Administracinė byla Nr. A-2097-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01347-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 3–4).

Paaiškino, kad atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjo teigimu, buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų, kamerose buvo šalta, drėgna, nuo lubų krisdavo tinkas, o tualetai buvo atviri, be durų ir užuolaidų. Teigė, jog dėl kameros ploto trūkumo kildavo konfliktai. Neturtinė žala pasireiškė jo išgyvenimais, patirtais nepatogumais, dvasiniais ir emociniais sukrėtimais.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime (b. l. 11–16) prašė pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. birželio 27 d. Pripažino, kad 2 paras iš 47 parų teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, buvo nežymiai pažeistas. Areštinės administracija stengiasi užtikrinti, kad asmeniui tektų ne mažesnis nei nustatytas minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas, o nesant realios galimybės to padaryti, stengiamasi veikti taip, kad asmens laikymo ankštoje kameroje trukmė būtų kaip įmanoma trumpesnė. Pažymėjo, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus. Teigė, kad teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galimas pažeidimas yra nežymus ir neintensyvus. Teigė, kad asmenys, laikomi areštinėje, patys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Atsakovo atstovas areštinės kamerose periodiškai atlieka einamuosius patalpų remonto darbus. Klaipėdos AVPK areštinė atitinka visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei yra pripažinta tinkama eksploatacijai. Nurodė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais Klaipėdos AVPK areštinės kamerose pažeidimų nenustatyta. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Pažymi, kad asmenims nėra uždrausta naudojantis tualetu naudoti kameroje esantį audinį, širmą. Teigė, kad neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis būtų skundęsis administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiškėjo teisių. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Pareiškėjas neįrodė, kuo yra grindžiama reikalaujama suma (žala).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 8 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 43–48).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 44 straipsnio 1 dalimi, taip pat Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punktu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Klaipėdos AVPK viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2016 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-12302 pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m) buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. (vienam asmeniui teko 4,69 kv. m). Pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv. m, laikyti 3 asmenys. Iš šių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas mažiau nei 2 paras laikytas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m), pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje viso buvo laikomas 47 paras. Pažymėta, jog šis pažeidimas buvo ypač nežymus.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu, ar kitu laiku kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiškėjo teisių. Pareiškėjas apie jo nurodomus pažeidimus įrodymų nepateikė. Todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atstovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovavosi byloje pateiktais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir HN 134:2015) 3 punktą. Klaipėdos AVPK areštinė (Jūros g. 1) atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos AVPK areštinėje taikomi ir pareiškėjo buvimo joje metu. 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) patvirtintos higienos normos 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Klaipėdos AVPK areštinė atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė pripažinta tinkama eksploatacijai. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliko Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimus, surašė 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. spalio 8 d. (dėl areštinės adresu Jūros g. 1, Klaipėda) ir 2016 m. balandžio 11 d. (dėl areštinės adresu Kauno g. 6, Klaipėda) patikrinimo aktus. Patikrinimo aktais konstatuota, kad: nuo lubų tinkas nebyra, pelėsio nėra; natūrali, dirbtinė ir naktinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 reikalavimų, tačiau natūralios apšvietos bei dirbtinio apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl šios neatitiktys nevertintinos kaip pažeidimai; kamerose yra skaidraus stiklo langai, langai atidaromi, taip užtikrinama papildoma ventiliacija; kamerų grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; kamerose ir kitose areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus; kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara kaip ir reglamentuoja HN 37:2009 20 punkto nuostata, tikrinimo metu buitinių parazitų kamerose nepastebėta. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 areštinėje adresu Kauno g. 6, Klaipėda nenustatyta. 2015 m. gruodžio 22 d. buvo patikrintos naujai pastatytos Klaipėdos AVPK areštinės patalpos Kauno g. 6, Klaipėda. Nustatyta, kad Klaipėdos AVPK naujosios areštinės patalpos atitinka keliamus reikalavimus ir gali būti eksploatuojamos (2015 m. gruodžio 22 d. aktas Nr. 30-IL-16783 „Dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai“). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-1186 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“, 2015 m. gruodžio 28 d. pradėtos eksploatuoti naujai pastatytos areštinės patalpos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2016 m. balandžio 4 d. atliko patikrinimą ir 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) konstatavo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje Kauno g. 6, HN 134:2015 pažeidimų (tikrinimo apimtyje) nenustatyta. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokioje areštinėje būnant buvo pažeidžiamos jo teisės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos AVPK areštinė Kauno g. 6 pradėta eksploatuoti 2015 m. gruodžio 28 d., prieš tai komisijai, kurios sudėtyje buvo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, įvertinus jos atitikimą galiojančių teisės aktų reikalavimams bei 2016 m. balandžio 4 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui atlikus patikrinimą, kurio metu pažeidimų (tikrinimo apimtyje) nenustatyta, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo teisės galėjo būti pažeistos jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje Kauno g. 6, metu. Pagal HN 37:2009 reikalavimus kamerose įrengti sanitariniai mazgai sudaro sąlygas jais nekliudomai naudotis, užtikrina privatumą, nežemina žmogaus garbės ir orumo. Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas (sanitariniame mazge nesant pertvaros, savo aukščiu siekiančios vidutinį žmogaus ūgį (180 cm), ir galimybės visiškai pasislėpti už durų, užuolaidos ar pan.) yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Kiekvienam asmeniui, suabejojusiam dėl esamo privatumo naudojantis tualetu, nėra uždrausta tuo metu (esant tualete) panaudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą 120–130 cm aukščio) galintį padidinti privatumo lygį, taip išlaikant subalansuotą atsakovo atstovo teisių ir pareigų pusiausvyrą tarp pareigos užtikrinti saugų asmens buvimą areštinėje ir teisės vykdyti areštinėje esančio asmens elgesio kontrolę (Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 9 straipsnio 3 dalis, galiojusios Instrukcijos 39 punktas, 40 punktas, galiojančios Instrukcijos 37 punktas, 38 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad minimais teisės aktais yra nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų areštinėje, priežiūra ir kontrolė, sanitarinio mazgo įrengimas negali užtikrinti visiško privatumo. Uždaro sanitarinio mazgo neįrengimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą, todėl tokio neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Pažymėta, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti asmenys, nėra duomenų, kad jis būtų kankintas, būtų pablogintos jo buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas ir tai tiesiogiai nėra susiję su pareigūnų, dirbančių areštinėje, veiksmais. Konstatuota, jog šiais aspektais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį. Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 8 Eur dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo mažiau nei dvi paras ir tik nežymiai trūkstant reikiamo ploto.

III.

Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (b. l. 54).

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai, objektyviai ir nešališkai nesiaiškino bei neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių. Nesutinka su teismo priteista 8 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad pareiškėjui buvo padarytas negrįžtamas poveikis pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai. Tvirtina, jog nebuvo užtikrinta ne tik teisė į gyvenamojo ploto normą, bet ir į saugią aplinką.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo pažeistų teisių pažeidimu (nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais) (b. l. 57–58).

Mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus ir objektyviai išnagrinėjo tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes bei reikiamai pritaikė materialinės teisės normas. Tačiau teigia, kad pareiškėjo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pažeistų teisių pripažinimu.

Pareiškėjas teisminės gynybos kreipėsi dėl teisių pažeidimo, kurio metu jam nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m norma asmeniui, tačiau, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareikšto skundo reikalavimo ribas.

Pažymi, kad pareiškėjas, nurodydamas patirtos neturtinės žalos dydį, jo nediferencijavo pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindė įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėstė tik bendro pobūdžio teiginius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Klaipėdos AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Klaipėdos AVPK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas mažiau nei 2 paras laikytas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m), kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Nusprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 8 Eur. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjui priteista 8 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir teigia, kad teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą siejo su tuo, kad, jo teigimu, Klaipėdos AVPK areštinėje jis buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui teko per mažai gyvenamojo ploto, kamerose buvo šalta, drėgna, tinkas krito nuo lubų, tualete nebuvo durų ar užuolaidų.

Pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pagal į bylą pateiktą Klaipėdos AVPK 2016 m. birželio 28 d. tarnybinį pranešimą dėl A. S. skundo (b. l. 17–18) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 10,67 kv. m iki 22,33 kv. m, jose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų, jose vienam asmeniui tenkantis plotas, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 4,69 kv. m iki 8,99 kv. m. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas iš viso 2 paras Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant nustatytą 5 kv. m minimalaus ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas), tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą.

Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad sąlygos kamerose neatitiko higienos normų reikalavimų (drėgna, šalta, krentantis tinkas), pažymėtina, jog atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus (1999 m. birželio 11 d. Policijos departamento generalinio komisaro patvirtintą leidimą pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b. l. 21–22), Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktą (b. l. 23–24), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 5-V-142 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį“ (b. l. 25), 2015 m. gruodžio 22 d. Aktą dėl areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai (b. l. 26–27), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 5-V-1186 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę“ (b. l. 28), Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktą Nr. K3-98 (b. l. 29–32) 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktą Nr. K3-472 (b. l. 33–35), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo aktą Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) (b. l. 36–37)), kuriais remiantis šie pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavo, nenurodė jokių šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis Klaipėdos AVPK administracijai, kreipęsis dėl to į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris nusprendė, kad pagal bylos duomenis nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinus higienos normų reikalavimų laikymosi.

Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl neužtikrinamo privatumo naudojantis tualetu areštinės kamerose, kadangi nebuvo durų ar užuolaidų. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. K3-472 konstatuota, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskiras 120–130 cm aukščio pertvara kaip ir reglamentuoja higienos normos HN 37:2009 20 punkto nuostata. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr. Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; Aleksandr Makarov prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas; Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016). Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., kai pareiškėjas 9 paras buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, buvusioje adresu Jūros g. 1, Klaipėdoje (b. l. 26–28), jo privatumas naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas. Vis dėlto atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės tik abstrakčiai teigia, kad tokiomis sanitarinio mazgo įrengimo sąlygomis galėjo būti pažeistas jo privatumas, tačiau nenurodė konkrečių tokio pažeidimo faktų, byloje nėra duomenų, kad jis, iki kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtų skundęsis administracijai ar kitoms institucijoms dėl tokio pobūdžio sąlygų nepriimtinumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 8 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013). Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją (šiai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. birželio 27 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 patvirtinta 325 Eur, 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 – 350 Eur minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2373-520/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2803-624/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2 paras teko mažiau nei 5 kv. m kameros ploto (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), 9 paras buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą jam naudojantis nuo bendros kameros erdvės nevisiškai atskirtu tualetu, į tai, kad nėra duomenų, jog dėl pažeidimų pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti 70 Eur neturtinei žalai atlyginti; laikytina, jog tokia suma pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma 3 000 Eur suma nėra adekvati neigiamoms pasekmėms kompensuoti, pats pareiškėjas ir apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių tokios jo prašomos sumos pagrįstumą.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.