Administracinio nusižengimo byla Nr. II-300-1072/2018

                     Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00241-2018-8

                     Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 12 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. G.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK - (toliau – Institucijos) atstovui T. Z., veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. skundą dėl 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2298-2018. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2298-2018 (toliau – Nutarimas) R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalį paskirta 60 eurų bauda. R. G. nubaustas už tai, kad 2018 m. spalio 12 d., 09 val. 34 min., (duomenys neskelbtini), nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, t. y. rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodamas automobilį Volkswagen Cady life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 20 punktą. 

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G., nesutikdamas su Institucijos 2018 m. spalio 17 d. nutarimu, teismui pateikė skundą (b. l. 1-3), kuriuo prašo nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde R. G. nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną, nurodytoje vietoje, nurodytu laiku, vairuodamas automobilį Volkswagen Cady life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. G. sustojo prie draudžiamo šviesoforo signalo. Stovint ir laukiant leidžiamo šviesoforo signalo, R. G. suskambo mobilaus ryšio telefonas. Norėdamas atsiliepti, jis išjungė vairuojamo automobilio variklį, rankomis paėmė mobilaus ryšio priemonę, ją pasidėjo tarp kairio peties ir galvos. R. G., įsitikinęs, kad mobilaus ryšio priemonė prispausta ir tvirtai laikosi, užvedė vairuojamo automobilio variklį ir sulaukęs žaliojo šviesoforo signalo, pajudėjo per sankryžą. Atkreipė dėmesį, jog nors pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė, jog automobilio variklis buvo įjungtas, tačiau nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis tai nustatyta ir toks teiginys turi būti vertinamas kritiškai, kadangi per didelį transporto srautą, jo keliamą triukšmą, neįmanoma per tokį atstumą nustatyti, kurio automobilio variklis įjungtas, o kurio ne. Vairuodamas automobilį, R. G. teigia, kad rankomis mobilaus ryšio priemone visiškai nesinaudojo. Skunde pažymima, kad R. G. vairuojant, jis visą dėmesį buvo sutelkęs į eismą, aiškiai stebėjo aplinką, rankos nebuvo užimtos, todėl jokių pašalinių veiksmų, trukdančių jo, kaip vairuotojo, dėmesį neatliko. Baigdamas pokalbį R. G. sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, ir išjungęs vairuojamo automobilio variklį, rankų pagalba, įsidėjo mobiliojo ryšio priemonę į kelnių kišenę. R. G. skunde nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, jog nėra jokių aplinkybių, kurios įrodytų neva jo padarytą administracinį nusižengimą, todėl atsakomybėn jis buvo patrauktas visiškai be pagrindo, o būtent objektyviai ir visapusiškai neištyrus visų byloje esančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 1-2).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu R. G., remdamasis internetiniu šaltiniu „Wikipedia“, parodė, kad petys nėra rankos dalis, o telefonas buvo paimtas rankomis, esant išjungtam automobilio varikliui prie raudono šviesoforo signalo, prispaustas su galva prie peties, tik tuomet automobilis buvo užkurtas, ką matė privažiavę pareigūnai. Jo nuomone, kelių eismo taisyklės nepažeistos, eismui pavojus nesukeltas, žala nepadaryta. Peržiūrėjus prie bylos esančios foto nuotraukos skaitmeninį padidintą formatą (b. l. 33, 35), paaiškino, kad nėra aiškiai matyti, kad jis laiko dešinę ranką prie raktikaulio, tai yra, važiuoja per sankryžą vairuodamas tik kaire ranka, be to atkreiptinas dėmesys, jog automobilis turi daug funkcijų, kurioms atlikti reikalingos rankos, pavyzdžiui perjungti pavarą, todėl neįmanoma, kad abi rankos nuolat būtų ant vairo. 

Institucijos atstovas palaikė atsiliepime teismui pateiktą poziciją (b. l. 18-20) argumentuodamas, kad įstatymo leidėjas Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme, tai yra bet kokį naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis rankomis. Naudotis mobilaus ryšio priemonėmis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Taigi naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės neišjungtas variklis, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias SMS žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobilaus ryšio priemonėje esančią informaciją. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo net gi tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, būtent nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir tuo jis kelia grėsmę eismo saugumui (Kauno apygardos teismo nutartis ATP- 201-508/2013). Nors R. G. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neprisipažino, jo kaltė pažeidus KET 20 punkto reikalavimą, t. y. draudimą naudotis rankomis mobilaus ryšio priemonėmis vairuojant, šioje byloje įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, fotonuotrauka. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl teismui netikėti šių asmenų parodymais ar jų dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis pagrindo nėra. Ranka (žmogaus anatomija) – žmogaus kūno dalis, viena iš dviejų viršutinių galūnių, kurią sudaro petys, žastas, alkūnė, dilbis, riešas, plaštaka ir pirštai. Tai labiausiai išlavinta žmogaus kūno dalis, kuri naudojama įvairiems veiksmams ir darbams atlikti: paimti, griebti laikyti, čiupinėti, rašyti, vairuoti, groti ir t.t. Taigi ranka suprantama kaip žmogaus kūno dalis nuo peties iki rankos pirštų. Nagrinėjamu atveju R. G. ir neneigia, kad mobiliojo ryšio telefonu naudojosi pasidėjęs ant peties važiuodamas per reguliuojamą sankryžą iki automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. G. teigia, jog mobiliojo ryšio telefoną jis išsitraukė iš kišenės sustojęs ir išjungęs variklį. Priešingos aplinkybės nurodytos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose teigiama, kad buvo girdėti įjungto variklio garsas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio metu policijos pareigūnų automobilis buvo greta R. G. vairuojamo automobilio. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad R. G. su automobiliu buvo sustojęs dalyvaudamas eisme prie draudžiamo šviesoforo signalo, nesant tinkamos vietos sustoti kelkraštyje ar automobilių parkavimui skirtoje vietoje. Sustojimas prie reguliuojamos sankryžos esant draudžiamam signalui nėra laikytinas kaip tinkamas sustojimas ir stovėjimas, kurio metu galima užsiimti pašaline, ne su vairavimu susijusia veikla, juk yra nepertraukiamas dalyvavimas eisme laukiant leidžiamo įvažiuoti į sankryžą šviesoforo signalo. Tam reikalingas vairuotojo budrumas, situacijos vertinimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokioje vietoje vairuotojas negali sugalvojęs stovėti, nes tai gali trukdyti eismui, kadangi nėra galimybių jį apvažiuoti, kadangi tai riboja ištisinės kelio horizontaliojo ženklinimo linijos, skiriančios eismo juostas, o kitoje pusėje (dešinėje) šaligatvis. Nenumatytas stovėjimas tokioje vietoje būtų vertinamas kaip pateisinamas esant tik nenumatytam būtinumui, pvz. automobiliui sugedus ir pan., tačiau KET reikalauja tokiu atveju įsijungti avarinės šviesos signalizaciją. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. KET 20 p. nustatyta, kad „<...> išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas“. Stovėjimas suprantamas kaip tinkamas automobilio priparkavimas netrukdant eismui. O sustojimas prie draudžiamo šviesoforo signalo suprantamas kaip nepertraukiamas dalyvavimas eisme. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Institucijos nuomone, vyresnioji tyrėja S. R. administracinio nusižengimo tyrimą atliko visapusiškai ir objektyviai, jos nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas objektyviais įrodymais. R. G. skunde išdėstyti motyvai yra vertinami kaip gynybos taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismo prašoma R. G. skundo netenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Teismo posėdžiu metu liudytoja S. R., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja, parodė, kad 2018 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini), prie centrinės miesto sankryžos, stovėdami su tarnybiniu automobiliu, vairuojamu pareigūno O. N., antroje eismo juostoje, degant raudonam šviesoforo signalui, pastebėjo pažeidimą, kurį padarė pirmoje juostoje, tai yra, greta stovinčio automobilio Volkswagen Cady life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, prispaudęs jį galva prie peties. Tarnybinio automobilio langas buvo atidarytas, kas matyti iš fotonuotraukos, nes šoniniame jo veidrodėlyje atsispindi kaip fiksuojamas daromas pažeidimas (b. l. 33), todėl aiškiai buvo matyti, kad automobilio variklis neišjungtas. Automobilio vairuotojas, buvo akivaizdu, nematė tarnybinio automobilio ir pažeidimo fiksavimo, kalbėjo telefonu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pajudėjus per sankryžą, degant žaliam šviesoforui, aiškiai buvo matyti, jog vairuotojo dešinė ranka pakelta ir laikoma prie peties, kuriuo prispaustas telefonas, o vairuojama viena - kaire ranka. Šį faktą, judant transporto priemonėms, nebuvo įmanoma užfiksuoti kitaip, nei nufotografuojant šoninio Volkswagen Cady life veidrodėlio vaizdą su vairuotoju, o peržiūrėti galima padidinat skaitmeninės foto nuotraukos vaizdą. Kadangi daromas pažeidimas nebuvo itin pavojingas, eismo juostas skyrė ištisinė linija, nuspręsta eismo sankryžoje netrikdyti, spec. signalų nenaudoti, o nustačius automobilio vairuotoją, su juo susisiekti dėl tolimesnių administracinės nusižengimo teisenos veiksmų.

O. N., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėjas, teismo posėdžiu metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, jog 2018 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini), prie centrinės miesto sankryžos, važiuodamas tarnybiniu automobiliu su pareigūne S. R., pastebėjo, jog pirmoje juostoje prie raudono šviesoforo stovinčio automobilio vairuotojas naudojasi mobiliu telefonu, jį prispaudęs galva prie peties. Tarnybinis automobilis turi kamerą, bet ji fiksuoja vaizdą, esantį priekyje, todėl S. R., sėdėdama keleivio sėdynėje, atsidarė langą ir fiksavo daromą pažeidimą fotoaparatu pro šoninį langą.

Teismas konstatuoja

Skundas netenkin

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). 

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. 

KET 20 punkte reglamentuojamas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

ANK straipsnio 417 straipsnio 3 dalyje numatyta veika – draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.

Iš tarnybinių pranešimų nustatyta, kad policijos pareigūnams važiuojant (duomenys neskelbtini), pirmoje eismo juostoje, užfiksuotas pažeidimas, kurio metu automobilis Volkswagen Caddy Life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas viešajame eisme, judėjo eismo kryptimi Vytauto g. link reguliuojamos centrinės miesto sankryžos. Pastebėta, kad minėto automobilio vairuotojas, naudojosi mobilaus ryšio priemone – mobiliojo ryšio telefonu, t. y. juo kalbėjo. Esant geroms oro sąlygoms, dienos metu, buvo aiškiai matyti, kad vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, o būtent: jį laikė pakreipęs galvą kairėn pusėn ir prispaudęs prie kairės rankos peties. Šio automobilio vairuotojo pažeidimas užfiksuotas jį nufotografavus mobiliojo ryčio telefonu. Pažymėtina, kad vairuotojas pažeidimo metu nebuvo sustabdytas tuojau pat, nes pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo (degant raudonos šviesos šviesoforo signalui) šalia pažeidėjo automobilio apie pusės metro atstumu vienas nuo kito, antroje tos pačios judėjimo krypties eismo juostoje. Tokiu būdu stovint matyti, kad pažeidėjo automobilis buvo su įjungtu varikliu. Užfiksuoto pažeidimo metu buvo nuspręsta Volkswagen Caddy Life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo darančio pažeidimą iš karto nestabdyti, nes būtų trikdomas eismas centrinėje gatvėje bei galimai pažeisti atitinkami kelių eismo taisyklių reikalavimai, taip pat reiktų naudoti šviesos ir garso įspėjamuosius signalus dėl ko būtų sutrikdytas reguliuojamos sankryžos eismas. Patikrinus policijos duomenų bazėse nustatytas automobilio Volkswagen Caddy Life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – (duomenys neskelbtini). Tyrėjas O. N. susisiekė su (duomenys neskelbtini) atstovu, paaiškino pažeidimo esmę ir pasiteiravo, kas minėtą dieną/laiku vairavo automobilį Volkswagen Caddy Life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną netrukus į tyrėjo O. N. tarnybinį telefoną perskambino minėto automobilio vairuotojas. Pokalbio metu, tyrėjas O. N. paaiškino užfiksuoto pažeidimo aplinkybes, siūlė patogiu laiku atvykti į Ukmergės policijos komisariatą susipažinti su užfiksuotu administraciniu nusižengimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje ir KET 20 punkte pažeidimu. Pažymėtina, kad R. G. fiksuojamo pažeidimo metu dalyvavo viešajame eisme, nereagavo į fiksuojamą policijos pareigūnų pažeidimą, kurio metu jis buvo nufotografuotas kalbantis telefonu. Be to buvo matyti, kad minėtoje sankryžoje automobilio vairuotojas užsidegus žalios šviesos šviesoforo signalui ir toliau nuvažiavo minėtu būdu naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas automobilį (ROIK: 18093055277, b. l. 3, 4-5).

Iš fotonuotraukų (popieriniu ir skaitmeniniu formatu) nustatyta, kad policijos pareigūnė S. R. pro atidarytą tarnybinio automobilio langą užfiksavo automobilio Volkswagen Caddy Life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją kalbantį mobiliojo ryšio telefonu, kai jis dalyvavo eisme (ROIK: 18093055277, b. l. 6-7, 17, 32-35). 

Teismo posėdžio metu R. G. neneigė, jog naudojosi mobilaus ryšio priemone, ją prispaudęs galva prie peties, tačiau atkreipė dėmesį, jog petys yra ne rankos dalis, o į užfiksuotą padėtį telefoną padėjo naudodamasis rankomis, esant išjungtam automobilio varikliui.

Pastebėtina, jog Wikipedia yra internetinė enciklopedija, laisvai pildoma pačių vartotojų, todėl nelaikytina patikimu šaltiniu. Atkreiptinas dėmesys, jog joje yra nuoroda į mokslinį šaltinį, kuriame pateikta žmogaus rankos anatominė analizė, o joje nurodyta, kad ranka prasideda nuo raktikaulio, jį su žastu jungia peties sąnarys (b. l. 26). Taigi, naudojantis dogmatiniu, arba kitaip, kalbiniu-loginiu, teisės aiškinimo metodu, neišplečiant ir nesiaurinant teisės normos prasmės, nustatyta, kad R. G. ranka naudojosi mobilaus ryšio priemone. Tuo pačiu metu jis dalyvavo eisme, tai yra, esant įjungtam jo vairuojamo automobilio varikliui. Vien ta aplinkybė, jog R. G. Skunde kelia abejonę pareigūnės galėjimu nustatyti įjungto variklio faktą, o teismo posėdžio metu, pateikus foto nuotrauką, pagrindžiančią faktą, jog pareigūnė pro atidarytą langą fiksavo greta jos stovintį R. G. vairuojamą automobilį, iškėlė versiją, jog variklis buvo išjungtas iki privažiuojant policijos automobiliui, paimtas telefonas ir prispaustas galva prie peties, tuomet vėl įjungtas variklis, ir tik tada privažiavo policijos automobilis, rodo jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pareigūnė S. R. parodė pastebėjusi, kad R. G. užsidegus žaliam šviesoforo signalui važiavo per sankryžą vairuodamas tik kaire ranka, o dešinė, parodė, kad buvo ant kairio raktikaulio, tai yra, prie peties, kuriuo buvo prispaustas telefonas. Tą patvirtina ir skaitmeninės foto nuotraukos (b. l. 33, 35), kurioje užfiksuota Volkswagen Cady life, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šoninio veidrodėlio apžiūra teismo posėdžio metu. Teismas pripažįsta, jog foto nuotrauka nėra detaliai aiški, kad įžiūrėti dešinę ranką, prilaikančią ant peties esantį telefoną, bet teismo posėdžio metu R. G. neneigė, kad galėjo vairuoti tuo metu tik kaire ranka, nes dešine ranka perjunginėjo pavarą. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad norint perjungti pavarą, nereikia kilstelėti rankos iki raktikaulio, be to byloje nenustatyta duomenų dėl pareigūnės S. R., kaip ir O. N., suinteresuotumo pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, atitinka byloje esančią medžiagą, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-416-331/2011). Taigi, nėra pagrindo netikėti pareigūno paaiškinimuose nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors R. G. teigia, jog jo veiksmai neturėjo jokių žalingų pasekmių eismo saugumui, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti nereikia padarinių, užtenka fakto, įrodančio buvus uždraustai veikai.

Teismo vertinimu, 2018 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-4586-2018 (toliau – Protokolas) atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 straipsnyje, jame tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismas nemato jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą. Nagrinėjamo įvykio situacijoje teigti, kad policijos pareigūnai prieš administracinio nusižengimo protokolo surašymą turėjo atlikti dar kokius nors veiksmus ar kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, taip pat nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, sutinka su Institucijos sprendimu ir konstatuoja, kad R. G. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jo neteisėta veika pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra įrodyta. 

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kadangi R. G. skundžiamu nutarimu skirta minimali administracinė nuobauda, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo, taip pat jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų skirti švelnesnę, nei ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. 

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2298-2018 nepakeistą ir R. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėja                                                                                 Eglė Venckienė