Civilinė byla Nr. e2S-53-425/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19198-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:                                  3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.5.1; 3.5.18

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-28472-905/2024 pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Internetinių tinklų sistemos“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apylinkės teisme buvo gautas antstolės A. S. persiųstas R. M. skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas R. M. prašė panaikinti antstolės A. S. 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę priimti patvarkymą perkainoti areštuotą pareiškėjo turtą. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu antstolė, remdamasi atlikta nekilnojamojo turto ekspertize, nustatė, kad pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 42 700 Eur. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. antstolei pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir prašė turtą perkainoti nustatant 52 700 Eur kainą, kuri atitinka realią turto rinkos kainą. 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, tačiau, pareiškėjo teigimu, nenurodydama jokių argumentų, prieštaraujančių pareiškėjo pozicijai. Pažymėjo, kad jo prieštaravimus tenkinti antstolė atsisakė remdamasi išimtinai formaliais argumentais, kurie visiškai nesusiję su turto realia verte.

2.       Antstolė patvarkymu atsisakė skundą tenkinti ir skundą kartu su vykdomąją byla perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė ir vykdomojoje byloje nėra pakankamai argumentų, kurie sukeltų pagrįstą abejonę ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Antstolė pažymėjo, kad vykdymo proceso metu skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, todėl, jeigu pareiškėjas yra įsitikinęs, jog areštuotas turtas yra didesnės vertės, jis turi teisę imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios pats surasti arba pavesti kitiems asmenims surasti turto pirkėją, kuris turtą pirktų už pareiškėjui priimtiną kainą.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Internetinių tinklų sistemos“ prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad įkainoto turto vertė būtų pasikeitusi ar buvo nustatyta neteisingai. Be to, turto varžytynės paskelbtos 2024 m. rugsėjo 2 d., o pareiškėjo skundas pasirašytas ir išsiųstas 2024 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidus CPK 512 straipsnyje įtvirtintą terminą, todėl skundas turi būti paliktas nenagrinėtas.

4.       Suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant inspekcijos atstovui. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė turto ekspertinio vertinimo, kuriame būtent nekilnojamojo turto specialisto būtų nustatyta pareiškėjo įvardijama turto rinkos vertė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui UAB „Internetinių tinklų sistemos“, iš pareiškėjo R. M. 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, jog antstolė skolų išieškojimus vykdo iš skolininko R. M. išieškotojams UAB „Internetinių tinklų sistemos“ ir BĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismo vertinimu pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. prieštaravimuose nurodyti argumentai neteikia pagrindo suabejoti antstolės nurodyta turto kaina, nes ši kaina – 42 700 Eur – yra nustatyta būtent ekspertizės metu (pareiškėjas niekaip neginčija ekspertizės išvadų, jų klaidingumo, netinkamo vertinimo metodo ar kt.) ir, be to, ši kaina iš esmės nesiskiria nuo paties pareiškėjo nurodomos 43 900 Eur kito buto kainos, kuri yra dar tik pardavėjo siūloma -prašoma sumokėti kaina, o ne galutinė įvykusio sandorio kaina. Kadangi nei pareiškėjo prieštaravimuose, nei nagrinėjamame skunde nėra pakankamų argumentų ar duomenų, kurie teiktų pagrindą taikyti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 2 dalies nuostatas arba kurie paneigtų pagrindą nagrinėjamu atveju nesivadovauti CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tai teismas sprendė, kad, neturėdama pakankamų - pagrįstų abejonių dėl turto rinkos vertės ir pareiškėjui nepagrindus - neįrodžius kitokios (negu jau nustatyta) turto vertės, antstolė iš esmės tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių turto vertės nustatymo ir turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo procedūras. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėjas R. M. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą.

7.1.                      Nurodo, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino apelianto į bylą pateiktų analogiško turtui nekilnojamojo turto objektų skelbimų kopijas, t. y. šiuos įvertino neišsamiai bei selektyviai. Pats teismas nurodė, kad buto nustatyta kaina yra 1 200 Eur mažesnė nei nurodyta turto kaina skelbime, tai įrodo, kad nustatyta turto kaina yra nepagrįstai maža. Be to, teismas neįvertino kito parduodamo panašaus buto skelbimo, kurio kaina - 52 888 Eur. Teismas pasirinko nevertinti šio skelbimo, o tai patvirtina, jog nustatyta ginčijamo turto kaina nepagrįstai maža. Toks selektyvus įrodymų vertinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, apeliantas pateikė tik dviejų panašaus butų skelbimus, nes objektyviai daugiau analogiško turto (toje pačioje lokacijoje bei to paties dydžio) nebuvo, todėl ir ekspertas vertindamas turtą galėjo netinkamai įvertinti.

7.2.                      Nesutinka su teismo argumentais, jog apeliantas nesutikdamas su turto verte turėjo pateikti kito eksperto vertinimą, nes tai prieštarauja CPK 681 straipsnio 1 daliai, nes pagrindui turtą perkainoti (inicijuoti perkainojimą) pakanka abejonės ir apelianto pateiktų duomenų pakako abejonei dėl nustatytos kainos teisingumo pagrįsti.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad neturėdama pakankamų - pagrįstų abejonių dėl turto rinkos vertės ir pareiškėjui nepagrindus - neįrodžius kitokios (negu jau nustatyta) turto vertės, antstolė iš esmės tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių turto vertės nustatymo ir turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo procedūras. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas su antstole susisiekė tik tada, kuomet ji jau buvo paskelbusi varžytynes ir skolininkui išsiuntusi 2024 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Varžytynės baigėsi 2024 m. spalio 2 d. 10:56:42, didžiausia pasiūlyta kaina  - 43 200 Eur.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Internetinių tinklų sistemos“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė CPK 185 straipsnį ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas. Apelianto skunde minimi jo pateikti skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimų tinklapių – nėra konkretaus nekilnojamojo turto vertinimas, nes nekilnojamojo turto pardavimų tinklapiuose yra talpinami pardavėjų skelbimai ne pagal rinkos kainas, o pagal pardavėjų pageidavimus ir norimas gauti sumas už parduodamą turtą. O pageidautina gauti pinigų vertė už vienokį ar kitokį parduodamą turtą - jokiu būdu nėra reali turto rinkos kaina. Ginčo turto įkainojimo metu nebuvo jokių svarbių ir/ar reikšmingų aplinkybių - duomenų, dėl kurių antstolei galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės. Todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirojo skundo apimtyje.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

12.       Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją pirmiausia pažymėtina tai, kad antstolė A. S. vykdo skolų išieškojimą pagal šias vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio 8500 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. M. (toliau – ir skolininkas, pareiškėjas) išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pgal Vilniaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio 55964,22 Eur skolos, 9942,20 žyminio mokesčio ir 9788,37 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojo UAB "Internetinių tinklų sistemos" naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdo Vilniaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio 484 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojo UAB "Internetinių tinklų sistemos" naudai.

13.       Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 26 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, ekspertizę atlikti pavedė nepriklausomai turto vertintojai, UAB Centro kubas - nekilnojamasis turtas. 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu dėl ekspertizės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nurodė, kad UAB Centro kubas - nekilnojamasis turtas  atliko turto ekspertizę ir nustatė areštuoto nekilnojamojo turto –buto, esančio   (duomenys neskelbtini), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini),  rinkos vertę – 42 700 Eur, taip pat informavo skolininką, jog susipažinęs su ekspertizės išvada gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos bei sumokėti į depozitinę sąskaitą sumas, reikalingas pakartotinei ekspertizei sumokėti. Informavo, jog antstolė skelbs varžytynes ne anksčiau nei po 20 dienų nuo šio pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos. Kartu antstolė pažymėjo, jog pagal CPK 704 straipsnio nuostatas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

14.       2024 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo  paskelbtos areštuoto nekilnojamojo  turto -  buto, esančio   (duomenys neskelbtini), unikalus numeris - (duomenys neskelbtini),  pirmosios  varžytynės,  kurios vyksta elektroniniu būdu tinklapyje www. evarzytynes.lt nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. 10:49:40 iki 2024 m. spalio 2 d. 10:49:59   (varžytynių skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)), parduodamo turto pradinė kaina - 34 160,00 Eur. 2024 m. rugsėjo 11 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininko atstovo advokato prieštaravimai dėl turto įkainojimo, kuriuo prašė turtą perkainoti nustatant kainą, kuri atitinka realią turto rinkos kainą, t. y. 52 700 Eur. 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu dėl prašymo išnagrinėjimo antstolė atsisakė tenkinti skolininko prieštaravimus, nurodydama kad skolininkas nebuvo aktyvus visą laikotarpį nuo nekilnojamojo turto ekspertizės skyrimo iki varžytinių paskelbimo. 2024 m. rugsėjo 30 d. antstolės kontoroje gautas skolininko atstovo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolės procesinius dokumentus - 2024 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą dėl ekspertizės išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti antstolę priimti patvarkymą perkainoti areštuotą R. M. nuosavybės teise priklausantį turtą.

15.       Antstolė, gavusi skolininko R. M. skundą, 2024 m. spalio 2 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko skundo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė skundą tenkinti ir skundą kartu su vykdomąją byla perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad skolininkas nepateikė ir vykdomojoje byloje nėra pakankamai argumentų, kurie sukeltų pagrįstą abejonę ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Pažymėjo, jog vertinimas turtui buvo paskirtas dar 2024 m. birželio 26 d., o varžytynės buvo paskelbtos 2024 m. rugsėjo 2 d., per šį laikotarpį skolininkas nei karto nebuvo susisiekęs su antstole, tikslu pasiteirauti apie vertinimo proceso eigą. Susisiekė tik tada, kuomet antstolė jau buvo paskelbusi varžytynes ir skolininkui išsiuntusi 2024 m. rugsėjo 2 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini).

16.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė skolininko (apelianto) skundą dėl antstolio 2024 m. rugpjūčio 9 d. ir 13 d. patvarkymų. Skolininkas (apeliantas) su skundžiama nutartimi nesutinka, atskirajame skunde argumentuodamas, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nustatyta vertė neatitinka rinkos vertės, kadangi panašaus buto toje lokacijoje yra tik du skelbimai, kurių kaina yra didesnė negu ekspertizės metu įvertinto buto, ir šias aplinkybes patvirtina skolininko (apelianto) pateikti skelbimai iš www.aruodas.lt. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) su atskiruoju skundu nesutinka ir, be kitų argumentų, nurodo, kad apelianto skunde minimi jo pateikti skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimų tinklapių – nėra konkretaus nekilnojamojo turto vertinimas, nes nekilnojamojo turto pardavimų tinklapiuose yra talpinami pardavėjų skelbimai ne pagal rinkos kainas, o pagal pardavėjų pageidavimus ir norimas gauti sumas už parduodamą turtą. Ginčo turtas yra įkainotas teisingai.

17.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, teismas ypatingosios teisenos bylas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis.

18.       Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis).

19.       Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir / ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, o tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

20.       Minėta, kad skolininkas (apeliantas) savo poziciją dėl, jo manymu, per mažos nustatytos buto vertės iš esmės grindžia jo paties internetinėje svetainėje www.aruodas.lt surastais skelbimais ir teiginiais, kad buto kaina turėtų būti didesnė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skolininko (apelianto) prieštaravimai nėra pakankami, jie nepagrįsti realiai atliktais tiksliais būtent ginčo buto rinkos vertės skaičiavimais, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės akte nurodyta buto verte. Skolininkas (apeliantas) nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą ginčyti nustatytą buto vertę ar ekspertizės akto (ne)teisėtumą ir / ar (ne)tikslumą.

21.       Atskirojo skundo argumentai, kad ekspertizės aktu nustatyta buto vertė yra mažesnė negu panašaus butų skelbimuose nurodytoms vertėms nėra savaiminis pagrindas suabejoti ekspertizės teisingumu. Skelbime nurodoma parduodamų butų kaina nustatyta pagal buto pardavėjo subjektyvų vertinimą ir lūkesčius ir nėra jokių įrodymų, kad butai už prašomą kainą buvo parduoti, tuo labiau nežinoma nurodytų skelbime butų techninis stovis, pardavimo sąlygos ir t.t.. Pastebima, kad nustatydamas buto kainą ekspertas juos lygino su kitais jau įvykusiais busto pirkimo sandoriais, taip pat atsižvelgė į esamo buto vietą, kuriame aukšte yra, jo plotą, pastato konstrukciją bei kitus rodiklius. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų vertinti, kad ekspertas atliko netikslius skaičiavimus ir dėl to neteisingai nustatė buto vertę. 

22.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus skolininko (apelianto) argumentus, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino abu skolininko pateiktus skelbimus, nurodydamas, jog pareiškėjas nurodė (tik) du skelbimus iš aruodas.lt, kuriais pardavinėti du butai (duomenys neskelbtini) (33,58 kv. m ir 35,45 kv. m), kurie pirmosios instancijos teismo vertinimu, neteikia pagrindo suabejoti antstolės nurodyta turto kaina, nes ši kaina – 42 700 Eur – yra nustatyta būtent ekspertizės metu betarpiškai butą apžiūrtėjus ir įvertinus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens (išieškotojos) argumentais, kad apelianto skunde minimi jo pateikti skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimų tinklapių – nėra konkretaus nekilnojamojo turto vertinimas, nes nekilnojamojo turto pardavimų tinklapiuose yra talpinami pardavėjų skelbimai ne pagal rinkos kainas, o pagal pardavėjų pageidavimus ir norimas gauti sumas už parduodamą turtą.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, bei tai, kad antstolė turto vertę nustatė remiantis ekspertizės aktu, o skolininko (apelianto) argumentai nepaneigia antstolės nustatytos turto vertės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad nustatyta nepagrįsta buto vertė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti skolininko (apelianto) skundžiamų antstolės patvarkymų. Pažymėtina, kad nustatyta turto vertė nėra lygi pardavimo vertei, todėl ginčo turtas gali būti parduotas ir brangiau (potencialiems pirkėjams varžantis varžytynėse).

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme yra nustatyta antstolės teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdanti antstolė, atsižvelgusi į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolės teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolės abejones dėl areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju turto vertė nustatyta remiantis ekspertizės akto išvada, skolininko (apelianto) argumentai nepaneigia nustatytos buto vertės, todėl nėra pagrindo paskirti pakartotinę ekspertizę buto vertei nustatyti.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad antstolis, įkainodamas ginčo turtą, CPK 681 straipsnio reikalavimų nepažeidė, apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis eksperto nustatyto turto kainos nepaneigė (CPK 178 straipsnis), pareiškėjo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino turto įkainojimą reglamentuojančias CPK normas, nenukrypo nuo teismų išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl atmetęs skolininko skundą dėl antstolio veiksmų priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26.       Suinteresuotas asmuo UAB „Internetinių tinklų sistemos“ prašo priteisti iš apelianto 423,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

28.       Nagrinėjamu atveju skolininko ir išieškotojos interesai vykdymo procese yra priešingi, todėl suinteresuoto asmens UAB „Internetinių tinklų sistemos“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismui nusprendus pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui UAB „Internetinių tinklų sistemos“, j. a. k. 304628571, iš pareiškėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                                       Laimantas Misiūnas