Pirmosios instancijos teismo teisėjas                           Civilinė byla Nr. 2A - 647 - 252 - 2013

Vygintas Mažuika                                                 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03577-2012-0

                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                 75.4.3; 75.8; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-828-2013 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui M. S. ir atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – nebuvo lojalus ieškovei, negerbė, nerėmė jos nei moraliai, nei materialiai, žiauriai elgėsi su ieškove ir šalių vaikais. Dėl to prašė priteisti iš atsakovo 4 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat – padalinti bendrą sutuoktinių turtą – butą, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 101 000 Lt vertės, natūra padalinti po ½ šalims; garažo boksą Nr. 23, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, natūra priteisti atsakovui; jos nurodytu būdu padalinti ir kitą sutuoktinių turtą. Nurodė, kad prievolė grąžinti paskolą AB SEB bankui turi likti solidaria sutuoktinių prievole ir po santuokos nutraukimo. Ieškovė reikalavo nustatyti šalių vaikų G. S. ir P. S. gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymą vaikams iš atsakovo turtu – jam tenkančiomis buto, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dalimis (po ¼) kiekvienam vaikui, taip pat išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam vaikui. Nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams nuo 2012-02-16 iki 2012-05-16, todėl iš jo turi būti priteistas ir 1 500 Lt išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį kiekvienam vaikui.

Atsakovas teismui pateiktu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, kadangi ji buvo jam neištikima, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas – nebuvo lojali, negerbė, nerėmė jo nei moraliai, nei materialiai. Taip pat prašė padalinti bendrą sutuoktinių turtą – butą, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 105 000 Lt vertės, butą natūra priteisiant ieškovei, jam iš jos priteisiant ½ buto vertės pinginę kompensaciją; garažo boksą Nr. 23, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, natūra priteisti jam; jo nurodytu būdu padalinti ir kitą sutuoktinių turtą. Nurodė, kad prievolė grąžinti paskolą AB SEB bankui sutuoktiniai turi vykdyti lygiomis dalimis ir po santuokos nutraukimo. Prašė nustatyti šalių vaikų G. S. ir P. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą vaikams iš jo mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovo teigimu, išlaikymą vaikams visą laiką teikė, todėl išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp M. S. ir V. S. nutraukė dėl M. S. kaltės. V. S. paliko santuokinę pavardę „S.“, M. S. – „S.“. Priteisė V. S. iš M. S. 2 000 Lt neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą. Padalino sutuoktinių turtą: V. S. priteisė asmeninės nuosavybės teise natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 101 000 Lt vertės, bei kitą turtą; M. S. priteisė asmeninės nuosavybės teise natūra garažo boksą Nr. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 5 010 Lt vertės, bei kitą turtą. Perdavė V. S. šalių nepilnamečių vaikų G. S. ir P. S. poreikiams tenkinti skirtą turtą: mokyklinį stalą, vaikų kambaryje esančią įmontuotą spintą, spintelę prie lovos, komodą su dviem stalčiais, vaikišką lovą su čiužiniu, inhaliatorių. Priteisė M. S. iš V. S. 24 819,45 Lt piniginę kompensaciją už V. S. tenkančią didesnę bendro turto dalį, kurią įpareigojo išmokėti per keturis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatė, kad prievolės pagal 2002-05-29 kredito sutartį Nr. 0750218010379-02 (su vėlesniais pakeitimais) yra solidarios M. S. ir V. S. kreditoriaus AB SEB banko atžvilgiu iki visiško jų įvykdymo, tačiau tarp skolininkų M. S. ir V. S. tarpusavyje šias prievoles nuo 2012 m. spalio 5 d. privalo vykdyti tik V. S.. Nustatė nepilnamečių vaikų G. S. ir P. S. gyvenamąją vietą su jų motina V. S.. Nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Priteisė iš M. S. išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 450 Lt dydžio išmokomis, o sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2013 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš M. S. dukrai bei sūnui po 2 187,50 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-04-15 iki 2013-05-31 įskaitytinai. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus, sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nebūdamas lojalus, negerbdamas sutuoktinės, neremdamas jos moraliai (nevaldydamas savo emocijų, nepagrįsto pykčio priepuolių, elgdamasis šeimoje agresyviai, nepagrįstai keldamas konfliktus), iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.27 str. 1 d.) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį (2 000 Lt), teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė ne vieną kartą patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl agresyvaus atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad santuokoje šalys gyveno daugiau nei dešimt metų, šeimoje joms gimė du vaikai. Nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Butas įgytas po santuokos sudarymo, yra įkeistas trečiajam asmeniui, užtikrinant paskolos pagal 2002-05-29 kredito sutartį Nr. 0750218010379-02 (su vėlesniais pakeitimais) grąžinimą. Paskolos likutis 2012-10-05 yra 21 437,16 Lt. Konstatavo, kad šalys viename bute gyventi negali, kadangi sutuoktiniai pastoviai konfliktuoja, dėl to buvo kviečiama policija, prašoma giminaičių, bendradarbių pagalbos. Šiuo atveju nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas šalių nepilnamečiams vaikams lemia aplinkybes, dėl kurių ginčo butas negali būti padalijamas natūra. Todėl butas natūra turi būti priteisiamas vienam iš savininkų, įpareigojant kitam kompensuoti jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d). Nustatė, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2012-04-14, nuo šios datos tik ieškovė iš savo lėšų grąžina kreditą bankui. Todėl dalijant butą turi būti sprendžiama dėl 79 562,84 Lt kompensacijos (101 000 Lt buto vertė – 21 437,16 Lt grąžintinos paskolos likutis). Teismo vertinimu, svarbios aplinkybės, kurios nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo šalių bendro turto lygių dalių principo yra šalių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, jų teisių turėti gyvenamąją patalpą ir kitų interesų užtikrinimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei į aplinkybę, jog atsakovas kitos gyvenamosios vietos be ginčo buto neturi, įvertinęs ieškovės ribotas galimybes išmokėti didesnę kompensaciją ir pavojaus, kad šalių nepilnamečiai vaikai gali netekti būsto dėl kompensacijos, kurios ieškovė nepajėgtų išmokėti, priteisimo, kilimo galimybę, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad atsakovui turėtų būti priteisiama 1/3 šio turto dalis, t. y. 26 520,95 Lt dydžio (79 562,84 Lt / 3) piniginė kompensacija iš ieškovės už jai tenkančią didesnę šio bendro turto dalį. Spręsdamas dėl sutuoktinių kito turto padalijimo teismas atsižvelgė į šalių pageidavimus, sutuoktinių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5, 3.118, 3.127 str.). Viso ieškovei priteisė turto už 5 370 Lt, atsakovui – už 8 773 Lt. Nurodė, kad ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 1 701,50 Lt ((8 773 Lt – 5 370 Lt)/2) piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į tai, jog, padalinus šalių butą, kompensacija atsakovui priteista iš ieškovės, kompensacijos dydį sumažino nurodyta suma, ir atsakovui iš ieškovės priteisė 24 819,45 Lt (26 520,95 Lt - 1 701,50 Lt) piniginę kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas nepilnamečiams yra skirtas kasdienių jų poreikių tenkinimui, atsakovas, gaudamas pastovias ir pakankamas pajamas iš darbinės veiklos, turi galimybę teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju išlaikymas vaikams priteistinas ne turtu, kaip to prašo ieškovė, tačiau kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Būtent toks išlaikymas labiausiais atitiks nepilnamečių interesus.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti dėl V. S. kaltės; atmesti reikalavimą dėl 2 000 Lt neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo priteisimo; priteisti M. S. iš V. S. 38 079,50 Lt piniginę kompensaciją už V. S. tenkančią didesnę bendro turto dalį. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą (CPK 265 str. 1 d., 270 str.), t. y. sprendime neišdėstė motyvų, kodėl atmetė priešieškinio argumentus. Teismas sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo pasikviesti liudytojai kaip tik vienareikšmiškai nurodė, kuo pasireiškė ieškovės kaltė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kada nors jis turėjo psichikos sveikatos problemų. Kaip to patvirtinimą teismui prideda medicininę charakteristiką, psichologinio tyrimo išvadą ir išrašą iš medicininių dokumentų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes dėl smurto prieš vaikus. Ieškovės teismui pateiktas vienintelis įrodymas – antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės dėl padarytų akivaizdžių klaidų negali būti pripažintas patikimu įrodymu. Visiškai nesuprantami yra liudytojos N. O. A. parodymai, kuri paaiškino apie atsakovo naudotą prievartą prieš dukrą. Teismas privalėjo atitinkamai įvertinti šios liudytojos parodymus, nes jie yra aiškiai šmeižikiško pobūdžio. Taip pat visiškai nemotyvavo, kodėl nesiremia kaimynų, mačiusių šalių šeimos bendravimą ir daug metų šalia gyvenusių, parodymais. Kaimynai daug objektyviau gali charakterizuoti kitus kaimynus, nei retai matomi ir suinteresuoti giminaičiai. Apelianto teigimu, byloje nėra nė vieno teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Faktas, jog nepilnamečiai vaikai gali netekti būsto, negali būti pripažįstamas esminiu, kadangi galioja ir uzufrukto institutas, kuris gali būti taikomas. Teismas tokios galimybės nesvarstė. Mano, jog su ieškove bendrai įgytas turtas turėjo būti padalintas po ½ dalis abejoms šalims. Priteisus ½ dalį bendrai įgyto turto, atitinkamai turėtų būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai įvertino visus įrodymus, dėl įrodymų bei jų vertinimo išsamiai pasisakė teismo sprendime, todėl priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas, nepažeidžiantis jokių įstatymų reikalavimų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto nesutikimo argumentus dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto teiginiams, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, visapusiškai ištyrė abiejų šalių pateiktus įrodymus dėl santuokos nutraukimo priežasčių, taip pat sprendime nurodė atsakovo poziciją, jo atsikirtimus į ieškinį, jo paties reikalavimus, pareikštus priešieškinyje, pasisakė ir dėl atsakovo liudytojų parodymų vertinimo santuokos iširimo kaltės klausimu. Tokiu būdu, apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, atmesdamas atsakovo priešieškinio argumentus neišdėstė motyvų, nemotyvavo atsakovo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo išvados, neteikia pagrindo pripažinti, jog ne visi įrodymai buvo įvertinti taip kaip nori apeliantas.

Pažymėtina, jog CK 3.60 str. 2 d. nustato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnamečių G. ir P. S. matyti, kad G. skyriaus specialistei paaiškino, jog nori gyventi tik su mama ir broliu, tėtis geria ir būna piktas, kartą jai yra spyręs į pilvą, norėjo išsivežti brolį (t. 1, b. l. 54-55). Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas yra ūmaus būdo, nevaldo emocijų, jam dažnai užeina pykčio priepuoliai, tada jis elgiasi agresyviai tiek  jos, tiek šalių mažamečių vaikų atžvilgiu, nepagrįstai kelia konfliktus. Ieškovė tokį atsakovo elgesį vertina kaip psichologinį smurtą. Tokias ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, agresyvų elgesį iš esmės patvirtino ir liudytojai S. T. (ieškovės motina) (M. S. būdavo piktas, agresyvus, nežinai, ko iš jo tikėtis, prieš žmoną yra naudojęs smurtą), A. T. (ieškovės dėdė) (santuoka iširo, nes atsakovas nenorėjo gyventi, „pernai vasarą svainis atvežė juos (ieškovę ir atsakovą) į kaimą, jis (atsakovas) puolė smaugti V., spyrė mano dukrai...“), A. K. (ieškovės teta) („iš šono žiūrint viskas jų šeimoje atrodė gražu, kol M. neužeidavo priepuoliai“, „ieškovės atžvilgiu jis naudoja psichologinį smurtą), J. B. (buvęs piršlys šalių vestuvėse) („M. užeina pykčio priepuoliai, jis tada tampa agresyvus, teko girdėti, kaip jis grasina“), A. T. (ieškovės tėvas) („dukra pastoviai verkia, būdavo išsigandusi“, mačiau, kaip žentas sienas spardė, tai patikėjau, kad vaikui galėjo spirti“), V. S. (atsakovo tėvas) („gal kartais būna, kad sūnus užsiplieskia“), N. O. A. (ieškovės motinos kaimynė) (girdėjo, kad M. yra agresyvus žmogus), V. K. (dirbusi PAK policijos būrio patrule ir vykusi pagal iškvietimą) („jis rodė agresiją ieškovės atžvilgiu“, „moters baimė buvo pagrįsta, nes aš kaip moteris, irgi bijočiau tokio vyro“) (t. 4, b. l. 126-135, 152-164, 181-191, t. 5, b. l. 9-16). Taip pat – byloje esantys dokumentai apie atsakovo sveikatą, kuriuose nurodoma, kad atsakovas turėjo psichikos sveikatos problemų, jam buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, jis konsultuotas psichiatro (t. 4, b. l. 47-62). Nors apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010-06-02 medicininę charakteristika, psichologinį tyrimą, 2013-06-18 išrašą iš medicininių dokumentų (t. 5, b. l. 52-54), tačiau ir iš jų matyti, kad M. S. yra turėjęs problemų šeimoje dėl padidėjusio nervingumo, įtampos ir pan. Teismo vertinimu, šie įrodymai tiesiogiai patvirtina, jog apeliantas nebuvo lojalus žmonai ir šeimos nariams, pažeidė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos pareigas, skriaudė savo šeimą girtavimu ir netinkamu elgesiu. Tuo tarpu priešingai, byloje nėra nustatyta tiesioginių faktų, patvirtinančių, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir ieškovės netinkami veiksmai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nuomone, jog kai kurių liudytojų paaiškinimai įvertinti nepakankamai, netinkamai. Atsižvelgtina į tai, kad logiška manyti, jog buvę ieškovo bendradarbiai apie atsakovą atsiliepia teigiamai, t. y. nematę atsakovo smurtaujančio, konfliktuojančio tiek darbe, tiek su šeimos nariais. Priešingu atveju, kaip ir nurodo pats M. S., kaip buvęs karys, jis būtų negalėjęs dirbti su slapta informacija, nešioti kovinį ginklą ir pan. Taip pat logiška, kai apie savo sūnų teigiamai atsiliepia motina R. S. (atkreiptinas dėmesys, kaip minėta, tėvas iš esmės nepaneigė sūnaus pykčio priepuolių). Tikėtina, jog ir matant kaimynams šalys neišsiskyrė savo elgesiu, pavyzdžiui, J. T. (sutuoktinių kaimynė) paaiškino, kad šalys gražiai bendravo, tačiau tokius santykius vertina tik iš šono. Be to, liudytojų M. K., A. P. parodymai apie galimą ieškovės neištikimybę kelia abejonių, vien jų nepakanka ieškovės neištikimybės faktui konstatuoti.

CK 3.70 str. 2 d. norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 str.). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Kolegija, nagrinėjamoje byloje sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ieškovė ne vieną kartą patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl agresyvaus atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra tenkintas pagrįstai, tinkamai įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį. Kolegijos vertinimu, ieškovei priteistas 2 000 Lt (nors prašė priteisti 4 000 Lt) atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; kt.).

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 str. 1 d.), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu. Tuo tikslu ieškinį reiškiančiam sutuoktiniui privalu ieškinyje nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimą jį padalyti (CPK 382 str. 4 p.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas V. S. priteisė asmeninės nuosavybės teise natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 101 000 Lt vertės, bei kitą turtą; M. S. priteisė asmeninės nuosavybės teise natūra garažo boksą Nr. 23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 5 010 Lt vertės, bei kitą turtą. Dėl padalinto turto natūra ir jo vertės ginčo nėra. Teismas taip pat pripažino, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo šalių bendro turto lygių dalių principo, nes šalių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ieškovės ribotos galimybės išmokėti didesnę kompensaciją ir pavojus, kad šalių nepilnamečiai vaikai gali netekti būsto dėl kompensacijos, kurios ieškovė nepajėgtų išmokėti, priteisimo. Atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendė, jog yra pagrindas atsakovui priteisti 1/3 buto dalį, t. y. 26 520,95 Lt dydžio (79 562,84 Lt / 3) piniginę kompensacija iš ieškovės, už jai tenkančią didesnę šio bendro turto dalį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija sutinka ir laiko, jog atsakovo teiginiai, kad nėra nustatyta jokių esminių bylos aplinkybių, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo, yra nepagrįsti.

Vertinant kriterijus dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo pažymėtina, jog CK 3.117 str. 2 d. nuostatos reglamentuoja, kada teismui leidžiama nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo CK numatytais atvejais. Tokie atvejai nurodyti CK 3.123 str., kurio 1 d. viena iš nurodytų aplinkybių, leidžiančių taikyti šias nuostatas, yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ir turtinė padėtis. Pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; kt.). Teismai, taikydami CK 3.123 str. 1 d. nuostatas, visada taiko šioje įstatymo normoje įtvirtintą kriterijų – nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas nepilnamečių vaikų interesais. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas būtent ir taikė CK 3.123 str. 1 d. įtvirtintą teisinį pagrindą nepilnamečių vaikų interesais (vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina bei jos ribota galimybė atsakovui išmokėti didesnę kompensaciją). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimą, konstatavo teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, esančias teisėtu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Dėl pirmosios instancijos teismo taikyto pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pažymėtina, kad su ieškove V. S. liko gyventi du šalių nepilnamečiai vaikai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. S., gim. (duomenys neskelbtini), be to, nuo 2012-04-14 ieškovei sprendimu nustatyta prievolė iš savo lėšų grąžinti kreditą bankui už santuokos metu įgytą butą (paskolos likutis 2012-10-05 yra 21 437,16 Lt), taip pat, net ir priteisus atsakovui tik 1/3 šio buto ir padalinus kitą turtą, ieškovė atsakovui turės sumokėti 24 819,45 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, kai ieškovės pajamos iš darbinės veiklos yra apie 2 100 Lt per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. S. diagnozuotas sveikatos sutrikimas (kalbos raidos sutrikimas, pilnapėdystė, nutukimas), o P. S. – alerginė bronchinė astma (t. 1, b. l. 84-85), dėl ko vaikams būtinos kiek didesnės lėšos išlaikymui nei įprastai. Šiuo atveju nors iš atsakovo M. S. ir priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, tačiau išlaikymo vaikui teikimas (gera valia, vykdant įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą, ar teismo sprendimu) negali paneigti kitų įstatyme įtvirtintų vaiko teisių ir interesų apsaugos garantijų, taip pat ir įtvirtintos CK 3.123 str. 1 d. Įvertintina tai, kad nepaisant įstatyme įtvirtintos skyrium gyvenančių tėvų teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams tęstinumo ir lygybės, praktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą tenka ieškovei, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai sūnus ir dukra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto prašymas šioje dalyje atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikslina sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas padalinti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, priteisiant ieškovei V. S. 2/3, o atsakovui M. S. - 1/3 šio turto idealiųjų dalų, o šį butą V. S. priteisiant asmeninės nuosavybės teise natūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog byloje patenkinta 50 procentų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, todėl proporcingai paskirstomos ir byloje sudariusios bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 1 200 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 31, 41, 45), nuo kitos mokesčio dalies (1 677 Lt) ji buvo atleista (t. 1, b. l. 42). Tuo tarpu atsakovas už priešieškinio pateikimą sumokėjo 500 Lt mokestį (t. 1, b. l. 95), kitos žyminio mokesčio dalies (1 426 Lt) sumokėjimas jam buvo atidėtas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas, kadangi ieškovės reikalavimas dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės tenkintas pilnai, dėl ko jai iš atsakovo priteistina 142 Lt žyminio mokesčio dalis, taip pat patenkintas 50 procentų reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl ko jai iš atsakovo priteistina 60 Lt žyminio mokesčio dalis. Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 202 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovei turto priteista viso už 58 411,90 Lt sumą (5 370 Lt kitas turtas + 53 041,90 Lt 2/3 buto). Žyminis mokestis sudarytų 1 752 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovė yra sumokėjusi viso 1 200 Lt žyminio mokesčio, o nuo 1 677 Lt dalies mokėjimo atleista, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovui priteista 24 819,45 Lt piniginė kompensacija už jam tenkančią buto dalį ir priteista kito turto už 7071,50 Lt(jau atskaičius kompensaciją ieškovei už jai tenkančią mažesnę kilnojamojo turto dalį), todėl nuo priteisto turto vertės žyminis mokestis sudaro 957 Lt, taip pat priteistas išlaikymo įsiskolinimas bendrai 4 375 Lt sumai, žyminis mokestis sudaro 131 Lt, bei priteistas išlaikymas vaikams, nuo kurio žyminis mokestis sudaro 306 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimas patenkintas 50 procentų, jis iš viso turėjo mokėti paduodamas ieškinį 1926 Lt. žyminį mokestį, o yra sumokėjęs tik 500 Lt, tai įvertinant patenkintų reikalavimų dydį iš atsakovo priteistina valstybei viso 1 394 Lt. Taip pat iš abiejų šalių priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei po 17 litų iš kiekvieno, nes pagal atžyma pažymose apie turėtas pirmos instancijos teisme pašto išlaidas jų suma yra 34 litai. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei ieškovė V. S. sumokėjo 350 Lt (t. 5, b. l. 61). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo M. S..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl buto padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodant:

padalinti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, priteisiant ieškovei V. S. 2/3, o atsakovui M. S. - 1/3 šio turto idealiųjų dalių, ir priteisti šį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise natūra, o atsakovui priteisti kompensaciją už jam tenkančią buto dalį.

Priteisti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 202 Lt (du šimtus du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 394 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, į. k. 288724610, iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 17 litų iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Teisėjai                                                                                  Laimantas Misiūnas

                                                                                 Nijolė Danguolė Smetonienė

                                                                                 Birutė Valiulienė