Administracinė byla Nr. AS-564-492/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01236-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 59.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-08278, įpareigoti jo antrinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo ir perduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarnybos darbą koordinuojančiai institucijai ar teisingumo ministrei asmeniškai. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui patikslintą skundą. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pirminį ir patikslintą skundą laikė nepaduotais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria nutarta pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-08278 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą, panaikino ir šios skundo dalies priėmimo nagrinėti klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dalį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 18 d. sprendimo teisėtumo ir įpareigojimo pareiškėjo antrinės pagalbos prašymą nagrinėti iš naujo.
Regionų administracinio teismo teisėja 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė siūlyti teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui sudaryti teisėjų kolegiją ir bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. balandžio 16 d. 13.15 val. žodinio proceso tvarka.
Nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą ir, be kita ko, prašė minėtą nutartį panaikinti.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 27 d nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos tiesiogiai neįtvirtina galimybės proceso šalims atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį sudaryti teisėjų kolegiją ir skirti teismo posėdį. Taip pat ir pagal 2025 m. kovo 21 d. nutarties esmę nėra pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos nagrinėjimo eigai. Priešingai, tokios nutarties priėmimas iš esmės užtikrina nuoseklų administracinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad 2025 m. kovo 21 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 21 d. ir 2025 m. kovo 27 d. nutartis ir įpareigoti Regionų administracinį teismą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo iš esmės, nesudarant dirbtinių kliūčių ir atsižvelgiant į pateiktas pastabas.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas siekia apriboti jo procesines teises ir galimybę į nešališką teismo procesą, teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, užkirto kelią tolesnei bylos eigai, kadangi pareiškėjas negali pasitikėti teismu. Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, teismas neatsižvelgia į jo prašymus, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja galėjo būti šališka.
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka.
Atsakovas teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjas atskirajame skunde tik pateikė savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo
2025 m. kovo 21 d. nutarties, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo skundžiama Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis, kuria nutarta siūlyti teismo pirmininkui sudaryti kolegiją pareiškėjo bylos nagrinėjimui ir bylą skirti nagrinėti 2025 m. balandžio 16 d., neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai ir negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Pareiškėjas atskirajame skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai riboja jo teises, skundžiama 2025 m. kovo 27 d. nutartis, o kartu ir 2025 m. kovo 21 d. nutartis, yra nepagrįstos.
Pasisakydama dėl atskirajame skunde nurodyto prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.
Pareiškėjui paaiškintina, kad prašymai kreiptis į įvairias institucijas dėl išaiškinimų paprastai sprendžiami ginčą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant konkretų procesinį klausimą, todėl detaliau teisėjų kolegija šio atskirajame skunde suformuoto prašymo nevertina.
Be kita ko, akcentuotina, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo šališkumu bei suinteresuotumu, taikoma ydinga teismų praktika, yra grindžiami išskirtinai prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu bei teismų praktikos formavimu netinkama linkme. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši byla yra nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatos nustato, kad ne bet kokia pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis gali būti atskirojo skundo objektu. Vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, įstatymas konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-629/2018).
Vertindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 67 straipsnis, nustatantis pasiruošimo nagrinėti administracines bylas teisme tvarką, neįtvirtina, kad nutartis, kurioje buvo siūloma teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Vertinant atskirojo skundo objekto atitiktį ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punktui, pažymėtina, kad paprastai laikoma, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-83-629/2024, 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-484-492/2024). Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniu sprendimu, kuriuo baigiamas pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą / siūloma skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, pareiškėjo teisės nėra varžomos ar nepagrįstai apsunkinamos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 21 d. ir 2025 m. kovo 27 d. nutartis, aptartą teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis nepatenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Todėl skundžiama 2025 m. kovo 27 d. nutartimi pagrįstai nuspręsta, jog apeliacinis procesas dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties yra negalimas, atitinkamai atskirasis skundas pagrįstai atsisakytinas priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-162-463/2025). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė pagrįstų faktinių ir teisinių argumentų, paneigiančių šią išvadą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su galutiniu pirmosios instancijos teismo sprendimu, gali teikti apeliacinį skundą ir tokiu būdu patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą.
Padariusi išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis, kuria buvo nutarta siūlyti teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui sudaryti teisėjų kolegiją ir bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje, atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui negali būti skundžiama, teisėjų kolegija detaliau nevertina šios teismo nutarties pagrįstumo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis, nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio
1 dalies 1 ir 2 punktuose, atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas atskiruoju skundu ginčijo nutartį, kurios apskundimo atskiruoju skundu galimybės ABTĮ nenustato, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyti priimti. Teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė