Civilinė byla Nr. e2-25997-863/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20385-2020-1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 579,24 Eur skolą, 747,59 Eur palūkanas, 18,5 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 579,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. liepos 17 d. teisėjo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami ieškinyje bei teismo žinomais adresais ir įteikti CPK 123 straipsnio3 dalyje nustatyta tvarka 2020 m. rugpjūčio 25 d. (per šeimos narį - mamą). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus AB „Swedbank“ ir atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 579,24 Eur (2 000 Lt) kreditas (bendra kredito suma – 1 014 Eur (3 501,14 Lt), o atsakovas įsipareigojo laiku mėnesinėmis įmokomis grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, taip pat delspinigius, kredito grąžinimo terminas iki 2014 m. liepos 31 d. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinis kreditorius AB „Swedbank“ 2014 m. sausio 16 d. pranešimu nuo 2014 m. vasario 4 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Tarp ieškovės ir AB „Swedbank“ 2012 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2014 m. vasario 26 d. bylų priėmimo perdavimo aktu Nr. 14, AB „Swedbank“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovo įsipareigojimais.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjusi ieškovei skolą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 579,24 Eur negrąžintą paskolą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė tai pat prašo priteisti iš atsakovo 747,59 Eur palūkanas (nuostolius) bei 18,5 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 579,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovei priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovo nesumokėtos pelno palūkanos išreikštos tvirta pinigų suma kaip negautos pajamos, o ne procentinė jų išraiška neapibrėžtam laikotarpiui ar iki kreipimosi į teismą dienos paskaičiuotos palūkanos. Atsižvelgiant į tai, jog pagal tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sutardytą sutartį bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma yra 1 014 Eur iš kurių 579,24 Eur yra negrąžinta kredito dalis. Prašymas priteisti 18,5 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą 579,24 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmintinas. Ieškovei priteistinos pelno palūkanos kaip negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos (2011 m. liepos 17 d.) iki sutarties termino pabaigos (2014 m. liepos 31 d.) Iš viso ieškovei priteistina 434,76 Eur palūkanų (1 014- 579,24).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 014 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 76,42 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovei priteistina 22,93 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas:30 Eur x 76,42 / 100).
Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki 30 000 Eur – 3 procentai, bet ne mažiau kaip 20 Eur, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Nagrinėjamu atveju ieškovės už ieškinį mokėtinas 30 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad už ieškinio padavimą ieškovė sumokėjo 32 Eur dydžio žyminį mokestį, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 2 Eur, išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 579,24 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 24 euro centų) skolą, 434,76 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 76 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 014 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,93 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 93 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 2 Eur (dvejų eurų) žyminio mokesčio permoką (žyminis mokestis – 32 Eur, sumokėtas 2020 m. birželio 19 d., mokėjimo nurodymu Nr. AI-15, mokėjimo užduoties kodas (ID) ZI76363), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
T. K. Lysionok