ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovės atstovei advokatei A. M.,

atsakovui A. M., jo atstovei advokatei D. R.,

atsakovui A. S., jo ir UAB ,,Ausnė‘‘ atstovui advokatui A. G.,

atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ atstovams V. T., advokatui M. B.,

trečiajam asmeniui G. J.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arvytra“, A. S., K. S. ir A. M., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „BLRT Grupp invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelžbetoninės konstrukcijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Sagera“, uždarajai akcinei bendrovei „Transbusas“, A. P., G. J. ir Nacionalinei Žemės Tarnybai ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Arvytra“, A. S. ir K. S. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Sodbeta“, uždarajai akcinei bendrovei „BLRT Grupp invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelžbetoninės konstrukcijos“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, statinių (tvorų) teisinės registracijos panaikinimo ir jų nugriovimo bei dalies betono aikštelės servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.  Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sodbeta“ ieškiniu teismo prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės užsakymu UAB „Auneda“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

2.    Atsakovai A. S., K. S. bei UAB „Arvytra“ patikslintu priešieškiniu prašė  įpareigoti atsakovą UAB “Sodbeta” nugriauti neteisėtai pastatytų statinių dalis:  Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 1), dalį tarp taškų N-O-P-R-D-E; Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 2), dalį tarp taškų A-B-N; Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 4 ir t 5), dalį tarp taškų T-U-V-I-Y-J-Z-Ž; Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų N-O-P-R-N, sudarančią 74 kv. m.; Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų V-I-H-G-S-Š-T-U-V, sudarančią 82 kv. m; Patikslinti statinių - tvorų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš jos pašalinant nugriautinas statinių dalis; Nustatyti UAB „Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plane pažymėta indeksu b 2) daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu; Nustatyti naudojimosi valstybiniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. L. 2017-11-20 parengtą Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo planą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.   Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės UAB „Sodbeta“ ieškinį atmetė, atsakovų UAB „Arvytra“ bei K. S. ir A. S. priešieškinį tenkino. Nustatė naudojimosi valstybiniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. L. 2017-11-20 parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo planą. Įpareigojo UAB „Sodbeta” nugriauti neteisėtai pastatytų statinių dalis: Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 1), dalį tarp taškų N-O-P-R-D-E; Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 2), dalį tarp taškų A-B-N; Tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu t 4 ir t 5), dalį tarp taškų T-U-V-I-Y-J-Z-Ž; Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų N-O-P-R-N, sudarančią 74 kv. m.; Betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu b 2), dalį tarp taškų V-I-H-G-S-Š-T-U-V, sudarančią 82 kv. m. Patikslino statinių - tvorų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš jos pašalinant nugriautinas statinių dalis. Nustatė UAB „Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo plane pažymėta indeksu b 2 daliai, plane pažymėtai tarp taškų A-B-C-Č-D-E-Ė-F-G-H-I-Y-J-K-L-M-A, servitutą, kurio plotas 430 kv. m., suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovams UAB „Arvyta“ – 2180 Eur ir A. S. – 762 Eur bei trečiajam asmeniui UAB „Ausnė“ – 1450 Eur.

4.   Teismas vertino, kad abu planai pateikti valstybinėje koordinačių sistemoje, abu planai atitinka tokiems planams keliamus Vyriausybės nutarimu (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“) numatytus formaliuosius reikalavimus, todėl kiekvienas iš jų galėtų būti patvirtintas. Kiekviename plane numatyti bendrojo naudojimo privažiavimo keliai, numatytos individualiai naudojami pastatams eksploatuoti reikalingi plotai. Teismas vertino, jog, nors ieškovės teiktame plane su taškų pažymėjimu koordinačių sistemoje nėra su planu sutinkančių asmenų parašų, šių asmenų parašai yra plane su nepilna koordinačių lentelėje (iki 45 pozicijos), tai nėra kliūtis svarstyti tokio plano tvirtinimą.

5.   Teismas nusprendė pavirtinti atsakovų planą ir atmesti ieškovės planą ne tik todėl, kad ieškovės teikiamame plane yra netiksliai priskirtos žemės sklypo dalys kiekvienam pastatui – pastatui 20B3p skirta sklypo dalis (mėlynas langelių žymėjimas) yra skirta ir pastato 19P1p šiaurinės dalies eksploatavimui, tačiau todėl, kad, atsakovų pateiktas planas labiau atitinka visų žemės sklypo nuomininkų interesus, juo labiau yra siekiama sukurti tokių interesų pusiausvyrą bei sąlygoti tokią naudojimosi tvarką, kuri sukurtų tvarų ir stabilų žemės sklypo naudojimą bei minimalizuotų galimus žemės nuomininkų nesutarimus. Teismas sprendė, kad ieškovės teikiamas planas negali būti vertinamas kaip planas, kuriuo siekiama visų nuomininkų interesų suderinimo.

6.   Teismas konstatavo, jog byloje susiklostė tokia situacija, kad teisme priėmus ieškovės UAB „Sodbeta“ ieškinį, ieškovė, vykstant bylos nagrinėjimui, dar esant nepriimtam sprendimui, iš esmės ėmėsi veiksmų pati įgyvendindama prašomą nustatyti tvarką. Ieškovės ieškinys teisme priimtas 2016 m. rugpjūčio 1 d., o 2016 m. lapkričio 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstravimo protokolu yra konstatuota, kad ieškovė žemės sklype pastatė vielines tvoras, o vėliau surenkamas gelžbetonines tvoras. Teismas sprendė, jog tokiu būdu ieškovė sudaro sąlygas, kad žemės sklypas būtų faktiškai naudojamas pagal ieškovės planą. Taip pat konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „Sodbeta” ne tik pastatė, tačiau ir įregistravo nekilnojamojo turto registre penkis statinius: tvorą su keturiais skirtingais unikaliais numeriais – Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat betono ruošimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7.   Teismas sprendė, jog ieškovės pastatyti statiniai pažeidžia atsakovų nuosavybės teises į sklype esančius jiems priklausančius pasatus. Ieškovei pastačius betono ruošimo aikštelę ir tvoras, jie be atsakovų S.  sutikimo buvo sujungti ir su atsakovams S. priklausančiu pastatu. Taip pat buvo pažeista ir trečiojo asmens UAB „Ausnė” valdymo teisė į minėtą pastatą, kadangi dėl neteisėtai pastatytų tvorų bei aikštelės trečiasis asmuo UAB „Ausnė” nebegali jokiu būdu patekti prie vienos iš keturių pastato išorinių sienų, jos remontuoti ir kitaip valdyti ir prižiūrėti.

8.  Teismas vertino, kad atitvarų ar tvorų bei kiemo aikštelių statyba galima tik atitinkamam nuomininkui išnuomotoje žemės sklypo dalyje, o ne bendrojo naudojimo teritorijoje, ar kitam nuomininkui išnuomotoje žemės sklypo dalyje. Nesant priskirtai konkrečiai teritorijai, ieškovė tvoras ir aikštelę pastatė bendroje teritorijoje, o žemės sklypą faktiškai valdo ir naudoja pastatų ar patalpų pastatuose savininkai, jų teisėms turi tiesioginę įtaką UAB „Sodbeta“ bendro naudojimo kieme naujai pastatyti statiniai, todėl pažeistos teisės ginamos įpareigojant šiuos statinius pašalinti (nugriauti).

9.   Teismas, vertindamas tai, kad atsakovai savo teisių gynimą sieja su servituto nustatymu daliai betono ruošimo aikštelės, sprendė, kad toks reikalavimas atitinka interesų balansą ir yra pagrįstas, todėl teismas nustatė prašomai daliai servitutą, o kitą dalį aikštelės įpareigojo nugriauti.

10. Teismas sprendė, jog kita dalis betono ruošimo aikštelės, kuri statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta tarp taškų V-I-H-G-S-Š-T-U-V (bendras plotas – 82 kv. m.), turi būti nugriauta, kadangi ji patenka į atsakovams S. pagal prašomą patvirtinti naudojimosi tvarką individualiai priskiriamą žemės sklypo dalį.

11. Teismas ieškovę įpareigojo nugriauti betono ruošimo aikštelės dalį, kuri statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta tarp taškų N-O-P-R-N (bendras plotas – 74 kv. m.), nes sprendė, kad nenugriovus šios betono ruošimo aikštelės dalies atsakovė UAB „Arvytra” dėl grindinio, esančio prie atsakovės UAB „Arvytra” patalpų, ir ieškovės UAB „Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės aukščių skirtumo net ir nustačius servitutą negalėtų patekti į atsakovei UAB „Arvytra” priklausančias patalpas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12.  Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Sodbeta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Sodbeta“ ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Sprendžiant nuomininkų ginčą dėl nuomojamos valstybinės žemės dalių nustatymo, teismas rėmėsi CK 4.75 straipsniu, ir taikė teisės analogiją, kai bendraturčiai negali susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Tačiau, tokiam kontekste taikant teisės normą, ginančią savininko teises, atsakovų, kaip nuomininkų teisė naudotis išsinuomoto sklypo dalimi, negali būti viršesnė už ieškovės, kaip savininkės teisę naudotis pastatytais statiniais (tvora, betono ruošimo aikštele).

12.2. UAB „Sodbeta“ nuomojamas sklypo plotas yra du kartus didesnis, nei užima ieškovei priklausantys pastatai. Tai reiškia, kad UAB „Sodbeta“ moka nuomos mokestį už kiek mažiau nei 1,5 ha laisvo ploto iš visame sklype esamų 4 ha. Tačiau, teismai nevertino ir nei viename sprendime nepasisakė – kaip tada galėjo būti įgyvendinama UAB „Sodbeta“ teisė naudotis laisvu (neužstatytu) jai išnuomotu sklypo plotu, už kurį mokėjo nuomą nuo 2000 metų.

12.3. Ieškovės statinių (ne)teisėtumą pirmos instancijos teismas sieja su tuo faktu, kad jiems statant dar nebuvo nustatyta, kokią sklypo dalį konkrečiai nuomoja/naudoja UAB „Sodbeta“. Todėl teismas padarė išvadą, kad UAB „Sodbeta“ pastatė statinius „bendroje“ teritorijoje (kieme), kuriuo naudojasi ir kiti nuomininkai, ir tai vertino neteisėtais veiksmais. Teismas šiuo atveju netinkamai taikė „teisės analogiją“ su bendraturčių teisiniu santykiu, nes jokie teisės aktai nereikalauja nuomininko sutikimo (leidimo/pritarimo) statiniams statyti valstybinėje žemėje, nes statybą leidžiančiu dokumentu yra savininko sutikimas (leidimas/pritarimas).

12.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės UAB „Sodbeta“ statinių neteisėtumas siejamas su trukdymu kitiems nuomininkams naudotis sklypu. Kiti nuomininkai turėtų naudotis savo išnuomotais plotais, kurie negali būti „visur tose vietose“ kur naudojasi ir UAB „Sodbeta“, mokėdama nuomą už 70 procentų sudarančią bendrai suformuoto sklypo dalį.

12.5. Būtent atsakovų planas esminei pažeidžia ieškovės interesus, nes jis yra suformuotas taip, kad, siekiant įgyvendinti tokią sklypo paskirstymo nuomininkams tvarką, tektų griauti dalį esamų ieškovės statinių. Todėl situacija dėl interesų pusiausvyros iš esmės yra priešinga, nei teigiama pirmos instancijos teismo sprendime.

12.6. Teismas pripažino, kad atsakovų plane nukrypimai nuo nuomojamų plotų yra ženklūs, tačiau nepagrįstai pasisakė, jog tai nėra kliūtis planą patvirtinti, nes nuomos sutartis galima ateityje pakeisti. Sutarčių pakeitimams reikia visų šalių suderintos valios. UAB „Sodbeta“ nuomos teisė yra įkeista, tai dar labiau apsunkintų nuomos sutarčių pakeitimus, ypač nesant tam suderintos abiejų šalių valios. Kadangi pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl teisės taikymo, vertinant galimybę ateityje keisti nuomos sutartis „priderinant“ prie teismo patvirtinto atsakovų parengto plano, laikoma, kad šioje dalyje sprendimas liko nemotyvuotas.

12.7. Teismo argumentas, kad tvoros trukdo savininkams (atsakovams) naudotis pastatais, yra paneigtas ieškovės pateiktu planu, kuriame yra nužymėti priėjimai/privažiavimai prie visų pastatų, kad ir esant pastatytiems atitvarams.

13. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės UAB ,,Sodbeta‘‘ atstovė advokatė A. M. palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą planą. Ginčo žemės sklype atsakovas A. M. pastatė naują statinį, todėl jam pagal teismo patvirtintą planą yra priskirta naudotis didesnė nuomojamo sklypo dalis, nei nurodyta jo žemės nuomos sutartyje. Statinys yra teisiškai neregistruotas. Ieškovė nesutinka, kad dėl A. M. tenkančios naudotis didesnės žemės sklypo dalies sumažėtų jos nuomojamas plotas. Betono aikštelė, kurios dalį atsakovai prašo nugriauti, buvo išbetonuota siekiant sumažinti taršą teritorijoje. Be to, betono aikštelėje pastatyta tvora gali trukdyti privažiuoti prie savo statinių tik UAB ,,Arvytra‘‘, kitiems statinių savininkams važiuoti per betono aikštelę būtinybės nėra. Nuo atsakovo A. S. pastato iki betono aikštelės tvoros yra 5 metrų atstumas, jis didesnis negu kelias, todėl privažiavimui prie jo pastato netrukdo.    

13. Tretieji asmenys UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“, UAB „BLRT Grupp invest“, UAB „Sagera“ prisidėjo prie ieškovės UAB „Sodbeta“ apeliacinio skundo. Nurodo, kad ieškovės UAB „Sodbeta“ paruoštas žemės sklypo planas geriau atitinka jų interesus. 

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.Apeliantė (ieškovė) savo skunde nesuformulavo konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, o pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl aplinkybių, kurias visapusiškai ištyrė ir išanalizavo pirmosios instancijos teismas, vertinimo.

14.2. Apeliantė mano, kad jos, kaip pastatytų statinių savininkės interesai, turi būti ginami labiau, nei visų valstybinės žemės sklypo nuomininkų, tarp jų ir atsakovo A. M. teisės ir teisėti interesai. Su tuo atsakovas A. M. kategoriškai nesutinka.

14.3. Kol valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, žemės sklypo nuomininkai sklypu naudojosi bendrai, todėl apeliantė negalėjo statyti statinių, nežinodama, kur yra jai priklausanti išnuomota valstybinės žemės dalis. Žemės sklypo plane nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į žemės sklypą, todėl kol nenustatyta kitaip, laikoma, kad kiekvienas nuomininkas (ar valstybinės žemės naudotojas) 2002 m. plane pažymėtu bendro naudojimo kiemu turi teisę naudotis bendrai. Svarbu tai, kad ieškovė UAB „Sodbeta“ niekuomet neginčijo su ja sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, jos sąlygų.

15. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. M. prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad toje žemės sklypo vietoje, kur jis pastatė naują statinį, buvo sandėliuojamos ieškovei priklausančios kuro statinės. Ieškovė jas perdavė metalo įmonei supjaustyti, vieta liko nesutvarkyta, smirdėjo. Tada jis ieškovei pasiūlė viską sutvarkyti ir toje vietoje pastatyti pastatą. Ieškovė pirma su tuo sutiko. Tvarkant statinių sandėliavimo vietą patyrė išlaidų tvarkant toksines medžiagas. Naujai pastatytas statinys yra teisėtas, tačiau jis negali jo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes buvo iškelta ši civilinė byla.

16. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo A. M. atstovė advokatė D. R. prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad pagal ieškovės parengtą žemės sklypu naudojimosi planą A. M. statiniai patenka į UAB ,,Sagera‘‘ naudojamą plotą, į savo statinius jis galėtų privažiuoti tik per kito asmens naudojamą žemės sklypo dalį. A. M., statydamas naują statinį žemės sklype, gavo visų statinių savininkų sutikimus. Statinių savininkai, duodami sutikimus statyti statinį, suprato, kad mažės jų nuomojami žemės sklypo plotai. Ieškovė, žemės sklype statydama statinius, kitų žemės sklypo nuomininkų (statinių savininkų) sutikimų neturėjo.

17. Nors ieškovė neprieštarauja, kad prie betono aikštelės pastatytos tvoros dalis būtų nugriauta, kad UAB ,,Arvytra‘‘ galėtų privažiuoti prie savo statinių, tačiau A. M. privažiavimo prie jam priklausančių statinių nesiūlo. Nors ieškovė teigia, kad betono aikštelę išbetonavo tikslu sumažinti taršą teritorijoje, tačiau byloje nėra duomenų, kokio dydžio aikštelę šiam tikslui buvo reikalinga išbetonuoti ir kokias tvoras pastatyti. Ieškovei betono aikštelę reikėjo įrengti taip, kad nepažeistų kitų žemės sklypo nuomininkų interesų – nereikėjo pastatyti tokios tvoros, kad UAB ,,Ausnė‘‘ trukdytų privažiuoti prie jos nuomojamų statinių, o aptvertoje aikštelėje dar ir parkuojami ieškovės automobiliai. Teismo patvirtintame naudojimosi žemės sklypu plane atitikimai tarp kiekvienam nuomininkui tenkančio naudotis žemės sklypo ploto ir nuomos sutartyse nurodyto ploto nėra ženklūs, o nuomos sutartys gali būti pakeičiamos pagal patvirtintą naudojimosi žemės sklypu planą.       

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. S., K. S. ir trečiasis asmuo UAB „Ausnė” prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai iškreipė šalių interesų pusiausvyrą, nes, anot apeliantės, nuomininkų teisė naudotis tam tikra išnuomoto sklypo dalimi negali būti viršesnė už apeliantės, kaip savininkės, teisę naudotis pastatytais statiniais. Jeigu nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ar kitokiu teisei prieštaraujančiu būdu, tokiu atveju savininko teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Šiuo atveju apeliantės pastatyti statiniai buvo pastatyti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bei teisei prieštaraujančiu būdu.

18.2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog teismo sprendime nėra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu teismas pripažįsta minimus statinius neteisėtais. Teismas, konstatuodamas minėtų statinių neteisėtumą, nurodė CK 4.98 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias savininko teisių turinį. Be to, teismas vadovavosi ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

18.3. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai. Žemės sklypo plane nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į Žemės sklypą, todėl kol nenustatyta kitaip, laikoma, kad kiekvienas nuomininkas (ar valstybinės žemės naudotojas) 2002 m. plane pažymėtu bendro naudojimo kiemu turi teisę naudotis bendrai. UAB „Sodbeta“ niekuomet neginčijo su ja sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Taip pat ieškovė neįrodė, kad faktinė naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi pagal 2000 metais parengtą detalųjį planą, todėl neva ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad būtent bedranuomininkai naudosis žemės sklypu taip, kaip buvo numatyta detaliajame plane.

18.4. Po tvorų ir betono ruošimo aikštelės pastatymo, šalys ginčo sklypu naudojasi ne pagal nuomos sutartis, bet pagal UAB „Sodbeta“ valią, prieštaraujančią ne tik Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT), kaip žemės patikėtinio valiai, tačiau ir bendranuomininkų interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tuo atveju, jei teismas atmestų abiejų pusių reikalavimus, būtų paneigta teismo, kaip ginčus sprendžiančios institucijos, prigimtis ir paskirtis, o šalys ir toliau liktų teisinėje nesantaikoje.

19. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. S. prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Papildomai nurodė, kad dėl ieškovės pastatytos tvoros aplink betono aikštelę nėra galimybės privažiuoti krovininėms transporto priemonėms prie jam priklausančių statinių, kuriuose UAB ,,Ausnė‘‘ vykdo gamybą, nes transporto priemonės yra ilgesnės nei ieškovės paliktas 5 metrų pločio privažiavimas.

20. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo A. S. ir trečiojo asmens UAB ,,Ausnė‘‘ atstovas A. G. prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą atsakovas A. S. priėjimo prie jam priklausančio statinio vakarinės sienos neturi. Pirmosios instancijos teismo patvirtintame atsakovų parengtame naudojimosi žemės sklypu plane yra nurodytas naujas atsakovo A. M. pastatytas statinys. Nors jis nėra teisiškai registruotas, A. M. gavo visų žemės sklypo nuomininkų sutikimus, visiems buvo žinoma, kur ir kokį statinį jis statys.

21. Nors teismo patvirtintas planas neatitinka nuomos sutartyse nurodytų nuomojamų žemės sklypo dalių, pagal kasacinio teismo praktiką ne visada galia nustatyti tokią naudojimosi tvarką, leistini nuokrypiai. Ieškovės parengtame naudojimosi žemės sklypu plane nėra nurodytas naujas A. M. pastatytas statinys ir nėra nurodyta, kaip jis galės prie šio statinio prieiti, todėl planas neatitinka realios situacijos. Pagal atsakovų pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovės plotas sumažėja 3,5 procento, toks sumažėjimas nėra ženklus. Įvertinus, kad naudojimosi žemės sklypu planas turi atitikti 12 fizinių ir juridinių asmenų interesus, toks nuokrypis nėra didelis. Ieškovė dalimi išsinuomoto žemės sklypo nesinaudoja, iki šios civilinės bylos iškėlimo dalis sklypo jai nebuvo reikalinga.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB Arvytra‘‘ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22. 1. Atsakovė sutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-16 sprendimu bei jame nurodytais motyvais ir teismo argumentais, atliktu įrodymų vertinimu, todėl sprendime nurodytų motyvų ir argumentų nebekartoja.

22.2. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė CK 4.75 str. ir teisės analogiją, tačiau toks teismo argumentas, nepaneigė teismo ir šalių pareigos vadovautis ir kitais teisės aktais, tame tarpe ir viešo administravimo teisės aktais. 2000 metų detalusis planas buvo pakoreguotas 2002 m. žemės sklypo planu, tačiau jame nebuvo numatyta apeliantei naudotis žemės sklypu taip, kaip numatyta jos pateiktame su ieškiniu UAB „Auneda" parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane. 2002 m. žemės sklypo plane atskiriems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai nėra pažymėti, privažiavimo keliai prie savarankiškai funkcionuojančių pastatų nenužymėti, todėl laikoma, kad visiems valstybinės žemės sklypo nuomininkams yra išnuomotos idealiosios dalys, o kiemas turi būti naudojamas bendrai. Nors apeliantė teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai taikė CK 4.75 str. nuostatas, tačiau savo apeliacinį skundą grindžia kasacinio teismo praktika, susijusia būtent su šio straipsnio aiškinimu bei taikymu.

22.3. Apeliantė nurodo, kad nuomininkai naudojosi ginčo žemės sklypu pagal nusistovėjusią tvarką, maždaug atitinkančią 2000 metų detalųjį planą. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi tokia, kokia nurodyta ieškovės pateiktame plane. Be to, ieškovė nesilaikė nusistovėjusios tvarkos ir savavališkai užkirto atsakovei galimybę naudotis jai priklausančiu turtu.

22.4. Apeliantė teigia, kad ieškovė pastatė statinius, kuriuos neva įpareigojo pastatyti valstybinės institucijos. Tačiau nei dėl tvorų pastatymo, nei betono ruošimo aikštelės pastatymo jokių valstybės institucijų nurodymų apeliantė nebuvo gavusi, jas pastatė savavališkai, nors buvo įpareigota įrengti paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą. Šiaulių apylinkės teismas 2015-07-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra prijungta prie šios bylos, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovei naudotis ir patekti transporto priemonėmis į jai priklausantį turtą - patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančią pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). pažymėtame plane Nr. 19Plp), žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši nutartis yra iki šiol galiojanti, tačiau nurodyti statiniai yra pastatyti po 2015-07-10 nutarties.

22.5. Tvorų, tokių, kokios buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, teisėtumas niekada nebuvo ginčijamas. Buvo nagrinėjamas administracinėje byloje tik skundas dėl Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų teisėtumo, t.y. teisėtai ar ne buvo pratęstas apeliantui terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teisme nurodė, kad tarnyba buvo davusi sutikimą statinių - tvorų ir betono ruošimo aikštelės statybai, o tik paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos įrengimui.

22.6. Ieškovė teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos, kaip didžiausios žemės sklypo nuomininkės, interesus, tačiau joks teisės aktas ir nenumato, jog didesnę žemės sklypo dalį besinuomojančiam asmeniui turėtų būti taikomi kokie nors kitokie išskirtiniai kriterijai, nei mažesnę žemės sklypo dalį besinuomojantiems.

22.7. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais, kad atsakovei įsigijus gretimas patalpas, neva jai nebereikalingas patekimas į patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). esančią pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). pažymėtame plane Nr. 19Plp), esančią žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. neva atsakovė turi du atskirus privažiavimus. Atsakovės įsigytos patalpos tarpusavyje nesusisiekia, tai patvirtina ieškovės teismui pateikti dokumentai iš patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos. Šios patalpos yra atskiros, turi atskirus unikalius numerius ir yra registruotos kaip atskiri turtiniai vienetai.

23. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB ,,Arvytra‘‘ atstovai V. T. ir advokatas M. B. prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš dalies sutiko su atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, t.y. nugriauti dalį tvoros, palikti servitutus. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką nuomininkui turi būti paskirta naudotis tiek žemės, kad statinį būtų galima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Atsakovai rengdami naudojimosi žemės sklypu planą įtraukė į jį ir naują A. M. pastatytą statinį. Nors jis nėra teisiškai registruotas, to A. M. negali padaryti, nes vyksta ginčas šioje byloje. Žinant, kad toks statinys yra pastatytas, jo neatvaizdavus plane ateityje vėl būtų užprogramuotas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu.

24. Trečiasis asmuo G. J. bylos nagrinėjimo metu prašė priimti procesinį sprendimą teismo nuožiūra.

25. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. bylos nagrinėjimo metu išdėstė galutinę poziciją - prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. 

26. Nurodė, kad negali būti pripažintas geresniu tas planas, kuris nenumato jokio patekimo į patalpas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantės teisė statyti statinius valstybinės žemės sklype nėra absoliuti ir nesuteikia teisės piktnaudžiauti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė naujai pastatė betono ruošimo aikštelę ir tvoras po to, kai pagal UAB „Arvytra" ieškinį ir prie ieškinio pateiktą žemės sklypu naudojimosi tvarkos planą civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme, ir užstatė 4,0371 ha ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) tokiu būdu, kad pagal UAB „Arvytra" pateiktą matininko G. L. parengtą planą nebūtų neįmanoma naudotis sklypu.

27. Ieškovė pastatė tvoras bendro naudojimo teritorijoje, nesant nustatytai žemės naudojimosi tvarkai ir nederindama statinių statymo vietos su kitais bendrai valstybinės žemės sklypą nuomojančiais nuomininkais, kuriems aktualus bendro kiemo naudojimas. Tvoros pastatytos taip, kad neliktų jokių galimybių patekti transporto priemonėmis į UAB „Arvytra" nuosavybės teise priklausančias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias pastate (pažymėjimas planel9Plp). Ieškovė pati sukūrė situaciją, kad po civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlimo jai pasistačius kitus statinius (tvoras ir betono aikštelę) bendrai naudojamame kieme, pagal prie valstybinės žemės nuomos sutarčių pridėtą 2002 metų Žemės sklypo planą visiems nuomininkams tapo nebeįmanoma įprastai naudotis žemės sklypu tokiu būdu, kokiu naudojosi, taip pat neliko jokių galimybių naudotis žemės sklypu pagal matininko G. L. parengtus dalies nustatymo planus (pirminį ar patikslintą).

28. Šiaulių apylinkės teismas 2016-06-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Arvytra" ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo UAB „Sodbeta" netrukdyti UAB „Arvytra" naudotis ir patekti transporto priemonėmis į UAB „Arvytra" nuosavybės teise priklausančią patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 19Plp), likusią ieškinio dalį atmetė. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Arvytra" apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo UAB „Sodbeta" netrukdyti patekti į patalpą, paliko nepakeistą. Ieškovė teismo sprendimo dalies, kuri įsiteisėjo, nevykdė, kilnojamuosius daiktus, kurie trukdė patekti į patalpą (betoniniai žiedais ir kt.) pakeitė nekilnojamaisiais daiktais (stacionariomis tvoromis), kuriuos įregistravo viešame registre, sukūrė situaciją, kad UAB „Arvytra" jokiomis transporto priemonėmis nebegalėtų patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas per įvažiavimui (pateikimui) į jas skirtas duris.

29. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo plane apibrėžiamos dalys, kuriomis žemės sklypo nuomininkai turi teisę naudotis, todėl, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą pagrįstai rėmėsi prie valstybinės žemės nuomos sutarčių pridėtu 2002 metų planu. Valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai (Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" visiems valstybinės žemės nuomininkams sudaro vienodas sąlygas be aukciono išnuomoti valstybinę žemę ir nesuteikia nuomininkui, kuris nuomojasi didesnę žemės sklypo dalį, pranašumų ar daugiau teisių prieš nuomininkus, kurių nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti reikalinga mažesnė žemės sklypo dalis.

30. Žemės sklypas ginčo šalims ir kitiems asmenims, turintiems nuosavybės teise pastatų ir kitų šiame Žemės sklype, yra išnuomotas ir jų naudojamas pagal Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas" 2002 m. rugpjūčio mėn. parengtą žemės sklypo planą. Žemės sklypo plotas, ribos bei architektūriniai apribojimai buvo patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. A-561 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos". Būtent šis planas yra neatskiriama su kiekvienu valstybinės Žemės sklypo nuomininku sudarytos nuomos sutarties dalis, pagal šį planą nustatytas kiekvieno nuomininko nuomojamų žemės sklypo dalių plotas. 2000 m. detaliajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto valdybos 2000-04-25 sprendimu Nr. 221 „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo" ir detaliojo plano pagrindu parengtame 2002 m. Žemės sklypo plane nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į žemės sklypą, todėl kol nenustatyta kitaip, laikoma, kad kiekvienas nuomininkas (ar valstybinės žemės naudotojas) naudoja idealiąją žemės sklypo dalį.

31. Ieškovės atstovė L. Š. ir atsakovas A. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2000-2002 metais, kuomet buvo rengiamas detalusis planas ar jo pagrindu žemės sklypo planas, pastatų savininkai neturėjo pakankamai lėšų, kad pasirengti ir išsispręsti privažiavimo kelius, nusistatyti individualiai naudojamas sklypo dalis, be to tuo laiku niekas neturėjo ir tiek transporto priemonių, todėl nebuvo kliūčių kiemu naudotis bendrai (nuomininkai vienas kitam jokių pretenzijų neturėjo).

32. Ieškovės pateiktame UAB „Auneda" naudojimosi tvarkos plane, kurį ji prašo patvirtinti, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, siūlomos naudotis žemės sklypo dalys keliems nuomininkams taip pat neatitinka plotų, nurodytų valstybinės žemės nuomos sutartyse (pvz. ieškovė siekia naudotis 187 kv. m didesnį plotą, nei jai išnuomotas valstybinės žemės nuomos sutartimis, taip pat siūlo naudotis UAB „Sagera" ir A. M. kitokį, nei išnuomotas valstybinės žemės plotą). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. M. statiniams eksploatuoti reikalingas didesnis plotas nei jam išnuomotas ir tokį plotą jis faktiškai naudoja, nes kitu būdu būtų neįmanoma eksploatuoti statinių, todėl pripažintina, kad abu matininkai, rengę planus, neturėjo galimybės nustatyti pastatams, kuriuos nuosavybės teise valdo atsakovas A. M., tokį plotą, koks išnuomotas valstybinės žemės nuomos sutartimi. Pažymėtina, kad A. M. statė valstybinės žemės sklype esančiame bendrai naudojamoje dalyje-statinį turėdamas visų žemės sklypo naudotojų rašytinį pritarimą (sutikimą).

33. Teismo sprendimu nustatyta Žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal matininko G. L. parengtą statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo planą visiškai atitinka Taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 7 ir 8 punktų nuostatas ir proporcijas bei esminę sąlygą, kad išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2018-04-16 sprendimas, kuriuo patvirtintas statiniams ar statinių grupėms eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių, nustatymo planas, yra teisėtas ir teisingas.

34. Kiti proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

36. Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo, valdomo nuomos pagrindu, naudojimosi     tvarkos ir servituto nustatymo bei savavališkai pastatytų statinių.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bei tretiesiems asmenims valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nekilnojami daiktai – pastatai, UAB ,,Ausnė‘‘ yra šiame žemės sklype esančių A. S. ir K. S. priklausančių statinių nuomininkė. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovė, atsakovai ir tretieji asmenys yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis ir iš valstybės nuomojasi žemės sklypo dalį.  

38. Nagrinėjamojoje byloje yra kilęs ginčas dėl nuomojamos valstybinės žemės naudojimosi tvarkos tarp valstybinės žemės nuomininkų, todėl ieškovė UAB ,,Sodbeta‘‘ yra pareiškusi ieškinį dėl naudojimosi valstybiniu žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal UAB „Auneda“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o atsakovai A. S., K. S. bei UAB „Arvytra“ priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal G. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. Atsakovai taip pat reiškia reikalavimą panaikinti dalies ieškovo pastatytų tvorų teisinę registraciją ir įpareigoti jas nugriauti bei daliai betono ruošimo aikštelės nustatyti servitutą.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priešieškinį tenkino, ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Sodbeta“ ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

40. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimo valstybinės žemės sklypu tvarką, taikė teisės analogiją ir, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK 4.75 straipsniu, kuris numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

41. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismui tokiame kontekste taikant teisės normą, ginančią savininko teises, atsakovų, kaip nuomininkų teisė naudotis išsinuomoto sklypo dalimi, negali būti viršesnė už ieškovės, kaip savininkės teisę naudotis pastatytais statiniais (tvora, betono ruošimo aikštele).

42.  Kaip jau buvo minėta, ieškovė ir kiti subjektai, kurie nuosavybės teise valdo statinio dalis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinės žemės sklypo nuomininkai. Jų, kaip valstybinės žemės sklypų dalies naudotojų, teisės yra išvestinės iš žemės sklypo savininko – valstybės. Tiek ieškovė, tiek atsakovai nėra žemės sklypo bendraturčiai. Pagal bylos duomenis ieškovė reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo gali pareikšti kaip asmuo, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys suformuotame valstybiniame žemės sklype, nes pagal bylos duomenis ieškovei yra išnuomota žemės sklypo dalis tam, kad ji galėtų eksploatuoti ant valstybinės žemės pastatytus statinius. Išnuomojant ir ieškovei, ir kitiems statinių savininkams žemės sklypą buvo nustatyta tik idealioji dalis, tačiau nebuvo nustatyta realioji dalis, t. y. nebuvo nustatyta, kurioje vietoje jie turės teisę naudotis valstybinės žemės sklypu. Teismų praktikoje yra sprendžiami valstybinės žemės naudotojų reikalavimai dėl naudojimosi valstybinės žemės sklypu nustatymo tam, kad būtų galima eksploatuoti statinius ir išsinuomoti ar išsipirkti žemės sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008).

43.         CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl ir statinių savininkai, būdami valstybinės žemės nuomininkai, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kad jų pažeista teisė būtų apginta.

44.         Ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Taisyklių 7 punkte reglamentuojama valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai tam tikras statinys ar įrenginys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas), kuriam eksploatuoti suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas, priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kai tam tikro objekto (pagrindinio daikto) savininkai yra bendraturčiai; tokiu atveju kiekvieno bendraturčio dalis žemės sklype nustatoma atsižvelgiant į jam priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) dalį.

45. Taisyklių 8 punkte reglamentuojama žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai); tokiu atveju šių objektų (pagrindinių daiktų) savininkams parduodamos ar išnuomojamos žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į tai, kiek reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti; žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo planą. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą tarp statinių savininkų dėl naudojimosi valstybine žeme tvarkos nustatymo yra aktualus ne CK 4.75 straipsnio taikymas, o Taisyklėmis reglamentuota valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo tvarka.

46. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos UAB „Sodbeta“ nuomojamas sklypo plotas yra du kartus didesnis, nei užima jai priklausantys pastatai. Tai reiškia, kad UAB „Sodbeta“ moka nuomos mokestį už kiek mažiau nei 1,5 ha laisvo ploto iš visame sklype esamų 4 ha. Ieškovės teigimu teismai nevertino ir nei viename sprendime nepasisakė, kaip tada galėjo būti įgyvendinama UAB „Sodbeta“ teisė naudotis laisvu (neužstatytu) jai išnuomotu sklypo plotu, už kurį mokėjo nuomą nuo 2000 metų.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos Taisyklės nesuteikia valstybinės žemės nuomininkui, kurio nuomojamas plotas yra didesnis, prioriteto ar išlygų prieš kitus valstybinės žemės nuomininkus, kurio nuomojamo žemės sklypo dalis yra mažesnė. Tokiu atveju susidarytų situacija, jog mažesnių valstybinės žemės sklypų nuomininkai negalėtų tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

48. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą, kaip ji gali įgyvendinti savo, kaip nuomininkės teisę naudotis neužstatytu žemės sklypu. Pagal 2004m. vasario 10d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei yra iš nuomota 2,9224 ha ploto ginčo sklypo, kurio paskirtis – ,,kita‘‘, jos naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, pobūdis – prekybos urmu ir kitokiems sandėliams statyti, eksploatuoti. Taigi, sutarties sąlygos aiškiai numato, kokias su žemės sklypu susijusias nuomininko teises ieškovė gali įgyvendinti.  

49. Sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad ieškovei bei kitiems ginčo žemės sklype turtintiems nuosavybės teise priklausančių statinių savininkams valstybinė žemė yra išnuomota pagal Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas" 2002 m. rugpjūčio mėn. parengtą žemės sklypo planą. Žemės sklypo plotas, ribos bei architektūriniai apribojimai buvo patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. A-561 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos". Šis planas yra neatskiriama su kiekvienu valstybinės Žemės sklypo nuomininku sudarytos nuomos sutarties dalis, pagal šį planą nustatytas kiekvieno nuomininko nuomojamų žemės sklypo dalių plotas. 2000 m. detaliajame plane, patvirtintame Šiaulių miesto valdybos 2000-04-25 sprendimu Nr. 221 „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo" ir detaliojo plano pagrindu parengtame 2002 m. Žemės sklypo plane nėra nužymėta konkreti vieta, per kurią asmenys galėtų privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų nuo įrengto įvažiavimo į žemės sklypą, todėl kol nenustatyta kitaip, laikoma, kad kiekvienas nuomininkas (ar valstybinės žemės naudotojas) naudoja idealiąją žemės sklypo dalį.

50. Kad ginčo sklypo valstybinės žemės nuomininkai iki šiol naudojo jį bendrai, sudarę nuomos sutartis, kuriose nurodyta idealioji nuomojamo žemės sklypo dalis, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir ieškovė atstovė L. Š. bei atsakovas A. M.. Jie nurodė, kad 2000-2002 metais, kai buvo rengiamas detalusis planas ar jo pagrindu žemės sklypo planas, pastatų savininkai neturėjo pakankamai lėšų, kad pasirengti ir išsispręsti privažiavimo kelius, nusistatyti individualiai naudojamas sklypo dalis, be to tuo laiku niekas neturėjo ir tiek transporto priemonių, todėl nebuvo kliūčių kiemu naudotis bendrai (nuomininkai vienas kitam jokių pretenzijų neturėjo).

51. Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 8 punkte reglamentuojama žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai); tokiu atveju šių objektų (pagrindinių daiktų) savininkams parduodamos ar išnuomojamos žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į tai, kiek reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti; žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo planą. Todėl ieškovė, kaip valstybinės žemės nuomininkė, savo teisę naudotis  laisvu (neužstatytu) jai išnuomotu sklypo plotu galėjo įgyvendinti naudodamasi juo bendrai (kaip naudojosi iki šiol) arba prašydama nustatyti naudojimosi valstybinės žemės sklypu tvarką, ką ir padarė kreipdamasi su ieškiniu į teismą. Šiuo atveju žemės sklypo dalių dydis turi būti nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą - 2000 m. detalųjį planą, patvirtintą Šiaulių miesto valdybos 2000-04-25 sprendimu Nr. 221 „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo" - bei jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą - Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas" 2002 m. rugpjūčio mėn. parengtą planą.   

52. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai sprendė, jog ieškovės pastatyti statiniai – betono aikštelė bei aplink ją pastatytos tvoros – yra neteisėti, nes jokie teisės aktai nereikalauja nuomininko sutikimo (leidimo/pritarimo) statiniams statyti valstybinėje žemėje, kadangi statybą leidžiančiu dokumentu yra savininko sutikimas (leidimas/pritarimas). Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės UAB „Sodbeta“ statinių neteisėtumas siejamas su trukdymu kitiems nuomininkams naudotis sklypu.

53. Taisyklių 30.7 punkte nurodyta, kad išnuomotuose (valstybės) žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui; nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-05-20 priimtoje nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra išaiškinęs, kad ši teisės norma yra skirta reglamentuoti teisinius santykius dėl statybos valstybės išnuomotoje žemėje. Joje nurodytas nuomotojo sutikimas yra kaip alternatyva situacijai, kai statybos galimybė yra aptarta pačioje nuomos sutartyje, bei (kai tokia galimybė nėra numatyta nuomos sutartyje) kaip būtina sąlyga nuomininkui pradėti ir atlikti atitinkamus statybos darbus. Nurodyto sutikimo teisinę reikšmę (jo būtinumą) parodo nurodyto Taisyklių punkto paskutinė pastraipa, pagal kurią minėto sutikimo nebuvimas yra pakankamas pagrindas nugriauti pastatytus statinius ar įrenginius. Todėl konstatuotina, kad Taisyklių 30.7 punktas yra speciali teisės norma, privalomai taikytina tuo atveju, kai norima vykdyti statybos darbus valstybės išnuomotoje žemėje.

55.  Kaip jau buvo minėta, pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovė turėjo teisę statyti prekybos urmu ir kitokius sandėlius bei juos eksploatuoti. Sutarties sąlygos aiškiai numato, kokias su žemės sklypu susijusias nuomininko teises ieškovė gali įgyvendinti – teisė statyti aikšteles bei tvoras nuomos sutartyje ieškovei nebuvo numatyta. Todėl visų pirma ieškovė tokiai statybai turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, o byloje nėra duomenų, kad toks sutikimas buvo duotas.

56. Taisyklių 30.7 punkte nėra nustatyti minėto (žemės sklypo nuomotojo) sutikimo davimo ar atsisakymo jį duoti kriterijai. Tačiau CK 6.489 straipsnio 2 dalis nustato, jog nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Todėl minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išaiškinta, kad kitų sklypo žemės nuomininkų raštiškas sutikimas (arba jų susitarimas su prašančiu duoti minėtą sutikimą asmeniu dėl būsimos statybos ar rekonstrukcijos) yra reikalingas tam, kad būtų išvengta CK 6.489 straipsnio galimų pažeidimų, ir tuo pačiu tam, kad iš nuomotojo pusės būtų užtikrintos visų žemės sklypo nuomininkų teisės pagal jų sudarytas nuomos sutartis.

57. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sklypo statinių savininkų teises gynė ir vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, kuris numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovei išbetonavus aikštelę prieš UAB ,,Arvytra‘‘ ir S. priklausančius statinius bei pastačius tvoras, UAB ,,Arvytra‘‘ prarado galimybę įvažiuoti į savo patalpas, o įvažiavimas į S. priklausantį statinį tapo apsunkintas krovininiams automobiliams. Be to, ieškovė pastatytą tvorą sujungė su S. priklausančiu statiniu. Šias aplinkybes teisėjų kolegija nustatė atlikus įvykio vietos apžiūrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad tokios priemonės – aikštelės betonavimas ir tvoros statyba - buvo susijusios su taršos mažinimu teritorijoje ar privalomų valstybės institucijų nurodymu vykdymu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti šiuos statinius neteisėtais bei dalį jų nugriauti ir nustatyti servitutą yra pagrįstas ir teisėtas.

58. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad būtent atsakovų pateiktas planas iš esmės  pažeidžia ieškovės interesus, nes jis yra suformuotas taip, kad, siekiant įgyvendinti tokią sklypo paskirstymo nuomininkams tvarką, tektų griauti dalį esamų ieškovės statinių. Todėl situacija dėl interesų pusiausvyros iš esmės yra priešinga, nei teigiama pirmos instancijos teismo sprendime. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pats tvorų ir betono aikštelės pastatymas, kaip buvo minėta, pažeidžia tiek statinių savininkų teises, tiek teisės aktų reikalavimus bei ieškovės valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas. Nepriklausomai nuo to, koks naudojimosi žemės sklypu planas būtų patvirtintas, šių statinių tolimesnis eksploatavimas nėra galimas.

59. Apeliantė teigia, kad atsakovų plane nukrypimai nuo nuomojamų plotų yra ženklūs, tačiau teismas nepagrįstai pasisakė, jog tai nėra kliūtis planą patvirtinti, nes nuomos sutartis galima ateityje pakeisti. Sutarčių pakeitimams reikia visų šalių suderintos valios. Kadangi pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl teisės taikymo, vertinant galimybę ateityje keisti nuomos sutartis „priderinant“ prie teismo patvirtinto atsakovų parengto plano, laikoma, kad šioje dalyje sprendimas liko nemotyvuotas.

60. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklype yra suformuoti atskiri savarankiškai funkcionuojantys statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai). Tokiu atveju pagal taisyklių 8 punktą šių objektų (pagrindinių daiktų) savininkams išnuomojamos žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į tai, kiek reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti; žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo planą. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos taikyti Taisyklių 8 punktą. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą viename valstybinės žemės sklype yra du ar keli savarankiškai funkcionuojantys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai daiktai), sprendžiant dėl šių objektų savininkų teisių į žemės sklypą apimties, nustatoma, kokia sklypo dalis reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti (Taisyklių 8 punktas), o ne pagal šių objektų ploto proporcingumo principą, nurodytą Taisyklių 7 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. spalio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008). Teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka bus pagrindas pakeisti statinių savininkų sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, nes Nacionalinė žemės tarnyba nėra ginčus tarp bendraturčių nagrinėjanti institucija ir turėtų galimybę keisti nuomos sutartis tik tada, jei valstybinės žemės nuomininkai būtų sutarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos gera valia.

61. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė akcentavo aplinkybę, jog atsakovų parengtame naudojimosi žemės sklypu plane yra nustatyta ir naudojimosi tvarka atsakovo A. M. naujai pastatytu statiniu, kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojimo dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003m. spalio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitiktų realią padėtį, būtina atlikti visų pastate esančių patalpų kadastrinius matavimus, kad būtų galima parengti realią padėtį atitinkantį tikslų naudojimosi žemės sklypu planą. Nenurodžius žemės sklypo naudojimo plane visų statinių, parengtas planas neatitiktų tikrovės, todėl ginčas dėl naudojimosi tvarkos nebūtų išspręstas.

63. Ieškovė nurodė, kad A. M. taip pat kaip ir ieškovė pasistatė statinį bendrai naudojamoje nuomojamoje žemėje, nors šiuo metu naudojimosi konkrečiais žemės sklypais tvarka dar nėra nustatyta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo keliamas reikalavimas pripažinti A. M. naujai pastatytą statinį neteisėta statyba ir jį nugriauti. Todėl vertindamas šio statinio statybos teisėtumas teismas išeitų už ieškinio ribų.

64. Teisėjų kolegija sutinka su A. M. argumentais, jog vykstant ginčui šioje byloje jis neturi galimybės atlikti teisinę statinio registraciją, kadangi vykstant bylai tokių veiksmų Nekilnojamojo turto registras neatliks. A. M. pateikė teismui statinio kadastrinio matavimo bylą, žemės sklypo geodezinę nuotrauką, byloje nėra ginčo, kad jis gavo visų žemės sklypo statinių, tame tarpe ir ieškovės, sutikimą statyti statinį. Bylos nagrinėjimo metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė tarnybos vardu neprieštaravo dėl šio statinio statybos, nes tarnybai yra aktualus bendraturčių sutikimas. Nors, kaip buvo minėta šio statinio statybos teisėtumo klausimo šioje byloje teismas nesprendžia, proceso dalyviai bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų šios statybos neteisėtumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino atsakovų parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, kurioje nurodytas ir A. M. naujai pastatytas statinys.

43. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktą valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

44. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagal atsakovų parengtą naudojimosi žemės sklypu planą  bendraturčiams naudotis priskirtos žemės sklypo dalys nėra vientisos, šalys pripažino, kad dėl pakankamai mažo ploto sudėtinga priskirti bendraturčiams vientisus plotus. Tačiau įvertinus atsakovų parengtą planą matyti, kad jis parengtas taip, jog kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, yra užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o šiuo metu nenaudojamos žemės sklypo dalys toliau nuo pastatų panaudotos transporto priemonių parkavimui. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė daugiau argumentų, kuo parengtas planas neatitinka Taisyklių 8 punkto reikalavimų.

45. Tuo tarpu įvertinus ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypų planą, matyti, kad jis turi trūkumų. Ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra patogi. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės parengtą žemės sklypu naudojimosi planą A. M. statiniai patenka į UAB ,,Sagera‘‘ naudojamą plotą, į savo statinius jis galėtų privažiuoti tik per kito asmens naudojamą žemės sklypo dalį. Dėl ieškovės pastatytos tvoros aplink betono aikštelę nėra galimybės privažiuoti krovininėms transporto priemonėms prie S. priklausančių statinių, kuriuose UAB ,,Ausnė‘‘ vykdo gamybą, nes transporto priemonės yra ilgesnės nei ieškovės paliktas 5 metrų pločio privažiavimas. Tuo tarpu betonuota aikštelė su tvoromis, esanti prieš S. statinius, iš dalies naudojama sunkiasvorių ieškovės transporto priemonių parkavimui. Be to, pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą atsakovas A. S. priėjimo prie jam priklausančio statinio vakarinės sienos neturi. Dėl pastatytų tvorų UAB ,Arvytra‘‘ priklausančios transporto priemonės negali įvažiuoti į jai priklausančias patalpas. Dėl išvardintų esminių ieškovės parengto plano trūkumo jis negali būti patvirtintas.

46. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.)

Dėl procesinės bylos baigties

47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrįstai nustatė naudojimosi valstybinės žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, padarė teisingas išvadas dėl ieškovės pastatytų statinių (betono aikštelės ir tvorų) teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės UAB „Sodbeta“ apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos, atsakovams ir tretiesiems asmenims priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje atsakovas A. M. patyrė 950,00 Eur išlaidas už advokatės D. R. teisinę pagalbą (parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą, atstovavimas teisme). Trečiasis asmuo UAB „Ausnė“ nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje patyrė 1631,00 Eur išlaidas už advokato A. G. teisinę pagalbą (parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą, atstovavimas teisme). Atsakovė UAB „Arvytra“ byloje patyrė 1815,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą (parengtas atsiliepimas į apeliacinį skundą, atstovavimas teisme).  

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo A. M. ir trečiojo asmens UAB „Ausnė“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, iš ieškovės UAB „Sodbeta“ priteistina atsakovui atsakovo A. M. 950,00 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Ausnė“ – 1631,00 Eur, UAB ,,Arvytra‘‘ – 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

51. Teismas byloje patyrė 21,42 Eur pašto išlaidas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės UAB „Sodbeta“, juridinio asmens kodas 145663442, priteisti atsakovui A. M. 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Iš ieškovės UAB „Sodbeta“, juridinio asmens kodas 145663442, priteisti trečiajam asmeniui UAB „Ausnė“, juridinio asmens kodas 145466128, 1631,00 Eur (tūkstantį šešis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Iš ieškovės UAB „Sodbeta“, juridinio asmens kodas 145663442, priteisti atsakovui UAB „Arvytra‘‘, juridinio asmens kodas 300091070, 1815,00 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Iš ieškovės UAB „Sodbeta“, juridinio asmens kodas 145663442, priteisti 21,42 (dvidešimt vieną eurą 42 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.