Civilinė byla Nr. e2-1048-273/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00135-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novapakopa“ atstovui L. A., viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novapakopa“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roseta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Novakopa“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Roseta“ 814 145,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 5 d. be pagrindo iš ieškovės įgijo iš viso 814 145,81 Eur piniginių lėšų. Atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žalos dydis konstatuoti baudžiamojoje byloje, kurioje buvusi ieškovės darbuotoja A. U. nuteista už ieškovės turto pasisavinimą ir neteisėtą pervedimą atsakovei. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė neprieštarauja dėl sprendimo priėmimo už akių, jeigu atsakovė nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų arba neatvyks į teismo posėdį. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas pilnai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė priimti sprendimą už akių.
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti 2021 m. gegužės 27 d. pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį. Atsakovė per nustatytą 20 dienų terminą (iki 2021 m. birželio 16 d.) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovei įteiktas 2021 m. rugpjūčio 6 d. pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį. Atsakovės atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Atsakovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsakovės atstovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys nėra žinomos. Atsakovės atstovui be pateisinamų priežasčių neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnis 2 dalis). Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės grindžiamas tuo, kad ieškovės buhalterė A. U. be jokio teisinio pagrindo pervedė ieškovės pinigines lėšas atsakovei - buhalterės A. U. įsteigtai bendrovei. Ieškovės teigimu, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant ir nuostolių dydį, yra nustatyti baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 - 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 ir kt.). CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tik nustačius visas tam būtinas sąlygas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016).
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-397/2020, A. U. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Minėtu nuosprendžiu iš A. U. priteista 998 090,79 Eur UAB „Novakopa“ turtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu (Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-616/2021) Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeitė ir iš A. U. priteistą UAB „Novakopa“ turtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 250 000 Eur. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje nustatyta, kad A. U. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2018 m. kovo 5 d., dirbo UAB „Novakopa“ vyr. buhalterės pareigose buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, turėjo teisę UAB „Novakopa“ vardu atlikti mokėjimus ir savo žinioje turėjo UAB „Novakopa“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Luminor banke ir atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke elektroninės bankininkystės kodų generatorius, prisijungimo slaptažodžius, prisijungimo kodus. Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. vasario 15 d. A. U., būdama UAB „Roseta“ vienintelė akcininkė ir direktorė, nepagrįstai, kadangi tarp UAB „Novakopa“ ir UAB „Roseta“ pirkimo-pardavimo, kitų ūkinių-finansinių operacijų nevyko, iš UAB „Novakopa“ į UAB „Roseta“ sąskaitas bankuose pervedė iš viso 814 145,81 Eur sumą, nurodydama mokėjimo paskirtis - „Dengiamas įsiskolinimas“ ir „Apmokama p/g PVM s-f“, neapskaitydama įmonės apskaitos registruose iš UAB „Novakopa“ pervestų piniginių lėšų.
CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Jeigu teismo nuosprendyje nustatyti faktai civilinėje byloje turi prejudicinę galią, jie negali būti iš naujo įrodinėjami. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų ir todėl savaime neteisėtų asmenų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių (t. y. ar buvo šias neteisėtais veiksmais padaryta atitinkama žala), taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016, 18 punktas; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 31 punktas).
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-397/2020, nustatytos aplinkybės apie ieškovės darbuotojos, kuri kartu buvo ir atsakovės direktorė, be jokio teisinio pagrindo atsakovei pervestas 814 145,81 Eur pinigines lėšas, yra prejudicinis faktas, kurios iš naujo šioje civilinėje byloje neįrodinėtinos ir laikytinos visiškai įrodytomis. Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai, patvirtina, kad jos piniginės lėšos atsakovei buvo pervedinėjamos dalimis. Šioje byloje yra nustatyti visi aukščiau nurodyti nepagrįsto praturtėjimo instituto požymiai. Atsakovė yra gavusi 814 145,81 Eur dėl ieškovės darbuotojos veiksmų, atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, nėra paneigta priežastinio ryšio tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, atsakovės nepagrįstas praturtėjimas atsirado iki ieškinio pareiškimo, atsakovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, kadangi baudžiamojoje byloje atsakovei kaip juridiniam asmeniui nebuvo pareikšti kaltinimai. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistinas 814 145,81 Eur nuostolių atlyginimas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą ( 814 145,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 7 081 Eur ((814 145,81-100000)x1%+2300)x75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinas valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodymų apie jos patirtas advokato pagalbos išlaidas nepateikė, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Novapakopa“ (j. a. k. 135592370) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Roseta“ (j. a. k. 302972940) 814 145,81 Eur (aštuonių šimtų keturiolikos tūkstančių šimto keturiasdešimt penkių eurų 81 cento) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 814 145,81 Eur (aštuonių šimtų keturiolikos tūkstančių šimto keturiasdešimt penkių eurų 81 cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Roseta“ (j. a. k. 302972940) 7 081,00 Eur (septynių tūkstančių aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę pateikti CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Izolda Nėnienė