Baudžiamoji byla Nr. 1-410-1112/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13218-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.6.1

  (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 23 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

sekretoriaujant Linai Erlickienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui,

kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

        A. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. balandžio 17 d. 16.50 val., Akmenės r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, vairavo UAB „mogo LT“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), kur laukė kompanija, tada sėdo į mašiną ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas seserį, į (duomenys neskelbtini). Jis išgėrė 3-4 alaus, paskui paprašė parvežti į namus. Prieš važiuojant valandą nevartojo nieko. Nesijautė išgėręs, todėl vairavo. Suvokė, kad buvo neblaivus, bet tuo metu atrodė, kad gali vairuoti. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lenkdamas nesuvaldė mašinos, po įvykio buvo didelis stresas, nelabai ką atsimena, paskambino broliui. Mašina priklausė UAB „mogo LT“. Dabar dirba Lietuvoje, prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini) 10 metų. Vilniuje užsiima individualia veikla, dirba statybose. Teisę vairuoti įgijo prieš 3-4 metus. Po metų ar dviejų įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimą pametė kartu su kitais dokumentais ir banko kortele, naują pasą ir banko kortelę jau įsigijo. Po to įvykio jautė didelį stresą, vartojo alkoholį, tada ir pametė dokumentus. Administracine tvarka buvo baustas už greičio viršijimą. Santykiai su sugyventine dabar geri, buvo susipykę, bet susitaikė. Su broliais ir seserim santykiai labai geri, bendrauja artimai. Su broliu N. susiskambina kiekvieną dieną po darbų, susitinka, kai grįžta iš (duomenys neskelbtini). Savo poelgį vertina labai blogai, būna naktų, kad neužmiega. Pokalbio su R. P. nepamena, po įvykio kurį laiką vartojo alkoholinius gėrimus, matyt, pinigų jam siūlė būdamas pas seserį ir neblaivus, bet tiksliai nepamena. Jis žino, kad byloje yra įrašai. Savo tokį elgesį vertina blogai. Už automobilį reikės mokėti iki 2024 m. Šiuo metu jo pajamos nedidelės, sumokėjus už viską nelabai kas belieka. Vaikų neturi. Dėl vairavimo prašys pagalbos brolio, važiuos autobusu. (Duomenys neskelbtini) nuomojasi ir dirba, šiuo metu dirba 27 km už (duomenys neskelbtini) ir gyvena kemperyje. Savo veiksmus vertina labai blogai, išvadas padarė, daugiau taip nebebus, dabar retai vartoja alkoholį.

Teismo posėdžio metu N. B. patvirtino pateikęs prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes jų santykiai labai geri, dabar dar artimesni. Jam šiuo metu sunku, po įvykio jam paskambino, atvažiavo, išklausė, sakė, jam negerai pasielgė. Jis suprato, kad blogai pasielgė. Susiskambinam beveik kiekvieną dieną, o savaitgalį susitinka. Jie vienas kitam padeda, palaikys morališkai ir paveš, kur reikia. Buvo susitikę visi broliai ir seserys, visi vertina blogai, bet visi palaiko ir padės. Daugiau niekas nėra padaręs tokio pobūdžio pažeidimų, jis buvo baustas prieš daug metų, tačiau padarė išvadas, dabar nebaustas ir mano, kad brolis taip pat padarys. Brolis sakė, kad vairuotojo pažymėjimą pametė, klausinėjo, bet niekas nieko nežino. Mano, kad gali būti broliui pavyzdys, į jo pastabas reaguoja ir gailisi.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui ir kaltinamojo gynėjui, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

– liudytojas V. Š. parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d., tikslaus laiko pasakyti negali, galėjo būti apie 17.00 val., jis su žmona I. Š. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo. Važiuojant pro kapines per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė dideliu greičiu artėjantį automobilį. Pamatė, kad automobilis gali atsitrenkti į jo vairuojamą automobilį, todėl jis staigiai pasuko į dešinįjį kelkraštį ir važiavo kiek galėjo dešiniau. Matė, kad automobilis staigiai pralėkė, pro jo automobilį. Automobilis praskridęs pro jį, pavažiavo kairiuoju kelkraščiu, tuomet šoko į dešinį kelkraštį, automobilis grioviu slydo šonų, tuomet atsitrenkė į medį ir atsistojo ant ratų. Po eismo įvykio jie su žmona iškart bėgo prie automobilio. Pribėgus iš automobilio galo išlipo asmuo, užsidėjo vyrišką rankinę ant šono, pasakė, jis čia nebuvo, nieko nematė, nieko nežino ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tuomet iš automobilio išlipo automobilio vairuotojas, jo nepažįsta, jis buvo aukštas, vairuotojas buvo su melsvos spalvos striuke. Iš priekinės keleivio sėdynės išlipo asmuo pavarde P., jo pavardę žino iš kitų įvykio vietoje buvusių asmenų. P. buvo raudonos spalvos sportiniu kostiumu. Jis visiems įvykyje buvusiems asmenims teigė, kad jis vairavo, ir liepė visiems sakyti policijai, kad jis vairavo. Jis matė, kad P. išlipo iš keleivio vietos, o automobilį vairavo kitas asmuo. P. išlipo iš automobilio ir buvo susiėmęs už šono, paskui pradėjo iš mašinos mėtyti tuščius alkoholio butelius. Po to iš bagažinės išsitraukė pilną alkoholio butelį, matė, kad iš to butelio skystį pylė sau ant šono, tačiau buvo nusisukęs, tiksliai ką darė pasakyti negali. Sulaukė, kol atvyko policija, jiems papasakojo kas nutiko ir išvyko namo (I t., b. l. 40-43);

– liudytoja K. D. parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d. apie 16.50 val. ji ėjo į (duomenys neskelbtini), pakilo laipteliais į viršų. Pamatė nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantį (duomenys neskelbtini) automobilį ir jam iš paskos dideliu greičiu atvažiuojantį kitą juodos spalvos automobilį. Pamatė, kaip automobilis pradėjo lenkti (duomenys neskelbtini) ir netilpęs į kelią užvažiavo ant kairės pusės šalikelės, automobilis pradėjo skristi į kitą kelio pusę, automobilis slydo šonu dešiniajame griovyje ir atsitrenkęs į medį. Ji pradėjo bėgti per laukus galvodama, kad reikės suteikti pagalbos. Pribėgo prie automobilio iš jo galo išlipo vienas asmuo, jis dėvėjo chaki spalvos striukę, strazdanotas, garbanotais, raudonais plaukais, asmuo pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) kaimo. Iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis su melsvos spalvos striuke, ji padarė asmens vairavusio nuotrauką, kadangi jo nepažįsta. Iš priekinės keleivio vietos išlipo asmuo su raudonos spalvos sportiniu kostiumu. Iš kapinių atbėgo, dar žmonių, ji žmonėms sakė, kad skambintų bendruoju pagalbos numeriu, tačiau niekas neskambino, todėl ji pradėjo skambinti. Asmenys buvę automobilyje jai sakė, neskambink, nereikia policijos. Vairuotojas jai siūlė susitarti, siūlė pinigų, kad ji pasakytų, jog vairavo asmuo raudonu sportiniu kostiumu. Asmuo raudonos spalvos kostiumu jai pasakė, kad sakytų policijai, jog vairavo jis, kad kitaip ir nesakytų. Automobilį vairavo asmuo nufotografuotas (nuotrauką pateikia pareigūnams). Matė, kad asmuo raudonos spalvos kostiumu buvo sužeistas, išsitraukęs iš automobilio alkoholį, jį pylė sau ant šono. Girdėjo, kaip jisai draugui sakė, kad šlapinasi krauju. Ji policijos ir medikų nelaukė, iš įvykio vietos išvyko, kas vyko toliau nežino (I t., b. l. 46-49);

– liudytojas R. P. parodė, kad A. B. yra jo dėdė, atvyko su savo mašina pas kitus giminaičius, kurie gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir jis, todėl matė, kad jis atvyko 2022 m. balandžio 16 d. Kitą rytą, A. B. išėjo į kiemą ir kažkur apie pietų laiką, gal truputį anksčiau, jis su juo bei kitais draugais gėrė degtinę. Gėrė keturiese, taip begeriant T. pasiūlė važiuoti pas jo tetą į (duomenys neskelbtini). Kieme buvo kitas jo pusbrolis, kuris nebuvo vartojęs alkoholio, galėjo jį pasiimti kaip vairuotoją, bet A. norėjo pavaidinti, sakė jam nieko nebus, tad pats sėdo girtas už vairo ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten kiek pabuvo ir toliau žinoma vartojo alkoholį, paskui T. pasiliko (duomenys neskelbtini), o K. jau norėjo važiuoti namo, tad paprašė jį parvežti. Tada jie jau trise jis, A. ir K. išvyko iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jis už A. automobilio vairo nesėdo. Tiek į (duomenys neskelbtini), tiek iš (duomenys neskelbtini) abu kartus savo automobilį vairavo A. Taip bevažiuojant iš (duomenys neskelbtini), pravažiavus (duomenys neskelbtini), jis matė, kad priešais juos važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o K. gale. Greitis buvo, bet koks negali pasakyti, kai jis pradėjo lenkti automobilį pradėjo svaidyti, pagavo kelkraštį, metė juos į kitą kelio pusę ir tada tiesiai trenkėsi į medį. Smūgis buvo stiprus, iššovė oro pagalvės. Jis, kadangi sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, su kuria ir atsitrenkė į medį, tad trenkėsi savo visa dešine puse į duris ar kur kitur. Paskui visi išlipo iš automobilio. Jis įvykio dieną buvo apsirengęs su raudonos spalvos treningais. A. buvo tamsiai apsirengęs, su tokia tamsia plona striuke, bet negali pasakyti tiksliai spalvos, nes jis labai girtas buvo. K. jis net nepastebėjo, nes jis labai greitai išlipo iš automobilio ir išėjo. Vos tik jis išlipo iš mašinos, pasiėmė iš bagažinės degtinės butelį ir pradėjo juo pilti sau ant šono. Jis girtas galvojo, kad alkoholis numalšins skausmą, todėl jį ir pylė ant savęs. Pamena, iškart prie jų pribėgo (duomenys neskelbtini) mašinos keleiviai. Tie žmonės, kai ėjo link jų, jie jau kiekvienas iš savo pusių lipo lauk iš automobilio, tad jie gerai viską matė, kas kur sėdėjo ir iš kokios automobilio pusės išlipo. Prisimena, kad A. atėjusių žmonių prašė nekviesti policijos. Ką toliau kalbėjo A. su atbėgusiais asmenimis į įvykio vietą jis negali pasakyti, nes nesiklausė. Jam medikai suleido vaistų nuo skausmo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten jį apžiūrėjo, peršvietė, liepė laukti daktaro kol ateis, bet nežino kas jam susišvietė, pas jį atvyko žmonės parvežti namo, tad jis ėjo ir išėjo iš ligoninės niekam nieko nesakęs. Namuose užsitepė vaistų ant žaizdų, išgėrė vaistų nuo skausmo ir nuėjo miegoti. Jis jaučiasi gerai ir nenori vykti į logininę. A. po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai, grįžo į kaimą, buvo atėjęs pas jį ir siūlė jam pinigų, kad jis prisiimtų kaltę. A. norėjo, kad jis apklausos metu pasakytų, kad jis vairavo, o ne A. Jis jam siūlė tūkstantį eurų dabar iškart, o po to dar du tūkstančius. Jis turi garso įrašą, kur jis jam siūlo pinigų, galės pateikti prie bylos, nes įrašė savo telefonu kaip jis kalba. Dar nori pasakyti, kad jis turi pravardę (duomenys neskelbtini), o A. vadina (duomenys neskelbtini), tad kai kurie asmenys juos gali taip vadinti (I t., b. l. 53-57);

– liudytojas D. K. parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d. ryte apie 10 ar 11 val. jis prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės sutiko A. B. Nusipirko alkoholio ir važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas jo draugą, kur jis gėrė alkoholį, o A. tuo metu negėrė. Jie dviese su A. važiavo į (duomenys neskelbtini) k. Paskui pasisvečiavus gal po kokios valandos nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiavo jis, A. ir tas jo draugas iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Paskui viską atsimena lyg per miglą ir negali pasakyti, kokiu momentu pas juos automobilyje atsidūrė R. P. Kai nuvyko į K., matė, kad A. gėrė energetinį gėrimą. Per visas tas keliones savo automobilį vairavo A., bet negali pasakyti kada ir kur jis gėrė alkoholį ir ar jis iš viso jį gėrė. Po (duomenys neskelbtini) jie važiavo į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) vyko pilnas ekipažas, bet tikrai sako neprisimena dėl girtumo kokiu momentu pas juos atsidūrė automobilyje R. Į (duomenys neskelbtini) vyko jis, A., R., jo draugas iš (duomenys neskelbtini) ir kitas draugas iš (duomenys neskelbtini). Jam jau taip prastai buvo, kad vos tik nuvykom į (duomenys neskelbtini), jis neprisimena ar ten dar gėrė, bet prisimena, kad nuėjo pas A. į automobilį, atsisėdo į automobilio galą ir užmigo. Atsibudo tada, kai jau automobilis buvo sustojęs ir šalia buvo medis. Jis automobilio gale buvo prisisegęs su saugos diržu. Kai pamatė, kad šalia automobilio yra medis, jis tuo metu net nesuprato, kad jie atsitrenkė į medį. Atsisegė saugos diržą ir išėjo namo. Tiesa, kai jis atsibudo, jau matė, kad A. su R. yra išlipę iš automobilio ir jau vaikščiojo aplink automobilį. Jis nematė kas jį parvežė iš (duomenys neskelbtini) namo, bet spėja, kad A., nes tai yra jo automobilis ir jis juos visą dieną visur vežiojo. Matė, kad A. su R. buvo išsigandę, bet nematė ar jie yra vizualiai sužaloti ar ne. Matė, kad į įvykio vietą pradėjo rinktis žmonės iš įvairių vietų, tad jis nieko nelaukęs pasišalino, išėjo namo. Įvykio dieną jis vilkėjo juodos spalvos kelnes ir tamsiai žalia striuke. Namie grįžęs nusirengė ir pamatė, kad jam ant dešinės pusės peties yra nuo diržo palikusios mėlynos spalvos žymės. Jis sėdėjo automobilio gale už keleivio. Dėl jo sužalojimo jis niekam pretenzijų neturi, jokios žalos atlyginti nenori, į medikus nesikreipė. Sužalotos vietos jam neskaudėjo, čia nuo diržo įsitempimo jam tiesiog paliko žymė, kuri labai greitai praėjo ir užgijo. Jis nieko netepė ant tos vietos ir jokių vaistų negėrė nuo skausmo, nes jam jos neskaudėjo, o tik pamatė, kad liko žymė nuo diržo. Gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime, kai buvo jis negėrė, (duomenys neskelbtini) gėrė energetinį gėrimą, o ką jis toliau darė jis jau neprisimena dėl girtumo (I t., b. l. 75-78);

– įvykio vieta yra kelias (duomenys neskelbtini). Kelio dešinėje matomas griovys, griovyje matomos automobilio vėžės. Toliau matomos automobilio detalės, už jų automobilis (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į pietų pusę, galu į šiaurės pusę. Automobiliui apgadintas. Automobilio viduje suveikusios visos oro pagalvės (I t., b. l. 16-17);

– iš 2022 m. gegužės 11 d. VšĮ „Emprekis“ pažymos apie auto transporto kainas Lietuvoje matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje 7850 Eur (I t., b. l. 37);

– iš neblaivumo nustatymo duomenų matyti, kad A. B. 2022 m. balandžio 17 d. 17.30 nustatytas 1,88 prom. girtumas, 2022 m. balandžio 17 d. 17.52 val. nustatytas 1,89 prom. girtumas (I t., b. l. 33-35);

– kitų objektų apžiūros protokole nužfiksuotas R. P. savanoriškai pateikto garso įrašo turinys (I t., b. l. 61-63);

– specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. P. kūne sužalojimų nėra (I t., b. l. 72);

– tarnybiniame pranešime nurodytas pokalbio su įvykio liudytoja V. S. turinys (I t., b. l. 13-14).

BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis A. B. teisme duodamas parodymus savo kaltę vairavęs automobilį neblaivus pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio kiekio registracijos žurnalas ir kiti rašytiniai įrodymai. A. B. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nepaisydamas to vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje pateiktas N. B. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdžio metu N. B. sutiko laiduoti už savo brolį, įvykį vertina neigiamai, su broliu daug ir artimai bendrauja, todėl gali daryti teigiamą įtaką. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad N. B. nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas (II t., b. l. 26-27). N. B. dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (II t., b. l. 28-30).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad laiduotojas N. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo santykiai su broliu yra artimi ir jis gali daryti teigiamą įtaką A. B. Atsižvelgtina į tai, kad A. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimą, susijusį su transporto priemonės valdymu, padarė pirmą kartą, prieš daugiau nei 20 metų buvo teistas už vagystęs, teistumas išnykęs, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra (I t., 110-111), administracine tvarka baustas vieną kartą už greičio viršijimą, baudą sumokėjęs (I t., 113-114), teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Darbo partneriai A. B. charakterizuoja teigiamai (II t., b. l. 26). Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs ir pirmą kartą duodamas parodymus kaltinamasis kaltės nepripažino, neigė padaręs nusikalstamus veiksmus. Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad po įvykio vartojo alkoholį, buvo sutrikęs, ne viską pamena. Papildomai apklaustas 2022 m. gegužės 11 d., dalyvaujant kaltinamojo gynėjui, kaltinamasis visiškai prisipažino ir davė išsamius parodymus. Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę visiškai pripažino, davė išsamius parodymus, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo susipažindintas iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos ir pats jokių prašymų dėl susipažinimo neteikė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju A. B. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą. 

Nors vairavimas neblaiviam sukelia realų pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei bei turtui, tačiau šioje konkrečioje situacijoje spręstina, kad yra pagrindo manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad baudžiamojo proceso paskirtis bus įgyvendinta jo atžvilgiu taikius laidavimą, nustatant vidutinį jo terminą, ir jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, teismo vertinimu, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojo N. B. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant dvejiems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas, atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. B. 2022 m. balandžio 19 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos (I., b. l. 127-131).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje.

Atsižvelgtina į tai, kad A. B. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, neteisėti A. B. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, buvo sukeltas eismo įvykios, kurio metu tik dėl atsitiktinumo niekas nenukentėjo. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, administracine tvarka baustas vieną kartą. Būtina pažymėti, kad kaltinamojo veika sukėlė realią grėsmę aplinkai, automobilio keleiviams ir kitiems eismo dalyviams, ir potencialiai galėjo sukelti realias neigiamas pasekmes, kurių metu galėjo nukentėti žmonės. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas 3 (trejų) metų naudotis teise vairuoti transporto priemones uždraudimas, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas.

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme (BK 72 straipsnio 3 dalis). Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pvz. Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės savininkas yra UAB „mogo LT“ (I t., b. l. 36). 2020 m. gruodžio 16 d. UAB „mogo LT“ ir A. B. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė A. B. teisę laikinai valdyti ir naudotis su galimybe įsigyti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), A. B. priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“, ją valdė ir ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas UAB „mogo LT“. Pagal šią sutartį, kaltinamasis iki 2024 m. gruodžio 5 d. turės mokėti po 391 Eur sumą už automobilio nuomą bei transporto priemonės likutinę vertę. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, nurodė, kad pajamos nėra didelės. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. gegužės mėnesį buvo 7850,00 Eur su PVM. Atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, į aplinkybes, apibūdinančias A. B. asmenybę, finansinę situaciją, spręstina, kad sprendimas išieškoti visą nusikalstamoje veikoje naudoto automobilio vertę atitinkančią sumą turėtų labai didelį neigiamą poveikį kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl A. B. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas ir iš A. B. priteistina konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 5300 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilis (duomenys neskelbtini) perduotas UAB „mogo LT“, paliktinas UAB „mogo LT“ nuosavybėn (I t., b. l. 97).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 2 (dvejų) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo uždraudimo naudotis specialia teise dienos – 2022 m. balandžio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, išieškoti iš A. B. konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5300 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. B. 2022 m. balandžio 19 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį (duomenys neskelbtini), perduotą UAB „mogo LT“, palikti UAB „mogo LT“ nuosavybėn.

Išaiškinti A. B., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui N. B., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                         Jolanta Jasutienė