Civilinė byla Nr. 2YT-10406-1009/2018
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00797-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.3.1.3.; 3.4.5.20
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 22 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,
sekretoriaujant Rasai Budreckienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Raimondai Klimienei,
suinteresuotiems asmenims L. K. ir S. L.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., V. L., G. L., S. L., G. L., M. A., M. L., J. L., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė Mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po vyro S. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą.
Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras S. L.. Testamento vyras nebuvo sudaręs. Po vyro mirties liko jo asmeniniai, atminčiai skirti daiktai, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo įrengimai. Visą likusį turtą pradėjo valdyti ir tvarkyti ji, kadangi liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, juos prižiūrėjo, mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius, pastatus pagal galimybes remontavo. Per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes turto, kuriam būtų reikalinga teisinė registracija, vyro vardu nebuvo registruota. 0,15 ha žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), buvo registruotas jos vardu pagal 1996-06-03 apskrities valdytojo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jos vardu pagal tą patį apskrities valdytojo įsakymą buvo registruotas 2,67 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Tai yra jos asmeninė nuosavybė.
Dar vyrui esant gyvam tuometiniame Tauragės inventorizavimo biure buvo padaryta pastatų inventorizacijos byla, tačiau ji buvo padaryta jos vardu. Po vyro mirties paaiškėjo, kad pastatai, nežiūrint to, kad buvo padaryti matavimai, yra neįteisinti. Teko atlikti naujus matavimus ir pastatus įteisinti. 2009-05-15 pastatai buvo įregistruoti jos vardu pagal Nemakščių seniūnijos pažymėjimą. Kadangi tiek žemės sklypas, tiek pastatai buvo registruoti jos vardu, į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, valdė ir tvarkė pastatus kaip savus.
Šiais metais kreipėsi į notarą dėl atitinkamų dokumentų sutvarkymo, ir tuomet paaiškėjo, kad negali atlikti tam tikrų patvarkymų, nes turtas įgytas santuokoje, o palikimas po sutuoktinio S. L. mirties nėra priimtas. Notarų biuras išdavė pažymą, patvirtinančią, kad dėl S. L. turto paveldėjimo į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Santuokoje su S. L. gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Dokumentais įrodyti, kad po sutuoktinio S. L. mirties palikimą priėmė, negali, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti mirusiojo turtą (b. l. 2-4).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos V. L. atstovė advokatė Raimonda Klimienė palaikė pareiškimą pilnai ir prašė jį tenkinti.
Suinteresuoti asmenys L. K. (b. l. 39-40), V. L. (b. l. 59), S. L. (b. l. 60-61), G. L. (b. l. 63-64), M. A. (b. l. 66-67), G. L. (b. l. 69-70), M. L. (b. l. 71-72) atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos, pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuoti asmenys V. L., G. L. M. A., G. L. ir M. L. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir datą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Suinteresuotas asmuo J. L. elektroniniu paštu nurodė, kad jai yra žinoma apie nagrinėjamą bylą, pretenzijų pareiškėjai neturi. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes gyvena užsienyje bei pateikė adresą, kuriuo galima jai siųsti procesinius dokumentus, kurie jai pasirašytinai įteikti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad mirusiojo S. L. turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei tik tuo atveju, jeigu palikėjas neturėtų įpėdinių. Civilinę bylą prašo nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, sutinka, kad teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra (b. l. 43-44).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galima palikėjo S. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančiu faktinį S. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. L. priėmė S. L. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 50-52).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė Mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra pradėjusi palikimo priėmimo veiksmų į S. L. turtines teises ir turtą likusį po jo mirties, taip pat iki 2015-03-20 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. L. palikimo perėjimą valstybei. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 53-54).
Suinteresuoti asmenys L. K. ir S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškime nurodytos teisingos aplinkybės. Pareiškėja V. L. yra jų motina. Po tėvo S. L. mirties likusį jo turtą pradėjo valdyti ir naudotis jų motina V. L..
Liudytojas A. R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja V. L. yra jo mirusio brolio S. L. žmona. 2007 metais mirus jo broliui V. L. gyveno santuokos metu įgytame name, jį prižiūrėjo. Taip pat pareiškėja naudojosi ir šalia namų esančia žeme.
Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėją pažįsta jau seniai, nes, jai dirbant paštininke, nešdavo pareškėjai su sutuoktiniu pensiją. Mirus pareiškėjos sutuoktiniui, ji ir toliau gyveno jiems priklausančiuose namuose, jais rūpinosi, prižiūrėjo.
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra S. L. sutuoktinė (b. l. 9). S. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), po jo mirties į notarų biurą dėl jo turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 10). Po S. L. mirties liko palikimas, kurį sudaro namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kurį po jo mirties tvarko ir juo naudojasi pareiškėja.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėja valdė po S. L. mirties likusį turtą kaip savo. Pareiškėja toliau savo lėšomis rūpinasi namu, tvarko aplinką, t. y. elgiasi su turtu, kaip su savo. Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra.
Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. L. visą po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo sutuoktinė V. L..
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjai kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo metu, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, todėl iš pareiškėjos nėra priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Sigita Kazlauskienė