Administracinė byla Nr. eAS-724-520/2026
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00478-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 48
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Š. M., R. M. atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir statybos leidimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Archas“, Š. M., R. M. ir asociacija Kauno Vičiūnų bendruomenė).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. A-3584 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Administracijos 2024 m. kovo 12 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. A-2497 patvirtintame detaliajame plane (toliau – ir Detalusis planas) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas): „statybos zonos, statybos ribos, konkretaus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymo nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto, automobilių stovėjimo vietų išdėstymo, apželdinimo teritorijos dalies, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų, nekeičiant pagrindinių teritorijos naudojimo režimo reikalavimų pagal pridedamą brėžinį“ koregavimai (toliau – ir Detaliojo plano korektūra) atlikti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, neatsižvelgiant į aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, motyvuotai neatsakius į visuomenės pasiūlymus.
3. Pareiškėjo teigimu, Detaliojo plano korektūra, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 28 straipsnio 9 dalį, yra pakeisti: užstatymo tipas; butų skaičius, automobilių stovėjimo vietų skaičius, želdynų ir želdinių teritorijų dalies procentinės išraiškos; nustatyti nauji sprendiniai, kurie nebuvo nustatyti Detaliajame plane, t. y. 2 poilsio zonos; panaikintas galiojančio Detaliojo plano sprendiniais suplanuotas servitutas. Atsakovas pažeidė TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas visuomenės pasiūlymų teritorijų planavimo procese nagrinėjimo procedūros taisykles ir tvarką, t. y. 2022 m. liepos 5 d. atsakymuose į du visuomenės pasiūlymus, nepateikė sprendimų dėl pasiūlymų priėmimo ar atmetimo, nenurodė pasiūlymų nepriimtinumą lėmusių motyvų.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas pagal tuo metu galiojusio Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano II-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-462, sprendinius. Rengiant Detaliojo plano korektūrą galiojo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), pagal kurio sprendinius Žemės sklypas patenka į miesto dalių centrų zoną (MC2), kurioje yra galimas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių naudojimo būdas, tačiau šioje teritorijoje nustatytas leistinas užstatymo intensyvumas nuo UI iki 1. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius privalomai turėjo būti pakoreguotas Detaliajame plane nustatytas užstatymo intensyvumas UI 1,24, kaip tą numatė TPĮ 50 straipsnio nuostatos.
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškimą; taikyti įstatyme numatytas termino kreiptis į teismą praleidimo pasekmes.
6. Atsakovo teigimu, Detaliojo plano korektūra nebuvo keičiamas Detaliajame plane nustatytas privalomasis reglamentas – užstatymo tipas, t. y. jis taip ir liko pavienis. Atsakovas taip pat nesutiko, kad Detaliojo plano korektūra negalėjo būti keičiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, nurodydamas, jog teisės aktuose nėra apibrėžtas konkretus automobilių stovėjimo vietų išdėstymo sąvokos apibrėžimas; pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas laikomi architektūriniais teritorijos naudojimo reglamentais, kurie, sistemiškai taikant TPĮ 18 straipsnio 1 dalį, nėra privalomi teritorijos naudojimo reglamentai. Poilsio aikštelės nėra privalomasis teritorijos naudojimo reglamentas TPĮ 18 straipsnio 1 dalies prasme, atitinkamai tai nėra ir detaliojo plano sprendinys, todėl nepagrįsta Inspekcijos išvada, kad tai yra naujas Detaliojo plano sprendinys. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad „Apželdinama teritorijos dalis“ – yra vienas iš minimų, TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje nurodytų atvejų, todėl nepaisant to, kad priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais yra privalomasis teritorijos naudojimo reglamentas, TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje numatyta išimtis, leidžianti šį reglamentą koreguoti supaprastinta tvarka.
7. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad servitutas nėra ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo suplanavimas 2013 metų Detaliajame plane jokių teisinių pasekmių nesukėlė, t. y. jokios teisės iš suplanuoto servituto pėstiesiems (visuomenei) prieiti iki Nemuno pakrantės per privatų Žemės sklypą nekilo. TPĮ 50 straipsnyje įtvirtintos taisyklės neįpareigoja keisti 2013 metų Detaliojo plano sprendinių, neatitinkančių vėliau patvirtinto Bendrojo plano, t. y. nustatyto leistino užstatymo intensyvumo. Galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai galioja neterminuotai ir neprivalo būti keičiami ar koreguojami net ir tuo atveju, jeigu jie neatitinka pagal TPĮ parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių.
8. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog į viešinimo metu gautus visuomenės pasiūlymus buvo raštu ir motyvuotai atsakyta. Inspekcija, 2025 metais kreipdamasi į teismą ir ginčydama Įsakymą, praleido pareiškimo padavimo teismui terminą.
9. Tretieji suinteresuoti asmenys Š. M. ir R. M. 2025 m. spalio 20 d. padavė prašymą dėl taikos sutarties, sudarytos tarp Inspekcijos, Administracijos, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Archas“, Š. M. ir R. M., (toliau – ir Taikos sutartis) tvirtinimo.
10. Taikos sutarties šalys nurodė, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalioję TPĮ 28 straipsnio 9 dalies pakeitimai nebenumato apribojimų supaprastinta tvarka koreguoti detaliojo planavimo sprendinius (naikinant, naujai nustatant ar keičiant) dėl butų ir automobilių stovėjimo vietų kiekio, poilsio zonų nustatymo, želdynų procento, servitutų poreikio. Įsakymu pakoregavus Detaliojo plano sprendinius, užstatymo tipas, kaip jis apibrėžtas Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio TPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija), nebuvo keičiamas. Dėl šių aplinkybių proceso šalys sudarė Taikos sutartį. Taikos sutartyje nurodyta:
10.1. Šalys susitarė, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. galiojanti TPĮ 28 straipsnio 9 dalis šalina Inspekcijos nustatytus pažeidimus, susijusius su Detaliojo plano korektūros sprendiniais, todėl tolimesnis bylos nagrinėjimas nėra tikslingas.
10.2. Šalys susitarė, kad Administracijos 2022 m. liepos 5 d. raštais Nr. 70-2-2134 ir Nr. 70-2-2135 pateikti atsakymai su pridėtais projektuotojo motyvuotais atsakymais į pasiūlymus yra tinkami ir pakankami, pagrindžiantys planavimo organizatoriaus – Administracijos – poziciją.
10.3. Inspekcija atsisako savo pareiškimo, kuris nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-9951-1247/2025.
10.4 <...>.
10.5. <...>. Kiekviena iš Taikos sutarties šalių patvirtina, kad nuo tos dienos, kai ši Taikos sutartis įsigalioja, visos sutarties šalys bylos kontekste atsisako bet kokių susijusių reikalavimų ar pretenzijų bei atsisako galimybės reikšti analogiškus reikalavimus ar pretenzijas ateityje. Šalys susitaria, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartis šalims yra privaloma, todėl negalėtų būti konstatuojamas pažeidimas susijęs su statybos leidimo išdavimo procedūra.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija Kauno Vičiūnų bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė argumentus, dėl kurių nesutinkama su Taikos sutarties tvirtinimu, t. y. kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms šiais aspektais:
11.1. Pagal 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojusias TPĮ 28 straipsnio 9 dalies nuostatas detaliųjų planų sprendiniai, nekeičiant nustatyto užstatymo tipo, skirtingo leidžiamojo aukščio ir (ar) leidžiamosios aukščio altitudės pastatų (jų dalių) išdėstymo, gali būti naikinami, naujai nustatomi ar keičiami šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano korektūra yra keičiama statybos zona ir statybos riba, o tai reiškia, kad yra keičiamas ir skirtingo leidžiamojo aukščio ir (ar) leidžiamosios aukščio altitudės pastatų (jų dalių) išdėstymas, nes sklypo dalyse, kuriose statybos zona panaikinta, ir kurios nebepatenka į statybos zonos ribas, pastatai nebegalės būti statomi.
11.2. 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojusių TPĮ 28 straipsnio 9 dalies pakeitimų taikymas atgal turėtų įtakos ne tik Administracijai, ne tik tretiesiems suinteresuotiems asmenims Š. M. ir R. M., bet ir Bendruomenei bei kitiems visuomenės nariams.
11.3. Bylą užbaigus Taikos sutartimi būtų apeita imperatyviųjų teisės normų nustatyta Detaliojo plano korektūros rengimo iš naujo tvarka, būtų užkirstas kelias Bendruomenei ir kitiems visuomenės nariams dalyvauti tokios iš naujo rengiamos Detaliojo plano korektūros viešinimo procedūroje bei pareikšti savo pretenzijas, taip pat būtų užkirstas kelias derinančioms institucijoms pasisakyti šiuo klausimu ir nederinti Detaliojo plano korektūros sprendinių, jei jie negalėtų būti derinami pagal tuo metu būsiančią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas.
11.4. Byloje, be kita ko, buvo reiškiamas reikalavimas panaikinti Statybos leidimą, o šiam reikalavimui tenkinti neturėjo įtakos TPĮ nuostatų pakeitimai.
12. Taikos sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises, taip pat prieštarauja viešajam interesui:
12.1. Neteisėtas ir nepagrįstas Įsakymas privalo būti panaikintas, o jį panaikinus Detaliojo plano korektūros rengimas ne grįžtų į kokį nors ankstesnį rengimo etapą, o turėtų būti atliekamas visiškai iš naujo; tokiu atveju Detaliojo plano korektūra atitinkamame etape turėtų būti ir iš naujo viešinama bei iš naujo sudaroma galimybė visuomenei dėl jo pareikšti savo pretenzijas ir pasiūlymus, tačiau patvirtinus Taikos sutartį tretieji suinteresuoti asmenys būtų atleisti nuo imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų; šiuo atveju Inspekcija nustatė esminių Detaliojo plano korektūros viešinimo procedūros pažeidimų, t. y. tinkamo Detaliojo plano korektūros viešinimo visuomenė apskritai neturėjo.
12.2. Pagal TPĮ 28 straipsnio 10 dalį, Detaliojo plano korektūra neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki šių korekcijų atlikimo arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai (susitarimai) dėl šioje dalyje nurodytų plano sprendinių keitimo; šiuo atveju Detaliojo plano korektūra pakeistas buvusio servituto pobūdis (takas pėstiesiems prieiti iki Nemuno upės) iš skirto viešam naudojimui į servitutą, tenkinantį vieno privataus žemės sklypo interesus, todėl toks Detaliojo plano korektūros sprendinys negalėjo būti tvirtinamas; priėjimas prie upės sudaro visos visuomenės poreikį.
13. Tretieji suinteresuoti asmenys Š. M. ir R. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė šiuos esminius aspektus:
13.1. TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad supaprastintas detaliojo plano koregavimas galimas nekeičiant skirtingo leidžiamojo aukščio ir (ar) leidžiamosios aukščio altitudės pastatų (jų dalių) išdėstymo. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano korektūra leidžiamasis pastatų aukštis bei altitudė nebuvo keičiami.
13.2. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi nuostata, kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį, todėl, sprendžiant dėl tolimesnių veiksmų pripažįstama, kad pakartotinis procedūros atlikimas nereikalingas. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano korektūros procedūros atlikimas iš naujo nepasiektų teisiniu reguliavimu keliamų tikslų ir būtų perteklinis bei biurokratinis. Visuomenei buvo sudaryta teisė dalyvauti viešinimo procese ir teikti savo pasiūlymus atliekant Detaliojo plano koregavimą, todėl Taikos sutartimi Bendruomenės teisės ir teisėti interesai nėra niekaip pažeidžiami.
13.3. Reikalavimas dėl Statybos leidimo panaikinimo yra išvestinis reikalavimas.
13.4. Detaliojo plano korektūra nebuvo panaikintas kelio servitutas, o buvo tik patikslintas jo poreikis, nes daugiau nei 10 metų šis viešas servitutas nebuvo reikalingas (jis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre). Šiuo atveju servitutas buvo tik planuotas, o ne nustatytas, todėl jokie visuomenės interesai nėra pažeidžiami. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, patekimas prie Nemuno upės niekaip nėra ribojamas.
13.5. Planavimo organizatorius šiuo atveju dviem raštais buvo atsakęs į visuomenės pasiūlymus dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo.
II.
14. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Taikos sutartį.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškime savo poziciją dėl Įsakymo neteisėtumo grindė nustatytais teisės aktų reikalavimų pažeidimais tvirtinant Detaliojo plano korektūrą:
15.1. Pažeista TPĮ 28 straipsnio 9 dalis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.3 punktas, nes vietoje pirminiu Detaliuoju planu numatyto vieno 25 butų daugiabučio ginčo sklype buvo suplanuoti penki trijų aukštų daugiabučiai su 51 butu; reikšmingai padidintas automobilių stovėjimo vietų skaičius; įrengtos naujos poilsio zonos; kitaip sureguliuota želdynų dalis ir pakeistas servitutas. Kaip nurodyta pareiškime, tokie esminiai Detaliojo plano sprendinių pakeitimai nebegali būti laikomi vien „statybos zonos, ribos ar pastatų išdėstymo“ koregavimu ir negali būti atliekami supaprastinta tvarka, skirta tik ribotam Detaliojo plano sprendinių koregavimui nekeičiant užstatymo tipo ir privalomų reglamentų.
15.2. Pažeisti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano sprendiniai (nustatytas užstatymo intensyvumas 1,24, o galiojantis Bendrasis planas nagrinėjamoje teritorijoje leidžia tik iki 1; supaprastinta koregavimo tvarka nepagrįstai pakeisti privalomi želdynų parametrai ir panaikintas viešam naudojimui suplanuotas servitutas – pėsčiųjų takas iki Nemuno pakrantės, jį pakeičiant servitutu vieno privataus sklypo poreikiams tenkinti, taip labiau suvaržant trečiųjų asmenų teises ir pažeidžiant TPĮ 28 straipsnio 9 ir 10 dalių reikalavimus).
15.3. Nustatyti visuomenės dalyvavimo procedūrų pažeidimai, nes Administracijos direktoriui, kaip planavimo organizatoriui, buvo pateikti du visuomenės pasiūlymai dėl Detaliojo plano korektūros, tačiau atsakydama į juos Administracija nepateikė aiškaus sprendimo dėl pasiūlymų priėmimo ar atmetimo, neišdėstė motyvų ir nenurodė apskundimo tvarkos, o pareiškėjams iš esmės buvo persiųsti tik Detaliojo plano korektūros rengėjo UAB „Archas“ parengti atsakymai.
16. Teismas, vadovaudamasis TPĮ 28 straipsnio 9 dalimi, įvertinęs, kad pagal Detaliojo plano korektūros aiškinamąjį raštą Žemės sklype projektuojami penki trijų aukštų daugiabučiai pastatai, o Detaliojo plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje pateiktoje Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje vienas iš nustatytų privalomųjų reikalavimų – užstatymo tipas – pavienis (Detaliuoju planu ginčo teritorijoje buvo suplanuota statyti vieną 25 butų daugiabutį namą), vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju Detaliojo plano korektūra nebuvo keičiamas užstatymo tipas. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog vietoje vieno daugiabučio 25 butų namo suplanavus penkis daugiabučius 51 buto namus, nepakito statinių statybos zona, riba ar linija. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog Detaliojo plano korektūros tvirtinimo metu, remiantis tuo metu aktualiais teisės aktų reikalavimais, numatytais pakeitimais nebuvo pakoreguotas ir užstatymo tipas, o pakeitus užstatymo tipą, supaprastintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas pagal TPĮ 28 straipsnio 9 dalį nėra galimas. Teismas akcentavo, kad išvada apie užstatymo tipo pakeitimą buvo konstatuota ir Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2025 m. sausio mėnesio išvadoje, kurios pagrindu Inspekcija kreipėsi į teismą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojus TPĮ 28 straipsnio 9 dalies pakeitimams, savaime turėtų būti kitaip vertinamas ir ginčo sklype suplanuotas užstatymo tipas.
17. Teismas, vadovaudamasis TPĮ 28 straipsnio 10 dalimi, pažymėjo, kad supaprastinta Detaliojo plano koregavimo procedūra galima tik tuo atveju, jeigu atitinkamai koreguojant planą, nėra labiau suvaržomos trečiųjų asmenų teisės.
18. Teismas iš Detaliojo plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje pateiktos Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės nustatė, kad Žemės sklype buvo numatytas kelio servitutas, skirtas pėstiesiems, o pagal bylos duomenis Detaliojo plano korektūra nustatytas servitutas keičiamas į išimtinai šio sklypo reikmėms skirtą kelio servitutą.
19. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog Detaliojo plano korektūra pakeitus Žemės sklypo atžvilgiu nustatytą servitutą nėra labiau suvaržomos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Nurodytos išvados, teismo vertinimu, savaime negali paneigti ta aplinkybė, kad pats Detaliuoju planu suplanuotas servitutas nebuvo nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, juo labiau, kad pagal byloje pateiktus duomenis, juo, net ir nustatyta tvarka neįregistravus, yra naudojamasi.
20. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad šalių sudaryta Taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes, priešingu atveju, būtų pažeistos imperatyviosios TPĮ 28 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatos.
21. Teismas taip pat konstatavo, kad Taikos sutartyje iš esmės susitarta galimai padarytus visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese procedūrų pažeidimus vertinti kaip tinkamą visuomenės dalyvavimo atliekant Detaliojo plano koregavimą užtikrinimą. Teismo vertinimu, tokios sutarties sąlygos nedera su visuomenės (viešuoju) interesu užtikrinti jos tinkamą dalyvavimą priimant sprendimus teritorijų planavimo srityje. Aiškinant priešingai ir patvirtinus Taikos sutartį, nepaisant to, kad galimai nebuvo tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese, galėtų būti sudarytos prielaidos, šiuo atveju pritaikius vėlesnes teisinio reguliavimo nuostatas, išvengti tinkamo visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese užtikrinimo.
22. Teismas darė išvadą, kad šalių sudaryta Taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes ji pažeidžia viešąjį interesą.
III.
23. Pareiškėjas Inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti šalių sudarytą Taikos sutartį ir bylą nutraukti.
24. Pareiškėjas nurodo:
24.1. Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalioję TPĮ 28 straipsnio 9 dalies pakeitimai nenumato apribojimų supaprastinta tvarka koreguoti detaliojo planavimo sprendinius (naikinant, naujai nustatant ar keičiant) dėl butų ir automobilių stovėjimo vietų kiekio, poilsio zonų nustatymo, želdymų procento, servitutų poreikio. Detaliojo plano korektūra užstatymo tipas, kaip jis apibrėžtas Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio TPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija), nebuvo keičiamas, taip pat nebuvo keičiama leistino statinių aukščio reikšmė – 12 m.
24.2. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojęs teisinis reguliavimas, įvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.22 punkte, leidžia daryti išvadą, kad pavienis užstatymas nėra siejamas su konkrečiu leistinu pastatų skaičiumi ir nereiškia, kad galima tik vieno pastato statyba, tiesiog pastatai turi būti statomi laisvai, atskirai, pavieniui, nesublokuojant ir pan. Be to, tokia išvada pagrindžiama ir nustatytais leistinais užstatymo rodikliais – tankumu ir intensyvumu bei žemės sklypo plotu.
24.3. Detaliojo plano korektūra buvo pakoreguotas susisiekimo komunikacijos – pėsčiųjų tako – išdėstymas, tačiau numatomo nustatyti servituto įbraižymas Detaliajame plane nereiškia servituto nustatymo, visuomenė nesinaudojo ir negalėjo naudotis servitutu, todėl Detaliojo plano korektūra niekaip nepažeidė trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Be to, teisės aktuose nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas visais atvejais nustatyti servitutus prieiti iki vandens telkinių. Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktiniams Š.ir R. M., todėl viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai yra tie patys asmenys, o tai yra pagrindas servitutui pasibaigti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 str. 1 d. 2 p.). Dėl to teismo išvada, kad pakeitus Žemės sklypo atžvilgiu nustatytą servitutą buvo suvaržytos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, yra nepagrįsta.
24.4. Šalių susitarimas laikyti, jog planavimo organizatoriaus – Administracijos 2022 m. liepos 5 d. raštuose Nr. 70-2-2134 ir Nr. 70-2-2135 pateikti motyvuoti atsakymai ir sprendimas atmesti pasiūlymus yra tinkami, neprieštarauja TPĮ 37 straipsnio reikalavimams. Nepaisant to, kad minėtuose Administracijos raštuose nėra plečiamai pateikti pasiūlymų atmetimo motyvai, tačiau yra pridedami dokumentai (UAB „Archas“ raštai), kurie yra sudėtinė organizatoriaus atsakymo dalis ir kuriuose nurodoma, ar pritariama pasiūlymams, ar jie motyvuotai atmetami. Šių raštų turinys neleidžia abejoti, kad pasiūlymus teikusiems asmenims (suinteresuotai visuomenei) buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta į pateiktus klausimus, pateikti pasiūlymų atmetimo motyvai.
25. Atsakovas Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti šalių sudarytą Taikos sutartį ir bylą nutraukti.
26. Atsakovas nurodo:
26.1. Teismas neturi teisinio pagrindo perimti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos funkcijos ir spręsti dėl pažeidimų egzistavimo. Atsakovo teigimu, byloje nėra nagrinėjami jokie Bendruomenės reikalavimai ir bylos ribos yra apibrėžtos Inspekcijos pareiškimu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Detaliojo plano korektūra buvo pakoreguotas pastatų išdėstymas, nekeičiant užstatymo tipo. Vadovaujantis Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio TPĮ 2 straipsnio 51 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 „Dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 43.5 ir 43.6 punktų nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.22 punktu, pavienis užstatymo tipas nėra siejamas su leistinu pastatų skaičiumi, t. y. pavienis užstatymas nereiškia, kad galima tik vieno pastato statyba, jie tiesiog turi būti statomi laisvai, atskirai, pavieniui, nesublokuojant jų ir pan.
26.2. Vadovaujantis TPĮ, privalomieji detaliojo plano sprendiniai yra užstatymo tankis, intensyvumas ir aukštis, o ne pastatų konfigūracija ar vienetų skaičius, jei tai neviršija nustatytų rodiklių. Kadangi bendras užstatymo tankis ir intensyvumas nebuvo viršyti, pastatų skaidymas į mažesnius tūrius (išlaikant pavienį tipą) yra teisėta Detaliojo plano korektūros procedūra, o ne esminis sprendinių keitimas.
26.3. Vadovaujantis TPĮ 28 straipsnio 9 dalimi, supaprastinta tvarka gali būti koreguojamas susisiekimo komunikacijų išdėstymas bei joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano korektūra buvo pakoreguotas susisiekimo komunikacijos – pėsčiųjų tako – išdėstymas. Atsižvelgiant į tai, kad servitutas nėra ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo suplanavimas Detaliajame plane jokių teisinių pasekmių nesukėlė, t. y. jokios teisės iš suplanuoto servituto pėstiesiems (visuomenei) prieiti iki Nemuno pakrantės per privatų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nekilo, o Bendruomenė net negalėjo žinoti apie tokio servituto planavimą, nes jis nebuvo įregistruotas viešame registre. Atsižvelgiant į tai, kad nei visuomenė, nei Bendruomenė niekuomet nesinaudojo ir teisiškai negalėjo naudotis servitutu, akivaizdu, kad nagrinėjamu aspektu Detaliojo plano korektūra niekaip nepažeidė ar nesuvaržė teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau negu iki šių korekcijų atlikimo. Pagal viešai prieinamus duomenis aiškiai matyti, kad patekimas iki Nemuno nėra niekaip apribojamas. Be to, patekimas yra galimas ne tik per nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Todėl toks sprendinio koregavimas galimas. Visuomenė turi priėjimą prie Nemuno pakrantės per valstybinę žemę ir tam nebūtina apriboti privačios nuosavybės, nes nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra. Neįregistruotas servitutas Bendruomenei nesuteikė jokios subjektinės teisės, kurią būtų galima pažeisti, todėl jokie visuomenės ar Bendruomenės interesai patikslinus servituto poreikį nėra pažeidžiami.
26.4. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas buvo užtikrintas, t. y. visuomenė buvo informuota, jai buvo sudaryta galimybė teikti pasiūlymus ir ji juos pateikė, o planavimo organizatorius į pateiktus pasiūlymus atsakė. Teigti priešingai nėra teisinio pagrindo.
26.5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Bendruomenės skundą atsakovui Administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Š. M., R. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl Įsakymo panaikinimo ir šioje administracinėje byloje pateiktame skunde Bendruomenė, be kito ko, teikia argumentus, susijusius su Administracijos 2022 m. liepos 5 d. raštų Nr. 70-2-2134 ir Nr. 70-2-2135 turiniu.
27. Tretieji suinteresuoti asmenys Š. M. ir R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti Taikos sutartį ir bylą nutraukti.
28. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo šiuos argumentus:
28.1. Detaliojo plano korektūra buvo pakoreguotas pastatų išdėstymas, nekeičiant užstatymo tipo, kuris kaip buvo taip ir liko pavienis. Užstatymo tipas apibūdina ne kiekį, o statinių santykį su sklypo ribomis ir vienas kitu. Konkretus pastatų skaičius nebuvo Detaliojo plano sprendinys. Rengiant Detalųjį planą, jo tikslas nebuvo nustatyti leistino pastatų žemės sklype skaičiaus. Pastatų skaičius nėra ir nebuvo teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, todėl negali būti laikomas sprendiniu. Užstatymo tipas negali būti nagrinėjamas izoliuotai nuo kitų techninių parametrų. Vadovaujantis TPĮ privalomieji sprendiniai yra užstatymo tankis, intensyvumas ir aukštis, o ne pastatų konfigūracija ar vienetų skaičius, jei tai neviršija nustatytų rodiklių. Kadangi bendras užstatymo tankis ir intensyvumas nebuvo viršyti, pastatų skaidymas į mažesnius tūrius (išlaikant pavienį tipą) yra teisėta Detaliojo plano korektūros procedūra, o ne esminis sprendinių keitimas. Teismo pateiktas retrospektyvus ir siauras užstatymo tipo interpretavimas paneigia verslo subjektų teisėtus lūkesčius ir sukuria teisinį nesaugumą, kai aiškios teisės aktų sąvokos pradedamos aiškinti priešingai jų tiesioginei gramatinei prasmei. Be to, nei Bendruomenė, nei teismas nenurodė, kokį konkretų kitą užstatymo tipą (blokuotą, perimetrinį ar kt.) dabar atitinka projektas.
28.2. TPĮ 28 straipsnio 9 dalis suteikia teisę tikslinti servitutą. Servitutas nebuvo nustatytas, o tik suplanuotas, todėl jis nesuteikė jokios subjektinės teisės, kurios būtų galima netekti. Servitutas nėra būtinas, nes patekimas prie Nemuno pakrantės užtikrintas kitu būdu, t. y. per valstybinę žemę.
28.3. Viešinimo procedūra buvo atlikta tinkamai. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, konstatuodamas, kad Administracija nepateikė aiškaus sprendimo dėl pasiūlymų priėmimo ar atmetimo, nenurodė apskundimo tvarkos. Inspekcija savo pareiškime nekėlė klausimo dėl atsakymų turinio kokybės, motyvavimo ar apskundimo tvarkos nurodymo. Institucija kėlė problemą tik dėl paties atsakymų pateikimo fakto. Teismas, vertindamas motyvų pakankamumą ir formalius sprendimo reikalavimus (apskundimo tvarką), savo iniciatyva pakeitė ir išplėtė ginčo dalyką. Be to, teismo nurodyti trūkumai (atsakymų motyvavimo kokybė ar apskundimo tvarkos nenurodymas) yra formalūs procedūriniai trūkumai, kurie nekeičia Detaliojo plano korektūros esmės. Pagal šiuo metu galiojančią TPĮ 28 straipsnio redakciją, Detaliojo plano koregavimas būtų vykdomas supaprastinta tvarka. Tai reiškia, kad netvirtinus Taikos sutarties tretieji suinteresuoti asmenys turėtų pakartotinai atlikti tokią pačią procedūrą. Jos eigoje būtų pateikti tie patys atsakymai į pasiūlymus, proceso prasme nebūtų įgyvendintos jokios papildomos visuomenės teisės. Tokiu būdų būtų tik sudaryta galimybė Bendruomenei inicijuoti papildomus teisminius ginčus ir neribotai vilkinti Detaliojo plano koregavimo procedūrą.
28.4. Net ir teismo nepatvirtina Taikos sutartis galioja ir šalims ji yra privaloma, t. y. bylos šalys faktiškai yra pasirengusios nutraukti ginčą ir vykdyti susitarimo sąlygas, tačiau teismas to neleidžia, nors tai atitiktų efektyvaus bylos nagrinėjimo, procesinės ekonomijos ir ginčų taikaus sprendimo principus. Toks teismo požiūris prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 59 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad teismas privalo užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per protingą terminą, be nepagrįstų vilkinimų. Teismo pozicija, kad jis geriau nei specializuota priežiūros institucija (šiuo atveju Inspekcija) gali įvertinti viešojo intereso apsaugos poreikį yra nepagrįsta ir prieštarauja institucijų kompetencijos pasidalijimo principams. Tretieji suinteresuoti asmenys, pasitikėdami Inspekcijos pozicija ir Taikos sutartimi, įgijo teisėtus lūkesčius dėl šio ginčo išsprendimo. Teismo atsisakymas patvirtinti Taikos sutartį, kai visos šalys, įskaitant priežiūros instituciją, su ja sutiko, kuria teisinį netikrumą ir silpnina alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų veiksmingumą administraciniuose procesuose.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendruomenė atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
30. Bendruomenė nurodo šiuos argumentus:
30.1. TPĮ 28 straipsnio 9 dalies pakeitimų retrospektyvus taikymas pažeidžia bendrąjį teisės principą lex retro non agit (teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios). Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas TPĮ 28 straipsnio 9 dalies pakeitimus, kurie įsigaliojo 2025 m. liepos 1 d., nepriėmė įstatymo normų, kad šie pakeitimai galėtų būti taikomi atgal, todėl jie negali būti taikomi atgal.
30.2. Bendruomenė nepritaria atskiruosiuose skunduose išdėstytiems argumentams, kad Įsakymo ir Statybos leidimo panaikinimas nieko nepakeistų ir tik formaliai tektų pakartoti jų priėmimo / išdavimo procedūras, o rezultatas tariamai būtų visiškai tas pats. Koregavimą atliekant iš naujo, jis atitinkamame etape turėtų būti ir iš naujo viešinamas bei iš naujo sudaroma galimybė visuomenei dėl jo pareikšti savo pretenzijas ir pasiūlymus. Be to, TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad panaikinus neteisėtą ir nepagrįstą Įsakymą ir iš naujo rengiant Detaliojo plano korektūrą, ji, prieš tai atlikus visus kitus teisės normose numatytus veiksmus, turėtų būti dar ir derinama Teritorijų planavimo komisijoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisės normos, reglamentuojančios teritorijų planavimo dokumento rengimo eigą, yra imperatyviosios, jų reikalavimų negali būti išvengiama asmenų susitarimu (šiuo atveju Taikos sutartimi).
30.3. 2025 m. liepos 1 d. įsigalioję TPĮ 28 straipsnio 9 dalies pakeitimai statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nereglamentuoja ir jau vien todėl jie negali pašalinti Statybos leidimo išdavimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
30.4. Detaliojo plano korektūra buvo parengta bei Statybos leidimas buvo išduotas atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2022 m. gegužės 10 d. sutikimą Nr. SUVA-6795-(8.53 E.) privažiavimo keliui į pietvakarinę žemės sklypo dalį per valstybinę žemę pagal pridėtą schemą įrengti ir į NŽT 2022 m. kovo 4 d. sutikimą Nr. 8ST-97-(14.8.5 E.) statyti statinius mažesniu nei teisės normose numatytu atstumu iki žemės sklypo ribos. Tačiau NŽT 2022 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8SK-1275-(14.8.100.) šie sutikimai buvo pripažinti netekusiais galios nuo jų išdavimo momento. Nors tretieji suinteresuoti asmenys NŽT 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 8SK-1275-(14.8.100.) apskundė teismui, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jų skundą atmetė. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose pagal Bendruomenės skundą dėl Įsakymo panaikinimo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra sustabdyta iki įsiteisės galutinis sprendimas būtent minėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Galutinis teismo sprendimas pastarojoje byloje dar nėra priimtas, byla buvo perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui ir šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Taikos sutartimi siekiama legalizuoti tokius Detaliojo plano korektūros sprendinius, kurie nebeturi teisinio pagrindo, nes jiems būtini NŽT sutikimai yra panaikinti.
30.5. Bendruomenė laikosi pozicijos, kad koreguojant Detalųjį planą buvo pakeistas užstatymo tipas, kadangi žodžio „pavienis“ lingvistinė reikšmė yra „ne grupinis“, „vienas pats“, „vienintelis“, t. y. jau vien pagal lingvistinę reikšmę pavienis užstatymo tipas reiškia tai, kad viename žemės sklype gali būti statomas tik vienas pastatas.
30.6. Tiek pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusią, tiek ir pagal 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojusią pakeistą TPĮ 28 straipsnio 9 dalį joje numatytai supaprastintai detaliojo plano koregavimo rengimo tvarkai taikyti buvo keliama ne tik sąlyga, kad tokiu koregavimu negali būti keičiamas užstatymo tipas, bet ir kitos sąlygos, įskaitant ir tai, kad tokiu koregavimu negali būti keičiamas skirtingo leidžiamojo aukščio ir (ar) leidžiamosios aukščio altitudės pastatų (jų dalių) išdėstymas. Nagrinėjamu atveju statinių išdėstymas buvo pakeistas.
30.7. Viešo kelio servituto sprendiniai Detaliojo plano korektūra buvo ne pakoreguoti, o panaikinti.
30.8. Detaliojo plano korektūra akivaizdžiai neatitinka TPĮ 28 straipsnio 10 dalyje nurodytų sąlygų. Net, jei būtų nustatyta, kad Bendruomenė teisių viešo kelio servituto pagrindu dar nebuvo įgijusi, tokiu atveju pripažintina, kad Bendruomenė ir kiti visuomenės nariai minėto Detaliojo plano sprendinio pagrindu buvo įgiję bent jau teisėtus interesus siekti minėto viešo kelio servituto nustatymo. Detaliojo plano korektūra, kurioje aptariamo viešo kelio servituto neliko, tokius Bendruomenės ir kitų visuomenės narių interesus pažeidė, o pagal TPĮ 28 straipsnio 10 dalyje trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimas darė ir tebedaro negalimą Detaliojo plano korektūros rengimą šio straipsnio 9 dalyje numatyta supaprastinta tvarka.
30.9. Planavimo organizatorius tinkamai neatsakė į visuomenės pasiūlymus.
30.10. Nutartimi Taikos sutartis buvo pripažinta prieštaraujančia viešajam interesui ir imperatyviosioms teisės normoms, todėl vadovaujantis CK 1.80 straipsniu ir 1.81 straipsniu yra niekinė, negalioja nuo pat sudarymo momento, todėl Taikos sutartis neįpareigoja Inspekcijos, Administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
31. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Taikos sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžiančią trečiojo suinteresuoto asmens Bendruomenės teises ir teisėtus interesus, pagrįstumas ir teisėtumas.
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nagrinėjamo ginčo esmę ir Taikos sutarties turinį, konstatavo, kad Detaliojo plano korektūra buvo pakoreguotas užstatymo tipas, todėl supaprastintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas pagal TPĮ 28 straipsnio 9 dalį nebuvo galimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Detaliuoju planu numatytas kelio servitutas, skirtas pėstiesiems, Detaliojo plano korektūra pakeistas į išimtinai Žemės sklypo reikmėms skirtą kelio servitutą, pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog tokiu atveju nėra labiau suvaržomos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes, priešingu atveju, būtų pažeistos imperatyviosios TPĮ 28 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatos, be to, Taikos sutarties sąlyga, kuria iš esmės susitarta galimai padarytus visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese procedūrų pažeidimus vertinti kaip tinkamą visuomenės dalyvavimo atliekant Detaliojo plano koregavimą užtikrinimą, nedera su visuomenės (viešuoju) interesu užtikrinti jos tinkamą dalyvavimą priimant sprendimus teritorijų planavimo srityje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patvirtinus Taikos sutartį, nepaisant to, kad galimai nebuvo tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese, galėtų būti sudarytos prielaidos, šiuo atveju pritaikius vėlesnes teisinio reguliavimo nuostatas, išvengti tinkamo visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese užtikrinimo, ir darė išvadą, jog šalių sudaryta Taikos sutartis negali būti tvirtinama dėl to, kad ją patvirtinus būtų pažeistas viešasis interesas.
33. Pareiškėjas Inspekcija atskirajame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. patvirtinti Taikos sutartį, teigia, kad Taikos sutartimi nėra pažeidžiamos TPĮ 28 straipsnio 9 dalies nuostatos, kadangi užstatymo tipas nebuvo pakeistas; servituto suplanavimas Detaliajame plane nereiškia jo nustatymo, todėl jokios iš servituto kylančios teisės ir pareigos nebuvo atsiradusios ir servituto pakoregavimas jokių trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių negalėjo pažeisti, be to, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pasibaigti servitutui, įtvirtintas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pareiškėjo teigimu, į visuomenės pasiūlymus buvo tinkamai atsakyta, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista viešinimo procedūra ir galimai nebuvo tinkamai užtikrintas visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese. Pareiškėjo vertinimu, įstatymo leidėjui įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia teise pasinaudoti, priklauso šalims, šalių sudaryta Taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms, todėl ji turi būti patvirtinta.
34. Atsakovas Administracija atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės, t. y. patvirtinta Taikos sutartis, ir nurodo, jog neegzistuoja esminė sąlyga Inspekcijai reikšti ir palaikyti reikalavimus byloje, nes nebėra nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas neteisėtai – Taikos sutartimi Inspekcija pripažino, kad jos nustatyti pažeidimai yra pašalinti, todėl teismas neturi teisinio pagrindo perimti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos funkcijos ir spręsti priešingai. Atsakovo teigimu, byloje nėra nagrinėjami jokie Bendruomenės reikalavimai ir bylos ribos yra apibrėžtos Inspekcijos pareiškimu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Žemės sklypo užstatymo tipas nebuvo pakeistas; jokios iš servituto kylančios teisės ir pareigos nebuvo atsiradusios, kadangi servitutas nebuvo įregistruotas; į visuomenės pasiūlymus buvo tinkamai atsakyta.
35. Tretieji suinteresuoti asmenys R. M. ir Š. M. atskirajame skunde taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. patvirtinti Taikos sutartį, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino užstatymo tipo sąvoką; nepagrįstai konstatavo TPĮ 28 straipsnio 10 dalies pažeidimą dėl servituto. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, visuomenės interesas prieiti prie Nemuno pakrantės yra užtikrinamas per valstybinę žemę, viešinimo procedūra atlikta tinkamai, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas Taikos sutarties sąlygą, susijusią su Administracijos atsakymais į visuomenės pasiūlymus, peržengė bylos ribas; Inspekcija, t. y. už viešojo intereso apsaugą teritorijų planavimo srityje atsakinga institucija, neįžvelgė tokių viešojo intereso pažeidimų, kurie neleistų ginčą išspręsti taikiai.
36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirųjų skundų reikalavimus, kuriais siekiama, kad būtų patvirtinta Taikos sutartis, ir juose nurodytus argumentus, dėl kurių šie reikalavimai turi būti tenkinami, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-889-815/2025; kt.).
37. Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2698-624/2015; kt.).
38. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas)) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.), o byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 2 p., 104 str. 3 d.). ABTĮ 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
39. Taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, taikos sutarties sąlygos negali būti faktų konstatuojamosios bei sąlyginės; taikos sutartyje turi būti aiškiai ir apibrėžtai nurodytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurias šalys suderino laisva valia ir kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties sąlygos turi būti nustatytos tokios, kad jas būtų galima įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-994-520/2017; kt.).
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019; kt.).
41. Apibendrinant konstatuotina, jog tam, kad teismas, nenagrinėdamas bylos iš esmės, galėtų tinkamai ir kvalifikuotai įvertinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis yra sudaryta byloje pareiškėjo pareikštų reikalavimų ribose, nepažeidžia imperatyviųjų įstatymų nuostatų, viešojo intereso ir / ar trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bylos šalys turi pateikti tokią taikos sutartį, kurios sąlygos būtų aiškios, konkrečios, nekeliančios abejonių dėl susitarimo esmės ir sukeliamų pasekmių tiek bylos šalims, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateiktą tvirtinti Taikos sutartį, nustatė, kad Taikos sutarties sąlygos neatitinka ankščiau nurodytų aiškumo bei konkretumo reikalavimų.
43. Pirmoji Taikos sutarties sąlyga: „Šalys susitaria, kad nuo 2025-07-01 galiojanti TPĮ 28 straipsnio 9 dalis šalina VTPSI nustatytus pažeidimus, susijusius su Detaliojo plano koregavimo sprendiniais, todėl tolimesnis bylos nagrinėjimas nėra tikslingas“ yra abstraktaus pobūdžio bei suformuluota ne kaip sutarties sąlyga, o kaip tam tikras paaiškinimas, kodėl yra sudaryta Taikos sutartis ir pareiškėjas atsisako pareiškimo (Taikos sutartyje nurodytas skundas) (Taikos sutarties 3 p.). Jei tai yra bylos šalių sudarytas tam tikras susitarimas, tai iš jo nėra aišku, apie kokius konkrečius Inspekcijos nustatytus pažeidimus yra kalbama, kokia bylos šalių valia išreiškiama šia sąlyga, koks konkretus šalių pasiekto susitarimo turinys, kaip prireikus šią sąlygą vykdyti priverstine tvarka, ji galėtų būti vykdoma.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl taikos sutarties esmės, yra pažymėjęs, kad ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę, ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į aptariamos Taikos sutarties sąlygos neapibrėžtumą nėra galimybės įvertinti Taikos sutarties šalių susitarimo turinio, jų valios, taigi ir patikrinti, ar ši Taikos sutarties sąlyga atitinka imperatyviąsias įstatymų nuostatas, nepažeidžia viešojo intereso ir / ar trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
45. Akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas prašymą tvirtinti bylos šalių sudarytą taikos sutartį, bylos šalių ginčo iš esmės nesprendžia ir taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako patvirtinti šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Teismų praktikoje pažymima, kad į teismo nutarties rezoliucinę dalį gali būti perkeltos modifikuotos, bet šalių susitarimo esmės nekeičiančios taikos sutarčių sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-73-822/2021; kt.).
46. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, susijusius su aptartos Taikos sutarties sąlygos nekonkretumu ir neaiškumu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Taikos sutartis su tokia neaiškia sąlyga negali būti tvirtinama.
47. Be to, aiškumo ir konkretumo reikalavimo neatitinka ir Taikos sutarties 5 punkte įtvirtinta sąlyga. Bylos šalys Taikos sutarties 5 punkte, be kita ko, susitarė: „Kiekviena iš Sutarties Šalių patvirtina, kad nuo tos dienos, kai ši Taikos sutartis įsigalioja, visos Sutarties Šalys bylos kontekste, atsisako bet kokių susijusių reikalavimų ar pretenzijų bei atsisako galimybės reikšti analogiškus reikalavimus ar pretenzijas ateityje. Šalys susitaria, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartis Šalims yra privaloma, todėl negalėtų būti konstatuojamas pažeidimas susijęs su statybos leidimo išdavimo procedūra“. Ši Taikos sutarties sąlyga suformuluota taip pat abstrakčiai ir jos toks suformulavimas leidžia daryti išvadą, kad šia Taikos sutarties sąlyga yra peržengiamos pareiškėjo pareiškime suformuluotų reikalavimų ribos.
48. Iš pareiškėjo pareiškimo turinio matyti, kad reikalavimas panaikinti Statybos leidimą buvo reiškiamas kaip išvestinis reikalavimas, nurodant, jog panaikinus Įsakymą, kaip neteisėtas naikintinas ir Įsakymo pagrindu išduotas Statybos leidimas. Jokių savarankiškų Statybos leidimo neteisėtumo (pažeidimų, susijusių su Statybos leidimo išdavimo procedūra, ar kt.) pareiškėjas pareiškime teismui nėra nurodęs. Kadangi pareiškėjas nevertino ir neginčijo statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo jokiais kitais aspektais ar pagrindais, jokie kiti galimi procedūrų pažeidimai nagrinėjamoje byloje nevertinami. Tai reiškia, kad bylos šalių Taikos sutartimi prisiimami įsipareigojimai dėl ginčo statybą leidžiančio dokumento yra reikšmingai platesnės apimties nei byloje nagrinėjamas ginčas.
49. Dėl pirmiau aptartų Taikos sutarties sąlygų, kurios yra neaiškios ir nekonkrečios, leidžiančios daryti išvadą, kad yra peržengiamos pareiškėjo pareiškimu inicijuoto ginčo ribos, Taikos sutartis negali būti tvirtinama.
50. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Taikos sutartis pažeidžia Bendruomenės teises ir teisėtus interesus dėl to, jog Detaliuoju planu nustatytas servitutas, Įsakymu atlikta korektūra nustatytas servitutas pakeistas į išimtinai Žemės sklypo reikmėms skirtą kelio servitutą; taip pat suabejojo, ar Taikos sutarties sąlyga, kuria iš esmės susitarta galimai padarytus visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese procedūrų pažeidimus vertinti kaip tinkamą visuomenės dalyvavimo atliekant Detaliojo plano koregavimą užtikrinimą, nepažeidžia viešojo intereso.
51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirųjų skundų argumentus, kuriais nesutinkama su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija, pirmiausia pažymi, kad taikos sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis, tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-73-822/2021; kt.).
52. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi išsiaiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami. Siekdami, kad šalių pateikta taikos sutartis nebūtų patvirtinta, tretieji asmenys privalo įrodyti, kad, teismui patvirtinus tokią taikos sutartį, bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024).
53. Teismo pareigą tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, akcentuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs būtinybę taikos sutarties sąlygų turinį išsamiai įvertinti atitikimo viešajam interesui aspektu, ypač tuo atveju, kai ginčas yra kilęs srityje, kuri susijusi su viešuoju interesu (žr., pvz., 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024).
54. Bylos nagrinėjimo procese sudarytos taikos sutarties šalys yra ginčo šalys – pareiškėjas ir atsakovas. ABTĮ neįtvirtina bylos šalių pareigos taikos sutarties sąlygas derinti su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ar gauti jų pritarimą. Kita vertus, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dispozityvumo principas nekliudo ginčo šalims pasiūlyti taikos sutartį sudaryti ir tretiesiems asmenims bei atitinkamai suderinti su jais teismo prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygas, tačiau tai yra šalių teisė, bet ne pareiga, kurios įgyvendinimas priklauso tiek nuo ginčo pobūdžio, tiek nuo prašomos patvirtinti taikos sutarties sukeliamų padarinių trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, atžvilgiu (šiuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-218-1075/2024).
55. Nagrinėjamu atveju Taikos sutarties sąlygos suderintos su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis UAB „Archas“, R. M. ir Š. M., kurie pasirašė Taikos sutartį, tačiau Taikos sutarties sąlygos nebuvo derinamos su byloje dalyvaujančiu trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Bendruomene, nors pagal bylos duomenis Taikos sutartis jai sukelia teisinius padarinius, daro įtaką jos teisėms ir teisėtiems interesams.
56. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2025 m. kovo 7 d. paduotame pareiškime teismui nurodė, jog Inspekcijoje išnagrinėjus gautus skundus (Inspekcijoje registruotus 2024 m. rugsėjo 6 d., Nr. 3D-3122 ir Nr. 3D-3054) ir atlikus Įsakymo teisėtumo patikrinimą, Inspekcijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmasis teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2025 m. sausio 7 d. surašė išvadą Nr. 4D-60, kurioje nustatė, kad Detaliojo plano korektūra parengta pažeidžiant esmines TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.3 papunktyje nustatytas detaliųjų planų koregavimo ir TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas visuomenės pasiūlymų teritorijų planavimo procese nagrinėjimo procedūros taisykles ir tvarką, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 5 straipsnio 11 dalies 2 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 8 punktu prašo panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat panaikinti Įsakymo pagrindu išduotą Statybos leidimą. Taigi, kompetentinga institucija (Inspekcija), išnagrinėjusi gautus skundus, be kita ko, trečiojo suinteresuoto asmens Bendruomenės 2024 m. rugsėjo 3 d. skundą, ir atlikusi patikrinimą, pripažino, kad Įsakymu yra pažeidžiamos imperatyviosios teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
57. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo teritorijų planavimo procese. Vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 26 punktu, teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šį apibrėžimą, yra pažymėjęs, jog teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu – nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, kuris išreiškiamas įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-806-822/2020; kt.). Teritorijų planavimas – viešosios teisės sritis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 1 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009; kt.). Vienas iš viešosios teisės bruožų – jos imperatyvumas. Atitinkamai TPĮ įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai gali būti įgyvendinti, o fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų suderinti tik griežtai laikantis teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-343/2014; kt.). Teritorijų planavimo procedūrų teisėtumas taip pat yra viešojo intereso svarbos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-732-438/2019; kt.).
58. Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros tvarką, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos – Inspekcijos – kompetenciją, pareigas ir teises reglamentuoja Priežiūros įstatymas. Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatyta, jog po teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo gavusi skundą arba kai Inspekcijai pagal turimą informaciją kyla pagrįstų įtarimų, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas pažeidžiant TPĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, arba kai skundžiamas planavimo organizatoriaus atsakymas į visuomenės pasiūlymus (jeigu skundas pateiktas laikantis TPĮ nustatytų terminų arba atsakymas pateiktas po teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo), Inspekcija pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas teisėtai <...>. Baigusi patikrinimą, Inspekcija per 2 mėnesius nuo patikrinimo pabaigos dienos kreipiasi į teismą arba prokuratūrą (kai teritorijų planavimo dokumentas yra norminis teisės aktas) dėl administracinio sprendimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą panaikinimo, nustačiusi, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas neteisėtai. Apie patikrinimo rezultatus ir atliktus veiksmus per 5 darbo dienas nuo kreipimosi į teismą arba prokuratūrą dienos raštu informuoja skundą pateikusį (patikrinimą inicijavusį) asmenį ir teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusią instituciją. Inspekcija, atlikdama teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, turi teisę šiame įstatyme, TPĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kituose teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais atvejais kreiptis į teismą (Priežiūros įstatymo 26 str. 1 d. 8 p.). Inspekcija, atlikdama teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, turi teisę nustačiusi viešojo intereso pažeidimų teritorijų planavimo srityje, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (Priežiūros įstatymo 26 str. 1 d. 6 p.). Inspekcijos kompetencijai taip pat priskirtas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimas (Priežiūros įstatymo 10 str.). Priežiūros įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina, kad Inspekcija, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę, nustačiusi viešojo intereso pažeidimų statybos srityje, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis nustato, kad Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, taip pat kreiptis į prokuratūrą arba teismą, jeigu pažeistas viešasis interesas.
59. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šioje byloje yra nagrinėjamas Inspekcijos pareiškimas ginti viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p., 55 str. 1 d.), t. y. šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – viešojo intereso gynimas (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-989-502/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-1120/2023).
60. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra tai, kad šiuo atveju nėra nagrinėjamas individualus (privatus) ginčas, kilęs tarp bylos šalių Inspekcijos ir Administracijos, t. y. Inspekcija, kreipdamasi į teismą su pareiškimu, nesiekia apginti savo privataus intereso, kaip ir Administracija, priėmusi Įsakymą ir Statybos leidimą, nesiekia ginti savo privataus intereso. Šios bylos nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, t. y. ginčas kilęs iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Akcentuotina, kad teismas negali atsisakyti tvirtinti bylos taikos sutarties, jei materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
61. Bendruomenė Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, t. y. asmeniu, kurio teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d.). Tai reiškia, kad Bendruomenė į bylos nagrinėjimą yra įtraukta dėl to, jog pareiškėjas šioje byloje pareiškė reikalavimus tam, kad būtų apginti Bendruomenės teisės ir teisėti interesai.
62. Bendruomenė prašyme dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą nurodė, kad ji (Bendruomenė) kreipėsi į Inspekciją su 2024 m. rugsėjo 3 d. skundu, prašydama atlikti išsamų Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, jog Inspekcija pareiškimą teismui pareiškė reaguodama į minėtą Bendruomenės 2024 m. rugsėjo 3 d. skundą, gindama Bendruomenės teises bei teisėtus interesus. Bendruomenė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Detaliojo plano korektūra padidinus planuojamų statyti butų skaičių bus perkrauta esama inžinerinė bei socialinė infrastruktūra, suprastės esminės svarbos paslaugų prieinamumas Bendruomenės atstovaujamiems gyventojams. Bendruomenė taip pat nesutiko su servituto panaikinimu, tvirtindama, kad servitutas Detaliajame plane buvo suplanuotas tenkinant visuomenės poreikį prieiti prie upės, todėl Įsakymu atlikta Detaliojo plano korektūra, kuria minėtas servitutas panaikinamas, prieštarauja viešajam interesui. Bendruomenė nurodė, kad ji pati kreipėsi į teismą su skundu dėl Įsakymo panaikinimo ir šio skundo pagrindu Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad Bendruomenė procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi išsamius ir motyvuotus argumentus, dėl kurių pateikta tvirtinti Taikos sutartis iš esmės pažeidžia Bendruomenės atstovaujamų gyventojų interesus.
63. Bendruomenės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai leidžia pagrįstai suabejoti, jog pateikta tvirtinti Taikos sutartis galimai pažeidžia viešąjį interesą. Kaip jau minėta, vienas iš Inspekcijos nustatytų pažeidimų buvo susijęs su TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos visuomenės pasiūlymų teritorijų planavimo procese nagrinėjimo procedūros pažeidimu. Taikos sutartimi šalys iš esmės sutarė, kad į visuomenės pasiūlymus buvo atsakyta tinkamai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įstatymų leidėjui suteikus teisę visuomenei teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų ir asmenims nusprendus šia teise pasinaudoti, toks naudojimasis nurodyta teise turi būti ne formalus, o realiai padėti siekti ja numatytų tikslų – veiksmingai įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir visuomenės dalyvavimo teisę teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese, derinant privačių asmenų, savivaldybių ir valstybės interesus bei sudarant sąlygas racionaliam žemės naudojimui (žr., pvz., 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-701-492/2025; kt.).
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui suabejoti, ar Įsakymu koreguojant Detalųjį planą nebuvo pažeista visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese teisė, ir šiuo pagrindu atsisakyti patvirtinti Taikos sutartį.
65. Akcentuotina ir tai, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Taikos sutartis neabejotinai daro įtaką trečiojo suinteresuoto asmens Bendruomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl esant pateiktiems argumentuotiems Bendruomenės prieštaravimams, aplinkybė, ar Bendruomenės teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, gali būti nustatyta tik nagrinėjant bylą iš esmės.
66. Nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Bendruomenės skundą atsakovui Administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Š. M., R. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), kuriuo prašoma panaikinti Įsakymą. Tiek šioje administracinėje byloje, tiek Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa skundo / pareiškimo dalykas, t. y. abiejose bylose prašoma panaikinti Administracijos Įsakymą, taip pat iš dalies sutampa skundo / pareiškimo pagrindas, t. y. abiejose bylose Įsakymo neteisėtumas grindžiamas TPĮ 28 straipsnio 9 ir 10 dalyse įtvirtintų nuostatų pažeidimu, visuomenės pasiūlymų teritorijų planavimo procese nagrinėjimo procedūrų pažeidimu.
67. Pareiškėjo pareiškime nurodyti TPĮ pažeidimai yra susiję su ginčo teritorijų planavimo procese dalyvavusios Bendruomenės interesais – dėl suplanuoto servituto panaikinimo ir (ar) galimo norminių aktų nuostatų pažeidimo planavimo organizatoriui (atsakovui) atsakant į pateiktus siūlymus dėl rengiamų ginčo Detaliojo plano pakeitimų. Be to, svarbu akcentuoti ir tai, kad pareiškėjui, kaip valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą vykdančiai institucijai, pasikreipus į teismą dėl ginčo administracinių sprendimų panaikinimo ir į bylos nagrinėjimą proceso šalimi įtraukus Bendruomenę, pastarajai išnyko poreikis savarankiškai (atskirai), kaip suinteresuotai visuomenei, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.
68. Be to, nepašalinus abejonių dėl ginčijamo Įsakymo ir jo pagrindu išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, be kita ko, minėtais aspektais, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo Taikos sutartimi tikrai nebus pažeistos šio trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai, susiję su jo, kaip suinteresuotos visuomenės, dalyvavimu teritorijų planavimo procese ir inter alia (be kita ko) su jo interesais dėl suplanuoto servituto panaikinimo (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS?889?815/2025).
69. Dėl aptartų šios bylos faktinių ir teisinių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindų tvirtinti Taikos sutartį, nes Taikos sutarties sąlygos nėra konkrečios ir tiksliai apibrėžtos, Taikos sutarties dalykas galimai neatitinka byloje paduoto pareiškimo reikalavimų, kyla pagrįstų abejonių, kad Taikos sutarties sąlygos pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens Bendruomenės teises ir teisėtus interesus, prieštarauja viešajam interesui, Taikos sutartimi iš esmės suvaržomos trečiojo suinteresuoto asmens Bendruomenės, kaip proceso šalies, teisės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas Taikos sutarties, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
70. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Š. M., R. M. atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti Taikos sutartį, klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti Taikos sutartį. Dėl to pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Š. M., R. M. atskiruosius skundus atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė