Administracinė byla Nr. AS-652-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00778-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 9.10; 70.1; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

              Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVMI) 2014 m. sausio 27 d. nurodymą Nr. (4.65)-FR0698-9 (toliau – ir nurodymas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas pateikti informaciją bei paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną teismų kompetencijai.

              Teismas konstatavo, jog atsakovo nurodymas materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

II.

              Atskiruoju skundu pareiškėjas D. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovo nurodymą.

              Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nurodymu įpareigoja pareiškėją iš naujo pateikti tuos pačius dokumentus, bei pažymi, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas įtvirtina teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus veiksmą (neveikimą). Pareiškėjo vertinimu, nurodymas jam sukelia teisines pasekmes, kadangi, neįvykdžius teikiamų nurodymų, pareiškėjui kiltų administracinė atsakomybė. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra suformuotos taisyklės, jog asmuo visais atvejais neturi teisės skųsti tarpinių mokesčių administratoriaus sprendimų, todėl tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą.

Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad mokesčių administratoriaus nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 13 punkte, 34 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, mokesčių administratorius nepagrįstai pareiškėjo prašo pateikti informaciją apie pareiškėjo patirtas vartojimo išlaidas, kadangi jokie teisės aktai neįtvirtina mokesčių mokėtojo pareigos kaupti ir saugoti tokio pobūdžio duomenis, pareiškėjo manymu, tokiu būdu mokesčių administratorius piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis. Pažymi, kad mokesčių administratorius baigė mokestinį tyrimą, apie tai pareiškėjas informuotas 2014 m. liepos 4 d. atsakovo raštu.

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsakovas paaiškina, kad apie numatomą atlikti mokestinį patikrinimą pareiškėjas buvo įformuotas 2013 m. lapkričio 19 d. raštu bei atkreipia dėmesį, kad atsakovas nereikalauja antrą kartą pateikti tų pačių dokumentų, kadangi, jei tokie dokumentai jau yra pateikti, tokiu atveju, pildant FR0698 formą, pakanka nustatytos formos paaiškinimo priede įvardinti dokumentus ir papildomai jų neteikti. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo teiginys, jog mokestinis tyrimas yra užbaigtas, neatitinka tikrovės, kadangi atsakovo 2014 m. liepos 4 d. pranešime apie pareiškėjo atliktą mokestinį patikrinimą nurodyta, jog mokestinio tyrimo išvados pagrįstos mokesčių administratoriaus turimais duomenimis ir pareiškėjo pateiktais dokumentais. Atsakovas nurodo, kad kai bus gauti duomenys, kurie nebuvo žinomi mokestinio tyrimo metu, jie bus įvertinti kito kontrolės veiksmo metu.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. G. ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį, kuria administracinė byla nutraukta, nustačius, kad pareiškėjo ginčijamas nurodymas negali būti savarankišku administracinė bylos dalyku.

Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-657/2012; 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Taigi MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su teise kreiptis į teismą, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-533/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas administraciniam teismui ginčija Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. sausio 27 d. nurodymą Nr. (4.65)-FR0698-9 pateikti paaiškinimus bei informaciją apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pastebėtina, jog nurodymas priimtas vykdant mokestinį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, kuris, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nebuvo užbaigtas, t. y. atsakovo 2014 m. liepos 4 d. raštu Nr. (4.65)-FR0687-1039 (b. l. 39–40) pareiškėjas buvo informuotas, kad, teismui priėmus nutartį dėl nurodymo pagrįstumo, mokesčių administratorius inicijuos kontrolės veiksmą, kurio metu bus vertinamas pareiškėjo pajamų šaltinių pagrįstumas.

Įvertinusi pareiškėjo skundžiamą mokesčių administratoriaus aktą, teisėjų kolegija pažymi, jog iš aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Šioje administracinėje byloje skundžiamas toks mokesčių administratoriaus nurodymas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Vilniaus AVMI nurodymu duodamas kompetentingo subjekto patvarkymas pateikti paaiškinimus, kurie gali suponuoti tiek teigiamo sprendimo, tiek neigiamo sprendimo priėmimą tikrinamojo asmens atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, jog administraciniam teismui atskirai ir savarankiškai neskundžiamais tarpiniais (procedūriniais) sprendimais (veiksmais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje inter alia laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti paaiškinimus, duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-275/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011 ir kt.). Papildomai akcentuotina, kad ginti su mokesčių administravimo procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–263). Todėl, atsižvelgus į tai, kas nurodyta, atmestinas pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, apriboja pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti šio konkretaus mokesčių administratoriaus nurodymo, kuris iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, apskundimo galimybės, nei kad nurodyta anksčiau aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Šios išvados taip pat negali paneigti ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad už mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymą mokesčių mokėtojui gali būti taikoma administracinė atsakomybė, kadangi nurodyta aplinkybė patvirtina iš esmės tik tai, jog mokesčių administratoriaus nurodymas yra pateikiamas mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriui atliekant MAĮ 33 straipsnyje jam pavestas funkcijas, todėl toks nurodymas laikytinas viešojo administravimo subjekto, įgyvendinant jam suteiktus įgaliojimus, duotu patvarkymu, kuris privalo būti vykdomas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinę bylą nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, todėl ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Arūnas Dirvonas

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Dainius Raižys