Civilinė byla Nr. 2T-51/2014

                                                        Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00021-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ukrainos viešosios akcinės bendrovės „Galenergobudprom“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų 2013 m. rugsėjo 17 sprendimą arbitražo teismo byloje Nr. 164?/2013 dėl skolos, baudinių netesybų už pradelstą mokėjimą, baudos už įrenginių grąžinimo termino nesilaikymą, palūkanų ir arbitražo rinkliavos priteisimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Cerara“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,

n u s t a t ė :

                                          I. Bylos esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas Ukrainos viešoji akcinė bendrovė „Galenergobudprom“ (toliau tekste – VAB „Galenergobudprom“) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų (toliau tekste – Arbitražo teismas arba Arbitražas) 2013 m. rugsėjo 17 sprendimą arbitražo teismo byloje Nr. 164?/2013.

II. Užsienio valstybės arbitražo sprendimo esmė

Arbitražo teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu VAB „Galenergobudprom“ naudai iš suinteresuoto asmens UAB „Cerara“ priteisė 19 280 JAV dolerių skolos, 790, 48 JAV dolerių baudinių netesybų už pradelstą mokėjimą, 1 927, 99 JAV dolerius baudos už įrenginių grąžinimo terminų nesilaikymą, 64, 97 JAV dolerius metinių palūkanų, 2 493, 01 JAV dolerius arbitražo mokesčių, viso – 24 556, 45 JAV dolerius.

Arbitražas 2013 m. rugsėjo 17 d.  sprendimu ieškovo VAB „Galenergobudprom“ reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Cerara“ 578, 40 JAV dolerių nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš ieškovo 65, 50 JAV dolerius arbitražo mokesčių. Arbitražo teismas ieškovo VAB „Galenergobudprom“ reikalavimus priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Cerara“ 2 255,76 JAV dolerius baudinių netesybų už pradelstą mokėjimą, 886, 89 JAV dolerius už įrenginių negrąžinimą ir 181, 41 JAV dolerį metinių palūkanų paliko nenagrinėtus dėl arbitražo mokesčių už šiuos reikalavimus nesumokėjimo.

III. Prašymo dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo argumentai

Pareiškėjas prašyme dėl Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų 2013 m. rugsėjo 17 sprendimo arbitražo teismo byloje Nr. 164?/2013 pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodo, kad UAB „Cerara“ žinojo apie Ukrainoje inicijuotą arbitražo procesą. Arbitražas 2013 m. birželio 13 d. per kurjerių tarnybą išsiuntė suinteresuotam asmeniui ieškinio kopiją, Arbitražo teismo reglamentą, arbitrų sąrašą ir pasiūlymą per 30 d. nuo laiško gavimo pranešti Arbitražui apie suinteresuoto asmens skiriamą arbitrą. Arbitražas taip pat informavo suinteresuotą asmenį apie teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pareiškėjas nurodo, kad Arbitražo teismo siųsta procesinių dokumentų siunta suinteresuotam asmeniui įteikta 2013 m.  birželio 17 d. Arbitražo teismo šaukimas, kuriame nurodyti bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, Arbitražo teismo sudėtis suinteresuotam asmeniui įteikti 2013 m. rugpjūčio 21 d.

IV. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas VAB „Galenergobudprom“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų 2013 m. rugsėjo 17 sprendimą arbitražo teismo byloje Nr. 164?/2013.

Užsienio valstybių arbitražų sprendimai gali įgyti eksteritorialumo savybę, tai yra sukelti teisines pasekmes kitoje valstybėje tik tuo atveju, jeigu tos valstybės kompetentinga institucija savo atitinkamu aktu tokį sprendimą pripažįsta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimą.

Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, įtvirtina, jog arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas (1 dalis). 1958 m. Niujorko konvencija, kaip tarptautinė sutartis, kurią 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo Seimas, yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis) bei tiesioginio taikymo teisės aktas. Šių norminių aktų turinį sudarančių teisės normų lingvistinė bei sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą, dėl kurių tinkamo taikymo įsipareigojo Lietuva, tapdama 1958 m. Niujorko konvencijos dalyve. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad tiek pagal CPK, tiek pagal 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d., 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; kt.).

1958 m. Niujorko konvencijos IV straipsnyje nurodyta, kad Konvencijos III straipsnyje nurodytam pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą. Jeigu arbitražinis sprendimas arba susitarimas išdėstytas ne tos šalies, kurioje prašoma pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, oficialia kalba, tai pusė, prašanti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, pateikia šių dokumentų vertimą į tą kalbą. Vertimą paliudija oficialus ar prisiekusysis vertėjas arba diplomatinė ar konsulinė įstaiga.

Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo sprendimo originalą (b.l. 3-12), vertėjo patvirtintą sprendimo vertimą į lietuvių kalbą (b.l. 13-24). Vertėjo parašo tikrumas yra patvirtintas notaro (b.l. 24). Pareiškėjas taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė tarp šalių 2013 m. vasario 7 d. sudarytos gelžbetonio produkcijos tiekimo sutarties Nr. 9, kurioje yra užfiksuota arbitražinė išlyga (b.l. 27-28), originalą (b.l. 25-28) bei vertėjo patvirtintą šios sutarties vertimą į lietuvių kalbą (b.l. 29-32). Vertėjo parašo tikrumas yra patvirtintas notaro (b.l. 32).  

Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė visus užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo procedūros inicijavimui reikalingus dokumentus (1958 m. Niujorko konvencijos IV straipsnis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnis).

1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai. Jie yra išskirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigą inicijuoti jų taikymą ir turinčiu įrodinėjimo pareigą. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002 ir kt.). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

Pareiškėjas prašymą dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo grindžia argumentais, susijusiais su tinkamu suinteresuoto asmens informavimu apie arbitražo procesą. Kadangi 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nepripažinimo pagrindai, į kurių taikymo sritį patenka aptariami argumentai, susiję su informavimu apie procesą, kaip minėta, tikrinami tik esant šalies, kurios nenaudai priimtas arbitražo sprendimas, prašymui, o suinteresuotas asmuo neįrodinėjo 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų ir jais nesirėmė, teismas jų netikrina ir dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo, 2014 m. kovo 19 d. suinteresuotam asmeniui jo registruotos buveinės adresu (Vilniaus g. 105, Raseiniai) išsiuntė pareiškėjo teismui pateiktus procesinius dokumentus, pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei procesinių teisių išaiškinimą, kuriame inter alia suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta galimybė ir nustatytas procesinis terminas iki 2014 d. balandžio 8d. pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą. Pašto siunta, kuria suinteresuotam asmeniui siųsti procesiniai dokumentai, jam įteikta 2014 m. kovo 24 d. Pašto siuntos įteikimo pranešime nurodyta, kad siuntą priėmė „dir. A. B.“. Todėl, suinteresuotam asmeniui nepasinaudojus teise atsiliepti, ši civilinė byla išnagrinėta pagal joje surinktą medžiagą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Arbitražo teismas, priėmęs ieškovo 2013 m. gegužės 27 d. jam pateiktą ieškinį, 2013 m. birželio 13 d. per siuntų gabenimo paslaugų teikėją „DHL“ suinteresuotam asmeniui išsiuntė procesinius dokumentus (ieškinio kopiją, Arbitražo teismo reglamentą, Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų rekomenduojamų arbitrų sąrašą bei pasiūlymą per 30 dienų pateikti atsiliepimą) (b.l. 6). Arbitražo teismo sprendime nurodyta, kad minėta procesinių dokumentų siunta suinteresuotam asmeniui buvo įteikta 2013 m. birželio 17 d. (b.l. 6). Iš Arbitražo teismo sprendimo matyti, kad Arbitražas 2013 m. liepos 31 d. suinteresuotam asmeniui išsiuntė pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, arbitražo teismo sudėtį bei Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų Prezidento nutartį, kuria suinteresuoto asmens vardu paskirtas arbitras (b.l. 7). Iš Arbitražo teismo sprendimo matyti, kad minėti dokumentai buvo suinteresuotam asmeniui įteikti 2013 m. rugpjūčio 21 d. kurjerių tarnybos „DHL“ biure (b.l. 7). Teisėjų kolegija pažymi, kad Arbitražo teismo sprendime (b.l. 12), šalių sudarytoje gelžbetonio produkcijos tiekimo sutartyje (b.l. 28), kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga, nurodyta suinteresuoto asmens buveinė adresu Vilniaus g. 105, Raseiniai, Lietuvos Respublika. Šis suinteresuoto asmens buveinės adresas yra nurodytas ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiuose kitų Lietuvos Respublikos teismų procesiniuose dokumentuose (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. išnagrinėtoje byloje Nr. B2-643-372/2014 siųstuose procesiniuose dokumentuose ir kt.). Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Arbitražo teismo suinteresuotam asmeniui siųsti procesiniai dokumentai buvo šiam asmeniui įteikti tinkamu adresu.

Teisėjų kolegija nenustatė, jog Arbitražo teismo išspręsto ginčo objektas (prievolių pagal gelžbetonio konstrukcijų tiekimo sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėtų būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (Komercinio arbitražo įstatymo 12 str.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad šio užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Nepaisant to, kad Arbitražo teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjo naudai iš suinteresuoto asmens priteisiamos baudinės netesybos, jos, atsižvelgiant į priteistos pagrindinės skolos sumos ir priskaičiuotų netesybų sumų santykį, neįteisina lupikavimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų prieštaravimo viešajai tvarkai. Teisėjų kolegijai nenustačius 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytų nepripažinimo pagrindų, Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų 2013 m. rugsėjo 17 sprendimas arbitražo teismo byloje Nr. 164?/2013 yra pripažįstamas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813, straipsniais, LR Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

n u t a r i a:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų 2013 m. rugsėjo 17 sprendimą arbitražo teismo byloje Nr. 164?/2013, kuriuo Ukrainos viešosios akcinės bendrovės „Galenergobudprom“ (Kodas: 00110191, adresas: Zavodskaja g. 27, Duliby k., Stryjo r., Lvovo sritis, Ukraina) naudai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Cerara“ (įmonės kodas: 300645477, adresas: Vilniaus g. 105, Raseiniai, Lietuvos Respublika) priteista 19 280 JAV dolerių (devyniolika tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt JAV dolerių) skolos, 790, 48 JAV dolerių (septyni šimtai devyniasdešimt JAV dolerių keturiasdešimt aštuoni centai) baudinių netesybų už pradelstą mokėjimą, 1 927, 99 JAV doleriai (tūkstantis devyni šimtai dvidešimt septyni JAV doleriai devyniasdešimt devyni centai) baudos už įrenginių grąžinimo terminų nesilaikymą, 64, 97 JAV doleriai (šešiasdešimt keturi JAV doleriai devyniasdešimt septyni centai) metinių palūkanų, 2 493, 01 JAV doleriai (du tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt trys JAV doleriai vienas centas) arbitražo mokesčių, viso – 24 556, 45 JAV doleriai (dvidešimt keturi tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt šeši JAV doleriai keturiasdešimt penki centai).

Ši nutartis per trisdešimt dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                        Artūras Driukas

                                                                      Egidija Tamošiūnienė

                                                                      Egidijus Žironas