Civilinė byla Nr. e2-954-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00721-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3.; 2.5.7.; 2.5.9.; 2.6.15.; 2.6.14.5.;

2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.1.5.;

2.1.2.4.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei S. Ž.,

atsakovei H. V. ir atsakovui E. K.,

atsakovų H. V., M. V. ir E. K. atstovui advokatui L. Š.,

trečiajam asmeniui notarui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams H. V., M. V. ir E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir piniginių lėšų priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. S., I. S. ir notarui V. L., ir

n u s t a t ė:

ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 2015 m. spalio 12 d. pinigų dovanojimo sutartį ir 2015 m. lapkričio 15 d. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytas tarp A. S. ir H. V., pagal kurias buvo padovanota H. V. 29 000,00 Eur suma. Taikyti restituciją, 29 000,00 Eur sumą priteisiant iš H. V. A. S. (mirusios (duomenys neskelbtini) naudai, kuri paveldėtina paveldėjimo byloje Nr. 7/2016; 2015 m. spalio 30 d. pinigų dovanojimo sutartį ir 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytas tarp A. S. ir E. K., pagal kurią E. K. buvo padovanota 29 000,00 Eur. Taikyti restituciją, 29 000,00 Eur sumą priteisiant iš E. K. A. S. (mirusios (duomenys neskelbtini) naudai, kuri paveldėtina paveldėjimo byloje Nr. 7/2016; 2015 m. gruodžio 24 d. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. S. ir M. V., pagal kurią buvo padovanota M. V. 14 500,00 Eur. Taikyti restitucija, 14 500,00 Eur priteisiant iš M. V. A. S. (mirusios (duomenys neskelbtini) naudai, kuri paveldėtina paveldėjimo byloje Nr. 7/2016; priteisti iš H. V. A. S. (mirusios (duomenys neskelbtini) naudai pasisavintus 13 290,00 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų, kurios paveldėtinos paveldėjimo byloje Nr. 7/2016; priteisti iš E. K. A. S. (mirusios (duomenys neskelbtini) naudai 5 900,00 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų, kurios paveldėtinos paveldėjimo byloje Nr. 7/2016; pripažinti negaliojančia 2013 m. balandžio 16 d. Rentos sutartį, sudarytą tarp A. S. ir M. V., pagal kurią buvo perleistas M. V. nuosavybėn butas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtintas notaro V. L., notarinio registro Nr. VL-1136, nuo sudarymo momento. Taikyti restituciją, butą grąžinant A. S. (mirusios (duomenys neskelbtini) nuosavybėn; priteisti A. S. naudai iš atsakovų: H. V., M. V. ir E. K. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodo, kad po motinos A. S. mirties ((duomenys neskelbtini) jos vaikai – ieškovas, atsakovė H. V. ir E. S. priėmė palikimą. A. S. dėl prastos sveikatos ir jos garbingo amžiaus Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta ieškovo sesuo – atsakovė H. V., su kuria mama gyveno, ir kuri tvarkė visus motinos finansinius reikalus, turėjo prieigą prie visų motinos sąskaitų. Ieškovas teigia, kad nors mama turėjo turto – butą ir pinigų, tačiau mirus mamai paaiškėjo, kad jos vardu nėra faktiškai jokio turto ir pinigų, išskyrus dalį žemės sklypo. 2013 m. balandžio 14 d. sudaryta rentos sutartimi atsakovės H. V. sūnui M. V. buvo perleistas A. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris, esant sveikesnei A. S., 2010 m. rugpjūčio 10 d. testamentu buvo paliktas M. V. ir I. S., brolio E. S. dukrai, lygiomis dalimis, tuo tarpu pats M. V. senele nesirūpino, jos neišlaikė ir tinkamai nevykdė rentos sutarties. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2013 m. gruodžio 11 d. mirus A. S. seseriai A. A., 2015 m. spalio 1 d. ji gavo jai priklausančią A. A. palikimo dalį, t. y. 90 851,30 Eur. Pagal byloje pateiktas ir ginčijamas penkias dovanojimo sutartis buvo padovanota 72 500,00 Eur suma, t. y. 5 kartus po 14 500,00 Eur, E. K. pervesta 5 900,00 Eur (per du pavedimus, po 2 950,00 Eur), o H. V. be jokių sutarčių pasisavino 13 290,00 Eur sumą. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė H. V., pasinaudodama savo padėtimi, t. y. aplinkybe, jog ji galėjo valdyti A. S. banko sąskaitas, išgrynino visas A. S. asmeninėje AB DNB banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, įskaitant ir po jos sesers mirties paveldėtą palikimą. Iš A. S. priklausančios AB DNB banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. sausio 12 d. buvo išgryninta ir pervesta 91 690,00 Eur suma. Be to, A. S., be AB DNB banke buvusių piniginių lėšų, kiekvieną mėnesį papildomai gaudavo daugiau nei 400,00 Eur išmokų, kurios visos buvo išgrynintos, jomis buvo apmokami įvairūs pirkiniai, suteiktos paslaugos, ir jų visiškai pakako patenkinti pačios A. S. poreikius, ją išlaikyti.

Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovė H. V. 2014 m. balandžio 4 d. buvo išduotas įgaliojimas tik dėl palikimo, likusio po A. S. sesers A. A. mirties, priėmimo A. S. naudai ir su tuo susijusių procedūrų atlikimui. Tuo tarpu atsakovė H. V. dėl leidimo dovanoti rūpintiniui priklausiančias pinigines lėšas ir kitą turtą – butą, nėra kreipusis į teismą ir toks leidimas jai teismo nebuvo išduotas. Ieškovas įrodinėja, kad tiek 2013 m. balandžio 16 d. rentos sutarties sudarymas, tiek 2015 m. spalio 12 d., 2015 m. lapkričio 15 d., 2015 m. spalio 30, 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 24 d. dovanojimo sutartys prieštarauja imperatyvioms CK 3.244 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatoms, o nurodyti sandoriai yra niekiniai. Be to, ieškovas teigia, kad visos nurodytos dovanojimo sutartys turi būti vertintinos kaip vienas sandoris, kadangi buvo sudarytos su tais pačiais asmenimis ir viena po kitos. Ieškovas taip pat įrodinėja, kad keturiomis dovanojimo sutartimis įtvirtinti sandoriai, kuriais tiek atsakovei H. V., tiek atsakovui E. K. buvo padovanota iš viso po 29 000,00 Eur, yra negaliojantys dėl notarinės formos nesilaikymo (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), kadangi faktiškai dovanotina suma viršijo 14 500,00 Eur ir šie sandoriai privalėjo būti sudaryti ne rašytine, o notarine forma. Ieškovas teigia, kad būtent aplinkybės, jog ginčijami rentos ir dovanojimo sandoriai buvo sudaryti A. S. esant garbiame amžiuje ir prastos sveikatos būklės, išimtinai tik rūpintojos H. V. ir jos vaikų naudai, dovanojimo sutartis sudarius prieš pat A. S. mirtį, galimai apgaulės būdu, prieštaraujant gerai moralei, siekiant sudarytus sandorius nuslėpti, patvirtina, kad atsakovė H. V. ir jos vaikai ne tik, kad negynė A. S. interesų, tačiau atsakovė H. V. piktnaudžiaudama savo, kaip A. S. rūpintojos padėtimi, neteisėtai pasisavino 91 690,00 Eur A. S. priklausiusias pinigines lėšas.

Atsakovė H. V. atsiliepimu į A. S. patikslintą ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovų ieškinyje nurodytą sumą, kadangi per nurodytą laikotarpį buvo pervesta mažesnė suma – 90 868,03 Eur, t. y. ieškovas prašo teismo priteisti jam daugiau nei objektyviai iš viso A. S. turėjo pinigų. Ieškovas neatsižvelgia, kad dalis pinigų iš sąskaitos buvo nurašyta paties banko už teikiamas sąskaitos aptarnavimo paslaugas. Atsakovė teigia, kad A. S. rūpyba buvo nustatyta kaip veiksniam asmeniui dėl jos senatvės ir dėl apsunkinto gebėjimo susitvarkyti buitinius reikalus, tačiau nebuvo apribotas jos veiksnumas, visus savo turtinius reikalus A. S. sprendė savarankiškai, jos turto administravimo klausimas teisme nebuvo sprendžiamas, turto administratorius nepaskirtas. A. S. dovanojimo sutartis sudarė asmeniškai, o CK 3.244 straipsnio nuostatos yra taikomas tik tais atvejais, kai sandorius sudaro rūpintojas atstovaudamas savo rūpintinį. Priešingai nei teigia ieškovas, sudarytoms sutartims nebuvo privaloma notarinė forma, kadangi A. S. dovanojo pinigus po 14 500,00 Eur ne tik dėl to, kad išvengtų vykimo pas notarą ir notaro paslaugų mokesčių, bet ir dėl to, kad nenorėjo ir negalėjo padovanoti atsakovams numatytos pinigų sumos visos iš karto, kadangi jos faktiškai neturėjo, juos pirmiausiai reikėjo A. S. paliepimu nuimti nuo banko sąskaitos. Atsakovė taip pat nurodo, kad 5 900,00 Eur suma atsakovui E. K. buvo pervesta pačios A. S. paliepimu, tikslu pirmąją palikimo dalį panaudoti artimiausių, ja besirūpinančių žmonių naudai. Be padovanotų atsakovams procesiniuose dokumentuose nurodytų pinigų sumų, A. S. finansavo buvusio savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą, ne kartą nedidelėmis sumomis yra be jokių dokumentų davusi (padovanojusi) pinigų tiek savo anūkams, tiek ir atsakovei, naudojo savo reikmėms – pirko šventinius drabužius, batus ir kitus daiktus anūko M. V. bažnytinės santuokos ceremonijai, ta pačia proga dovanojo jam dailininkės S. J. tapytą paveikslą „Dviese“, dovanai pirko Sausio 13-osios jubiliejaus proga „Monetų namų“ išleistą sidabrinę monetą ir kt., prieš mirtį taip pat paliko 4 820 Eur sumą laidotuvių ir kapo priežiūros išlaidoms, ir kurių 500,00 Eur buvo perduoti I. S., o iš nurodytos sumos yra likę dar 306,33 Eur. Nors A. S. turėjo sveikatos problemų ir jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau jos psichinė sveikata buvo pakankamai gera, ji suprato savo veiksmus, pati priiminėjo sprendimus dėl savo turto ir pajamų, tiesiogiai sudarinėjo sandorius, o visi veiksmai buvo atliekami jos prašymu. Tuo tarpu kiti vaikai – Artūras ir Egidijus, bei sūnų vaikai, jos anūkai, nesirūpino ja ir nepadėjo jai sunkiu laikotarpiu. Atsakovė taip pat nurodo, kad sudaryta rentos sutartis buvo realiai abiejų šalių vykdoma ir įvykdyta: M. V. gyveno kartu su savo senele A. S. ir rūpinosi ja kartu su savo motina atsakove H. V., tuo tarpu jai pačiai niekada nekilo mintis pareikalauti grąžinti butą. Atsakovė nurodo, kad paveldint pagal įstatymą, palikimas įpėdiniams tenka lygiomis dalimis, dėl ko ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų dėl viso palikimą sudarančio turto. Kita vertus, nėra galimybės reikšti reikalavimą priteisti ar atlikti kokius nors veiksmus A. S. naudai, kadangi ji yra mirusi ir praradusi savo teisnumą, t. y. nėra teisinių santykių subjektu.

Atsakovas M. V. atsiliepimu į ieškovo A. S. patikslintą ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad A. S. 2015 m. gruodžio 24 d. sudaryta pinigų dovanojimo sutartimi M. V. padovanojo 14 500,00 Eur sumą. Atsakovas teigia, kad jokios imperatyvios įstatymo normos šiuo atveju nedraudė veiksniam asmeniui – A. S., sudaryti dovanojimo sutartį, o apie ketinimą padovanoti konkrečią pinigų sumą jis buvo informuotas pačios A. S., kuri pati ir nurodė tiek dovanojamą pinigų sumą, tiek pati užpildė beveik visą sutarties formą. Atsakovas taip pat nurodo, kad jo sudarytas sandoris su savo senele A. S. atitinka įstatymo nustatytą rašytinę formą. A. S. visada buvo šviesaus proto, turėjo savo nuomonę ir mėgdavo diskutuoti įvairiais gyvenimo klausimais, tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad jos atžvilgiu buvo panaudota kokia nors apgaulė, dėl ko jos veiksmai neatitiko tikrosios jos valios. 2013 m. balandžio 16 d. A. S. ir atsakovas M. V. sudarė rentos sutartį, kurios pagrindu rentos gavėja perleido rentos mokėtojui atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, suteikti maitinimą, jeigu rentos gavėjos sveikatos būklė reikalaus, ir jos priežiūrą. Sudaryta sutartis buvo patvirtinta notaro ir įregistruota viešajame registre.

Priešingai nei teigia ieškovas, visą rentos sutarties galiojimą A. S. buvo aprūpinta visais būtinais dalykais – turėjo gyvenamąją vietą, buvo apsirengusi, pavalgiusi ir prižiūrėta. Tuo tarpu ieškovas, ginčydamas rentos sutartį, iš tikrųjų gina savo, o ne rentos gavėjos interesus. A. S. iki pat mirties buvo sveiko proto, puikiai suprato visus savo veiksmus, sandorius ji sudarė pagrįstai ir sąmoningai, to norėdama ir siekdama, tuo tarpu priešingų aplinkybių ieškovas neįrodė.

Atsakovas E. K. atsiliepimu į ieškovo A. S. patikslintą ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad su A. S. sudarytos 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartys yra ne per rūpintoją atsakovę H. V., bet tiesiogiai su A. S., kuri buvo veiksni ir laisva sudaryti sandorius su bet kuriuo asmeniu, tame tarpe su rūpintoja ar jos (tuo pačiu ir savo) artimaisiais giminaičiais. Atsakovas teigia, kad paties rūpintinio tiesiogiai sudaromiems sandoriams teismo leidimo nereikia. Tuo tarpu jis net nežinojo ir negalėjo numatyti, kad A. S. praėjus kiek laiko jam ir vėl padovanos tokią pačią pinigų sumą. Pati A. S. pasirinko konkrečias pinigų sumas, su juo šių klausimų nederino, sandorius ji sudarinėjo grynais pinigais, tuo tarpu pirmosios dovanojimo sutarties dieną A. S. faktiškai net neturėjo 29 000,00 Eur sumos. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kad minėti sandoriai buvo sudaryti apgaule, juolab, kad sudarant sandorius nei jis, nei atsakovė H. V. nedalyvavo ir jokios įtakos A. S. nedarė. Atsakovas taip pat nurodo, kad A. S. veiksmai – dovanojant 5 900,00 Eur sumą atsakovui E. K., nebuvo netikėti ar nelogiški, kadangi ir anksčiau A. S. yra dovanojusi jam dar didesnes pinigų sumas. Pinigai buvo pervesti iš A. S. banko sąskaitos į atsakovo E. K. banko sąskaitą kaip dovana, kas nurodyta ir banko sąskaitos išraše.

  Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovo A. S. bei atsakovės H. V. motina ir atsakovų M. V. ir E. K. senelė A. S., kuriai  Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi buvo nustatyta rūpyba ir kurios rūpintoja paskirta  atsakovė H. V., sudarė sandorius:

2013 m. balandžio 16 d. rentos sutartį, kuria perleido jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui M. V.;

2015 m. spalio 12 d. ir 2015 m. lapkričio 15 d. pinigų dovanojimo sutartis, kurių pagrindu atsakovei H. V. padovanojo po 14 500,00 Eur sumą;

2015 m. spalio 30 d.  ir 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartis, kurių pagrindu atsakovui E. K. padovanojo po 14 500,00 Eur sumą;

2015 m. gruodžio 24 d. pinigų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu M. V. padovanojo 14 500,00 Eur sumą.

A. S. mirė (duomenys neskelbtini) jos palikimą pagal įstatymą notaro biuro biurui pateiktais pareiškimais priėmė tiek ieškovas, tiek atsakovė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo teigimu, atsakovė H. V. pasinaudodama savo padėtimi, t. y. aplinkybe, jog ji buvo paskirta A. S. rūpintoja ir galėjo valdyti rūpintinio banko sąskaitas, pasisavino visas A. S. asmeninėje AB DNB banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, neteisėtai pervedė savo sūnui atsakovui E. K. dviem pavedimais 5 900,00 Eur sumą, be to, ieškovo vertinimu, palikėjos sandorių sudarymui buvo reikalingas teismo leidimas, sandoriai dėl piniginių lėšų dovanojimo turėjo būti sudaryti notarine forma, įstatyme įtvirtintas draudimas atsakovams sudaryti sandorius su rūpintiniu (palikėja), palikėja sandorius sudarė dėl rūpintojos apgaulės.

Byloje pateikti įrodymai, kad A. S. nuo 2011 m. gruodžio 5 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis,  2014 m. sausio 4 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje nustatyti lėtinės smegenų išemijos požymiai, 2014 m. vasario 7 d. A. S. diagnozuota lėtinė smegenų išemija, sutrikusi atmintis.

Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad palikėja sandorius sudarė suklaidinta ar neteisingai suvokė tikrąją sandorių, atskirų jų sąlygų esmę.

Byloje nustatyta, kad rentos sandorį A. S. sudarė notarine forma. Notaras, patvirtinęs ginčo sandorį, nurodė, kad prieš tvirtinant sandorius, tame tarpe ir ginčo rentos sutartį, visada nustatinėjama šalių valia dėl sandorio sudarymo, aiškinamasi ar šalys suvokia sutarties sąlygas ir turtinį. Nagrinėjamos bylos atveju, notaras tiksliai negalėjo prisiminti ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, tačiau nurodė, kad šis sandoris nebuvo išskirtinis, šalys siekį sudaryti sandorį išsakė tiek užsakydamos notaro paslaugas, tiek ir sudarydamos sutartį, šalių valia dėl sandorio sudarymo, suvokimas dėl sandorio turinio ir jo sąlygų esmės abejonių notarui nekėlė.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai neaptvirtina ieškovo teiginių, kad sprendimą  sudaryti tiek ginčo notarinę sutartį, tiek pinigų dovanojimo sutartis A. S. priėmė ne savarankiškai, o veikdama kitų, pašalinių veiksnių. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog po rentos sutarties sudarymo, palikėja apsigyveno atsakovės namuose ir buvo jos prižiūrima. Apklausti byloje liudytojai A. B., Z. G., R. A., A. K. V. nurodė, kad ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu jiems yra tekę bendrauti su A. S., liudytojams A. S. aplinkos suvokimas abejonių nekėlė, palikėjos bendravimas su aplinkiniais, liudytojų vertinimu, atitiko joms amžių, iš pokalbių su A. S. liudytojai supratę, kad palikėjai buvo žinomos aplinkybės dėl ginčo piniginių lėšų kilmės, jų kiekio, be to liudytojas R. A. patvirtino, kad A. S. domėjosi darbais, atliekamais jos nuosavybės teise priklausiusiame bute, atsiskaitinėdavo už tam tikrus atliktus darbus.

Teismo vertinimu, ieškinio argumentai, kad dėl amžiaus, sveikatos būklės ir atsakovų panaudotos apgaulės ir poveikio A. S. nesuprato rentos ar pinigų dovanojimo sutarčių esmės (CK 1.90 straipsnis, 1.91 straipsnis), yra paremti tik prielaida. Byloje nėra ginčijama palikėjos valia, išreikšta jau po rūpybos nustatymo, jai priklausantį butą po mirties palikti po ½ dalį atsakovui M. V. ir trečiajam asmeniui I. S.. Ši aplinkybė, teismo vertinimui, patvirtina palikėjos suvokimą ir siekį atlikti veiksmus, susijusius su jai priklausančiu turtu, t. y. palikėja suvokė galimybę disponuoti jai priklausančiu turtu ir priėmė atitinkamus sprendimus dėl šio turto likimo. Pripažintina, kad asmens valia yra sudėtingas ir individualus reiškinys, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairūs palikėjos fiziniai ir emociniai aspektai. Byloje nustatyta, kad sandorius palikėja sudarė su artimais giminaičiais, kurie ją supo gyvenamojoje aplinkoje, t. y. su kuriais ji bendravo, ja rūpinosi. Tačiau šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad gyvendama su atsakove A. S. atsakovų buvo neteisėtai įtakojame, apgaudinėjama, t. y. kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų sudarant sandorius buvo iškreipta A. S. valia ar, kad sandoriai sudaryti nepalankiomis sąlygomis. Dovaną gavusio asmens sutarties teksto atspausdinimas, teismo vertinimu, negali būti vertinamas, kaip neteisėtas veiksmas bei nepaneigia dovanotojos valios sudaryti sutartį. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių, kad atsakovai klaidino, nuolatinai ir nuosekliai neteisėtai įtikinėjo A. S. sudaryti ginčo sandorius. Priešingai, byloje nustatyta, kad A. S. tiek sandorių sudarymo metu, tiek po jų sudarymo, buvo pakankamai ir rūpestingai rūpinamasi, jai buvo užtikrintos tiek būsto, tiek ir priežiūros, išlaikymo paslaugos.

Tai, kad ginčo sandoriu išreikšta pasikeitusi palikėjos valia ieškovui nėra palanki, nėra pagrindas išvadai, kad po kelerių metų A. S. dėl garbingo amžiaus bei sveikatos būklės  negalėjo išreikšti savo valios.

Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis). Rentos gavėjo asmeninių poreikių tenkinimo natūra prigimtis lemia, kad ši rentos mokėtojo prievolė baigiasi po rentos gavėjo mirties (CK 6.464 straipsnio 1 dalis). Taigi, teisė gauti išlaikymą iki gyvos galvos yra neatskiriama nuo rentos gavėjo asmens, todėl nepaveldima (CK 5. 1 straipsnio 3 dalis)

Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas priėmė palikimą po savo motinos mirties ir yra jos teisių perėmėjas, tačiau reikalavimas dėl rentos sutarties netinkamo vykdymo (nutraukimo) byloje pareikštas jau po A. S. mirties, pati rentos gavėja iki mirties reikalavimo dėl sutarties netinkamo vykdymo pareiškusi nebuvo. Jau buvo minėta, kad teisei į išlaikymą iki gyvos galvos yra būdingas asmeninis pobūdis ir jos ieškovas nepaveldėjo, o įsipareigojimai pagal 2010 m. birželio 22 d. rentos sutartį A. S. yra įvykdyti. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl sutarties netinkamo vykdymo, todėl ir ieškinio argumentai dėl rentos sutarties vykdymo aplinkybių detaliau neanalizuotini.

Minėta, kad ieškovas ieškinį grindžia CK 3.244 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatomis, argumentuodamas tuo, jog ginčo sandoriams sudaryti reikalingas teismo leidimas, be to teigiama, kad rūpintojas, jų artimi giminaičiai negalėjo sudaryti sandorių su rūpintiniu. Tokią poziciją ieškovas grindžia tuo, kad atstovavimo teisiniams santykiams yra būdingas lojalumas, tarpusavio pasitikėjimas, o tai reiškia, kad atstovas turi veikti nesukeldamas atstovaujamojo ir savo interesų konflikto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo sandorius sudarė pati turto savininkė. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog dėl veiksnaus asmens turto naudojimo valdymo ir disponavimo tarp veiksnaus asmens ir jo rūpintojo turi būti sudaryta notarinės formos pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartis (t. y. įgaliojimas), kurioje būtų apibrėžiamos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sandorius sudarė pats rūpintinis, t. y. pagrindo išvadai, kad ginčo sandorių sudarymui turėjo būti gautas teismo leidimas, nėra (CK 3.244 straipsnio 2 dalis).

Byloje ginčo nėra, kad piniginės lėšos sandoriais buvo perleistos rūpintojai ir jos vaikams. CK 3.244 straipsnio 4 dalis įtvirtinta nuostata, kad rūpintojas, jų artimi giminaičiai negali sudaryti sandorių su rūpintiniu. Draudžiamo sandorio sudarymas gali pažeisti atstovaujamojo interesus ir sukelti interesų konfliktą, todėl ši įstatymo norma skirta rūpintinio interesų apsaugai. Byloje nėra nustatyta, kad rūpintinis dėl savo amžiaus ar ligos negalėjo savarankiškai sudaryti sandorių (CK 3.240 straipsnio 3 dalis), todėl siekiant nuginčyti draudžiamą sandorį, būtina įrodyti ir nustatyti, kad toks sandoris pažeidė rūpintinės A. S. interesus (CK 1.78 straipsnio 2 dalis).

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad po rentos sutarties sudarymo rūpintine A. S. apsigyveno pas rūpintoją, atsakovę H. V.. Minėta, kad tiek šalių paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad rūpintinei buvo užtikrintos tiek būsto, tiek priežiūros ir išlaikymo paslaugos. Dėl anksčiau sprendime nurodytų argumentų yra pagrindas spręsti, kad A. S. suvokė turimo turto mąstą, jo kilmę, savarankiškai priminėjo sprendimus dėl jai priklausančio turto likimo – iš pradžių testamentais, vėliau rentos sutartimi išsprendė jos vienintelio būsto likimą. Ši byloje nustatyta aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina susiformavusią rūpintinės valią iki mirties išspręsti viso jai priklausančio turto, tame tarpe ir vėliau priimto palikimo-piniginių lėšų, likimą.

Nustatyta, kad ginčo rentos sandoriu rūpintinė perleido savo turimą vienintelį turimą būstą bei apsigyveno jai artimoje aplinkoje – pas dukrą. Po sesers 2013 m. gruodžio 11d. mirties atsiradus palikimui, turtą perleido artimiems savo aplinkai asmenims, su kuriais ji gyveno, bendravo bei kurie ja rūpinosi. Rūpintinės suvokimą, teismo vertinimu, apie jai priklausančio turto masę patvirtina ne tik liudytojų parodymai, kuriais šie patvirtino, kad A. S. buvo žinoma pinigų kilmė, bet ir A. S. išduotas, notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, suteikiantis teisę atsakovei pasirūpinti palikimu, nurodymai ir priemonių suteikimas disponuoti bankinėse įstaigose esančiomis lėšomis bei sandorių sudarymą patvirtinančios rašytinės pinigų dovanojimo sutartys. Šie įrodymai patvirtina, kad rūpintinei notaras išaiškino išduodamo įgaliojimo turinį ir esmę, pasirašydama dovanojimo sutartyse ji – rūpintinė turėjo galimybę ne vieną kartą suprasti jų tekstą, tai leidžia daryti išvadą, kad A. S. ne tik kad žinojo apie savo disponuojamą turtą, bet ir savarankiškai priminėjo sprendimus dėl jo likimo.

Pati rūpintinė iki mirties prieštaravimų dėl rūpintojo veiksmų nereiškė, todėl teismo vertinimu, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad išgrynintos lėšos buvo panaudotos ne pagal A. S. nurodymus, ar, kad pinginių lėšų iš bankinės sąskaitos nuėmimas neatitiko A. S. valios. Byloje nustatytas A. S. siekis iki mirties išspręsti jai priklausančio turto klausimus, turto perdavimas savo aplinkai artimiems asmenims, kurie ją prižiūrėjo, teismo vertinimu, nesukėlė rūpintinės ir rūpintojos interesų konflikto ir nepadarė atstovaujamajai žalos. Todėl ginčo sandorių sudarymas atitiko rūpintinės valią, kad klausimai su jai priklausančio turto likimu būtų išspręsti iki jos – palikėjos mirties ir jos interesų nepažeidė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas teigti, kad pinigines lėšos iš bankomato buvo išgrynintos ir naudojamos vykdant rūpintinės nurodymus.

Pažymėtina, kad iki rūpintinio mirties reikalavimo dėl interesų pažeidimo tiek rūpintinis, tiek subjektas, turintis teisę ginti kitų asmenų teises (CPK 49 straipsnis) reikalavimo, siekdamas pripažinti sandorius negaliojančiais CK 3.244 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra pareiškę. Reikalavimas siekiant apsaugoti rūpintinės interesus pareikštas po rūpintinės mirties, pasibaigus rūpybai. Dėl nurodytų priežasčių taip pat yra pagrindas spręsti, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl rūpintinės interesų pažeidimo (CK 1.78 straipsnio 4 dalis).

Ieškovo teigimu, ginčijami piniginių lėšų dovanojimo sandoriai privalėjo būti sudaryti notarine, o ne rašytine forma (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Ieškovas argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje pažymėta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-288/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos tarp tų pačių šalių ir praėjus trumpam laiko tarpui. Tačiau vertinti A. S. sudarytus su H. V. ir E. K. dovanojo sutartis kartu kaip vieną sandorį, pagrindo nėra.

Minėta, kad po A. S. sesers 2013 m. gruodžio 11d. mirties atsiradus palikimui piniginės lėšos pateko į A. S. bankinėje įstaigoje esančią sąskaitą. Dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, bet ir realinė, nes dovanojamas realiai valdomas turtas. Byloje nustatyta, kad instrumentai nuimti pinigines lėšas buvo suteikti rūpintojai, byloje pateikti įrodymai, kad piniginės lėšos buvo išgryninamos per tam tikrą laikotarpį bei atitinkamomis sumomis. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo dovanojimo sandoriais buvo perleidžiamos tik realiai A. S. disponuojamos piniginės lėšos. Byloje, teismo vertinimu, nepaneigti atsakovų paaiškinimai, kad pinginės lėšos buvo dovanojamos ir esant tam tikroms progoms, t. y. turint konkretų tikslą suteikti dovaną. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad išgryninus pinigines lėšas dovanotoja realiai disponavo tik dalimi palikimo, spręstina, kad šalys yra laisvos pasirinkti joms labiau tinkamą įstatymo leidžiamą sandorio sudarymo formą, todėl ginčo 2014 m. spalio 12 d. ir 2015 m. lapkričio 15 d. dovanojimo sutartis bei 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartis vertinti kaip vieną sandorį pagrindo nėra.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-288/2009, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo aplinkybės. Ieškovo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės bylos aplinkybės buvo susijusios su turto perleidimo sandoriais ir teismas pateikė išaiškinimą dėl sandorių, kuriais iš esmės buvo pažeisti nekilnojamojo turto bendraturčio interesai, atėmus galimybę pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje klausimas keliamas dėl atskirų realinių sutarčių vertinimo, kuriais buvo perleistos piniginės lėšos, kaip vieno sandorio ir dėl jų formos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo ieškinį atmetus, yra pagrindas priteisti atsakovams iš ieškovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė H. V. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo jo turėtas 2 785,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ir susidariusias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos t. 3, b. l. 155-161), atsakovas M. V. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo jo turėtas 1 600,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ir susidariusias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos t. 3, b. l. 162-168), atsakovas E. K. taip pat pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo jo turėtas 580,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas ir susidariusias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos t. 3, b. l. 169-172).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, ir įvertinus atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą pagal 2015 m. kovo 19 d. Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (redakcija Nr. 1R-77, 2 p., 7 p., 8.2 p., 8.16 p., 8.18 p., 8. 19 p.) spręstina, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl prašymai tenkinti ir atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovui A. S. buvo atidėtas 1 680,00 Eur žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, todėl ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo A. S. valstybės naudai priteistinas 1 680,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 39,83 Eur sumą, todėl, atmetus ieškovo ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Atmetus ieškinį, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 600,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų 00 ct), H. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2 785,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 580,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Iš ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1 680,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 39,83 Eur (trisdešimt devynis eurus 83 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Valstybės (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės H. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                         Egidijus Tamašauskas