Byla Nr. 1S-572-594/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo Y. K. (toliau – Y. K.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas Y. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 2 d. d. nutarimo Nr. 357-92 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
Y. K. 2006 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., 11 p., bei nuteistas galutine subendrinta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2005 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 22 d..
2016 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 357-92 Komisija, konstatavusi, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Y. K..
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi Y. K. skundą atmetė.
Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti 2016 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimą (tuo pačiu ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį) ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, priimant skundžiamus sprendimus buvo ignoruota tai, kad jis yra užsienietis ir atlieka bausmę jam svetimoje šalyje itin baisiomis sąlygomis, kurios pačios savaime daro neigiamą poveikį tiek jam paskirtos bausmės tikslams, tiek jo asmenybei. Šios aplinkybės, Y. K. įsitikinimu, sąlygoja tiek fizinę, tiek psichologinę įtampą. Nuteistasis pažymi, kad paskutinioji drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2015 m. liepos 22 d.. Po to jis baudžiamas nebebuvo, sekė tik skatinimai už gerą elgesį. Be to, šiuo metu jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinkanti 31 balą, kas, Y. K. įsitikinimu, leidžia taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo Y. K. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Y. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad Y. K. priklauso žemos rizikos grupei – 31 balas, kas, kaip teisingai savo skundu teigia ir pats nuteistasis, visumoje leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, be šių aplinkybių, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Remiantis apygardos teismui pateiktais duomenimis, Y. K. prašymas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra svarstomas ne pirmąjį kartą. Ankstesnio svarstymo metu, lygtinio paleidimo institutas nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikytas (2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-394), nustatant jam tam tikras rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, įsidarbinti pataisos namuose bei aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis neatsižvelgė į ankstesnio svarstymo komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo priemones. Kaip matyti iš duomenų apie baustumą, jis 2015 m. liepos 22 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda už paslaugų iš kito nuteistojo reikalavimą. Nors ši drausminė nuobauda 2016 m. sausio 20 d. ir buvo panaikinta (šiuo metu nebegalioja), tačiau tai neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo atsainų požiūrį į jam skiriamas rekomendacijas bei leidžia pagrįstai konstatuoti, kad tam tikra nuteistojo pažanga pastebima tik nuo 2015 m. liepos 22 d. (paskutinė drausminė nuobauda), kas negali būti laikoma pakankamu pagrindu jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nors Y. K., atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose (po 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nutarimo Nr. 95-394 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo), vykdydamas Komisijos jam nustatytas rekomendacijas, dėl darbo kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“, tačiau įdarbintas nebuvo. Kaip matyti iš asmens byloje (3 tomas b. l. 106) esančio tarnybinio pranešimo, 2015-10-07 nuteistajam buvo pasiūlytas mokamas darbas, tačiau jis, motyvuodamas ribotu darbingumu, darbo atsisakė, o perkeltas į Alytaus pataisos namus noro įsidarbinti neišreiškė. Toks nuteistojo elgesys, turint šeimą (sutuoktinę), kurią dirbdamas galėtų paremti finansiškai ar bent jau nebūti finansiškai priklausomu nuo artimųjų, bei esant neatlygintai nuosprendžiu priteistai žalai, verčia abejoti nuteistojo pastangomis pasitaisyti bei jo gebėjimu laisvėje užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį (priešingai nei teigiama nuteistojo skunde). Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys į BVK 111 str. nuostatas, pagal kurias nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.
Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertintini ir nuteistojo finansiniai įsipareigojimai, kurie sutinkamai su 2016 m. vasario 26 d. Socialinio tyrimo išvada, priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti veiksniams. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Y. K. turi teismo priteistą 34101,31 eurų civilinį ieškinį, kurio nuteistasis nedengia, teigdamas, kad negavo jokių dokumentų iš nukentėjusiojo. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ne tik nedirba pataisos namuose, tačiau duomenų apie jo įdarbinimo galimybes šiuo metu (lygtinio paleidimo atveju) taip pat nėra. Sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, finansiškai jis yra remiamas savo artimųjų, jo gaunamų pajamų pakanka tik savo kasdienėms išlaidoms apmokėti, kas leidžia pagrįstai teigti, jog jokių lėšų didesniems poreikiams tenkinti nuteistasis neturi. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis gyvena pataisos namuose, kur būtiniausi jo poreikiai užtikinami valstybės lėšomis, kas, atsižvelgiant tiek į Y. K. priteisto civilinio ieškinio dydį, tiek ir į tai, jog gyvendamas laisvėje savo gyvenimiškų poreikių tenkinimu jis turės pasirūpinti savarankiškai, leidžia pagrįstai abejoti jo finansiniu stabilumu. Šių duomenų visumoje itin svarbus ir Y. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos finansinis motyvas – nuteistasis siekė materialinės naudos neteisėtais priemonėmis ir būdais, kas teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad Y. K., susidūręs su finansinėmis problemomis, yra linkęs jas spręsti neteisėtomis priemonėmis.
Šių duomenų kontekste abejoti Y. K. pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje teisėtais būdais ir priemonėmis verčia ir kiti 2016 m. vasario 26 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai bei Y. K. pastangos (ar veikiau jų nebuvimas) mažinant jų įtaką savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, jo mąstymas ir elgesys, gali sudaryti prielaidas nuteistajam nusikalsti ateityje. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimus, už kurių įvykdymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu sutinkamai su paties nuteistojo teiginiais, jam sunku atsispirti buvusių kompanionų spaudimui, o įkalinimo įstaigoje bendravimo problemų su kitais nuteistaisiais Y. K. neturi, yra gana komunikabilus, dėl ko turi nemažai draugų, kas rodo, kad nuteistasis šio kriminogeninio veiksnio nešalina ir nesistengia šalinti, o tai vėlgi kelia abejonių pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Vertinant nuteistojo mąstymą bei elgesį atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, Y. K. kartais nesugebėdavo suvaldyti ir konstruktyviai išreikšti savo emocijų ir pykčio (bausmės atlikimo metu 3 kartus buvo baustas už smurtavimą prieš kitus nuteistuosius). Nors jis ir sugeba vertinti savo elgesį bei jo pasekmes, tačiau, yra linkęs šias aplinkybes minimalizuoti. Be to, nuteistajam siekiant užsibrėžtų tikslų kartais iškildavo problemų pasirenkant tinkamas tam strategijas, nes Y. K. kartais pernelyg pasikliaudavo savimi ir savo patirtimi.
Analizuojant nuteistojo elgesio korekciją bei pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuo 2006 m. gegužės 5 d. Y. K. vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 22 kartus, įskaitant ir itin šiukščius drausmės pažeidimus – alkoholio vartojimas pataisos namuose, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis, psichotropinių medžiagų vartojimas, iš jų 18 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o 2010 m. gruodžio 15 d. už minėtus drausmės pažeidimus buvo perkeltas iš paprastosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo grupės į drausmės grupę, kas neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu Y. K. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir iš esmės teigiamai Y. K. apibūdinančios aplinkybės. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavo įvairiuose projektuose, seminaruose bei socialinės reabilitacijos programose, už pavyzdingą elgesį buvo skatintas 6 kartus, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, kas neabejotinai galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo. Neabejotina, jog sprendžiant Y. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šios aplinkybės yra svarbios, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jos tik įrodo, jog analizuojamu atveju nuteistasis elgiasi taip, kaip pataisos įstaigoje privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir, įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę Y. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manyti priešingai, šioje Y. K. bausmės atlikimo stadijoje, aukštesniajam teismui neleidžia ir jo pakartotinio nusikalstamumo vertinimo rezultatas, kuris priskiriamas žemam (31 balas pagal OASys).
Aptartų duomenų kontekste nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiais, jog sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nebuvo įvertinta tai, jog jis yra užsienietis ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka svetimoje šalyje. Atsakant į tokius nuteistojo teiginius, atkreiptinas jo dėmesys į tai, kad pagal BVK 6 str. nuostatas, taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Y. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo Y. K. skundą dėl 2016 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-92 netaikyti Y. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo Y. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Albinas Antanaitis
Teisėjai : Svetlana Jurgaitienė
Rimas Švirinas