Civilinė byla Nr. 2S-1282-254/2017;

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00962-2017-6;

Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.6; 3.3.2.4; 3.5.6

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1534-179/2017 pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teismas

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Saulius Virbickas pateikė prašymą pakeisti skolininką R. M. naująja skolininke Lietuvos Respublikos valstybe. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 387738 dėl 11,58 Eur išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos valstybės naudai. Neišieškotos vykdymo išlaidos. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsniu, turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Po skolininko mirties vykdomojoje byloje sutapo skolininkas ir kreditorius. Valstybė, pati būdama išieškotoju, žinojo apie skolos buvimą. Apie mirusio skolininko skolas paveldėtojui (valstybei) buvo išviešinta iki ir po skolininko mirties. Nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos duomenys apie esamą skolą buvo viešinami valstybės valdomame vykdomųjų bylų registre. 

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko prašymą tenkino. Pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų dalyje skolininką R. M. jo teisių perėmėja valstybe. 
2. Teismas nustatė, kad antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje vykdomas Alytaus apskrities VPK išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 387738 dėl 11,58 Eur išieškojimo iš R. M., mirusio (duomenys neskelbtini) VMI 2017 m. vasario 28 d. raštu pranešė antstoliui, kad valstybė priėmė mirusiojo skolininko palikimą – pinigines lėšas. Po skolininko mirties valstybei paveldėjus skolininko turtą, šioje vykdomojoje byloje sutapo skolininkas ir išieškotojas, tačiau antstolis prašyme dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liko neišieškotos vykdymo išlaidos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pakeitė skolininką vykdymo procese.

3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu VMI prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismo nutartyje nėra aišku, iš ko teismas sprendė, kad vykdomąsias bylas vykdantis antstolis laiku ir tinkamai įgyvendino savo teises. VMI neturi duomenų, kad antstolis laikydamasis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų laiku informavo paveldėtoją, t. y. valstybę, ar pranešė notarui, ar esantį reikalavimą išviešino viešuosiuose registruose. Apeliantės nuomone, šiuo atveju vykdomąsias bylas vykdantis antstolis neatliko jokių aktyvių veiksmų per įstatyme nustatytus terminus.
2. Apeliantė savo iniciatyva atliko skolininko atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų paiešką ir 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-6171 kreipėsi į antstolį, prašydama pateikti informaciją, susijusią su palikėjo skolų išieškojimu. Apeliantės nuomone, šis raštas neįrodo, kad kreditoriniai reikalavimai vykdomosiose bylose buvo pareikšti laiku ir tinkamai. Pažymėtina, kad antstolis tik po VMI rašto gavimo, t. y. po palikėjo mirties praėjus beveik 10 mėnesių, kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl vykdymo išlaidų.
3. Paveldėjimo valstybės vardu procedūrą VMI pradėjo pagal kito antstolio (antstolės Angelės Kvaraciejienės) 2016 m. rugsėjo 1 d. pranešimą. VMI pranešimo iš antstolio Sauliaus Virbicko apie skolininko atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, nėra gavusi, duomenų apie turto arešto aktų išviešinimą viešuose registruose šiose vykdomosiose bylose apeliantė taip pat neturi. Išdėstytų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad antstolis šiose vykdomosiose bylose neatliko jokių aktyvių veiksmų per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, susijusius su kreditorinio reikalavimo išviešinimu ar pateikimu palikimą priėmusiam įpėdiniui.
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis Saulius Virbickas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS), dar iki skolininko mirties AIS registruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Po skolininko mirties šie duomenys buvo palaikomi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturėjo. Dokumentas, įrodantis šį teiginį, yra valstybės valdomi duomenys AIS bei teismui pateiktos vykdomosios bylos su jose esančiais procesiniais dokumentais. Taip pat skolos buvimas buvo išviešintas kitomis priemonėmis, kurių dokumentai saugomi teismui perduotose vykdomosiose bylose. Esant tokioms aplinkybėms nesuprantama, kodėl duomenų apie mirusio asmens skolas išviešinimas tiesioginiam mirusio asmens turto paveldėtojui (valstybei) yra netinkamas.
5.   Valstybės vardu šiose vykdomosiose bylose vykdomuosius dokumentus pateikė nuobaudas paskyrusios valstybės įgaliotos institucijos. Išieškotojas yra valstybė, todėl nesutiktina su atskirajame skunde esančiu teiginiu, jog valstybei buvo neišviešintos skolininko skolos, nors valstybė pati per savo įgaliotą instituciją priėmė sprendimus dėl skolų išieškojimo ir pateikė vykdymui vykdomuosius dokumentus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas skolininkas vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškomų vykdymo išlaidų dalyje - vietoje skolininko R. M. skolininke nurodant Lietuvos Respubliką, kurią atstovauja VMI, - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamos bylos matyti, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Alytaus AVPK 2008 m. gegužės 12 d. vykdomąjį dokumentą - nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 387738 dėl 11,58 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos valstybės naudai. Remiantis paminėta teisės norma, darytina išvada, kad už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams skolininkui mirus.
5. CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Skolininkas R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 2016 m. sausio 20 d. patvarkymo Nr. S-16-1241 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad vykdomojoje byloje apskaičiuota ir liko neišieškota 32,69 Eur vykdymo išlaidų. Kadangi antstolis pradėjo baudos išieškojimą teisėtai, vykdydamas priverstinį išieškojimą patyrė išlaidų ir jos turi būti atlygintinos, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo sprendžiama tik dėl valstybės prievolės atsakyti pagal pirminio skolininko prievolę vykdymo išlaidų dalyje (CPK 596 straipsnis). 
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 6.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. 
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ ir kt. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2012; kt.).
8. Kaip jau minėta šios nutarties 8 punkte, skolininkas R. M. mirė (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 32,69 Eur vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos 2016 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-16-1241.  CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas palikėjo kreditoriams trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus šioje normoje numatytu būdu pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 19 d. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad po vykdymo išlaidų paskaičiavimo antstolis 2017 m. vasario 2 d. užklausė LR Gyventojų registrą duomenų apie skolininką  ir tą pačią dieną gavo duomenis iš Testamentų registro, kad palikimą 2016 m. gruodžio 9 d. priėmė valstybė.  Jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų pareikšti savo reikalavimus palikėjo įpėdinei iki jai priimant palikimą  antstolis neatliko. Į teismą dėl išieškotojo pakeitimo antstolis kreipėsi 2017 m. kovo 1 d., t.y. tik po to, kai 2017 m. vasario 28 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą apie perimto skolininko turto tikrąją vertę, kuri skirstytina palikėjo kreditoriams (24,39 Eur).  
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę ir nėra poreikio spręsti nurodyto termino pratęsimo klausimo. Šios nutarties 11 punkte nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad 2016 m. gruodžio 9 d. valstybei priimant palikimą jai nebuvo žinoma apie  2016 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-16-1241 antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas ir jų dydį, nes jis šio patvarkymo nesiuntė išieškotojai, apie antstolio reikalavimą, su kuriuo įpėdinė nesutinka, ji sužinojo tik antstoliui kreipusis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje.
10. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad palikėjo įpėdinei  - valstybei duomenys apie  mirusio skolininko skolą valstybei buvo išviešinti per Antstolių informacinę sistemą (AIS), todėl valstybei apie palikėjo skolą buvo žinoma. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 37 straipsnis reglamentuoja duomenų bei informacijos, gautų antstoliui vykdant veiklą, apskaitą ir saugojimą. Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punkte nurodyta, kad Antstolių informacinės sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti; padėti užtikrinti antstolių veiklos kontrolę ir padėti vykdyti antstolių darbo, ūkinės ir finansinės veiklos stebėseną; padėti atlikti antstolių veiklos apibendrinimą, analizę, statistiką; užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimą; užtikrinti priemones elektroniniu būdu vykdyti turto pardavimą iš varžytynių ir aukcionuose. Šių nuostatų 3 punkte reglamentuojama, kad Antstolių informacinės sistemos vartotojai – asmenys, besinaudojantys Antstolių informacinės sistemos ištekliais teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti (toliau – vartotojai): antstoliai, antstolių padėjėjai, antstolių atstovai ar kiti antstolių įgalioti asmenys, bankroto administratoriai, kurie organizuoja ir vykdo elektronines varžytynes; o elektroninių paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose, kad įsigytų juose parduodamo turto. Taigi, Antstolių informacinė sistema nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įstatyminiams įpėdiniams, todėl nėra pagrindo sutikti su antstoliu, kad įpėdinis iki priimant palikimą turėjo informacijos apie vykdymo išlaidų dydį, kas ir sudaro antstolio reikalavimą palikėjo įpėdiniui. 
11. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).
12. Nagrinėjamu atveju įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka ir siekia užsitikrinti, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus, bylos Nr. 3K-3-523/2012). Todėl antstolis, būdamas pasyvus ar dėl kitų priežasčių praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka. Tokiomis aplinkybėmis esant pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo patenkinti antstolio prašymą ir pakeisti skolininką R. M. jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, kurią atstovauja VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.    
13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, bei atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko prašymą dėl skolininko R. M. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų išieškojimo dalyje (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo antstolio Sauliaus Virbicko prašymą dėl skolininko R. M. pakeitimo Lietuvos Respublika vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Dalė Burdulienė