Civilinė byla Nr. e2S-2112-580/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14860-2018-95

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinio atsakovui  Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens  dalykinę reputaciją, priėmimo klausimą.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – VSD),  prašydamas  pripažinti atsakovo 2018 m. kovo 9 d. rašte Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – VSD raštas) viešai paskleistus duomenis, kad ieškovas 2005-2018 m. laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus (įskaitant paperkant, šantažuojant), kuriais buvo sistemingai siekiama neteisėtai paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 1 straipsniu, Civilinio proceso kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką.

3. VSD raštu pateikta apibendrinta VSD informacija apie neteisėtus UAB  koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti. Valstybės saugumo departamentas yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui bei Respublikos Prezidentui (Žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žvalgybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad  žvalgybos institucijų veiklos metu surinkta žvalgybos informacija tvarkoma taip, kad nebūtų neteisėtai ar nepagrįstai atskleisti žvalgybos informacijos šaltiniai, pažeistos su žvalgybos institucijomis bendradarbiaujančių asmenų teisės ar teisėti jų interesai. Žvalgybos informacijos teikimą bei naudojimą reglamentuoja įstatymo 17 bei 18 straipsniai, kurie apibrėžia, kam ir kokiu tikslu gali būti teikiama žvalgybos informacija.  Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis nustato, kad asmenys neteisėtai atskleidę žvalgybos informaciją ar panaudoję šią informaciją kitiems tikslams, negu numato šis įstatymas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Žvalgybos įstatymo 23 straipsnis nustato, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai jų įstatyme nustatyta tvarka. Pagal Žvalgybos įstatymo 21 straipsnį žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę  Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka  Seimo statute nurodytas komitetas, kuris be kita ko nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų.  Seimo statuto 63 straipsnis nustato, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atlieka valstybės saugumo tarnybos parlamentinę kontrolę.

4. 1998-05-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 16 punkte buvo nustatyta, kad  Civilinio kodekso 7 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnio tvarka nenagrinėtini reikalavimai paneigti duomenis, nurodytus teismų sprendimuose, apeliaciniuose, kasaciniuose skunduose, nuosprendžiuose, nutarimuose, priimtuose tardymo organų ir administracinių teisės pažeidimų bylose, valstybės kontrolės, mokesčių ir muitinės institucijų priimtuose sprendimuose ir kt. Šių aktų apskundimo tvarka sureguliuota atitinkamais procesiniais įstatymais, juose esantys netikslumai šalintini nagrinėjant skundus. Teisėjas, gavęs tokį pareiškimą, turi atsisakyti jį priimti.

5. Kadangi ieškinio reikalavimas kildinamas iš teisinių santykių, susiklosčiusių valstybės įgaliotiems pareigūnams vykdant Žvalgybos įstatymo apibrėžtus uždavinius ir teikiant Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui turimus žvalgybos duomenis, kurie gali būti naudojami tik įstatymo nustatytiems tikslams įgyvendinti, duomenų gautų vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka,  o gali būti teikiamas skundas atitinkamai veiklos priežiūros institucijoms, todėl ieškinį atsisakyta priimti,  kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog CK 2.24 straipsnio dalyku negali būti viešai paskelbta valstybės įgaliotų pareigūnų surinkta informacija. CK 2.24 straipsnis detalizuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės – asmens dalykinės reputacijos – gynimą. CK 2.24 straipsniu pagrindu reiškiamas reikalavimas galimas ir dėl paviešintos informacijos, kurią įgalioti pareigūnai surinko vykdydami įstatymų nustatytas funkcijas. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartimi Nr. 3K-3-1082/2003 bei 2011-08-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2311-1062/2018, 2006-01-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-180-20-06.

7. Ieškinys reiškiamas dėl VSD paviešintų kategoriškų išvadų, apibendrinimų ir pareiškimų žvalgybos duomenų pagrindu. Ieškinio nepriėmimas suteiktų nepagrįstas privilegijas valstybės institucijoms privačių subjektų atžvilgiu ir reikštų nepagrįstą imuniteto doktrinos taikymo išplėtimą, prieštaraujantį konstituciniam lygybės prieš įstatymą principui, tiek Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai asmens teisei į žalos atlyginimą, tiek ir šiuolaikiniam požiūriui į valstybės imunitetą.

8. Ieškovas teismui nurodė, kad VSD raštas buvo paviešintas per visuomenės informavimo priemones, įskaitant spaudos pranešimu per BNS naujienų agentūrą. Dėl ieškinyje pateiktų argumentų, susijusių su tuo, kas paviešino informaciją ir kas už tai atsakingas, yra pakankami įrodyti paskleidimo faktui, teismas gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą. Teismas vertino tik paskleidimą, įvykdytą siunčiant raštą Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo VSD rašto pobūdį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas turėtų būti aiškinamas Civilinio kodekso ir jo taikymo praktikos kontekste, atsižvelgiant į Konstitucijos imperatyvus, Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos ginamas vertybes ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 4 punktas numato paskleidimo fakto nustatymo reikalavimus. VSD raštas kvalifikuotinas pagal nutarimo 4 punktą, o ne 16 punktą. VSD raštas nėra procesinis dokumentas ar kitoks sprendimas. VSD nesuteikta teisė teisiškai kvalifikuoti asmenų veiksmus ir dėl to priimti asmenims privalomus sprendimus, taikyti sankcijas už pažeidimus. VSD raštas priskirtinas „reikaliniam“ susirašinėjimui, raštams. VSD rašte pateikiama ne vien žvalgybinė informacija apie faktus, tačiau daromos išvados ir vertinimai.

10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę pasirinkti jam priimtiną teisių gynimo būdą ir pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismo pozicija remtis Žvalgybos įstatymu yra ydinga, tai reikštų nepagrįstą imuniteto doktrinos išplėtimą bei nepagrįstų privilegijų valstybės institucijoms suteikimą. Asmeniui padarius pažeidimą, už kurį įstatymų leidėjas nustato administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, jam negalėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Toks požiūris paneigia skirtingų atsakomybės rūšių taikymo koncepciją, nes skirtingomis atsakomybės rūšimis siekiama skirtingų tikslų. VSD rašto skundimas Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka yra kitas teisių gynimo būdas, kuriuo nebus vertinamas paskleistų duomenų atitikimas tikrovei ir dalykinės reputacijos pažeidimas. Specialiuose įstatymuose nustatytos kitos tų pačių teisių gynimo procedūros teismų praktikoje vertinamos kaip papildomos, alternatyvios, tačiau nepaneigiančios asmens teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pavyzdžiui, Visuomenės informavimo įstatymas nustato asmenų teisę ginti savo pažeistą garbę ir orumą administracinio proceso tvarka, kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės viršenybės principą, kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises. Skundžiant VSD pareigūnų veiksmus Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka neįmanoma kvestionuoti viešai paskleistos informacijos atitikimą tikrovei ir ginti pažeistą dalykinę reputaciją. To negalima padaryti ir specializuotame teisme. Dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacinis procesas vyksta dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pareikštą dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, kai ieškinio pagrindu nurodomas žinių paskleidimas Valstybės saugumo departamento rašte Seimo komitetui.

15. Ieškinys pareikštas CK 2.24 straipsnio pagrindu. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti ieškinį teisme, rėmėsi tuo, jog VSD veiksmai bei dokumento forma, kuria buvo paskleistos žinios apie ieškovą, negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, o jų teisėtumas turi būti tikrinamas ieškovui kreipiantis į VSD priežiūrą atliekančias institucijas Žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Atskiruoju skundu ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žinių paskleidimo formą ir neįvertino, kad žinios buvo paskleistos taip pat ir per naujienų agentūrą „Baltic news service“ (BNS).

17. Žinių perdavimo kitiems asmenims aspektai turi didelę reikšmę sprendžiant dėl ieškinio priimtinumo nagrinėti teisme. Teismui pateikto ieškinio reikalavimu yra prašoma pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją VSD rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui paskleistus duomenis. Dėstydamas ieškinio aplinkybes ieškovas taip pat nurodo ir paskleidimo per naujienų agentūrą „Baltic news service“ (BNS) faktą bei ieškinio prieduose prideda duomenis apie VSD pažymoje esančių duomenų skleidimą per visuomenės informavimo priemones, o taip pat kitus informacijos šaltinius. Teikdamas šiuos argumentus ieškovas nesieja žinių paskleidimo per visuomenės informavimo priemones su VSD veiksmais, į ieškinį neįtraukia kitų atsakovų. Ieškinyje nėra nurodyta, jog VSD kokiu nors būdu yra prisidėjusi prie to, kad žinios būtų paskleistos ir kitu būdu, nei VSD raštą pateikiant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Įvertinus tai, konstatuotina, jog šios bylos dalykas yra VSD rašte esančių duomenų pateikimas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Duomenų paskleidimas per visuomenės informavimo priemones, kai jis nėra susietas su ieškinyje nurodyto atsakovo veiksmais, gali būti aptariamas, svarstant padarytos žalos dydį, jei būtų įrodytas neteisėto žinių paskleidimo faktas bei kitos ieškinio tenkinimui reikalingos aplinkybės.

18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimas kildinamas iš teisinių santykių, susiklosčiusių valstybės įgaliotiems pareigūnams vykdant Žvalgybos įstatymo apibrėžtus uždavinius ir teikiant Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui turimus žvalgybos duomenis. VSD raštas buvo gautas ir pateiktas Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu. Žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje nurodoma, kad žvalgybos informacija teikiama oficialiu dokumentu. Žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją teikia Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus. Seimo statuto 63 straipsnis įtvirtina, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptys taip pat yra svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl krašto visuomenės ir valstybės apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo; atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo. Tai patvirtina, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi teisę gauti informaciją pagal Žvalgybos įstatymo 18 straipsnį.

19. Žvalgybos įstatymas numato atskiras VSD veiklos kontrolės formas. VSD veiksmų, kuriais ji atlieka Žvalgybos įstatyme numatytas funkcijas, tinkamumas yra tikrinamas Žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka priklausomai nuo tikrinimo pagrindą sudarančio dalyko kvalifikavimo. Žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad Valstybės saugumo departamentas yra atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui bei Respublikos Prezidentui. Žvalgybos įstatymo 20 straipsnio „Bendrieji žvalgybos institucijos veiklos kontrolės principai“ 1 dalis nurodo, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklą, teikia žvalgybos institucijos veiklos strategijos projektus pagal žvalgybos institucijos veiklos sritis. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai, vykdant žvalgybos institucijų veiklos kontrolę neteikiami. Pagal Žvalgybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Pagal Žvalgybos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti taip pat ir žvalgybos institucijų veiklos ataskaitas (2 punktas); žvalgybos institucijų vadovų ir pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai (4 punktas). Seimo komitetas taip pat nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų (Žvalgybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Žvalgybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausybė žvalgybos institucijų kontrolę atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją. Žvalgybos įstatymo 23 straipsnis įtvirtina, jog skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.

20. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 16 punktu, kai reikėjo taikyti to paties nutarimo 4 punktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 4 punkte ir to paties nutarimo 16 punkte pateikiami išaiškinimai apie skirtingus teisinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 4 punktas nurodo šaltinius, kuriuose gali būti paskleistos žinios, o 16 punktas apibrėžia dokumentus, kuriuose paskleistų žinių teisėtumas, nenagrinėjamas teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 1 16 punktas nustato išimtį iš 4 punkte nurodytų paskleidimo šaltinių, tuo susiaurindamas teismo jurisdikciją.

21. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad atsisakius priimti ieškinį, panaikinama civilinė atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Žvalgybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis nustato, kad asmenys neteisėtai atskleidę žvalgybos informaciją ar panaudoję šią informaciją kitiems tikslams, negu numato šis įstatymas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad CK 2.24 straipsnis neriboja subjektų rato, dėl kurių paskleistos informacijos gali būti reiškiami reikalavimai, nereiškia, jog tokie ribojimai negali būti nustatyti kituose įstatymuose.  Žvalgybos įstatymas pagal savo reguliuojamų santykių pobūdį pripažintinas specialiuoju įstatymu ir turi būti taikomas nustatant CK 2.24 straipsnio išimtis. Ieškovo cituojamoje teismų praktikoje buvo nagrinėjami kito pobūdžio teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1082/2003 buvo analizuojamas informacijos paskleidimas informaciniame pranešime, 2011-08-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 buvo analizuojami VSD generalinio direktoriaus teiginiai. Abiejose bylose teiktą informaciją negalima prilyginti veiksmams, atliktiems vykdant Žvalgybos įstatyme nustatytas funkcijas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-28 nutartyje Nr. A-2311-1062/2018 bei 2006-01-26 nutartyje Nr. AS-180-20-06 analizuotas žinių paskleidimo kitų institucijų dokumentuose aplinkybės.

22. Apibendrinant išdėstytus argumentus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.  

Teisėjai                                                                      Loreta Bujokaitė

Vidas Stankevičius

                                                                        Jūra Marija Strumskienė