasi, bendrauja, juos sieja stiprus emocinis ryšys, nuteistojo atžvilgiu turi autoritetą ir gali daryti tik teigiamą įtaką. Teismas daro klaidingą išvadą, jog galimai L. Ž. įvykio metu buvo namuose ir tai nesustabdė sutuoktinio nuo neapdraustos ir be galiojančios technikinės apžiūros transporto priemonės vairavimo. Pažymėtina, kad jeigu būtų buvusi namuose, tikrai nebūtų leidusi važiuoti tuo automobiliu, namuose būtų buvęs ir kitas draustas, su galiojančia technine apžiūra automobilis ir tokiu atveju su juo būtų važiavęs pirkti degalų pjūklui.

2.2.                      L. Ž. paskutinį kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 2023 m. rugsėjo 25 d. Vien tai, kad prieš dvejus metus buvo nubausta administracine tvarka, neparodo, jog asmens požiūris į įstatymų laikymąsi yra neigiamas ar kelia abejonių dėl galimybės daryti teigiamą įtaką, nerodo, kad jos elgesys yra pasikartojantis. Todėl teismas nepagrįstai griežtai vertino sutuoktinės galimybes būti nuteistojo laiduotoja. Teismas akcentuoja, kad jis keletą kartų praeityje yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai seni, negaliojantys. Prokuroras kaltinamajam akte nurodė, kad metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka. Teismas suabejojo, jog padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2K-110 489/2019, priimta baudžiamojoje byloje, kur net neblaivaus vairuotojo veiksmus teismas vertina kaip atsitiktinį įvykį.

2.3.                      Teismas nustatė, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nukentėjusiajam S. M. turtinę žalą, ketina atlyginti ir kitų nukentėjusiųjų prašomas turtines ir neturtines žalas, prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, neslėpė informacijos ir apie įvykį, nėra sunkinančių aplinkybių, kritiškai vertina savo elgesį, nevengia prisiimti atsakomybės, charakterizuojamas teigiamai, dirba, nenorėjo kilusių padarinių, jų sąmoningai nesiekė, nenorėjo sukelti dvasinių išgyvenimų, todėl yra pagrindas manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Visos šios teismo nurodytos aplinkybės atitinka BK 40 straipsnyje keliamus reikalavimus laidavimo instituto taikymui. Ikiteisminis tyrimas bei teismo procesas jam jau padarė pakankamą poveikį, kad ateityje elgtųsi atsakingai, laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų veikų. Teismui pažadėjo, kad niekada nedarys jokių neteisėtų veiksmų, nenusižengs įstatymui. Teismas nepasisakė, ko jis nepadarė, ar padarė, kad laidavimo institutas negali būti taikytas. Yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

2.4.                      Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, turi būti vertintinas ir laikas, praėjęs nuo nusikaltimo padarymo iki baudžiamosios atsakomybės realizavimo, nes kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki poveikio priemonių paskyrimo, tuo mažiau veiksmingos pažeidėjui taikomos poveikio priemonės. Šiuo atveju, praėjo du metai. Praeis dar laiko tarpas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų akivaizdžiai neveiksmingas, nedarantis jam prevencinio poveikio, neišlaikytų teisingos pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti ir pasirinktos priemonės šiam tikslui pasiekti. Jos taikymas užkirstų kelią tęsti (duomenys neskelbtini) veiklą (duomenys neskelbtini), išlaikyti savo (duomenys neskelbtini) šeimą, atlyginti nukentėjusiesiems padarytas neturtines žalas ir pan. (duomenys neskelbtini) dirba vienas, pats vairuoja naudojamas transporto priemones: (duomenys neskelbtini) techniką, sunkvežimį. Samdyti darbuotoją neturi finansinių galimybių, todėl bus priverstas nutraukti savo darbinę veiklą ir taps bedarbiu. Tai turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys ne tik atlyginti žalą, bet ir išlaikyti šeimą. Teismas nemotyvavo, kodėl paskyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas turi atsižvelgti į galimybes baudžiamojo poveikio priemone taisomai veikti nuteistąjį. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimas – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, turi būti svarstomas individualiai įvertinant nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitas konkrečios bylos aplinkybes – kokias galimybes nuteistasis ateityje turės žalai atlyginti, neturėdamas galimybės vykdyti savo (duomenys neskelbtini) veiklos. Eismo įvykį sukėlė neatsargumas, neatidumas, automobilį vairavo blaivus, neviršijo leistino greičio, per 20 vairavimo metų už KET pažeidimus nors ir buvo baustas ne kartą, bet nuobaudų galiojimo laikas baigėsi. Taigi, poveikio priemonė ne tik neatliks savo paskirties, bet ir visiškai nemotyvuos jo stengtis ištaisyti padarytą žalą.

2.5.                      Kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, supranta padarytą klaidą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M. atlygino 1 399,38 Eur turtinę žalą. Sutinka su priteista turtine žala nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams S. M., A. M., O. M. ir D. M. ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui už išmokėtas našlaičių pensijas A. M., O. M. ir D. M. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., tačiau nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Ji yra nepagrįstai didelė, jos faktiškai neįmanoma išmokėti.

2.6.                      Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškai kompensuotų nukentėjusiam padarytą žalą. Teismas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius patenkino iš dalies ir priteisė jiems 120 000 Eur, t. y. kiekvienam po 30 000 Eur neturtinės žalos:

2.7.                      Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi suformuota teismų praktika kitose panašaus pobūdžio bylose bei vertino nukentėjusiųjų skaičių ir bendrą jiems atlygintiną pinigų sumą, vertino padarytos žalos sukeltas pasekmes. Sutiktina su teismo nurodytais kriterijais nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį kiekvienam nukentėjusiajam. Tačiau, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331- 976/2018). Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui). Tačiau, teismas įvertindamas neturtinę žalą pinigais nėra visiškai laisvas. Spręsdamas šį klausimą, teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat, teismui suteikiama teisė pagal CK 6.282 str. 3 dalį, nustatant žalos atlyginimo dydį atsižvelgti į sunkią žalos padariusio asmens turtinę padėtį. Taigi reikšmės turi ne bet kokia, o tik sunki turtinė padėtis, t. y. kai asmuo neturi pakankamai turto ir pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo poreikių tenkinimą.

2.8.                      Nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Kai neturtinė žala padaroma neatsargiais veiksmais, nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – kaltininko turtinė padėtis. Teismas nevertino jo turtinės padėties. Jis pateikė įrodymus apie sunkią turtinę padėtį. Augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) iš jų yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu šeimoje tik jis vienas yra dirbantis, todėl privalo dėti pastangas išlaikyti šeimą. Vien vaikų poreikiams tenkinti mėnesinės išlaidos sudaro apie 2 595 Eur, kiekvienam po 519 Eur. (duomenys neskelbtini) išlaikymui sudarytos kredito sutartys: dvi sutartys su (duomenys neskelbtini), 18 000 eurų sumai, su (duomenys neskelbtini) - 6 932 eurų paskolos sumai, žmonos vardu nebaigti mokėti kreditai: (duomenys neskelbtini) vartojimo kreditas 5 500 eurų sumai ir „(duomenys neskelbtini)“ paskola – 4 095 eurų sumai. (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui sudaręs žemės nuomos sutartis pagal kurias privalo mokėti nuomos mokestį kiekvienais metais apie 2 000 Eur. Bankai, atsižvelgdami į apribotas teises į turtą, atsisako teikti kreditus ir tai labai atsiliepia (duomenys neskelbtini) veiklai, iš jos gaunamoms mažesnėms pajamoms, nes stabdoma (duomenys neskelbtini) veikla, nėra galimybių mokėti avansu, daryti finansines investicijas, plėsti (duomenys neskelbtini) ir gauti pajamas, iš kurių atskaičius būtinus mokesčius, grynas pelnas panaudojamas šeimos poreikiams patenkinti, žalai atlyginti ir (duomenys neskelbtini) veiklai minimaliai vykdyti. (duomenys neskelbtini) veikla ir gaunamos iš jos pajamos yra minimalios, jos šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, privalėjo atsižvelgti į šį kriterijų, nurodydamas neigiamas nuteistojo finansinę padėtį apibūdinančias aplinkybes ir realiai įvertinti galimybes faktiškai atlyginti priteistą žalą.

2.9.                      Sutiktina, kad netikėta A. M. mirtis jos sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą, tačiau neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu. Didelis neturtinės žalos priteisimas neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Byloje nėra jokių įrodymų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai nukentėjusiesiems būtų sukėlę mediciniškai konstatuotus susirgimus, sukėlusius ilgalaikes pasekmes, kurios darytų įtaką jų tolesnio gyvenimo kokybei. Atsižvelgiant į tai, į nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, nusikaltimo pobūdį, į jo kaltę, sunkią turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prašo sumažinti nukertėjusiems neturtinės žalos dydį iki 40 000 Eur, priteisiant kiekvienam po 10 000 Eur.

3.       Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų S. M., A. M., O. M., D. M. atstovas advokatas Mindaugas Krivickas prašo pakeisti 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį dėl neturtinės žalos S. M., A. M., O. M. ir D. M. priteisimo ir S. M., A. M., O. M. ir D. M. kiekvienam priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat priteisti iš civilinio atsakovo M. Ž. nukentėjusiajam S. M. visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

3.1.                      Nuosprendyje išdėstytos išvados, susijusios su neturtinės žalos nukentėjusiesiems dalimi, neatitinka teismų praktikos, nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas. Teismas įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą teikė nuteistojo ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktiems paaiškinimams. Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kadangi neteko atitinkamai mamos ir žmonos, nepilnamečiams vaikams teks visą vaikystę augti be mamos rūpesčio ir meilės, o S. M. vienam rūpintis buitimi, auginti vaikus. Todėl dėl nusikaltimo yra atsiradusios tęstinės pasekmės. Tai tiesiogiai trukdo nukentėjusiesiems gyventi įprastą gyvenimo būdą, būdingi liekamieji reiškiniai: S. M. vis dar kankina nemiga, kadangi vis atsimena įvykį ir jo pasekmes, kai kasdien mato savo vaikus, kuriais vienam reikia rūpintis. Vaikus kartais ištinka liūdesio priepuoliai, prisiminę mamą pradeda verkti, tampa liūdni. Nukentėjusieji patyrė šoką, dvasinį sukrėtimą, buvo pažeistos jų kaip žmonių pagrindinės teisės – teisė į visavertę šeimą ir tinkamą auklėjimą. Nukentėjusieji po šio įvykio tapo dirglesni, S. M. turėjo vartoti raminamuosius homeopatinius vaistus, pasikeitė jo bendravimas su aplinkiniais ir šeima.

3.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-270/2014 nurodė, kad padariniai, susiję su artimojo gyvybės atėmimu, dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nuteistasis padarė veiką, kuria sukėlė liekamąsias pasekmes, t. y. eismo įvyko metu užmušė trijų nepilnamečių vaikų mamą ir S. M. žmoną, dėl ko subyrėjo darni šeima ir be kurios jie turės gyventi visą likusį gyvenimą. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015 nurodė, jog nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso atsakomybės ribos, dydis. Nors nuteistasis nenorėjo tiesiogiai nužudyti, tačiau turėjo numatyti, kad vairuodamas techniškai netvarkingą automobilį (visos padangos skirtingos; neturėjo galiojančios techninės apžiūros), prastai matomoje kelio atkarpoje nepasirinkdamas saugaus greičio, gali sukelti eismo įvykį. Dėl lengvabūdiškų veiksmų susidūrė su elektriniu paspirtuku, jį kliudė, sukėlė eismo įvykį, kurio metu mirė A. M. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs, jog neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija, svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Kaltininkas nusikalstamus veiksmus atliko vedinas neaiškių motyvų. Priežastinis ryšys taip atliktų neteisėtų veiksmų ir sukeltos žalos šiuo atveju yra akivaizdus, kadangi nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą dėl to, kad nuteistasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eismo įvykio metu atėmė gyvybę nepilnamečių mamai bei S. M. sutuoktinei. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nukentėjusiųjų prašyta priteisti neturtinė žala po 50 000 Eur kiekvienam nepagrįstai ir neproporcingai sumažinta iki 30 000 Eur kiekvienam.

4.       Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų S. M., A. M., O. M., D. M. atstovas advokatas Mindaugas Krivickas pateikė atsiliepimą į nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą, kuriame prašo jo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiesiems kiekvienam priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

4.1.                      Nuteistasis prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistojo sutuoktinę L. Ž. paskiriant laiduotoja. Teismas teisingai nustatė, kad nors nuteistasis laikomas neteistu, tačiau 2003 m. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, jog penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas net 15 kartų, iš jų 5 kartus vairavo transporto priemonę neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar be techninės apžiūros, tris kartus vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliuoju telefonu, du kartus viršijo leistiną greitį iki 20 km/h. Teisminio nagrinėjimo metu jis ir toliau sistemingai darė administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais. Teismas teisingai padarė išvadas, jog tokie faktiniai duomenys rodo, kad nuteistasis neatsakingai žiūri į teisės aktų reikalavimų laikymąsi, nekeičia savo elgesio net ir po eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, todėl nėra pagrindo manyti, jog ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas taip pat nustatė, jog L. Ž. bausta už KET pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja asmenį, kelia abejonių dėl jos galimybių daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir dėl asmens požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Teismas išsamiai ir teisingai įvertino laidavimo instituto taikymo galimybę, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

4.2.                      Teismas teisingai įvertino, jog nuteistasis iki eismo įvykio sistemingai pažeidinėjo KET reikalavimus, po įvykio toliau sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, todėl teisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise 1 metams 6 mėnesiams. Todėl ši nuosprendžio dalis taip pat nekeistina.

4.3.                      Nuteistasis nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu, motyvuodamas, jog ji per didelė, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Teismas sutiko su civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro motyvais, jog turėtų būti laikomasi Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2018 m. spalio 30 d. Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 6 punkto, numatančio, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmokų dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

4.4.                      Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, vertino nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos sukeltas pasekmes: kad S. M. neteko sutuoktinės, o trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas (duomenys neskelbtini), neteko mamos, todėl vadovavosi susiformavusia teismų praktika bei civilinio atsakovo – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pozicija ir iš kiekvienam nukentėjusiajam priteisė po 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai apie jo turtinę padėtį yra teisiškai reikšmingi tik sprendžiant civilinio atsakovo atgręžtinį reikalavimą į nuteistąjį ir neturi būti vertinami neturtinės žalos dydžio mažinimo kontekste.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. Ž. prašė taikyti laidavimą, mažinti priteistos neturtinės žalos dydžius ir neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jo gynėja advokatė Irena Haase prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų S. M., A. M., O. M., D. M. atstovas advokatas Mindaugas Krivickas prašė M. Ž. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų skundą tenkinti, prokuroras Artūras Bartusevičius prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. Ž. ir nukentėjusiųjų S. M., A. M., O. M., D. M. atstovo advokato Mindaugo Krivicko apeliaciniai skundai atmetami.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis M. Ž. ir nukentėjusiųjų atstovas advokatas Mindaugas Krivickas neginčija M. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimo. Nuteistasis M. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam BK 40 straipsnio nuostatų, prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės ir mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur kiekvienam. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Mindaugas Krivickas apeliaciniame skunde nesutinka su neturtinės žalos dydžiais, prašo padidinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius kiekvienam po 50 000 Eur. 

7.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Ž. padarytoje veikoje nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, įrodymai įvertinti tinkamai, esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl prašymo taikyti laidavimo institutą

8.       Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra negalimas. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti dėl jo taikymo. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-224-1073/2023).

9.       Nuteistojo M. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo svarstomas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas nustatė, kad M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, pripažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino turtinę žalą S. M. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė, kad M. Ž. formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytas sąlygas.

10.       Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis, susijusius su tuo, kad M. Ž. 2003 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju bei tai, kad penkių metų laikotarpyje jis penkiolika kartų baustas dėl administracinių nusižengimų padarymo, taip pat tai, kad administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, jis sistemingai daro ir bylą perdavus į teismą, sprendė, jog M. Ž. neatsakingai žiūri į teisės aktų reikalavimų laikymąsi, nekeičia savo elgesio net ir po eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, kad ateityje M. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11.       Be to, žemesnės instancijos teismas nustatė, jog kelia abejonių prašymą perduoti M. Ž. jo atsakomybei pagal laidavimą pateikusio asmens – L. Ž. požiūris į įstatymų reikalavimų laikymąsi ir jos galimybės daryti teigiamą įtaką M. Ž. Žemesnės instancijos teismas ir paties M. Ž. asmenybę įvertino, kaip savarankišką, turinčią gyvenimišką patirtį ir tvirtai susiformavusią vertybių sistemą, gebančią savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, todėl padarė išvadą, kad papildoma jo elgesio korekcija su laiduotojo (sutuoktinės) priežiūra, nebūtų rezultatyvi. Iš apskųstame nuosprendyje pateiktų argumentų taip pat matyti, jog priimdamas sprendimą atsisakyti taikyti apeliantui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad jo padarytu nusikaltimu buvo sukeltos labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus bei, kad nukentėjusysis ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovas prieštaravo nuteistojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

12.       Įvertinusi bylos medžiagą bei M. Ž. pateikto apeliacinio skundo, nukentėjusiųjų advokato atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius, pagrįstus ir pakankamus motyvus, kodėl neįžvelgia pagrindo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai skundžiamame nuosprendyje išdėstytų argumentų ir motyvų nepaneigia, remiantis jais nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka, kad M. Ž. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, būtinus laidavimo instituto taikymui, tai yra M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino turtinę žalą (apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėja ir nukentėjusiųjų atstovas patvirtino, kad turtinę žalą nukentėjusiajam S. M. atlygino), nurodė, kad kitiems nukentėjusiesiems priteistas turtines ir neturtines žalas taip pat atlygins. Vis dėlto, vien šių sąlygų laidavimo instituto taikymui neužtenka. Turi būti nustatytos visos būtinos laidavimo taikymui sąlygos.

13.       Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).

14.       Nustatyta, kad M. Ž., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 9, 126, 127 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. M. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar M. Ž. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad M. Ž. laikomas neteistu. Tačiau esminę reikšmę šiuo atveju turi jo daromi administraciniai nusižengimai, susiję su KET reikalavimų nesilaikymu. Administracinių nusižengimų registro 2024 m. rugsėjo 9 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad M. Ž. per šį laikotarpį administracine tvarka buvo baustas net penkiolika kartų (3 t., b. l. 91-97). Matyti, kad M. Ž. penkis kartus buvo baustas administracine tvarka dėl to, kad vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar be techninės apžiūros, tris kartus dėl to, kad vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliuoju telefonu, du kartus viršijo leistiną greitį iki 20 km/h. Net ir baudžiamąją bylą perdavus į teismą ir teisminio nagrinėjimo metu M. Ž. ir toliau sistemingai darė administracinius nusižengimus, daugiausiai susijusius su KET pažeidimais, tai yra vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, viršijo leistiną greitį 20 km/h, vairavo transporto priemonę ir naudojosi mobiliuoju telefonu, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (5 t., b. l. 42-52). Nagrinėjamu atveju, svarbu tai, kad net ir po eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, M. Ž. ir toliau daro administracinius nusižengimus, susijusius su eismo saugumu. Todėl net įvertinus apeliaciniame skunde nurodomus, apeliacinės instancijos teisme nuteistojo ir gynėjos išsakytus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jų nepakanka neabejotinai išvadai, kad M. Ž. ateityje nebenusikals. Aptarti duomenys, susiję su sisteminiu administracinių nusižengimų darymu, rodo, kad nėra pagrindo manyti, jog M. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir patvirtina, kad nėra būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

15.       Be to, byloje nustatyta, kad nėra ir kitos būtinos laidavimo sąlygos, susijusios su tinkamu laiduotoju. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

16.       Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi L. Ž. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad L. Ž. neteista, seniūnijos ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (4 t., b. l. 102,103,104), tačiau byloje esantys neigiamai ją charakterizuojantys duomenys, susiję su jos požiūriu į įstatymų laikymąsi, suteikia pagrindą abejoti jos galimybėmis daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. O būtent, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad L. Ž. nėra pavyzdinga vairuotoja. Neigiamai nuteistojo sutuoktinę apibūdina ir pagrindą abejoti jos tinkamumu būti laiduotoja šiuo atveju sudaro jos baustumo ANK nustatyta tvarka faktas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. Ž. du kartus bausta administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog L. Ž. buvo nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus 2023 m. rugsėjo 25 d., tai yra likus savaitei iki šioje byloje analizuojamo eismo įvykio. Ji nubausta už tai, kad vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir be privalomos techninės apžiūros, taip pat vairavo neprisisegusi saugos diržo ir vežė žemesnį negu 135 cm vaiką ne specialiai jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje vietoje (4 t., b. l. 105-106). Šie duomenys rodo jos pačios atsainų požiūrį į KET reikalavimus ir kelia pagrįstų abejonių jos, kaip sutuoktinės, galimybėmis daryti teigiamą įtaką M. Ž. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo M. Ž. registruotas L. Ž. vardu. Taigi, ir pati L. Ž. nedėjo pastangų, jog jai priklausanti transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga ir kad ja niekas nesinaudotų iki techninės apžiūros atlikimo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad L. Ž. galės daryti realią teigiamą įtaką sutuoktiniui.

17.       Šią išvadą patvirtina ir tai, kad L. Ž., gyvendama kartu su sutuoktiniu, nesustabdė jo nuo neapdraustos ir be galiojančios techninės apžiūros jai priklausančios transporto priemonės vairavimo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad L. Ž. tikrai nebūtų leidusi sutuoktiniui važiuoti tuo automobiliu, jei būtų mačiusi jį išvažiuojant iš namų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojo K. B. parodymu vertinimu. Šis liudytojas nurodė, kad iš karto po avarijos į įvykio vietą atėjo automobilio „Audi A3“ vairuotojo sutuoktinė pažiūrėti, kas nutiko, nes gyvena netoliese. Šio liudytojo parodymai suteikia pagrindą manyti, kad L. Ž. buvo namuose sutuoktiniui išvažiuojant automobiliu iš namų, tačiau, kaip minėta, jo nuo vairavimo nesustabdė.

18.       Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė, kodėl laidavimas analizuojamoje byloje negali būti taikomas. Su skundžiamo nuosprendžio motyvais ir argumentais teisėjų kolegija sutinka. Nesant aptartų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo M. Ž. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos pagal laidavimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones

19.       Nuteistojo skunde taip pat prašoma panaikinti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliaciniame skunde, nukentėjusiųjų atstovo atsiliepime ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo M. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 1 metų ir 6 mėnesių terminui ir ją naikinti, nėra objektyvaus pagrindo.

20.       Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014, 2K-183-628/2023 ir kt.).

21.       Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog sprendimą paskirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), apylinkės teismas grindė jo padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir dėl to kilusiomis pasekmėmis bei nuteistojo sistemingu KET reikalavimų pažeidinėjimu tiek iki analizuojamo itin skaudžias pasekmes sukėlusio įvykio, tiek ir po jo. Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargiems nusikaltimams, M. Ž. padidinto pavojaus šaltinį vairavo blaivus, nenustatyta ir tai, kad prieš susiduriant transporto priemonėms jis viršijo leistiną važiavimo greitį, tačiau, sprendžiant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, negalima ignoruoti ir kitų byloje nustatytų aplinkybių.

22.       Kaip matyti, apeliantas M. Ž. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus bei nesilaikė rekomendacijų, jog motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h, taip atsitrenkė į ta pačia eismo juosta važiavusį elektrinį paspirtuką. Būtent dėl šių jo padarytų pažeidimų, neatsargaus ir rizikingo elgesio kilo eismo įvykis, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su paspirtuku važiavusio asmens mirtimi.

23.       Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones pagrįstumo, esminę reikšmę turi tai, kad M. Ž. nėra drausmingas vairuotojas, netgi priešingai, jis administracinius nusižengimus, susijusius su KET taisyklių nesilaikymu, daro sistemingai. Administracinių nusižengimų registro 2024 m. rugsėjo 9 d., 2025 m. rugsėjo 18 d. išrašai apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (3 t., b. l. 91-97; 5 t., b. l. 42-52), patvirtina, kad iki analizuojamo eismo įvykio, kurio metu dėl M. Ž. padarytų KET pažeidimų žuvo žmogus, jis buvo baustas net penkiolika kartų dėl įvairių KET pažeidimų (dėl transporto priemonės vairavimo, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar be techninės apžiūros, dėl transporto priemonės vairavimo metu naudojimosi mobiliuoju telefonu, dėl leistino greičio viršijimo). Analizuojamu atveju matyti, kad ir po eismo įvykio, sukėlusio negrįžtamas ir itin skaudžias pasekmes, apeliantas M. Ž. savo elgesio nepakeitė, toliau pažeidinėjo KET (vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, viršijo leistiną greitį, vairavo transporto priemonę ir naudojosi mobiliuoju telefonu). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje laiko teisingu.

24.       Be to, pažymėtina, kad M. Ž. uždraudimo naudotis šia specialiąja teise terminas buvo nustatytas artimas minimaliam, kuris įvertinus tai, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tik dirbi arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, laikytinas adekvačiu, proporcingu nusikalstamai veikai ir būtinu bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnyje, pasiekti. Pažymėtina, jog bausmės paskirtį apima prevenciniai tikslai, kurie orientuoti į visuomenės paveikimą bei patį nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad ateityje jis susilaikytų nuo neteisėto veikimo (šiuo atveju – vairuotų padidinto pavojaus šaltinį daug atsakingiau ir savo nerūpestingu elgesiu nekeltų grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams), taip pat ir nubaudimo bei teisingumo principo įgyvendinimo tikslai, kuriuos pasiekti, teisėjų kolegos vertinimu, šiuo atveju būtina M. Ž. skirti ir BK 68 straipsnyje numatytą poveikio priemonę, kai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą apeliantui buvo skirtas vos vienas įpareigojimas, iš esmės neribojantis jo teisių ir laisvių. 

25.       Pagrindo priimti priešingą sprendimą nesudaro ir nuteistojo skunde plačiai argumentuojamos ir pridedamais dokumentais grindžiamos aplinkybės, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones jam itin reikalinga atliekant darbines funkcijas, tuo pačiu užtikrinant jo šeimos, kurioje auga (duomenys neskelbtini) vaikai poreikius, bei atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis nuo 2025 m. spalio 6 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Taigi, jo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Nors teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog vykti į darbą kitame mieste ir parvykti iš jo reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau darbo sutartį nuteistasis sudarė jau žinodamas apie pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Neabejotina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga ir nuteistojo akcentuojamai (duomenys neskelbtini) veiklai, tačiau teismų praktikoje suformuota pozicija, kad vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti ar dėl šeimyninių priežasčių, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti. 

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šeiminės ir darbinės aplinkybės, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, savaime nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės (ar trumpinti jos terminą), juo labiau, kad pats asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, turi būti suinteresuotas tokios teisės išsaugojimu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės (šeiminės aplinkybės, vaikai, darbinė veikla (duomenys neskelbtini)) egzistavo ir nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau nesulaikė M. Ž. nuo nusikalstamo veikimo. Negana to, nesulaikė jo nuo nuolat daromų ANK nusižengimų net ir po eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus. Nors apeliantas M. Ž. teisus, kad nuo įvykio praėjo daugiau nei du metai, tačiau matyti, kad turimais duomenimis jis paskutinį kartą užfiksuotas padaręs KET pažeidimą 2025 m. gegužės 20 d., vairavo transporto priemonę ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokie apelianto veiksmai rodo, kad į eismo saugumą jo požiūris nepakitęs. Taigi šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė išlieka būtina prevenciniais tikslais.

Dėl neturtinės žalos

27.       Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams, tai yra žuvusios sutuoktiniui S. M. ir vaikams A. M., O. M., D. M., priteista po 30 000 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Neturtinės žalos dydžius apeliaciniuose skunduose ginčija ir nuteistasis M. Ž., kuris prašo kiekvienam nukentėjusiajam priteisti po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiųjų atstovas advokatas, kuris prašo padidinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius kiekvienam po 50 000 Eur.

28.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-697/2018, 2K-132-942/2021).

29.       Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021), kartu teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose civilinėje ir baudžiamojoje bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, 2K-80-697/2025).

30.       Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus ir argumentus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į M. Ž. nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, kad S. M. neteko sutuoktinės, jų trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas (duomenys neskelbtini), neteko mamos. Vertino nukentėjusiųjų patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir sukrėtimą, neigiamai paveiktą gyvenimą. Atsižvelgė į nukentėjusiesiems vaikams sukeltas ilgalaikes pasekmes, kad įvykis gali atsiliepti vaikų augimui ir vystymuisi, kad vaikai matė pasekmes, pravažiavo po eismo įvykio vietą. Įvertino ir padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), kad M. Ž. pažeidė KET, kaltę pripažino, gailėjosi, nesiekė išvengti atsakomybės, iškvietė specialiąsias tarnybas, atsiprašė, atlygino turtinę žalą. Taip pat atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, bei į šalies ūkio vystymosi rezultatus ir tendencijas (ekonominę situaciją), didėjančius minimalios mėnesinės algos pokyčius ir vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino aptartas aplinkybes, šių reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybių vertinimo klaidų nepadarė.

31.       Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatant neturtinė žalos dydį, tikslinga įvertinti ir M. Ž. turtinę padėtį, kaip to prašoma apeliaciniame jo skunde.

32.       Teisėjų kolegija įvertina tai, kad M. Ž. su sutuoktine augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus (4 t., b. l. 17-22), jis šeimoje yra vienas dirbantis, sutuoktinė (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 7-8), įvertina ir byloje pateiktą vaiko poreikių apskaičiavimą, kur nurodoma bendra per mėnesį vaikams reikalinga suma yra 2 595 Eur. M. Ž. ir L. Ž. turi finansinių įsipareigojimų, nebaigtų mokėti kreditų (4 t., b. l. 86, 87-91; 92-100). Nustatyta, kad paskolos (duomenys neskelbtini) mokamos mėnesinės įmokos dydis yra 92,68 Eur, vartojimo kredito (duomenys neskelbtini) mokamos įmokos dydis 87,40 Eur, kredito iš (duomenys neskelbtini) likutis 2025 m. lapkričio 18 d. yra 2 640 Eur. Taip pat M. Ž. už (duomenys neskelbtini) nuomą, už 2024 m. paskaičiuota mokėtina suma 3 200,63 Eur (5 t., b. l. 6, 103). Be to, įvertinamos ir gaunamos pajamos. Bylos duomenys patvirtina, kad įvertinus M. Ž. (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaitą, matyti nurodomas grynasis pelnas 2024 metais 26 202 Eur (4 t., b. l. 84, 85), be to pateikti apeliacinės instancijos teismui duomenys patvirtina, kad M. Ž. įsidarbino (duomenys neskelbtini), numatomas atlyginimas 1 477,07 Eur. Vertinant sutuoktinės išmokas, matyti, kad paskutiniais duomenimis esančiais byloje sutuoktinė gauna išmokas vaikui (973 Eur mėnesiui) ir vaiko priežiūros išmokas (535,12 Eur) (4 t., b. l. 9, 10-11).

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis sutinka, kad M. Ž. su sutuoktine patiria išlaidas, kreditorinių įsiskolinimų gražinimui, moka (duomenys neskelbtini) nuomojamos žemės nuomos mokestį, skiria pajamas vaikų išlaikymui, tačiau minėtos šeimos išlaidos nesudaro pagrindo nuteistojo finansinę padėtį vertinti kaip labai sunkią, viršijančią gaunamas pajamas.

34.       Šiuo atveju nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai dėl sutuoktinės / mamos žūties taip pat privalo būti vertinami. Sutiktina su nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame nurodomomis aplinkybėmis ir neabejojama, kad nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, kadangi neteko mamos ir sutuoktinės, nepilnamečiams vaikams teks augti be mamos rūpesčio ir meilės, o S. M. vienam rūpintis buitimi, auginti vaikus. Apeliaciniame skunde nurodomi ir liekamieji reiškiniai: S. M. vis dar kankina nemiga, jis vartojo homeopatinius raminamuosius vaistus, pasikeitė jo bendravimas su aplinkiniais, šeima, vienam reikia rūpintis vaikais. Vaikus ištinka liūdesio priepuoliai, prisiminę mamą pradeda verkti, tampa liūdni. Nukentėjusieji patyrė šoką, dvasinį sukrėtimą, buvo pažeistos, jų kaip žmonių pagrindinės teisės – teisė į visavertę šeimą ir tinkamą auklėjimą. Nukentėjusieji po šio įvykio tapo dirglesni, pasikeitė jų bendravimas su aplinkiniais.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes kompleksiškai, atsižvelgdama į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, kartu į nukentėjusiųjų patirtus ir vis dar patiriamus išgyvenimus, į nuteistojo nusikalstamo elgesio pobūdį, sukeltų negrįžtamų padarinių sunkumą, neatsargią nuteistojo kaltę, jo asmenybę, taip pat teismų praktiką, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydžius (t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nuo 2009 m. iki 2021 m.) bei į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, infliaciją nuo minėtų (vertintų teismų praktikos) nutarčių priėmimo, tai yra nuo 2022 m. iki 2024 m. (viešai skelbiamais Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos Respublikoje vidutinė metinė infliacija 2022 m. buvo 19,7 proc., 2023 m. – 9,1 proc., 2024 m. – 0,7 proc.), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiesiems priteistinos neturinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nukentėjusiesiems yra proporcingi nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nei mažinti neturtinės žalos dydį kaip to prašo nuteistasis, nei šį dydį didinti, kaip to prašo nukentėjusiųjų atstovas.

Dėl proceso išlaidų

36.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina įvertinti pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Be to teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, kadangi priteisiant patirtas išlaidas susijusias su advokato pagalba, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

37.       Nustatyta, kad nukentėjusysis S. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė išlaidas teisinei pagalbai apmokėti – 1 000 Eur (dėl apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo) ir 750 Eur (dėl atsiliepimo į nuteistojo skundą parengimo ir pateikimo) (5 t., b. l. 124, 150-151). Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus, kurie abu atmetami. Įvertinus tai, kad nukentėjusiųjų apeliacinis skundas visa apimtimi yra atmetamas, šioje dalyje (1 000 Eur) proceso išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos. Tuo tarpu proceso išlaidos, patirtos dėl atsiliepimo parengimo (750 Eur), įvertinus atsiliepimo apimtį, nuteistojo turtinę padėtį ir tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas, yra pagrįstos ir turi būti priteistos iš nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo M. Ž. ir nukentėjusiųjų S. M., A. M., O. M., D. M. atstovo advokato Mindaugo Krivicko apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš M. Ž. nukentėjusiajam S. M. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                               Indrė Averkienė

                                                   Daina Dyburienė

Algirdas Giedraitis