LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gedaleksas“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – ir Valstybinis patentų biuras) apeliacinio skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 2Ap-2153, atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gedaleksas“ protesto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protestas) reikalavimus ir įpareigoti Valstybinį patentų biurą įregistruoti ginčijamą prekių ženklą „Geras katilas.lt“ (paraiškos Nr. 2020 1987) visoms pateiktoms registruoti prekių ir paslaugų klasėms, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad Valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką Nr. 2020 1987 dėl kombinuoto prekių ženklo „Geras katilas.lt“ įregistravimo 11, 35 ir 37 klasės prekėms ir paslaugoms. Dėl šios paraiškos atsakovė UAB „Gedaleksas“ Valstybinio patentų biuro apeliaciniam skyriui pareiškė protestą, kuriame nurodė, kad vykdo prekybą katilais bei kuru ir jos vardu 2018 m. balandžio 12 d. 35 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti buvo įregistruotas nacionalinis kombinuotas prekių ženklas „GERI KATILAI.LT“. Ginčijamas prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ankstesnį atsakovės prekių ženklą, todėl neturėtų būti registruojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir Prekių ženklų įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

3.       Valstybinis patentų biuras, išnagrinėjęs Protestą, priėmė 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą
Nr. 2Ap-2153 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo tenkino Protestą ir nusprendė neregistruoti ginčijamo prekių ženklo „Geras katilas.lt“.

4.       Ieškovo teigimu, Valstybinio patentų biuro Sprendimas yra nepagristas ir neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas. Valstybinis patentų biuras ginčo prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį panašumą konstatavo iš esmės tik dėl ženkluose inkorporuotų panašių žodinių elementų „GERI KATILAI / Geras katilas“, taigi, ginčo prekių ženklų panašumas buvo nustatytas vien tik dėl panašių žodinių elementų. Žodinis elementas „Geri katilai“ nėra saugomas ir vien dėl tokio nesaugomo elemento sutapimo ginčijamas prekių ženklas negali būti pripažįstamas panašiu ir / ar atsisakomas registruoti. Ginčijamas Valstybinio patentų biuro Sprendimas nesuderinamas su Prekių ženklų įstatymu ir naujausia kasacinio teismo praktika, pagal kurią įregistruotame prekių ženkle gali būti nesaugomų elementų, nes į juos prekių ženklo savininkas neturi jokių išimtinių teisių. Prekių ženklo žodinis elementas „Geri katilai“ neturi jokio skiriamojo požymio ir yra nesaugomas elementas. Atitinkamai Valstybinis patentų biuras Sprendimu visiškai nepagrįstai nusprendė, kad nesaugomo elemento sutapimas ginčijamame prekių ženkle sudaro šio ženklo neregistravimo pagrindą, ir tokiu būdu neteisėtai suteikė apsaugą nesaugomam prekių ženklo elementui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas konstatavo, kad Valstybinis patentų biuras, spręsdamas ženklų (GERI KATILAI.LT ir Geras katilas.lt) panašumą ir suklaidinimo tikimybę, atliko visų, o ne tik žodinių prekių ženklų elementų palyginimą, ir ginčo prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį panašumą konstatavo atsižvelgęs į ženklų visumą. Teismas nepritarė ieškovo argumentams, kad tuo atveju, net jei vertinti,  jog žodinis elementas „geri katilai“ neturi skiriamojo pažymio, savaime nesaugotinu tampa visas grafinis prekių ženklas „Geri katilai.lt“. Tai patvirtina tiek Prekių ženklų įstatymo 
6 straipsnis, tiek teismų praktika, pagal kurią įregistruotame prekių ženkle gali būti ir nesaugomų elementų.

7.       Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai sutampa tik žymenų elementas, kuris yra aprašomasis arba neturi skiriamojo požymio atitinkamoms prekėms ir paslaugoms, jie gali būti laikomi nepanašiais tik jeigu abu žymenys turi kitą išskirtinį elementą. Tai nurodoma ir ginčijamame Valstybinio patentų biuro sprendime. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su Valstybinio patentų biuro sprendimu, privalėjo įrodyti ne tik tai, kad sutampantis elementas neturi skiriamojo požymio, tačiau ir tai, jog abiejuose žymenyse yra kitų išsiskiriančių elementų, pagal kuriuos galima atskirti prekių ženklus. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes.

8.       Atlikdamas ginčo prekių ženklų palyginimą, teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl vaizdinio ženklų panašumo, svarbu, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės prekių ženklas yra kombinuotas, turi ne tik žodinį, bet ir vaizdinį elementą, yra grafiškai apipavidalintas, tačiau teismas sutiko su atsakovės atsikirtimu ir Valstybinio patentų biuro išvada, jog abiejų ženklų kompozicijose esantys lašo formos ir / ar vertikalių vingiuotų bangelių atvaizdai, ženkluose esančios raudona, oranžine, mėlyna, pilka ir balta spalvos nėra išsiskiriančios, nenustelbia žodinių elementų „geri katilai.lt“, „geras katilas.lt“ ir neperteikia aiškaus ir vienareikšmiško vartotojui suvokiamo semantinio turinio ir yra tik dekoratyvaus pobūdžio (dekoratyvus elementas), šie elementai nėra dominuojantys, skirtingai nuo žodinių elementų – ,,geri katilai.lt“, ,,geras katilas.lt.“. Vaizdiniai elementai pasižymi tam tikru geometrinių formų, siluetų panašumu. Ženkluose esančios raudona ir oranžinė spalvos yra pakankamai artimos spalvos, visos šios aplinkybės papildomai turi įtakos vizualiam ženklų panašumui. Ieškovo argumentai dėl vaizdinių bei spalvinių elementų sukuriamo „šilumos“ bei „šalčio“ įspūdžio tėra tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais bei vartotojų suvokimu. Kadangi vaizdiniai elementai savo išpildymo pobūdžiu vertintini daugiau kaip dekoratyvaus pobūdžio elementai, dėl to jie nėra itin reikšmingi vartotojui sukuriamo bendro suvokimo įspūdžio prasme, nes tokį įspūdį vartotojui formuoja būtent suvokiamas ir įsimenamas ženklų žodinis elementas „GERI KATILAI.LT“ ir „Geras katilas.lt“. Todėl vienintelis skiriamąjį požymį turintis ieškovo ir atsakovės ženklo elementas yra pats žodis, atitinkamai – „Geras katilas.lt“ ir „Geri katilai.lt“, kurie abu užrašyti standartiniu šriftu didžiosiomis ir mažosiomis lotyniškomis raidėmis, skiriasi tik vienaskaitos (geras katilas) ir daugiskaitos (geri katilai) forma. Taigi, bendrą lyginamų ženklų sukuriamą suvokimo įspūdį lemia skiriamieji abiejų ženklų elementai – žodiniai elementai. Abiejų šalių ženklai yra panašūs vizualiai, nes pagrindinių ir dominuojančių ženkluose žodinių elementų struktūra ir jų išdėstymo seka yra visiškai identiška: pirmas būdvardis „geri / geras“, po jo seka daiktavardis „katilai / katilas“ bei tapatus trumpinys „.LT / .lt“. Naudojamas identiškų žodžių (būdvardžio ir daiktavardžio) junginys.

9.       Teismo įsitikinimu, ženklų panašumo vertinimo aspektu nėra reikšminga aplinkybė, kad žodinio elemento išpildymas atliktas didžiosiomis ar mažosiomis raidėmis, tam tikru stilizuotu šriftu ir vienaskaitos ar daugiskaitos forma, nes vartotojo suvokimui įtakos turės pats žodinis elementas, o ne taip, kaip jis išpildytas ir kokia forma. Sprendžiant dėl ženklų fonetinio panašumo / skirtingumo, svarbu, kad žodžiai „Geri katilai.lt“ ir „Geras katilas.lt“ yra identiški, t. y. tie patys žodžiai vienaskaitine ir daugiskaitine forma, susidedantys iš vienodo skaičiaus skiemenų. Tariant šiuos žodžius bus tik nedidelis skirtumas, girdimas žodžių galūnėse. Vertinant šių žodžių skambesį tariant, jų tarimo skirtumai yra minimalūs, todėl fonetiškai žodžiai yra labai panašūs. Taigi, labiausiai tikėtina, jog daugeliui vartotojų tarp šių žodžių nebus aiškaus skirtumo. Semantiškai vertinant žodinius elementus, jie perteikia tą pačią prasmę – geras (-i) katilas (-ai), taigi, prasminiu ženklų palyginimo aspektu ženklai yra identiški, todėl žodžiai „geri katilai.lt“, „geras katilas.lt“ Lietuvos vartotojų bus suprantami kaip aiškią reikšmę turintys žodžiai. Atlikęs ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prekių ženklas „Geras katilas.lt“ yra panašus į atsakovės ženklą „GERI KATILAI.LT“.

10.       Teismas taip pat nurodė, kad lyginamieji ženklai yra registruoti tapačioms 35 klasės paslaugoms: reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba bei įstaigų veikla. Teismo įsitikinimu, kitos nurodytos prekės ir paslaugos didžiąją dalimi taip pat sutampa su atsakovo paslaugomis. Tam tikros prekės bei tų prekių taisymas (remontas), taisymas ir įrengimas (37 klasės paslaugos) – laikytinos viena kitas papildančiomis, todėl vertinamos kaip panašios tarpusavyje. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra ne tik prekių pardavėjai, tačiau atlieka ir su jomis susijusias atitinkamas paslaugas (techninę priežiūrą), be to, savo prekes ir paslaugas parduoda ir per internetines svetaines www.gerikatilai.lt bei www.geraskatilas.lt. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad mažesnį prekių ženklų panašumą atsveria didesnis lyginamaisiais prekių ženklais žymimų prekių ir (arba) paslaugų panašumas ir atvirkščiai. Kadangi šiuo atveju konstatuotas aukštesnis ženklų panašumo laipsnis, nes sutampa ženklų pagrindiniai ir dominuojantys elementai, ši aplinkybė kompensuotų mažesnį prekių bei paslaugų panašumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad 11 klasės prekės bei 35 ir 37 klasių paslaugos, kurioms registruotas užprotestuotas ieškovo ženklas, laikytinos tapačiomis bei panašiomis į 35 klasės paslaugas, kurioms žymėti skirtas ankstesnis atsakovės prekės ženklas.

11.       Spręsdamas dėl bendro visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo, teismas konstatavo, kad ieškovas, nesutikdamas su Valstybinio patentų biuro išvada, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, jokių objektyvių įrodymų (tarp jų ir vartotojų apklausų), paneigiančių šią nurodytą aplinkybę, nepateikė. Nagrinėjamu atveju lyginami prekių ženklai yra tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek semantiškai panašūs, kaip ir prekės bei paslaugos, kurioms ženklinti skirti prekių ženklai, dėl ko visuomenės suklaidinimo tikimybė yra itin aukšta. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, svarbu ir tai, kad savo prekes ir paslaugas abi šalys parduoda ir per internetines svetaines www.gerikatilai.lt bei www.geraskatilas.lt, kas nebejotinai apsunkina galimybę vartotojams atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų.

12.       Teismo vertinimu, abiejų šalių teikiamos paslaugos yra skirtos konkrečiai visuomenės daliai, kuri suinteresuota atitinkamų paslaugų gavimu, tačiau dėl paslaugų specifiškumo nebūtinai yra pakankamai informuota ir protingai pastabi bei nuovoki, todėl šios kategorijos vartotojų pastabumo lygis, renkantis paslaugas, nėra aukštas. Teismas sprendė, jog esant tokio pobūdžio paslaugoms (šildymo sistemų remontas, techninė priežiūra, įrengimas, konsultacija ir pan.) vartotojai šias paslaugas yra linkę gauti kiek įmanoma greičiau ir atitinkamai nėra atidūs rinkdamiesi paslaugų teikėją, todėl suklaidinimo galimybė šiuo atveju dar labiau padidėja.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1259-864/2021 (Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. e2A-317-/2022, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01363-2020-2). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai nustatė ginčo prekių ženklų panašumą. Pagal aktualią kasacinio teismo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ir ESINT) praktiką, kuomet prekių ženkluose sutampa tik skiriamojo požymio neturintys elementai, didžiausias dėmesys skiriamas būtent nesutampančių elementui lyginimui. Teismas nesivadovavo šia praktika. Teismas iš viso nevertino ieškovo argumentų dėl prekių ženklo žodinio elemento skiriamojo požymio neturėjimo ir suteikė apsaugą būtent nesaugomam prekių ženklo žodiniam elementui. Teismas ginčo prekių ženklų panašumą konstatavo tik dėl sutampančių nesaugomų prekių ženklų žodinių elementų, kurie savaime negali lemti prekių ženklų panašumo. Teismas nepagrįstai prekių ženklų besiskiriančius elementus vertino tik kaip dekoratyvius, nes būtent jie turi savarankišką skiriamąjį požymį, dėl ko galima konstatuoti prekių ženklų nepanašumą. Teismas pripažino, kad ginčo prekių ženklų elementai žymį lašą ir karščio vingiuotas bangeles, o vėliau padarė priešingą išvadą, jog ieškovas neva neįrodė šių elementų semantinės reikšmės. Abu ginčo prekių ženkluose esantys grafiniai elementai yra stilistiškai išpildyti ir vizualiai visiškai skirtingi. Grafiniai prekių ženklų elementai negali būti laikomi dekoratyviniais, nes yra aiškiai pastebimi, ryškūs, dėl ko pirmiausiai ir krenta vartotojams į akis.

13.2.                      Teismas nepagrįstai nustatė prekių ir paslaugų panašumą. Kai nagrinėjami ženklai nėra panašūs, bendra taisyklė yra ta, kad prekės ir paslaugos neturi būti lyginamos, lyginami tik žymenys, o nagrinėjimas baigiamas, priėjus prie išvados dėl žymenų nepanašumo. Absoliuti dauguma prekių ženklo ir ginčijamo prekių ženklo paslaugų bei prekių nėra nei tapačios, nei panašios. Vadovaujantis ESINT praktika, nustačius ženklų nepanašumą, suklaidinimo galimybė atmetama. Bendrinio žodžių junginio „GERI KATILAI“ ir / ar „Geras katilas“, kuris tik apibūdina prekes, naudojimas negali klaidinti vartotojų, kadangi neturi skiriamojo požymio ir vartotojai nesieja jo išskirtinai su jokiu ūkio subjektu, įskaitant ir su atsakove.

13.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo ir visuomenės suklaidinimo galimybę. Ieškovo pardavinėjamos prekės yra techninės buities prekės (šildymo katilai, šilumos siurbliai ir kt.), kurių kaina siekia kelis ar net keliolika tūkstančių eurų. Kadangi prekės yra pakankamai brangios, be to, techniškai sudėtingos, vartotojų atidumo laipsnis, priešingai nei sprendė teismas, yra aukštas, kas papildomai pagrindžia, jog vartotojai pastebės prekių ženklų skirtumus, todėl neegzistuos jokia klaidinimo galimybė. Teismas, pasisakydamas dėl šalių naudojamų domenų, peržengė ginčo nagrinėjimo ribas, kadangi aplinkybės dėl domenų naudojimo jokia apimtimi nebuvo nagrinėjamos ir nesudarė šios bylos dalyko. Klausimai dėl ieškovo ir atsakovės domenų naudojimo ir tai, ar ieškovas bei jo vadovaujama įmonė atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, naudodami domeną, šioje byloje nebuvo nagrinėjami (nei ieškovas, nei atsakovė dėl domenų neteikė jokių argumentų ir / ar įrodymų), bet kažkodėl pateko į bylos nagrinėjimo ribas.

13.4.                      Teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylą iki bylos dėl domeno išnagrinėjimo, nes joje bus nustatytos ir šiai bylai reikšmingos aplinkybės dėl prekių ženklo žodinio elemento skiriamojo požymio neturėjimo.

14.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Gedaleksas“ prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.                      Teismas atliko ginčo ženklų panašumo vertinimą vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo ir ESINT praktika analogiško pobūdžio bylose. Teismas vertino ženklų panašumą tuo aspektu, kad ženklų žodiniai elementai „GERAS KATILAS.LT“ ir „Geri katilai.lt“ neturi skiriamojo požymio. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog ginčo prekių ženklai ypač dėl jų grafinio išpildymo, yra skirtingi, sukuria skirtingą visuminį įspūdį, todėl nėra panašūs. Tai yra tik ieškovo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, kurie turėjo būti pateikti dar Valstybiniam patentų biurui nagrinėjant Protestą. Ieškovas neteisingai aiškina teismo sprendimo motyvus. Valstybinis patentų biuras, vertindamas ženklų panašumą ir suklaidinimo tikimybę, atliko visų, o ne tik žodinių prekių ženklų elementų palyginimą, ir ginčo prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį panašumą konstatavo atsižvelgęs į ženklų visumą, ką pripažino ir teismas.

14.2.                      Kadangi Valstybinis patentų biuras, o vėliau teismas konstatavo, kad lyginami ženklai yra panašūs, visiškai pagrįstai toliau buvo atliekamas prekių ir paslaugų panašumo vertinimas ir nustatyta, jog dalis prekių ir paslaugų yra tapačios, o likusios panašios.

14.3.                      Vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę turi būti atliktas globalus visų reikšmingų aplinkybių vertinimas, ką ir padarė Valstybinis patentų biuras bei teismas. Valstybinis patentų biuras, o vėliau ir teismas, kruopščiai, atsakingai ir objektyviai lygino žymenis, jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus, jų stiprumą, vartotojų atidumo laipsnį ir prekių / paslaugų panašumą, bei pagrįstai konstatavo, jog lyginami prekių ženklai yra tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek semantiškai panašūs, panašumo laipsnis yra itin aukštas, dominuojantys ir skiriamieji žymenys abiejuose ženkluose yra žodiniai elementai „GERAS KATILAS.LT“ ir „Geri katilai.lt“. Net vertinant, kad žodiniai elementai neturi skiriamojo požymio, kiti ženkluose esantys elementai yra dekoratyviniai ir nekeičia bendro sukuriamo panašumo įspūdžio. Ieškovo ir atsakovės prekės bei paslaugos yra tapačios ir panašios, šalys vykdo prekybą per interneto svetaines www.geraskatilas.lt ir www.gerikatilai.lt, prekės ir paslaugos skirtos plačiajai visuomenei, visuomenės pastabumo laipsnis nėra didelis, taigi, visuomenės suklaidinimo tikimybė yra itin aukšta.

14.4.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šalys savo prekes ir paslaugas parduoda per internetines svetaines www.geraskatilas.lt ir www.gerikatilai.lt, taigi, domeno naudojimo klausimas buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas visiškai pagrįstai šią aplinkybę vertino ir dėl jos pasisakė sprendime.

14.5.                      Byloje dėl domeno atsakovė pateikė tokius reikalavimus: išreikalauti iš atsakovės 
UAB „Vandens ratas“ duomenis apie gautas pajamas, vykdant prekybą per internetinį tinklapį www.geraskatilas.lt už laikotarpį nuo 2017m. sausio 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos; uždrausti atsakovei veikloje naudoti domeną www.geraskatilas.lt; uždrausti atsakovei veikloje naudoti žymenį „geras katilas“; pripažinti ieškovės teises į domeną www.geraskatilas.lt, perduodant šį domeną ieškovei. Byloje dėl domeno nėra tikrinami absoliutūs atsisakymo registruoti prekių ženklus ar ženklų registracijos pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Taigi, abiejose bylose sprendžiami visiškai skirtingo pobūdžio ginčai, todėl ieškovės teiginys, jog egzistuos du skirtingi sprendimai tuo pačiu klausimu, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovas A. S. Valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką Nr. 2020 1987 dėl kombinuoto prekių ženklo Geras katilas.lt įregistravimo 11, 35 ir 37 klasės prekėms ir paslaugoms.

17.       Ieškovo prašomas įregistruoti prekių ženklas (Nr. 2020 1987) atrodo taip:

18.       Atsakovė UAB „Gedaleksas“ 2020 m. gruodžio 28 d. Valstybinio patentų biuro apeliaciniam skyriui pareiškė protestą Nr. (duomenys neskelbtini). Proteste nurodė, kad vykdo prekybą katilais bei kuru ir jo vardu 2018 m. balandžio 12 d. 35 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti buvo įregistruotas nacionalinis kombinuotas prekių ženklas GERI KATILAI.LT. Atsakovės vertinimu, ginčijamas prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ankstesnį atsakovės prekių ženklą, todėl ginčijamas prekių ženklas neturėtų būti registruojamas, vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 

19.       Atsakovės prekių ženklas (Nr. 2017 2907) atrodo taip:

20.       Valstybinis patentų biuras, išnagrinėjęs Protestą, priėmė 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą
Nr. 2Ap-2153, kuriuo Protestą tenkino ir nusprendė neregistruoti ieškovo prekių ženklo Geras katilas.lt.

21.       Ieškovas reikalauja panaikinti Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 2Ap-2153, atmesti atsakovės protestą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Valstybinį patentų biurą įregistruoti ginčijamą prekių ženklą „Geras katilas.lt“, kurio paraiškos Nr. 2020 1987. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalių nurodomi prekių ženklai yra vizualiai, fonetiškai ir semantiškai panašūs, todėl ženklų panašumas yra klaidinantis vartotojus. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ginčo prekių ženklų panašumą, prekių ir paslaugų panašumą bei konstatavo visuomenės suklaidinimo galimybę.

22.       Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl galimybės registruoti ieškovės prekių ženklą „Geras katilas.lt“ (paraiškos Nr. 2020 1987). Šalys nesutaria, kad ieškovo prekių ženklas dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį atsakovės prekių ženklą „GERI KATILAI.LT“, ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms žymėti ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti prekes ar paslaugas su ankstesniu ženklu „GERI KATILAI.LT“ (Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl civilinės bylos sustabdymo

23.       Apeliantas prašo sustabdyti civilinę bylą iki galutiniu teismo sprendimu bus išnagrinėta byla dėl domeno, kuri buvo pradėta nagrinėti anksčiau, ir kurioje buvo tiriamas prekių ženklo žodinio elemento skiriamojo požymio neturėjimo klausimas. Apelianto teigimu, bylos sustabdymas garantuos, kad tuo pačiu klausimu neegzistuos du skirtingi teismo sprendimai.

24.       Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad apelianto nurodoma byla dėl domeno perdavimo yra išnagrinėta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo
2022 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-317-798/2022, kuriuo atsakovei
UAB „Vandens ratas“ uždrausta veikloje naudoti žymenį „geras katilas“ bei domeną www.geraskatilas.lt. Be to, minėtu sprendimu atsakovai A. S. ir UAB „Vandens ratas“ įpareigoti perduoti ieškovei UAB „Gedaliksas“ domeną www.geraskatilas.lt.

25.       Atsižvelgiant į tai, kad apelianto prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia poreikį sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, jau išnyko, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26.       Prekių ženklą gali būti atsisakyta įregistruoti, be kitų atvejų, dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu (Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio (semantinio) konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95, 1999 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-342/97). Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar ieškovo prašomas įregistruoti prekių ženklas yra panašus į atsakovės prekių ženklą, taip pat tai, ar yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės.

27.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jo prašomas įregistruoti prekių ženklas nėra panašus į atsakovei priklausantį prekių ženklą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausios ESINT bei kasacinio teismo praktikos, nes nevertino ieškovo argumentų, kad prekių ženklo žodinis elementas neturi skiriamojo požymio, todėl suteikė apsaugą nesaugomam prekių ženklo žodiniam elementui. Apeliantas akcentuoja, kad nustačius, jog ženkluose sutampa tik skiriamojo požymio neturintys elementai, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas būtent nesutampančių elementų tyrimui. Jeigu nesutampantys elementai skiriasi, pagal juos galima atskirti prekių ženklus ir jie sukuria skirtingą prekių ženklų vaizdą, prekių ženklai laikomi nepanašiais, todėl neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

28.       Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad vertinant žodinio prekių ženklo elemento įtaką prekės ženklui, taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šio elemento skiriamojo požymio stiprumą. Pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad ženklo apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas elementas nėra naudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti, taigi, ir prekėms ar paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Todėl, kai sutampantis ginčo prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę, daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliantas ignoruoja tolimesnius kasacinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu:
1) kitų elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis (arba vienodai silpnas) arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašus; arba
2) bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019, 2020 m.
liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).

29.       Taigi, specialioji taisyklė skiriamojo požymio neturinčių ar silpnų prekių ženklų elementų vertinimui jokiu būdu nereiškia, kaip bando įrodinėti apeliantas, kad tokio pobūdžio elementai apskritai gali būti ignoruojami, atliekant prekių ženklų palyginimą, ir jokiais atvejais negali sukelti suklaidinimo galimybės. Priešingai, dėl ženklų panašumo ir suklaidinimo galimybės turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sutampančių ženklų elementų pobūdį (dominuojantis ar ne), nesutampančių elementų kiekį ir jų skiriamąjį požymį, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties konkretūs ESTT bei ESINT praktikos pavyzdžiai bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl prekių ženklų, su sutampančiu skiriamojo požymio neturinčiu ar silpnu prekių ženklų elementu, klaidinamo panašumo turi būti vertinami itin atsargiai, atsižvelgiant į konkrečiu atveju nesutampančių elementų pobūdį ir jų įtaką vertinant suklaidinimo galimybę.

30.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertinant žymenų tapatumą ar panašumą turi būti lyginama žymenų visuma. Taigi, tais atvejais, kai lyginami sudėtiniai prekių ženklai, turi būti ne tik lyginami žodiniai sudėtinių prekių ženklų elementai, tačiau lyginant vertinamas ir sudėtinių prekių ženklų žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis. Šiuo atveju dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad galima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Nėra teisinga atsisakyti palyginti žymenų elementus vien dėl to, kad, pavyzdžiui, jie yra mažesni nei kiti žymenų elementai arba neturi skiriamojo požymio. Kiekvienu atveju reikia išanalizuoti žymens sudėtinius elementus ir santykinę jų reikšmę visuomenės suvokimui, siekiant nustatyti, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bendrą įspūdį, kurį nagrinėjami žymenys sukuria minėtos visuomenės atmintyje. Taigi, negalima iš anksto ir bendrai manyti, kad į žodinius žymenų elementus reikėtų neatsižvelgti vertinant prekių ženklų panašumą (ESTT 2019 m. birželio 12 d. sprendimas byloje C-705/17).

31.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo prekės ženklas „Geras katilas.lt“ (Nr. 2020 1987) yra žodinis-vaizdinis ženklas, jį sudaro žodžių junginys „Geras katilas“ ir trumpinys .lt. Žodiniai elementai yra išpildyti mažosiomis (išskyrus pirmą raidę) lotynų abėcėlės raidėmis, šriftu, artimu standartiniam. Prieš žodinį junginį „Geras katilas“ patalpintas vaizdinis elementas. Ženklas išpildytas balta bei oranžine spalvomis. Atsakovei priklausantis prekių ženklas „GERI KATILAI.LT“ (Nr. 2017 2907) yra taip pat žodinis-vaizdinis ženklas, jį sudaro žodžių junginys „GERI KATILAI“ ir trumpinys .LT. Žodiniai elementai išpildyti didžiosiomis lotynų abėcėlės raidėmis, šriftu, artimu standartiniam. Tarp žodinio elemento „GERI KATILAI“ patalpintas vaizdinis elementas, ženklas išpildytas mėlyna bei raudona spalvomis.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų sprendimų motyvus, negali sutikti su apelianto argumentais, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Valstybinis patentų biuras, spręsdamas prekių ženklų („GERI KATILAI.LT“ ir „Geras katilas.lt“) panašumą ir suklaidinimo tikimybę, atliko ne visų, o tik žodinių prekių ženklų elementų palyginimą, dėl ko konstatavo ginčo ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį panašumą. Prekių ženklą sudarantys elementai – vaizdinis ir žodinis, akivaizdžiai yra susiję, laikytini lygiaverčiais, darančiais įtaką bendram regimajam įspūdžiui, todėl turi būti įvertinti kaip visuma.

33.       Dominuojančiu prekių ženklo elementu pripažįstamas elementas, kuris dėl savo vizualinio išskirtinumo (dydžio, padėties ženklo kompozicijoje, naudojamų spalvų) ar semantinės reikšmės yra pirmiausia vartotojo pastebimas ir išlieka jo atmintyje. Taigi, vertinant sudėtinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimą, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių būdingas savybes (pavyzdžiui, dydį, ryškų grafinį pavaizdavimą ir kt.), jas palyginti su kitų sudedamųjų dalių savybėmis. Be to, dar gali būti atsižvelgiama į skirtingų sudedamųjų dalių atitinkamą vietą kompleksinio prekių ženklo konfigūracijoje (ESTT 2013 m. sausio 31 d. sprendimas byloje T-54/12, 2002 m. spalio 22 d. sprendimas byloje T-6/01, 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje T-341/13). Kai prekių ženklą sudaro tiek žodiniai, tiek vaizdiniai elementai, žodiniai elementai paprastai pripažįstami turinčiais didesnę įtaką vartotojo suvokimo įspūdžiui. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad žodinis elementas turi būti visada laikomas dominuojančiu – kai kuriais atvejais vaizdinis sudėtinio prekių ženklo elementas dėl jo formos, dydžio, spalvos ar padėties ženklo kompozicijoje gali būti vienodai reikšmingas ar net reikšmingesnis nei žodinis prekių ženklo elementas (ESTT 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje T-35/08).

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo prekių ženklų vaizdiniai elementai nėra vizualiai reikšmingi ginčo ženklų kompozicijoje: abiejų ženklų kompozicijose esantys lašo formos ir / ar vertikalių vingiuotų bangelių atvaizdai, ženkluose esančios raudona, oranžinė, mėlyna, pilka ir balta spalvos nėra išsiskiriančios, nenustelbia žodinių elementų ,,GERI KATILAI.LT“, ,,geras katilas.lt“ ir neperteikia aiškaus ir vienareikšmiško vartotojui suvokiamo semantinio turinio, taigi, kaip teisingai sprendė Valstybinis patentų biuras ir pirmosios instancijos teismas, yra tik dekoratyvaus pobūdžio (dekoratyvus elementas), šie elementai nėra dominuojantys, skirtingai nuo žodinių elementų – ,,GERI KATILAI.LT“, ,,geras katilas.lt“. Vaizdiniai elementai pasižymi tam tikru geometrinių formų, siluetų panašumu. Ženkluose esančios raudona ir oranžinė spalvos yra pakankamai artimos spalvos, visos šios aplinkybės papildomai turi įtakos vizualiam ženklų panašumui. Grafiniams ginčo prekių ženklų elementams ir spalviniam ženklų pavaizdavimui esant panašiems, bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus, todėl, atsižvelgiant į atliktą prekių ženklų palyginimą, yra pagrindas konstatuoti visuomenės suklaidinimo galimybę.

35.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent žodiniai prekių ženklų elementai „GERI KATILAI LT“ ir „Geras katilas.lt“, nepaisant šių elementų skiriamojo požymio silpnumo, yra dominuojantys prekių ženkluose elementai. Tokia išvada pagrįstai padaryta atsižvelgiant į tai, kad vaizdiniai atsakovės prekių ženklų elementai (iš esmės tokio paties dydžio lašo formos ir / ar vertikalių vingiuotų bangelių atvaizdai) yra dekoratyvinio pobūdžio. Šiuo atveju pritartina, kad abiejų šalių ženklai yra panašūs vizualiai, nes pagrindinių ir dominuojančių ženkluose žodinių elementų struktūra ir jų išdėstymo seka yra visiškai identiška: pirmas būdvardis „geri / geras“, po jo seka daiktavardis „katilai / katilas“ bei tapatus trumpinys „.LT / .lt“. Naudojamas identiškų žodžių (būdvardžio ir daiktavardžio) junginys. Visiškai sutiktina, kad ženklų panašumo vertinimo aspektu nėra reikšminga aplinkybė žodinio elemento išpildymas didžiosiomis ar mažosiomis raidėmis, tam tikru stilizuotu šriftu ir vienaskaitos ar daugiskaitos forma, nes vartotojo suvokimui įtakos turės pats žodinis elementas, o ne tai, kaip jis išpildytas ir kokia forma. Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas atsakovės prekių ženklas yra konceptualiai vientisas (vaizdinis ir žodinis elementai lygiaverčiai), apelianto ir atsakovės prekių ženklai iš esmės skiriasi panaudotomis spalvomis, šriftu, raidžių dydžiu, kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog lyginami prekių ženklai yra vizualiai panašūs.

36.       Apeliantas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto ženklų fonetinio panašumo ar skirtingumo, nurodo tik tai, kad lyginant būtent grafinius prekių ženklų elementus, vadovaujantis ESINT praktika, fonetinis vertinimas iš viso neatliekamas, nes grafiniai elementai nėra ištariami. Tokiu atveju atliekamas tik vizualus ir semantinis palyginimas. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmiau jau konstatuota, kad šiuo atveju turėjo būti vertinami ir žodiniai ženklų elementai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu dėl fonetinio vertinimo. Dėl paties teismo nustatyto ženklų fonetinio panašumo, apeliantas argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina skundžiamo sprendimo išvados, kad vertinant šių žodžių skambesį tariant, jų tarimo skirtumai yra minimalūs, todėl fonetiškai žodžiai yra labai panašūs.

37.       Semantiškai įvertinęs žodinius elementus, teismas konstatavo, kad jie perteikia tą pačią prasmę – geras (-i) katilas (-ai), taigi, prasminiu ženklų palyginimo aspektu ženklai yra identiški, todėl teismas vertino, kad žodžių junginiai ,,GERI KATILAI.LT“ ir ,,geras katilas.lt“ Lietuvos vartotojų bus suprantami kaip aiškią reikšmę turintys žodžiai. Apeliantas teigia, kad nors jis ir pateikė grafinių elementų reikšmę pagrindžiančius įrodymus, teismas jų nevertino ir visiškai neatsižvelgė į grafinių elementų sukuriamą semantinę reikšmę bei nepagrįstai apsiribojo tik žodinių elementų semantinio turinio nustatymu.

38.       Priešingai nei nurodo apeliantas, skundžiamame sprendime nurodyta, kad abiejų ženklų kompozicijose esantys lašo formos ir (ar) vertikalių vingiuotų bangelių atvaizdai nenustelbia žodinių elementų „GERI KATILAI.LT“, „geras katilas.lt“ ir neperteikia aiškaus ir vienareikšmiško vartotojui suvokiamo semantinio turinio, todėl yra tik dekoratyvaus pobūdžio (dekoratyvus elementas), šie elementai nėra dominuojantys, skirtingai nuo žodinių elementų – ,,GERI KATILAI.LT“, „geras katilas.lt“. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino ir grafinių elementų turinį, konstatuodamas, kad jie neperteikia aiškaus ir vienareikšmiško vartotojui suvokiamo semantinio turinio.

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, kad prekių ženklų grafinių elementų semantinis turinys ne tik nepanašus, bet ir kontrastingas, yra pagrįstas tik subjektyvia apelianto nuomone. Apeliantas teigia, kad atsakovės prekių ženkle yra lašo formos grafinis simbolis, kuris pats turi semantinį turinį. Prekių ženklo grafinis simbolis tiek dėl savo naudojamų šaltų spalvų, tiek dėl lašo grafinio elemento taip pat kuria visuminį „šalčio“ įspūdį. Tuo tarpu ginčijamame prekių ženkle yra šilumą ar karštį simbolizuojantis elementas, kuris pats savaime taip pat turi semantinę reikšmę, o dėl savo naudojamų šiltų spalvų bei grafinio elemento formuoja dar ir „šilumos“ įspūdį. Kaip jau byloje nustatyta, grafiniai elementai yra dekoratyvaus pobūdžio, aiškiai neišskiriantys, todėl teigti, kad jie visuomenei gali perteikti kitą reikšmę, nei tai padaro dominuojantys prekių ženklų elementai „GERI KATILAI.LT“ ir „Geras katilas.lt“, nėra pagrindo.

40.       Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad 11 klasės prekės bei 35 ir 37 klasių paslaugos, kurioms registruotas užprotestuotas ieškovo ženklas, laikytinos tapačiomis bei panašiomis į
35 klasės paslaugas, kurioms skirtas ankstesnis atsakovės prekės ženklas.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodoma, kodėl teismo išvada yra nepagrįsta, o tik pakartojamas ieškinio argumentas, jog ginčijamas prekių ženklas yra pateiktas įregistruoti 11 ir 37 klasės prekėms bei paslaugoms ir paraiška apima tik kelias 35 klasės paslaugas – tik reklamą, verslo tvarkybą, verslo vadybą ir įstaigų veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek ieškovo, tiek atsakovės teikiamų paslaugų bei prekių apimtį, ir nustatė, jog nurodytos prekės ir paslaugos didžiąją dalimi sutampa su atsakovo paslaugomis, todėl nėra jokio pagrindo šią išvadą paneigti, vadovaujantis vien deklaratyviu apelianto teiginiu (CPK 178 straipsnis).

42.       Ieškovas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad šiuo atveju vartotojai bus neatidūs ir nepastabūs. Teigia, kad vadovaujantis naujausiomis ESINT gairėmis, tai, jog atitinkamą visuomenę sudaro plačioji visuomenė, nebūtinai reiškia, kad pastabumo laipsnis negali būti didelis. Didesnis pastabumo laipsnis paprastai susijęs su šių rūšių pirkiniais: brangiais pirkiniais, potencialiai pavojingomis arba techniškai sudėtingomis prekėmis. Apelianto nuomone, jo pardavinėjamos prekės yra techninės buities prekės (šildymo katilai, šilumos siurbliai ir kt.), kurių kaina siekia kelis ar net keliolika tūkstančių eurų, todėl laikytina, kad tai yra pakankamai brangios prekės, taip pat techniškai sudėtingos prekės, todėl vartotojų atidumo laipsnis, priešingai nei sprendė teismas, yra aukštas, kas tik papildomai pagrindžia, jog vartotojai pastebės prekių ženklų skirtumus ir neegzistuos jokia visuomenės klaidinimo galimybė. Viena vertus, šias apelianto nurodytas aplinkybes paneigia atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, jog ieškovas prekiauja ne tik kuro katilais, tačiau ir kita statybine technika ir medžiagomis, pavyzdžiui, radiatoriais (kaina nuo 50 Eur), klijais (kaina nuo 10 Eur), kaminų blokeliais (kaina nuo 21 Eur), daugiasluoksniais vamzdžiais (kaina nuo 0,86 Eur), sąvaržomis (kaina nuo 0,60 Eur), nerūdijančio plieno trosu (kaina nuo 0,95 Eur), rankšluosčių džiovintuvais (kaina nuo 45 Eur). Kita vertus, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas, nesutikdamas su išvada, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, jokių objektyvių įrodymų (tarp jų ir vartotojų apklausų), paneigiančių šią aplinkybę, nepateikia (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad apeliantas kitaip vertina jo teikiamas paslaugas ir parduodamas prekes, nepaneigia pirmosios instancijos išvadų, kurios pagrįstos išsamiu įrodymų vertinimu.

43.       Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, argumentuodamas visuomenės suklaidinimo galimybę ir vertindamas tai, jog savo prekes ir paslaugas abi šalys parduoda ir per internetines svetaines www.gerikatilai.lt bei www.geraskatilas.lt, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi aplinkybės dėl domenų naudojimo jokia apimtimi nebuvo nagrinėjamos ir nesudarė šios bylos dalyko. Teisėjų kolegija su apelianto teiginiais nesutinka, nes skundžiamame sprendime teismas tik vertino ieškovo ir atsakovės teikiamas paslaugas, tačiau jokių išvadų dėl ieškovo ir (ar) atsakovės domenų naudojimo nepadarė, t. y. sprendime nėra konstatuoti jokie ieškovo ar jo įmonės (ne)teisėti veiksmai.

44.       Taip pat atmestinas apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos bylos iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1259-864/2021. Teisėjų kolegijos pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto nurodoma civilinė byla neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Minimoje civilinėje byloje Nr. e2-1259-864/2021 atsakovė UAB „Gedaleksas“ pareiškė ieškinį teismui, kuriuo prašė uždrausti atsakovei
UAB „Vandens ratas“ veikloje naudoti domeną www.geraskatilas.lt ir žymenį „geras katilas“, pripažinti ieškovės teises į domeną www.geraskatilas.lt, jį perduodant ieškovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl Valstybinio patentų biuro sprendimo atsisakyti registruoti ieškovo prekių ženklą Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovo prekių ženklo (ne)registravimo pagrįstumo dėl jo panašumo į atsakovės prekių ženklą, o pirmiau minėtoje byloje analizuojamas atsakovės UAB „Vandens ratas“ veiksmų teisėtumas naudojant domeną www.geraskatilas.lt ir žymenis „Geras katilas“, kas leidžia teigti, kad bylų nagrinėjimo dalykas nesutampa ir nėra grėsmės, jog bus priimti skirtingi teismo sprendimai dėl tų pačių vertinamų aplinkybių.

45.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo prekių ženklų skirtumai nėra pakankami tam, kad vartotojas juos atskirtų vieną nuo kito, ženklų sukuriamas bendras įspūdis yra labai panašus, todėl šie ženklai prekių ženklų teisės požiūriu negali koegzistuoti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46.       Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos
(CPK 93 straipsnio 1 dalys).

48.       Atsakovė UAB „Gedaleksas“ įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                Dalia Kačinskienė

                                                        Vilija Mikuckienė